2021-12-29 Nr. AB-38-3-62-3-02317-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3052-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02317-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. K. ir E. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai N. K. ir E. G. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 70-2-2726 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas).

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjai, Žemės sklypo bei statinių savininkai, 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto tikslas – sujungti besiribojančius žemės sklypus (įsiterpusio žemės sklypo plotas 0,0362 ha). Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė visus reikalingus dokumentus: Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ribų planą, planavimo pasiūlymų schemą, suderintą su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu ir Administracijos Miesto tvarkymo skyriumi, kurie neprieštaravo įsiterpusio žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius (toliau – ir Skyrius) Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, atsisakymą grįsdamas tuo, jog tikslinami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai.

2.2. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 204 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės).

2.3. Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Nagrinėjamu atveju Sprendimas, kuriuo atsisakyta patenkinti prašymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, yra nemotyvuotas, o sprendimą priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius – organizatorius, o Skyriaus vedėjo pavaduotoja, pavaduojanti skyriaus vedėją, t. y. Sprendimas priimtas netinkamo subjekto, kuris neturėjo teisės priimti sprendimo ir neturėjo teisės spręsti dėl projekto rengimo, todėl Sprendimas privalo būti panaikintas.

2.4. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, jeigu įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte apibrėžti įsiterpusio žemės sklypo kriterijai.

2.5. Nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės sklypas atitinka visus kriterijus, būdingus įsiterpusiam žemės sklypui, kadangi yra mažesnis nei 0,04 ha, nėra kitų sklypų, su kuriais ribotųsi įsiterpęs žemės sklypas. Be to, su įsiterpusiu žemės sklypu nesiriboja kitas laisvas nesuformuotas žemės sklypas, todėl pagrindo atsisakyti rengti projektą nebuvo ir turėjo būti priimamas sprendimas dėl projekto rengimo pradžios.

2.6. Administracijos atsisakymas organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą motyvuotas tuo, jog yra tikslinami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai, tačiau tai nėra kliūtis rengti įsiterpusio sklypo pertvarkymo projektą.

2.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

2.8. Sprendime nėra nurodyti jokie konkretūs motyvai ir teisės aktai, kurie patvirtintų, kad dėl naujai atliekamų gatvės kadastrinių matavimų negalima organizuoti įsiterpusio sklypo pertvarkymo projekto, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Šiuo metu gatvės matavimai yra įregistruoti ir galiojantys, todėl jų tikslinimas negali lemti organizatoriaus sprendimo dėl naujų gatvės kadastrinių matavimų.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjai nurodė, jog žemės sklypo planavimo tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotas 0,0362 ha). Sprendimu buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą motyvuojant tuo, kad šiuo metu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra galimybės, kadangi pažymėtas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp registruotų žemės sklypų ir gatvės, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios kadastriniai matavimai yra tikslinami.

4.2. Kauno miesto savivaldybės dokumentų rengimo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo, naudojimo, kontrolės procedūrų aprašo, kuris patvirtintas Administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2755 (Administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. A-2570 redakcija), 46 punkte nurodyta, jog raštus, siunčiamus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, departamentams, pasirašo Savivaldybės vadovybė, Savivaldybės tarybos sekretorius ar Administracijos vadovybė. Administracijos direktorius pasirašo išimtinai visus dokumentus, susijusius su valstybinio lygmens institucijomis, o dokumentų, susijusių su konkrečių skyrių ir struktūrinių padalinių veikla, nagrinėjimas, rengimas ir sprendimų priėmimas perleidžiamas atitinkamiems savivaldybės skyriams, vadovaujantis kiekvieno iš struktūrinių padalinių, skyrių, nuostatais. Kadangi nagrinėjamu atveju situacija yra susijusi su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimu, atsakingu už teritorijų planavimo organizavimo, urbanistikos ir kitus susijusius klausimus laikomas Skyrius. Skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-56, 12.6.1 punkte yra nurodyta, jog šis skyrius nagrinėja planavimo iniciatorių pateiktus prašymus ir pridedamus dokumentus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, teritorijų planavimo dokumentų planavimo sąlygų išdavimo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimo. Taigi, viena iš Skyriaus, kaip savivaldybės struktūrinio padalinio, funkcijų yra nagrinėti, rengti, pateikti ir tvirtinti įvairaus pobūdžio atsakymus bei sprendimus visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, todėl Skyrius turi teisę spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimu bei jų tvirtinimu.

4.3. Skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) (toliau – ir Vedėjas) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-2060, 13 punkte yra aiškiai nurodyta, jog Vedėjas, kaip Skyriaus vadovas, priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus, todėl Skyriaus vedėjas turi teisinį pagrindą pasirašyti sprendimus dėl žemės formavimo ir pertvarkymo projektų, todėl turėjo teisę pasirašyti ir ginčijamą sprendimą. Skyriaus vadovas Sprendimo priėmimo dieną atostogavo. Skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. A-2067, 9 ir 16 punktus, skyriaus vedėjo pavaduotojas prireikus priima su struktūrinio padalinio veikla susijusius sprendimus ir pavaduoja skyriaus vedėją (vyriausiąjį architektą) jo atostogų, ligos, komandiruotės metu ar kitais atvejais, kai jo laikinai nėra.

4.4. Kauno miesto savivaldybės ribose esantys keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta miesto kelių bei gatvių nuosavybės teisių turėtoja, turi teisę savo nuožiūra inicijuoti valdomų kelių ir gatvių kadastrinius matavimus ar jų tikslinimus, ir tokie veiksmai nepažeidžia pareiškėjų teisių.

4.5. Sprendimas yra informacinio pobūdžio ir neišreiškiantis kategoriškos nuomonės, jog prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra atmestinas. Sprendimu pareiškėjai yra informuojami dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinių duomenų tikslinimo. Patikslinus (duomenys neskelbtini) gatvės kadastrinius matavimus, pareiškėjai turės galimybę pakartotinai kreiptis dėl žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo.

4.6. Pareiškėjų argumentas, kad buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, yra nepagrįstas. Administracija neturi prievolės ir neįsipareigoja derinti ir patenkinti visų iš fizinių ir juridinių asmenų gautų prašymų, o pareiškėjai nepraranda teisės pakartotinai kreiptis į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prijungiant laisvą valstybinės žemės plotą, kuris būtų vertinamas atsižvelgiant į teisinius ir faktinius pagrindus bei išnagrinėtas pakartotinai teisės aktų nustatyta tvarka.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų N. K. ir E. G. skundą patenkino – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjų N. K. ir E. G. 2020 m. rugpjūčio 18 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu Žemės sklypu, bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjui E. G. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Teismas nurodė, kad bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikdami nustatytos formos prašymą inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašyme pareiškėjai pažymėjo, jog siekia įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu Žemės sklypu. Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ribų planą, planavimo pasiūlymų schemą, suderintą su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu ir Administracijos Miesto tvarkymo skyriumi, kurie neprieštaravo įsiterpusio žemės sklypo prijungimui prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo.

7.2. Skyrius Sprendimu atsisakė patenkinti prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nurodydamas iš esmės vienintelę atsisakymo priežastį – tai, kad pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas, įsiterpęs tarp registruotų žemės sklypų ir gatvės, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios kadastriniai matavimai pareiškėjų prašymo pateikimo metu yra tikslinami.

7.3. Administracijos atsisakymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo grindžiamas faktine aplinkybe, jog tikslinami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai. Būtent tai buvo pagrindine kliūtimi atsakovui patenkinti pareiškėjų prašymą.

8. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas (40 str. 2 d., 3 d.), Taisyklių 12 ir 13 punktus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atvejis atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas sąlygas, taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tos pačios teisės nuostatos nurodytos Taisyklių 2.6 punkte. Teismas padarė išvadą, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjai turi teisę inicijuoti projekto rengimą ir ginčo situacija atitinka vieną iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejų, numatytų Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir Taisyklių 2.6 punkte.

9. Teismas, spręsdamas, ar Sprendimą priėmė tinkamas subjektas, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis (29 str. 1 d., 2 d., 8 d. 15 p., 30 str. 1 d., 2 d.), VAĮ 2 straipsnio 18 dalimi, Skyriaus nuostatų, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A-56, 12.6.1 ir 13 punktais. Teismas padarė išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius teisės aktuose numatytą teisę organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą yra delegavęs vidaus administraciniais aktais Skyriui. Todėl Skyrius pagal Skyriui priskirtą kompetenciją turi teisę spręsti klausimus, susijusius su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimu, tarp jų ir priimti su šiais klausimais susijusius sprendimus. Tai, kad Skyrius priėmė Sprendimą, nesukuria prielaidų Sprendimą laikyti neteisėtu.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas – Skyrius – priėmė Sprendimą, priskirtą Skyriaus kompetencijai, ir savo įgaliojimų neviršijo.

11. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, padarė išvadą, kad Administracija, prieš priimdama Sprendimą pradėti rengti projektą, neatliko Taisyklių 21, 47 ir 48 punktuose veiksmų, todėl nesilaikė Taisyklėse nustatytos procedūrų atlikimo tvarkos tuo atveju, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote.

12. Teismas pabrėžė, kad Sprendime nenurodyti atsisakymo pradėti rengti projektą teisiniai pagrindai ir konstatavo, kad Administracija iš esmės nenurodė jokio teisės akto imperatyvo, draudžiančio patenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti minėto projekto rengimą, ir atsisakymą organizuoti projekto rengimą argumentavo bendro pobūdžio teisės nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios iš esmės teisiškai nepagrindė Administracijos atsisakymo organizuoti projekto rengimą. Teismas vertino, kad Administracija, įgyvendindama viešojo administravimo subjekto funkcijas, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymų viršenybės principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

13. Apibendrinęs, teismas nurodė, kad Sprendimas nepagrįstas teisiniais argumentais bei teisės normomis, taip pat nenustatyta aplinkybių, paneigiančių pareiškėjų teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projekto rengimą, bei nenustatyta kitų akivaizdžių faktinių aplinkybių, sudarančių realią kliūtį pradėti minėto projekto rengimo organizavimą, todėl Sprendimą panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

III. 14. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, ir jį grindžia šiais argumentais:

15.1. Pareiškėjai prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto Administracijai pateikė 2020 m. rugpjūčio 18 d., o Administracijos atsakymas dėl projekto rengimo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 21 d., t. y. Administracija gautą prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėjo per 3 darbo dienas, apie tai iš karto informavo pareiškėjus, todėl Taisyklių 21 punkte nurodyti procedūriniai terminai nebuvo pažeisti.

15.2. Pareiškėjų prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su suformuotu valstybinės žemės sklypu, rytinėje ir pietinėje dalyse su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o vakarinėje – su (duomenys neskelbtini) gatve, todėl su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių sklypų privačių naudotojų ir savininkų nenustatyta, todėl Administracijai neatsiranda prievolės juos informuoti ir Taisyklių 21 punkte minimo Taisyklių 56 punkto nuostatos, taip pat, nebuvo pažeistos.

15.3. Vadovaujantis Nutarimo 2.15 punktu, Administracija turi pagrindą nesutikti su teismo sprendimu, jog, priimdama Sprendimą, Administracija nesilaikė Taisyklių 47 punkto nuostatų, kadangi jokie procesiniai pažeidimai, išanalizavus minėtą Taisyklių punktą ir jame nurodytą Nutarimo 2.15 punktą, nebuvo padaryti.

15.4. Teismas nenurodė jokių konkrečių pažeidimų, kuriuos Administracija neva padarė nesilaikydama Taisyklių 21, 47 ir 48 punktų nuostatų, kaip nurodyta teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju teismas tik abstrakčiai ir paviršutiniškai nurodė, jog buvo pažeistos Taisyklių nuostatos ir procedūrų atlikimo tvarka tuo atveju, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote. Teismo sprendime nurodyti Taisyklių punktai nebuvo pažeisti priimant Sprendimą, taigi, teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai nenagrinėjo ginčo esmės, todėl priėmė paviršutiniškai vertintą, nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

15.5. Sprendime kaip teisinis pagrindas buvo nurodytas Nutarimo 2.15 punktas, nurodantis būtinąsias sąlygas valstybinės žemės sklypui.

15.6. Administraciją, teikdama atsiliepimą į pareiškėjų skundą teismui, nurodė ir daugiau teisės aktais pagrįstų argumentų dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir tikslinimo Kauno miesto savivaldybės ribose, teismas visiškai to nevertino ir tik formaliai nagrinėjo situaciją. Administracija atsiliepime nurodė, jog visi Kauno miesto savivaldybės ribose esantys keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 punkto, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio ir 6 straipsnio 32 punkto, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 birželio 10 d. įsakymu Nr. 3D-363, 10 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 punkto 4 dalies nuostatomis, akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta Kauno miesto kelių ir gatvių savininkė bei valdytoja, savo nuožiūra gali inicijuoti miesto gatvių kadastrinius matavimus bei jų atnaujinimus ar tikslinimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta miesto kelių bei gatvių nuosavybės teisių turėtoja, turi teisinį pagrindą savo nuožiūra inicijuoti valdomų kelių ir gatvių kadastrinius matavimus ar jų tikslinimus, ir tokie veiksmai nepažeidžia pareiškėjų teisių.

15.7. Teismo posėdžio metu Administracijos atstovė nurodė, kad žemės sklypo plotas gali keistis užbaigus kadastrinių matavimų tikslinimo ir įregistravimo procedūrą. Pareiškėjų kreipimosi į Administraciją metu pageidaujamo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotas buvo 362 kv. m, tačiau, patikslinus ir įregistravus kadastrinius matavimus, šis plotas galimai padidėtų ir viršytų 400 kv. m. Tokiu atveju šis valstybinės žemės sklypas neatitiktų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, kaip tai nurodyta teisės aktuose. Teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir nevertino fakto, kad, neįregistravus kadastrinių duomenų, valstybinės žemės sklypo plotas negali būti tiksliai nustatytas, ir tai laikytina svaria priežastimi laikinai atsisakyti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

15.8. Sprendimo trūkumai nelaikytini esminiais, kadangi pareiškėjai aiškiai suprato Sprendime išdėstytą turinį bei jo pasekmes bei ėmėsi atitinkamų veiksmų ginti savo teises, taigi, tai nesukliudė pareiškėjai realizuoti teisės į (galbūt) pažeistą teisią ir teisėtą interesą gynybą.

16. Pareiškėjai atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjai atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Nei atsiliepime į skundą, nei teismo posėdyje Administracija negalėjo nurodyti, kokius veiksmus ji atliko, gavusi pareiškėjų prašymą, tiesiog formaliai nurodė, kad jokių veiksmų neatliko, kadangi yra tikslinami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai bei akcentavo, kad sprendimas yra tik informacinio pobūdžio.

17.2. Administracija į bylą nėra pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kad jokių Taisyklėse nurodytų veiksmų atlikti nereikėjo, kadangi nėra kitų besiribojančių sklypų savininkų. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, apie besiribojančių žemės sklypų duomenis bei jų savininkus.

17.3. Nei Sprendime, nei Administracijos atsiliepime į skundą nėra nurodyta motyvų, kodėl šiuo atveju yra atsisakoma pradėti rengti pertvarkymo projektą. Jokių motyvų Administracijos atstovė negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje. Administracija nenurodė, ar atliekami pakartotiniai (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai turės įtaką žemės sklypo riboms, taip pat Administracija nenurodė kokią įtaką atliekami (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai gali turėti sprendimui atsisakyti pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, nenurodė, kodėl atliekami gatvės kadastriniai matavimai yra kliūtis pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Vienas iš esminių Taisyklėse nurodytų veiksmų yra pareiškėjų prašymo išnagrinėjimas bei sprendimo rengti arba motyvuoto sprendimo atsisakyti rengti pertvarkymo projektą priėmimas. Administracija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo, neišnagrinėjo kartu su prašymu pateiktų dokumentų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą atsisakyti rengti pertvarkymo projektą, prijungiant prie pareiškėjams priklausančio žemės sklypo įsiterpusi žemės sklypą. Taigi, akivaizdu, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Administracija, prieš priimdama Sprendimą pradėti rengti projektą, neatliko Taisyklių 21, 47 ir 48 punktuose nurodytų veiksmų.

17.4. Iš Sprendimo akivaizdu, kad jis yra nemotyvuotas. Ginčo situacijai atitinkant įstatyme numatytą reglamentavimą, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpusios valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo ir nustačius, kad pareiškėjai yra tinkami asmenys, galintys inicijuoti projekto rengimą, sprendimas atsisakyti pradėti rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

17.5. Sprendimas yra priimtas viršijant skyriui suteiktus įgaliojimus bei pagal galiojančius teisės aktus, sprendimą turėjo priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pagal Taisyklės projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Projektų rengimą miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

17.6. Pagal Taisykles Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, turėjo priimti sprendimą arba pradėti rengti, arba atsisakyti organizuoti projekto rengimą t. y. atsisakyti rengti. Šiuo atveju, Administracija nepradėjo rengti projekto bei nurodė, kad tenkinti prašymo nėra galimybės. Akivaizdu, kad toks sprendimas, kuriuo nepradedamas rengti projektas, atsisakoma jį pradėti rengti, yra sprendimas, kuris sukuria pareiškėjams teisines pasekmes, todėl turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui, toks Sprendimas laikomas individualiu teisės aktu VAĮ prasme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 70-2-2726 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, rengimo organizavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino skundžiamą Sprendimą ir įpareigojo Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjų Prašymą bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą konstatavęs, kad atsakovas, ginčijame Sprendime iš esmės nenurodęs jokio teisės akto imperatyvo, draudžiančio patenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti minėto projekto rengimą, atsisakymą organizuoti projekto rengimą argumentavusi bendro pobūdžio teisės nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios iš esmės teisiškai nepagrindė atsakovės atsisakymo organizuoti projekto rengimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymų viršenybės principą bei šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).

21. Nagrinėjamu atveju Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 70-2-2726 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, rengimo organizavimo, grindžiamas vieninteliu argumentu – „<...> Jūsų pažymėtas valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp registruojamų žemės sklypų ir gatvės, ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, kurios kadastriniai matavimai šiuo metu yra tikslinami. <...>“, t. y., kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenurodant jokio teisės akto nuostatos, draudžiančios patenkinti pareiškėjų prašymą organizuoti minėto projekto rengimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas ir ginčo dėl šio akto teisėtumo nagrinėjimo teisme metu nenurodė nei teisės akto, suteikiančio priimti tokį sprendimą, nei įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) gatvės kadastriniai matavimai yra (buvo) tikslinami. Pažymėtina, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 9 punkto nuostatas, projektai nerengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija įtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus) ar čia įvardytus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos („Projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.“).

22. Kiti atsakovo jau procesiniuose dokumentuose, teiktuose teismui, nurodyti argumentai, iš jų – kad kadastrinių matavimų metu gali paaiškėti, jog pareiškėjų nurodytas žemės plotas neatitiktų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nėra reikšmingi: viena vertus, individualaus administracinio akto, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius, motyvai negali būti nurodomo po jo priėmimo, kadangi tai reikštų, kad individualus administracinis aktas nebuvo motyvuotas. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Kita vertus, individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Kaip minėta, atsakovas nerodė teisinio pagrindo atsisakyti pradėti rengti projektą dėl to, kad yra atliekami statinių, esančių šalia planuojamos projekto teritorijos, kadastriniai matavimai.

23. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2014 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

24. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėjai pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas ir išrašą iš sąskaitos. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėja už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 968 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ši suma neviršija 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taip pat įvertinus tai, jog atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartojamos bylos faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo išvados, spręstina, kad pareiškėjui E. G. atlygintinų išlaidų suma mažintina iki 500 Eur ir priteistina iš atsakovo Administracijos, kurios apeliacinis skundas atmestas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui E. G. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 500 (penkis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė