e4d2c09a-322f-45c7-8a67-a57dafdee03a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinės bylos Nr                            Civilinės bylos Nr. 2S-7-450/2012        Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 128.17.; 122.2.; 122.4.(S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko J. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutarties, kuria tenkintas pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė             PareiÅ¡kėjas [kreditorius] AB DnB NORD bankas [dabartinis pavadinimas AB DNB bankas] kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ : areÅ¡tavo hipotekÄ Ä¯keistÄ turtÄ , nuosavybės teises priklausantį skolininkui J.

B. ir V. C., V. G., I. G., bei įspėjo skolininkÄ J. B. ir įkeistų daiktų savininkus, kad, negrÄ Å¾inus kreditoriui AB DnB NORD bankui skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.               Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį paliko nepakeistÄ .              PareiÅ¡kėjas [kreditorius] AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J.

B., parduodant iÅ¡ varžytinių bankui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. B. AB DnB NORD banko naudai 3.017.915,15 EUR skolÄ , 133 Lt žyminio mokesčio, 5,49 proc. sutartinių palÅ«kanų nuo 227 003,50 EUR negrÄ Å¾intos kredito sumos bei 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palÅ«kanų nuo 2 770 346, 64 EUR sumos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir priverstinai parduodant iÅ¡ varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus pagal varžytinių eiliÅ¡kumÄ .

Hipotekos skyrius konstatavo, kad hipotekos kreditorius laiku iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ toliau vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , hipoteka užtikrinta prievolė - 2006 m. spalio 10 d. Kreditavimo sutartis Nr. 3789-06IV- iki Å¡iol neįvykdyta, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , priverstinai parduodant įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ varžytynių.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu skolininkas J.

B. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - kreditoriaus AB DnB NORD banko praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįvertino visų faktinių aplinkybių pagal aktualiÄ teismų praktikÄ , nevisiÅ¡kai tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstu nutartį.

PaaiÅ¡kino, kad kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ vadovaudamasis 2006-10-10 Kreditavimo sutarties Nr. KK 3789-06IV nuostatomis, tačiau jis, kaip skolininkas, nebuvo informuotas apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kredito sutarties nutraukimÄ ir jei toks vienaÅ¡aliÅ¡kas nutraukimas ir įvyko, tai skolininkui nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie nutraukimÄ ir vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo priežastis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius skundžiamoje nutartyje nevertino aplinkybių, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, nesilaikė pareigos kreditavimo ir hipotekos sutartis kvalifikuoti kaip vartojimo sutartis ir ex oficio vertinti jų nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011]. Apelianto teigimu, Hipotekos skyrius privalo vertinti ir sutarties sÄ lygas dėl palÅ«kanų ir netesybų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo požiÅ«riu, kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ Ä¯vertinti pagal LR CK 6.38 str.

įtvirtintus prievolių vykdymo principus.              Atsakovas AB DnB NORD bankas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Hipotekos teisėja, vadovaudamasi LR CPK nuostatomis, pagrįstai Banko pakartotinį pareiÅ¡kimÄ tenkino ir pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Nurodė, kad 2006-10-10 Kredito linijos sutarties Nr. 3789-06IV specialiosios dalies 4.1 ir hipotekos lakÅ¡tuose nustatytas prievolių pagal kredito linijos sutartį įvykdymo terminas - 2009-09-30, kuriam suėjus ir J.

B. neįvykdžius kredito linijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Bankas įgijo teisę įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str.). Taigi 2006-10-10 Kredito linijos sutarties Nr. 3789-06IV įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, kai Bankas kreipėsi į teismÄ , todėl skolininko argumentai, kad Bankas kredito linijos sutartį nutraukė neteisėtai ir į tai hipotekos teisėja turėjo atsižvelgti, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d., nėra nustatyta, byla nėra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus AB DnB NORD banko [dabartinis pavadinimas AB DNB bankas] pareiÅ¡kimas pradėti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J. B., priverstinai parduodant įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ varžytynių.Vadovaujantis LR CK 4.192 str. 1 d. nuostata, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėjÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto.

IÅ¡ pastarosios nuostatos seka, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo nevykdo. Ä®sipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo bÅ«ti nurodytas hipotekos lakÅ¡te (CK 4.186 str. 1 d.). Kitu atveju pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi bÅ«ti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į įkeistÄ turtÄ . Sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto CK 4.192 str. 1 d. nustatyta tvarka, o hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukus.

Pastaruoju atveju teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad hipotekos teisėjas privalo patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-272/2011]. Nagrinėjamu atveju vienas iÅ¡ atskirojo skundo motyvų buvo tai, kad pagrindinė 2006-10-10 Kreditavimo sutartis Nr. KK 3789-06IV nebuvo tinkamai nutraukta, skolininkui J. B. nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡ios sutarties nutraukimÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pastarieji apelianto motyvai yra niekuo nepagrįsti.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties ir teisingai nurodo apeliantas, aplinkybės apie 2006-10-10 Kredito limito sutarties Nr. KK 3789-06IV nutraukimÄ nebuvo vertinamos skundžiamoje nutartyje, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pastarųjų aplinkybių neturėjo pagrindo dar kartÄ vertinti, nes pastarosios aplinkybės jau buvo įvertintos, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi bei įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria buvo atmestas J.

B. ir V. C. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties areÅ¡tuoti hipoteka įkeistÄ turtÄ , nuosavybės teise priklausantį skolininkui J. B. ir V. C., V. G. bei I. G., buvo konstatuota, kad prievolių įvykdymo terminas pagal 2006-10-10 Kredito linijos sutartį Nr. KK 3789-06IV, kuris sutampa su prievolės įvykdymo terminu pagal hipotekos lakÅ¡tus Nr. 01/1/2006/003061 ir Nr. 01/1/2006/0024074, buvo suėjęs. Taigi Å¡iuo atveju priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros iÅ¡ skolininko J.

B. buvo pradėtos tuo pagrindu, jog per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ nebuvo įvykdyti skoliniai įsipareigojimai [LR CK 4.192 str. 1 d.], o ne esant pagrindinės kreditavimo sutarties nutraukimo faktui. Esant aplinkybėms, kad hipotekos lakÅ¡tuose nustatyti vykdymo terminai buvo suėję, o byloje nėra įrodymų, kad hipotekos lakÅ¡tuose numatyti įsipareigojimai buvo įvykdyti, todėl Hipotekos skyrius, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas pradėti realų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ LR CPK 558 str. 2 d. tvarka.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad hipotekos teisėjui, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, kyla pareiga bÅ«ti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iÅ¡ vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tuomet reikėtų įvertinti ir priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo prielaida tapusių Å¡alis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sÄ lygų sÄ Å¾iningumÄ bei kreditoriaus veiksmų atitikimÄ bendriesiems teisės principams [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011].

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad tarp kreditoriaus ir skolininko buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, todėl taip pat nėra pagrindo taikyti nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai. Nagrinėjamos bylos atveju 2006 m. spalio 10 d. Kredito linijos sutartis Nr.3789-061V buvo sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko J. B. Nors kredito gavėjas yra fizinis asmuo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kreditas nebuvo susijęs su asmeniniais skolininko ar jo šeimos poreikių tenkinimu [Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.].

Kaip matyti skolininkui buvo suteikta itin ženkli kredito suma – 2.576.459,68 EUR, kuri vėliau padidinta iki 289.620,02 EUR sumos [1 t., b.l. 208]. Kredito linijos sutarties specialiosios dalies sÄ lygų 7 p. numatyta suteikto kredito paskirtis: 1.419.138,09 EUR suma - paskolai pagal kreditavimo sutartį Nr.KK05/10/192B Nordea banke finansuoti, o likusi suma – vartojimo reikmėms. Nors byloje nebuvo pateikta refinansuota Kreditavimo sutartis Nr.KK05/10/192B, tačiau pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie skolininko J.

B. sudarytus didelės vertės bei masto nekilojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, vykdomas statybas. Atsižvelgiant į nurodytas Kredito linijos sutarties sÄ lygas bei byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog skolininkas kreditÄ Ä—mę ne vartojimui, o verslui. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra Å¡ios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010].

Tad skolininko J. B. atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su palÅ«kanų bei netesybų pagrįstumu, nėra bylos dėl hipotekos dalykas, todėl jie paliktini nenagrinėti. Skolininkas nesutikdamas su kreditoriaus AB DNB banko reikalaujamų palÅ«kanų ir netesybų dydžiu, turi teisę palÅ«kanų bei netesybų dydį ginčyti bendra ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo Hipotekos skyrius priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atmetus atskirÄ jį skundÄ , iÅ¡ skolininko [apelianto] J.

B. priteistina 363 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų kreditoriaus AB DNB banko naudai [LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.] ir 13,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ skolininko J.

B. (duomenys neskelbtini) 363 Lt [tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris litus] bylinėjimosi iÅ¡laidų kreditoriaus AB DNB banko (duomenys neskelbtini) naudai ir 13,05 Lt [trylika litų ir penkis centus] bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teisėja                                                                   Asta Radzevičienė