2018-05-23 Nr. AB-10242-3-61-3-04280-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4038-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04280-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 28.3; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. K. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) per teismo nustatytą terminą priimti sprendimą dėl advokatės Renatos Janušytės nušalinimo; 2) priteisti pareiškėjai dėl Tarnybos neveikimo padarytos neturtinės žalos atlyginimą – po 20 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki teismo nustatyto termino, per kurį Tarnyba bus įpareigota atlikti jai priskirtus veiksmus.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydama nušalinti advokatę Renatą Janušytę, nes ji atsisakė parengti skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) dėl priimto neteisėto sprendimo. Pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas, todėl 2017 m. lapkričio 30 d. pareiškėja, prašydama įpareigoti Tarnybą išnagrinėti jos skundą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Pareiškėjos skundas vis dar nėra išnagrinėtas, Tarnyba nėra priėmusi spendimo dėl advokatės Renatos Janušytės nušalinimo, nors sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimo vis dar galioja, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai nėra nutrauktas. Dėl tokio Tarnybos neveikimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad, kaip 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8323 bei 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8965 informavo pareiškėją, 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-3671-18090 advokatė Renata Janušytė buvo paskirta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 apskundimo kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos kasacinį skundą ir bylą nutraukus, antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal minėtą sprendimą pareiškėjai yra užbaigtas, taip pat yra pasibaigę advokatės Renatos Janušytės įgaliojimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai. Be to, advokatė Renata Janušytė neturėjo ir neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėjai rengiant ir teikiant skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, tai nepatenka į antrinės teisinės pagalbos turinį. Pageidaudama gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kreipiantis į EŽTT, pareiškėja turi pateikti Tarnybai nustatytos formos prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad jos raštas atsisakyti pakeisti advokatę neužkerta pareiškėjai kelio savarankiškai ar su privataus advokato pagalba ginti savo pažeistas teises. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos L. K. skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl advokatės Renatos Janušytės nušalinimo nėra susijęs su Tarnybos vilkinimu atsakyti į pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. skundą. Pareiškėjos teiginiai, kad Tarnyba pažeidė įstatymą, nes į prašymą pakeisti advokatę atsakė raštu, nors pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį privalėjo priimti sprendimą, leidžia teigti, kad pareiškėjai yra žinomi Tarnybos raštų, kuriais buvo atsisakyta advokatę Renatą Janušytę pakeisti kitu advokatu, argumentai, tačiau pareiškėja reikalavimų dėl šių Tarnybos raštų (atsakymų) nesuformulavo. Pareiškėja kreipdamasi į teismą vien tik su reikalavimu įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl advokatės Renatos Janušytės nušalinimo iš esmės siekia, kad jai naujas advokatas būtų paskirtas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra susijęs su vilkinimu, kadangi į Tarnybai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai teiktus skundus, kuriuose buvo suformuluoti reikalavimai įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą, pareiškėjai buvo atsakyta dviem sprendimais, kuriuose pareiškėjai išaiškinti atsisakymo skirti naują advokatą pagrindai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors pareiškėja reikalavimų dėl Tarnybos raštų teisėtumo nesuformulavo, tačiau nagrinėjant reikalavimą dėl įpareigojimo priimti sprendimą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, turi būti pasisakyta ir dėl Tarnybos 2017 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. (2.2)NO-2-8323 bei 2017 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (2.2)NO-2-8965 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 pareiškėjai paskirta 100 proc. antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 apskundimo, dėl procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo kasacinės instancijos teisme. Todėl šiuo sprendimu, atsižvelgiant į pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 18 d. prašymą, kuriame pareiškėja nurodė, kad jai reikalinga teisinė pagalba byloje Nr. 2A-719-553/2017, buvo nustatyta teikiamos teisinės pagalbos apimtis (teisinė pagalba teikiama dėl kasacinio skundo parengimo ir atstovavimo teisme civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017).

Pareiškėja 2017 m. lapkričio 14 d. skunde Tarnybai nurodė, kad Tarnybos sprendimu paskirta advokatė Renata Janušytė pasirašė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjos kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos sprendimu pareiškėjai teikiamą antrinę teisinę pagalbą sudarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 apskundimas kasacine tvarka ir atstovavimas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad kasacinio skundo nepriėmus advokatės Renatos Janušytės įgaliojimai pagal Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 baigėsi.

Iš pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. skundo turinio nustatyta, kad ji advokatės prašė pasirašyti skundą, adresuotą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, o advokatei atsisakius atlikti šiuos veiksmus, prašė advokatę nušalinti nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 paskirtų teisinių pareigų ir skirti kitą advokatą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 pareiškėjai advokatė buvo paskirta tik kasaciniam skundui civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 parengti, todėl šiame sprendime nustatytas terminas (iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.) reiškia, kad iki šio termino turėtų būti atliekami tik tie veiksmai, kurie tiesiogiai susiję su kasacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 parengimu.

Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 neturėtų būti suprantamas taip, kad iki jame nurodyto laikotarpio pabaigos paskirtas advokatas gali teikti kitas asmens prašomas teisines paslaugas, o advokatui atsisakius jas atlikti, nepriimant naujo sprendimo, turėtų būti skiriamas kitas advokatas. Advokatė Renata Janušytė Tarnybos sprendimu nebuvo įpareigota pasirašyti skundus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, todėl Tarnyba 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. (2.2)NO-2-8323 bei 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (2.2)NO-2-8965 pagrįstai pareiškėjai nurodė, kad siekiant gauti teisinę pagalbą kitais klausimais, nei nurodyta 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime, pareiškėja į Tarnybą turėtų kreiptis su atskiru prašymu.

Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 12 d. rašte taip pat pagrįstai buvo išaiškinta, kad Tarnybos sprendimu paskirta teikti antrinė teisinė pagalba neapima skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai rengimo ir pasirašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8323 ir 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8965 pareiškėjai neskirdama naujo advokato, o išaiškindama jos veiksmų eigą, prašant parengti, pasirašyti skundus, adresuotus ne kasacinės instancijos teismui, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

9. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ji skundu prašė nušalinti advokatę Renatą Janušytę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, teismas pažymėjo, jog Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Advokato pakeitimas / nušalinimas galimas, tik jei nustatomas interesų konfliktas arba nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 14 d. skunde jokio interesų konflikto neįvardijo, tik nurodė, kad prašo nušalinti paskirtą advokatę, nes ji atsisakė pasirašyti skundus, adresuotus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, t. y. skundus, kurių pasirašyti ar parengti advokatė Renata Janušytė Tarnybos sprendimu net nebuvo įpareigota. Nenustačius interesų konflikto ar kitų esminių aplinkybių, dėl kurių paskirta advokatė negalėtų teikti teisinių paslaugų, o nustačius, kad pareiškėjos tikrieji tikslai yra nesusiję su kasacinio skundo parengimu civilinėje byloje, Tarnyba pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo pakeisti / nušalinti Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 paskirtos advokatės.

10. Nustatęs, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pagal pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. skundą nušalinti advokatę Renatą Janušytę nuo Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 paskirtų teikti teisinių paslaugų, taip pat kad į 2017 m. lapkričio 14 d. skundą pareiškėjai buvo atsakyta teisėtais ir pagrįstais 2017 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. raštais, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai. Pareiškėjai neįrodžius vienos iš esminių sąlygų deliktinei atsakomybei kilti – Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėja neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėja L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

12. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, pagal kurią dėl pareiškėjos prašymo pakeisti advokatę turėjo būti priimtas sprendimas, o Tarnyba pareiškėjai atsakė raštais, t. y. Tarnyba nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos prašymus, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė pareiškėjos skundo reikalavimų ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame nenurodyta, kodėl buvo atmesti pareiškėjos skundo argumentai.

13. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Tarnyba nurodo, kad palaiko savo poziciją, argumentus ir motyvus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas bei vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos L. K. skundas dėl Tarnybos įpareigojimo priimti sprendimą dėl pareiškėjai paskirtos advokatės pakeitimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-3671-18090 pareiškėjai suteikė 100 proc. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 apskundimo, procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo kasacinės instancijos teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę Renatą Janušytę; Tarnyboje 2017 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą, taip pat kad advokatė Renata Janušytė atsisakė pasirašyti skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, todėl pareiškėja Tarnybos prašė šią advokatę nušalinti ir paskirti jai kitą advokatę, kuri galės pasirašyti skundą ne tik Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, bet ir EŽTT; Tarnyba 2017 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8323 pareiškėją informavo, kad neturi pagrindo pakeisti advokatę Renatą Janušytę kitu advokatu; pareiškėja su skundu (2017 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. 3R-4466) kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašė skirti kitą advokatą, kuris galėtų pradėti kovą EŽTT, bei įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. skundą, kadangi sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą galioja iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., o kitas advokatas pareiškėjai nepasiūlytas; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė pareiškėjos skundą pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai, kuri 2017 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-8965 pareiškėją pakartotinai informavo neturinti pagrindo pakeisti advokatę Renatą Janušytę kitu advokatu, paaiškino, kad pageidaudama gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kreiptis į EŽTT pareiškėja turi nustatyta tvarka Tarnybai pateikti naują prašymą.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 buvo nustatyta konkreti pareiškėjai teikiamos teisinės pagalbos apimtis, t. y. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjai suteikta tik dėl kasacinio skundo parengimo ir atstovavimo teisme civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017. Advokatė Renata Janušytė Tarnybos sprendimu nebuvo įpareigota pasirašyti skundus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, o siekdama gauti teisinę pagalbą kitais klausimais, nei nurodyta 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime, pareiškėja į Tarnybą turėtų kreiptis su atskiru prašymu.

18. Pareiškėja L. K. apeliaciniame skunde su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neatitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatų, kadangi Tarnyba pareiškėjai dėl jos prašymų pakeisti advokatę Renatą Janušytę kitu advokatu atsakė raštais ir nėra dėl jų priėmusi sprendimo. Pareiškėjos manymu, neatsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepaisė pareiškėjos skundo ribų.

19. Taigi iš apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės pareiškėja yra nepatenkinta ir skundžiasi tuo, jog Tarnyba į jos prašymus pakeisti skirtą advokatą kitu atsakė 2017 m. lapkričio 15 d. bei 2017 m. gruodžio 12 d. raštais, o ne priėmė sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyto sprendimo nepriėmimą pareiškėja laiko neveikimu, todėl prašo įpareigoti Tarnybą minėtą sprendimą priimti, taip pat priteisti pareiškėjai dėl šio neveikimo atsiradusią neturtinę žalą.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma reikia nustatyti, kokio pobūdžio dokumentu turėjo būti įformintas pareiškėjos prašymų pakeisti jai Tarnybos paskirtą advokatą nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo reikalavimus, šioje byloje yra teisiškai svarbios aplinkybės: ar Tarnyba yra išsprendusi pareiškėjos prašymus pakeisti pareiškėjai paskirtą advokatę ir priėmusi dėl šių prašymų faktais ir teisės aktų normomis pagrįstus sprendimus; kokio pobūdžio sprendimai yra priimti; ar egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimus dėl pareiškėjos prašymų.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-629 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas Tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba.

23. Įvertinusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo reguliavimą, susijusį su prašymų pakeisti Tarnybos paskirtą advokatą nagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisės aktais nėra nustatyta (patvirtinta) konkreti Tarnybos sprendimo atsisakyti pakeisti asmeniui paskirtą antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą forma. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje vartojama sąvoka „sprendimas“ prašymų pakeisti Tarnybos paskirtą advokatą netenkinimo atveju sietina ne su viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju Tarnybos) priimamo administracinio akto forma (pavadinimu), o su jo turiniu, t. y. kad tokiu administraciniu aktu turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nusprendžiama dėl asmens prašymo pakeisti paskirtą advokatą netenkinimo.

24. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad dėl pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. bei 2017 m. lapkričio 30 d. prašymų pakeisti Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 jai paskirtą advokatę Renatą Janušytę Tarnyba priėmė sprendimus ir juos išdėstė 2017 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. (2.2)NO-2-8323 bei 2017 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (2.2)NO-2-8965, t. y. priėmė sprendimus, kuriais netenkino pareiškėjos prašymų ir nekeitė paskirto antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad Tarnyba nevykdė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytos pareigos priimti sprendimą dėl pareiškėjos prašymų, laikytini teisiškai nepagrįstais.

25. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodė, kuo konkrečiai jos netenkina Tarnybos priimtų administracinių aktų forma ir (ar) kokia juose pateikta su pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. bei 2017 m. lapkričio 30 d. prašymų pakeisti jai paskirtą advokatą nagrinėjimu susijusi informacija jai trukdė suprasti Tarnybos priimtų sprendimų esmę, taip pat kokios formos sprendimą Tarnyba, pareiškėjos manymu, turėjo priimti bei kaip pasikeistų pareiškėjos teisių ir pareigų turinys, jei Tarnyba pareiškėjos prašymų nagrinėjimo ir išsprendimo rezultatus būtų išdėsčiusi aktuose, pavadintuose sprendimais.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teiginių dėl Tarnybos neveikimo niekaip nepagrindžia ir pareiškėjos akcentuota aplinkybė, jog Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 valstybės garantuojama teisinė pagalba jai yra suteikta iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir kad Tarnyba nevykdo savo pareigos paskirti kitą advokatą, kuris galėtų pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.

27. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-164 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d.) nuostatomis, sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės, taip pat sprendimo galiojimo laikas, kai asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą (fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti) ir 12 straipsnio 3 punktą (asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą) (18 str. 4 d. 5 ir 10 p.). Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, pabaigos privalo pranešti pareiškėjui, kad šis turi pateikti Tarnybai deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbą. Kai antrinė teisinė pagalba teikiama ir toliau, advokatas turi šiuos pranešimus teikti kasmet ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų pabaigos (18 str. 10 d.).

28. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, jog antrinė teisinė pagalba kiekvienu atveju yra suteikiama konkrečioje byloje ir konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti. Šią išvadą patvirtina tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2, 11, 13 punktų, 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos, kuriose antrinės teisinės pagalbos suteikimo sąlygos ir apimtis yra siejama būtent su konkrečių bylų, kuriose tokia pagalba yra teikiama, skaičiumi, tiek 18 straipsnio 7 dalies nuostatos, pagal kurias Tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintos Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-338 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 3 punkte nurodyta, jog teikiant tokį prašymą turi būti nurodomas konkrečios bylos, kurioje prašome suteikti antrinę teisinę pagalbą, numeris. Taigi Tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo visais atvejais privalo būti apibrėžtas tokios antrinės teisinės pagalbos turinys ir apimtis. Konkrečių bylų, kuriose yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nurodymas sudaro prielaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principo laikymuisi. Pažymėtina, jog tokios pozicijos, vertindamas Tarnybos sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį (apimtį), laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-749/2014).

29. Kaip minėta, advokatei Renatai Janušytei buvo suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjai kasacinės instancijos teisme, apskundžiant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 bei parengiant procesinius dokumentus. Iš pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. prašymų dėl advokato pakeitimo matyti, jog pareiškėja siekė, kad be Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 nurodytų antrinės teisinės pagalbos paslaugų Tarnybos pareiškėjai paskirta advokatė Renata Janušytė papildomai jai suteiktų kitas paslaugas – kreiptųsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą bei Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, taip pat atstovautų pareiškėjai EŽTT. Šių teisinių paslaugų teikimas nesusijęs su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-719-553/2017 apskundimu ir atstovavimu pareiškėjai kasacinės instancijos teisme, o tai reiškia, kad pareiškėjos prašomos suteikti teisinės paslaugos nepateko į Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 nustatytus advokatės įgaliojimus. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad Tarnybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP)-17-T-367-18090 valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta vienus metus (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.), šiame sprendime nustatytos pareiškėjai teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimties neišplėtė. Antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas Tarnybos sprendime yra susijęs su antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagrindais bei pareiškėjos statusu (turtu bei pajamomis), tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad iki Tarnybos sprendime nurodyto laikotarpio pabaigos paskirtas advokatas, suteikęs tokiame sprendime nurodytas teisines paslaugas, gali teikti ir kitas, nei nustatyta sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, asmens prašomas teisines paslaugas, o advokatui atsisakius jas teikti, nepriimant naujo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, turėtų būti skiriamas kitas advokatas.

30. Pareiškėja teismo prašė priteisti neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildino iš Tarnybos neveikimo, nepriimant sprendimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių pareiškėjos argumentų nepripažįsta pagrįstais, nes pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas įrodymais ir teisės aktų normomis. Kaip minėta, antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, taip pat kai pasibaigia paskirto advokato sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdomas jos vykdymas. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas nė vienas iš šių įstatyme įtvirtintų Tarnybos antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato pakeitimo pagrindų.

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, įtvirtinta CK 6.250 straipsnyje (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. prašymus dėl valstybės paskirto advokato pakeitimo, priėmė sprendimus šių prašymų netenkinti, o tai reiškia, kad Tarnybos neveikimo nėra (žr. šios nutarties 24 pastraipą). Byloje nenustatyta ir jokių su pareiškėjos 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. prašymų nagrinėjimu Tarnyboje susijusių neteisėtų atsakovo veiksmų (žr. šios nutarties 27–29 pastraipas). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Tarnybos veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjos nurodytą žalą ir pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neperžengė pareiškėjos skundo reikalavimų ribų, priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė