e4d01a05-e857-43fd-a18a-32cc83db7c92 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1113-614/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05246-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Å iÅ¡kinos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovas E. D. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3.804,46 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015-12-22 apie 16.50 val. ieÅ¡kovo sÅ«nus, ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Gulbinėlių gatve link žaliųjų Ežerų ir ant automobilio užkrito medis, kuris apgadino automobilį. Automobilio remonto kaina pagal VW centro UAB MOLLER AUTO paskaičiavimus sudaro 3.804,46 Eur. Dėl eismo įvykio yra atsakingas atsakovas, kuris nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų želdinių priežiÅ«ros srityje.

Å iuo atveju yra visos bÅ«tinosios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, kadangi nulūžęs medis priklauso miÅ¡kų masyvui, augančiam valstybinio miÅ¡ko žemėje, kuriÄ patikėjimo teise valdo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija. Nėra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų visumos, todėl nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Ieškovas remiasi teisės aktais, kurie šiame ginče nėra taikomi, t. y. atsakovo atsakomybė yra kildinama iš jo pareigų želdinių, augančių savivaldybės teritorijoje, priežiūros srityje, nors eismo įvykis įvyko valstybinio miško žemėje. Šioje teritorijoje augantys medžiai nėra želdynai, o valstybinis miškas, kurio priežiūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, kitų poįstatyminių teisės aktų. Lūžęs medis priklauso valstybinių miškų masyvui, o ne pavienių medžių grupei ar siaurai medžių juostai, todėl LR želdinių įstatymas šiame ginče netaikomas.

Savivaldybė neturi pareigos rÅ«pintis valstybiniame miÅ¡ke, kurį valdo ir administruoja VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija, augančiais medžiais ir jų bÅ«kle. Atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , todėl atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas. Su ieÅ¡kiniu nėra pateikiamos eismo įvykio, automobilio pažeidimų nuotraukos, todėl nėra aiÅ¡ku, kokie konkretÅ«s automobilio pažeidimai atsirado eismo įvykio metu.

IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo bÅ«tini. IeÅ¡kovas nepateikė tinkamo automobilio apžiÅ«ros akto. IÅ¡ byloje pateiktų automobilio remonto sÄ matos kopijų nėra aiÅ¡ku, ar apžiÅ«rÄ atliko tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, taip pat byloje nėra duomenų apie tokio asmens turimÄ vertintojo kvalifikacinį pažymėjimÄ . IeÅ¡kovas nepateikė nei pažymos apie automobilio rinkos vertę (taip pat likutinės vertės, neapskaičiavo prekinės vertės netekimo), nei automobilio įvertinimo ataskaitos (aiÅ¡kinamojo raÅ¡to) bei kalkuliacijos.

Taip pat neaiÅ¡ku, ar pirktos detalės ir paslaugos automobilio sugadinimams iÅ¡taisyti buvo tikslingos, atsižvelgiant į automobilio bÅ«klę bei vertę. Nebuvo nustatytas tariamai eismo įvykio metu sugadintų detalių nusidėvėjimo laipsnis (automobilis eismo įvykio metu buvo 12 metų senumo), todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai praÅ¡o priteisti tariamai patirtÄ Å¾alÄ už naujas detales. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovui atsirado tariama žala, neatliko, kadangi teisės aktai nenustato pareigos atsakovui prižiÅ«rėti jokiais pagrindais nevaldomus valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus ir juose augančius medžius, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsakovo vertinimu, ginčo atveju medis lūžo dėl staigaus vėjo (ir gausių kritulių) veikiamos jėgos, kuri byloje turėtų būti vertinama kaip force majeure aplinkybe.Trečiasis asmuo VĮ Vilniaus miškų urėdija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į VĮ Vilniaus miškų urėdijos įstatuose įtvirtintas urėdijos pareigas, akivaizdu, jog urėdijos pareiga yra prižiūrėti miško kelius. Tuo tarpu eismo įvykis įvyko Gulbinėlių gatvėje, Vilniuje, kuri yra Vilniaus savivaldybės teritorijos ribose.

Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta, jog urėdija yra atsakinga už eismo įvykius, įvykusius ne miÅ¡ko keliuose, Å¡iuo atveju, Gulbinėlių gatvėje, Vilniuje. Ginčo sprendimui aktualus Kelių įstatymas, kuris nustato, kad už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka Å¡alinti ir prižiÅ«rėti želdinius, augančius kelio juostoje.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai medis auga kelio apsaugos zonoje, atsakomybės už žalÄ , padarytÄ jam nulūžus, subjektas, pagal teismų praktikÄ , yra kelius prižiÅ«rintis juridinis asmuo.

Nustačius, kad ieÅ¡kovo automobilį apgadinęs medis augo kelio apsaugos zonoje, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju atsakovas yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Aplinkybė, kad medis priklausė miÅ¡ko masyvui neeliminuoja jo civilinės atsakomybės, kadangi eismo saugumÄ užtikrina kelio savininkas. Teisės aktais kelius prižiÅ«rinčiam juridiniam asmeniui yra nustatyta tiesioginė pareiga užtikrinti saugų eismÄ kelyje, kiek jis susijęs su kelio apsaugos zonoje augančiais medžiais, nepriklausomai ar tai pavieniai želdiniai, ar miÅ¡ko masyvui priklausantys medžiai, jeigu jie auga kelio apsaugos zonoje.

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kokia lūžusio medžio bÅ«klė buvo iki įvykio. Liudytoju apklaustas teismo posėdyje automobilio valdytojas nurodė, kad medis buvo sutrÅ«nijęs, kadangi jis sutrupėjo į gabalus. Teismas sprendė, kad vien faktas, jog lūžusi medžio dalis krisdama sutrupėjo į smulkias dalis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad medis buvo pažeistas ir jį buvo reikalinga nukirsti. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų, kurias padarė atsakovo atstovai įvykio vietos apžiÅ«ros metu, matyti, kad lūžo lapuočio medžio virÅ¡utinė dalis.

Matyti, kad medžio kamienas nėra storas, todėl tikėtina, kad lūžusios Å¡akos taip pat negalėjo bÅ«ti labai storos, todėl krisdamos jos galėjo sutrupėti į smulkias dalis. Teismas konstatavo, kad vien faktas, jog medis nuvirto ant važiuojančios transporto priemonės, yra nepakankamas pagrindas kelius prižiÅ«rinčio asmens civilinei atsakomybei kilti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių bÅ«tinybę atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nukirsti ginčo medį, todėl konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) fakto bÅ«vimÄ nėra pagrindo.

Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo ieÅ¡kinio tenkinimui. Teismas taip pat konstatavo, kad eismo įvykis įvyko esant pavojingam meteorologiniam reiÅ¡kiniui - pučiant gÅ«singam vėjui (18 m/s) bei esant gausiam kritulių kiekiui. Nesant nustatytos aplinkybės, kad ginčo medis buvo nesveikas, pažeistas ar pan., labiau tikėtina, kad medis nulūžo nuo gÅ«singo vėjo. Teismo vertinimu pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodytos aplinkybės atitinka Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, t. y. atsakovas negalėjo iÅ¡vengti, kontroliuoti ir paÅ¡alinti sudėtingų oro sÄ lygų, dėl kurių nuvirto medis ir sukėlė žalÄ transporto priemonei, todėl atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, kadangi žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas E. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog medis nebuvo pažeistas, nėra logiÅ¡ka. IÅ¡ fotonuotraukų matosi, kad medis yra beržas. Beržas yra vidutinio kietumo medis. Sveiko medžio Å¡akos yra stiprios, jų neįmanoma paprastai sulaužyti, o supuvusio beržo mediena yra minkÅ¡ta, sutrupa iÅ¡ kartojÄ paveikus bet kokiu daiktu.

Autoįvykio atveju beržas buvo supuvęs. Supuvęs beržas augo prie pat kelio gerai matomoje vietoje, todėl savivaldybės turėjo ir privalėjo matyti pažeistÄ medį ir pareigÄ jį paÅ¡alinti. Taigi teismo iÅ¡vada, kad ant transporto priemonės nuvirtęs medis yra nepakankamas pagrindas kilti civilinei atsakomybei, yra nepagrįsta ir neteisėta. Vilniaus miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir 1 želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad Gulbinėlių gatvėje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Byloje nustatyta, kad medis augo netoli kelio, nesvarbu tikrino savivaldybė medžių bÅ«klę ar netikrino, o svarbu tai, kad savo pareigÄ atliko aplaidžiai, neveikė taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta medžio griuvimo ir to sukeliamų neigiamų padarinių. Tokiu bÅ«du Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė rizikÄ atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimų apie ginčo medžio rūšį ir jos ypatumus, todėl apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl medžio rÅ«Å¡ies ir kietumo turėjo bÅ«ti teikiami ir įrodinėjami anksčiau, dar iki priimant teismo sprendimÄ .

Niekuo neparemtas ir formalus apelianto teiginys, kad ginčo medis buvo supuvęs - byloje nėra pateikta jokių tokiÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, prieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų jokių ginčo medžio ligų, nusilpimo ar kt. požymių nematyti ir teiginį apie neva supuvusį ginčo medį paremia tik subjektyvÅ«s eismo įvykyje dalyvavusio apelianto sÅ«naus parodymai, kurie, atsižvelgiant į tai, kad minėtas asmuo iÅ¡kart po įvykio ar kartu su atsakovo darbuotoju apžiÅ«rėdamas įvykio vietÄ , bÅ«damas vidutiniÅ¡kai protingu ir apdariu asmeniu, turėjo visas galimybes leistinomis įrodinėjimo priemonės užfiksuoti neva supuvusį ir ieÅ¡kinio padavimo metu vis dar stovėjusį ginčo medžio kamienÄ ir jo Å¡akas.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta bÅ«tinybe iki eismo įvykio kirsti ginčo medį, o byloje surinkti įrodymai tikėtinai pagrindė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ - ginčo medis supuvęs nebuvo ir galimai lūžo dėl nenugalimos jėgos. Apelianto procesiniuose dokumentuose užimama pozicija dėl ginčo medžio netinkamos bÅ«klės, tiek liudytojo M. D. pateikti paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi - viena vertus, apeliantas teigia, kad ginčo medis buvo tiek supuvęs, kad smÅ«gio į automobilį metu iÅ¡kart sutrupėjo, kas, apelianto teigimu iÅ¡kart įrodo medžio prastÄ bÅ«klę, kita vertus, eismo įvykio metu automobiliui medžio Å¡akos iÅ¡mušė stiklÄ .

Nėra suprantama kaip supuvusio ir trupančio medžio nestoros Å¡akos, esant nedideliam ir saugiam greičiui (ta nurodė liudininkas M. D.), sugebėjo iÅ¡muÅ¡ti automobilio stiklÄ . Apeliantas taip nenurodo konkrečių ir byloje taikomų teisės aktų reikalavimų, kurių neva nesilaikė atsakovas ginčo medžio, patenkančio į valstybinio miÅ¡ko masyvo ribas ir Gulbinėlių g. apsaugos zonÄ , priežiÅ«ros srityje. Tai, kad ginčo medis yra valstybinio miÅ¡ko dalis apeliantas neginčijo nei ieÅ¡kiniu, nei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu.

Atsižvelgiant į ginčo medžio augimo vietÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 patvirtintomis miÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklėmis, kuriose yra numatytos pagrindinės medžio, priklausančio miÅ¡ko masyvui, sÄ vokos. Apeliantas savo skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-932-11, teigdamas, kad Savivaldybė privalo įvertinti visų teritorijos želdynų bÅ«klę ir tikrinti kiekvienÄ medį - minėtoje byloje buvo nagrinėjamos Savivaldybės pareigos želdynų, o ne kelio apsaugos zonoje augančių ir valstybinio miÅ¡ko masyvui priklausančių medžių priežiÅ«ros srityje.

Net teismui ir pripažinus, kad sprendimas dalyje dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo, nėra pagrįstas, apeliantui neginčijant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nenugalimos jėgos instituto atsakovo atžvilgiu taikymo, sprendimas negali bÅ«ti panaikintas visa apimtimi ir juolab priimtas naujas sprendimas - ieÅ¡kinį tenkinti. Trečiasis asmuo VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas, nustatęs, jog ginčo medis augo kelio apsaugos zonoje, konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti dokumentai nėra pakankanti daryti iÅ¡vadÄ , jog jis patyrė žalÄ dėl atsakovo veiksmų. IeÅ¡kovas nepateikė tinkamo automobilio apžiÅ«ros akto. IÅ¡ byloje pateiktų automobilio remonto sÄ matos kopijų nėra aiÅ¡ku, ar apžiÅ«rÄ atliko tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, taip pat byloje nėra duomenų apie tokio asmens turimÄ vertintojo kvalifikacinį pažymėjimÄ . Taip pat nebuvo nustatytas eismo įvykio metu sugadintų detalių nusidėvėjimo laipsnis (automobilis eismo įvykio metu buvo 12 metų senumo), todėl ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai praÅ¡o priteisti patirtÄ Å¾alÄ už naujas detales.

Byloje yra duomenys, jog buvo vieÅ¡ai praneÅ¡ta ir įspėta apie laukiamÄ stiprų vėjÄ . Atsižvelgiant į tai, asmuo, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, galėjo iÅ¡vengti atsiradusios žalos. Urėdija sutinka su atsakovo vertinimu, jog ginčo atveju medis lūžo bÅ«tent dėl staigaus vėjo (ir gausių kritulių) veikiamos jėgos, kuri byloje turėtų bÅ«ti vertinama kaip force majeure aplinkybė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Ginčas byloje yra kilęs dėl to, koks asmuo yra atsakingas ir ar atsakingas už 2015 m. gruodžio 22 d. įvykusį eismo įvykį, kai ant apelianto E. D. nuosavybės teise priklausiusio jo sūnaus M. D. vairuoto automobilio VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant Gulbinėlių gatve, užvirto pakelėje buvęs medis.

Apeliantas teigia, kad žalÄ turėtų kompensuoti atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri atsakinga už gatvės ruožo, kuriame nulūžo medis, priežiÅ«rÄ (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas, 31 straipsnio 1 dalis ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktas, Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nurodo, jog jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog faktÄ apie eismo įvykį pagrindžia bylos medžiaga - 2015-12-22 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Pažyma dėl eismo įvykio (b.l. 8), Tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 13), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 13), Eismo įvykio vietos schema (b.l. 14). Byloje nėra ginčo, kad nurodytoje vietoje medis nulūžo ir apgadino apelianto automobilį.

Iš byloje esančios atsakovo sudarytos autoįvykio įvykio 2016-02-26 schemos (b.l.

34) matyti, kad atstumas nuo kelio aÅ¡ies iki lūžusio medžio yra apie 11 metrų, o nuo asfaltuoto kelio kraÅ¡to – 8 metrai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Gulbinėlių gatvė, kur įvyko eismo įvykis, yra vietinės reikÅ¡mės kelias (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies1 punktas), kurio savininkas yra atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, keliui Registro centro bazėje suteiktas kodas 49134, jis priskirtas C2 kategorijai. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra.Teismas teisingai nurodė, jog pagal Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto kelių priežiÅ«ros apraÅ¡o 6-8 punktus, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei tenka pareiga užtikrinti Gulbinėlių gatvės taisymÄ bei priežiÅ«ros darbus, taip pat saugias eismo sÄ lygas, naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoti techninę jo priežiÅ«rÄ .

Vadovaudamiesi Aprašo 123 punktu, kelius prižiūrintys juridiniai asmenys ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę eismo saugumui. Nurodytos kategorijos kelių apsaugos zona yra 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses (Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ginčo, kad lūžęs medis augo kelio apsaugos zonoje byloje nėra.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tais atvejais, kai medis auga kelio apsaugos zonoje, atsakomybė už žalÄ , padarytÄ Â jam nulūžus tenka atsakovui, tačiau sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinybę atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nukirsti ginčo medį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, kokia lūžusio medžio bÅ«klė buvo iki įvykio, o taip pat nurodė, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsakovui netaikoma, kadangi buvusios aplinkybės atitinka Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ lygas, t. y. atsakovas negalėjo iÅ¡vengti, kontroliuoti ir paÅ¡alinti sudėtingų oro sÄ lygų (stipraus vėjo ir kritulių), dėl kurių nuvirto medis ir sukėlė žalÄ transporto priemonei.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.

CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neiÅ¡vengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaÅ¡alinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti numatytos. IÅ¡ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2016-02-24 pažymos apie hidrometeorologines sÄ lygas (b.l. 32) matyti, kad 2015-12-22 didžiausias vėjo greitis įvykio dienÄ siekė iki 18 m/s, o kritulių kiekis siekė 10,4 mm, o tai pagal Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus nėra laikytina nenugalima jėga ir neÅ¡alina atsakovo atsakomybės. Vėjo greitis nuo 28 iki 32 m/s yra stichinis meteorologinis reiÅ¡kinys (LR aplinkos ministro 201-11-11 įsakymas Dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiÅ¡kinių rodiklių patvirtinimo Nr.D1-870), tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ir tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokio vėjo buvimas pripažįstamas nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-513/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-421/2016, Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-3001-345/2015, kt.).

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros apraÅ¡o (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. gruodžio 12 d.) 12.3 punktÄ kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiÅ«rėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui; neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje bÅ«tų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės aktais kelius prižiÅ«rinčiam juridiniam asmeniui yra nustatyta tiesioginė teisinė pareiga užtikrinti saugų eismÄ kelyje, kiek jis susijęs su kelio apsaugos zonoje augančiais želdiniais. Medžiui nuvirtus ant kelio yra pagrindas spręsti, kad keliÄ prižiÅ«rintis subjektas savo pareigas dėl želdinių priežiÅ«ros vykdė netinkamai, nes laiku nesiimta reikalingų priemonių, kad grėsmę eismo saugumui keliantys medžiai bÅ«tų paÅ¡alinti.

Atsakovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog teisės aktais jam priskirtÄ Gulbinėlių gatvės apsaugos zonoje augančių želdinių priežiÅ«rÄ buvo kam perdavęs. Atsakovas taip pat neteikė jokių duomenų, kad jis pats atliko kokius nors Å¡ios gatvės želdinių priežiÅ«ros darbus. Kaltės prezumpcijÄ kelius prižiÅ«rintis subjektas gali paneigti įrodęs, jog padarė visa, ko iÅ¡ jo gali bÅ«ti protingai reikalaujama eismo saugumui užtikrinti. Taip pat jis gali įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo didelio neatsargumo ar kitų civilinę atsakomybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies Å¡alinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

G. v. VÄ® „Kauno regiono keliai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, neįrodė jos atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl gatvės apsaugos zonoje augančio medžio, Å¡alinančių aplinkybių.    Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, nepriteisdamas dėl kelio apsaugos zonoje augančio medžio padarytos automobiliui žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.Ä®rodinėdamas patirtÄ Å¾alos dydį apeliantas į bylÄ pateikė autorizuoto Volkswagen serviso Vilniuje Moller auto UAB 2015-12-28 atliktÄ apelianto automobilio remonto darbų sÄ matÄ , kuri sudaro 3.804,46 Eur, Å¡iÄ sumÄ apeliantas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.

Kaip matyti iÅ¡Â pateiktos darbų sÄ matos, čia įtrauktas variklio dangčio, kairio sparno priekinio stiklo remontas / keitimas ir dažymo darbai bei detalės ir medžiagos. IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 bÅ«rio pareigÅ«nų suraÅ¡yto Tarnybinio praneÅ¡imo apie 2015-12-22 įvykį (b.l. 13), matyti, kad užkritęs medis apgadino priekinį stiklÄ , kairės pusės priekinį sparnÄ ir variklio dangtį.

Tokios pat aplinkybės ir automobilio apgadinimai nurodyti apelianto 2015-12-22 pareiÅ¡kime policijai (b.l. 14`), todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Moller auto UAB atliktoje sÄ matoje įtraukti apelianto automobilio remonto darbai yra susiję su minimu įvykiu ir yra jo pasekmė (CPK 178 straipsnis). Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog apeliantas nepakvietė atsakovo į automobilio apžiÅ«rÄ ar žalos vertinimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos raÅ¡ytinių įrodymų, apelianto atstovas iÅ¡ karto po įvykio – 2015-12-30 kreipėsi į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau 2016-01-06 raÅ¡tu atsakovas tiesiog nurodė, jog jis nėra atsakingas (nurodė, jog atsakinga VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdija) ir įvykiu toliau nesidomėjo.

Remonto darbų kalkuliacija buvo atlikta faktiÅ¡kai tuo pačiu metu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas nereiÅ¡kė noro susipažinti su skaičiavimais ar apžiÅ«rėti apgadintÄ automobilį. Minėta, kad kalkuliacija buvo atlikta autorizuoto serviso specialistų, todėl kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto transporto priemonės remonto darbus įvertinusio darbuotojų kvalifikacijos.Kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, kad sÄ matoje įtrauktoms naujoms detalėms turi bÅ«ti skaičiuojamas nusidėvėjimas.

Pirmosios instancijos teisme apelianto atstovas pripažino, kad naujų detalių kaina sÄ matoje nebuvo mažinama. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr.120 / 2000-04-101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka (Tvarka) ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija (Instrukcija). Tvarkos 10 punktas nustato, jog transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai tai yra iÅ¡laidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieÅ¡ apgadinimÄ techninės bÅ«klės bei eksploatacinių savybių.

Siekiant teisingai nustatyti apelianto patirtÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti atliktas transporto priemonės dalių nuvertinimas - dalių vertės sumažinimas keičiant apgadintas dalis naujomis, atsižvelgiant į keičiamų dalių techninę bÅ«klę prieÅ¡ apgadinimÄ (13 p.), prieÅ¡ingu atveju daiktas bÅ«tų ne atstatytas į buvusiÄ iki apgadinimo padėtį, o nepagrįstai pagerintas atsakovo sÄ skaita (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal Instrukcijos 60 punktÄ , keičiamų dalių nuvertinimas apskaičiuojamas pagal formulę VDN = S(Vnd ·× S)/100, kur:

VDN – keičiamų dalių nuvertinimo suma; Vnd – naujos autentiÅ¡kos dalies vertė; S – dalies nuvertinimo norma, %. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių apelianto automobilio duomenų, pagal variklio darbinį tÅ«rį jis priskirtinas antrai klasei, todėl pagal Tvarkos priedo trečios lentelės kriterijus, 12 metų senumo apelianto automobilio detalėms taikytina nuvertinimo S normos iÅ¡raiÅ¡ka procentais – 61. IÅ¡ apelianto pateiktos remonto sÄ matoje nurodytos 3.804,46 Eur sumos, darbų kaina sudaro 1.013,58 Eur, detalės - priekinis dangtis, kaitys sparnas, distancinė detalė, priekinis vandens aptakas, priekinis klijuojamas toninis stiklas ir smulkios dalys - sudaro 2.659,66 Eur Su PVM, o medžiagos – pjovimo lynas, valymo tirpalas ir klijai priekiniam stiklui sudaro 131,21 Eur. Medžiagoms ir darbui nuvertinimas neskaičiuojamas (1.013,58 + 131,21), į formulę sudėjus reikÅ¡mes, naujos detalės nuvertinamos 1.622,39 Eur suma, todėl kompensuojama naujų detalių sumos dalis sudarytų 1.037,27 Eur.

Nuvertintų naujų detalių kompensuojama dalis su medžiagomis ir darbu vertinama kaip apelianto dėl atsakovo kaltės patirta žala - ir ji sudaro iÅ¡ viso 2.182,06 Eur (1.037,27 +1.013,58.+ 131,21). IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos tokių ir panaÅ¡ių metų gamybos automobilių VW TOUAREG kainų kolegija sprendžia, kad 2.182,06 Eur automobilio remonto kaÅ¡tai 70 procentų rinkos vertės nevirÅ¡ija, todėl automobilio remontas tikslingas.Remdamasi tuo, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas minimoje dalyje, kurioje ieÅ¡kinys atmestas visa apimtimi, neteisėtas, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina ir ieÅ¡kinys tenkintinas dalyje, pripažįstant, jog apeliantas turi teisę į 2.182,06 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo ir į procesines palÅ«kanas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Taip pat perskirstomos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kinys tenkintinas 57 proc., atmestinas 43 proc. dalyje, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai už bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme proporcingai priteistina 65,46 Eur žyminio mokesčio, už bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme priteistina 65,46 Eur. Pirmosios instancijos teisme apeliantas patyrė 700,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ atsakovo jam priteistina proporcinga 399,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma.

Duomenų apie atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė. Atsakovas byloje atstovavimo iÅ¡laidų nepatyrė. Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie tai, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1.452,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, apeliacinės instancijos teisme – 605,00 Eur už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ . IÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui priteistinos pagrįstos 1.172,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, kadangi ginčas kilo dėl ydingos atsakovo pozicijos, o ne dėl apelianto veiksmų, apelianto procesinis elgesys byloje buvo tinkamas (CPK 1.5 straipsnis).

Byloje susidarė minimali suma procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios pagal LR teisingumo ministro nustatytÄ tvarkÄ neiÅ¡ieÅ¡komos.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ dalyje, kurioje buvo atmesti apelianto reikalavimai, panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti apeliantui E. D. iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2.182,06 Eur (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurai 06 cnt) žalos atlyginimÄ ir 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas:Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apelianto E. D. naudai 529,92 Eur (penki Å¡imtai dvideÅ¡imt devyni eurai 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1.172,49 Eur (vienas tÅ«kstantis vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt du eurai 49 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiojo asmens VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos naudai.

Teisėjai                                                                                                                   Dainius Rinkevičius                                                                                                                     Eglė Surgailienė                                                                                                                 Jelena Šiškina