e4cd426e-9f85-4210-bdfc-2ef4a86ee149 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1284-554/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02582-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui - V. U. , atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. U. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2011-08-31 iki 2016-02-05. PareiÅ¡kėjas skunde ir jo papildyme (b.l. 2-12, 79-80) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2011-08-31 iki 2016-02-05 laisvės atėmimo bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje prieÅ¡taraujančiomis teisės aktams, netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis, Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas, dalį Å¡io ploto užėmė baldai. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos tik per atveriamus langus, tačiau langas buvo uždengtas grotomis, todėl vėdinimas buvo nepakankamas, patalpose trÅ«ko oro ir kaupėsi drėgme. Nors pareiÅ¡kėjas nerÅ«ko, tačiau gyvenamosiose patalpose kiti nuteistieji rÅ«kė. PaaiÅ¡kino, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apÅ¡vietimas, jam buvo skirta pasenusi ir netinkama naudojimui lova, dėl to skaudėjo nugarÄ .

PareiÅ¡kėjas nebuvo aprÅ«pintas patalyne, čiužinys nebuvo dezinfekuotas, dažnai nebuvo suteikiamos skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, jo durys neužsidarė, sienelė buvo žema ir neužtikrino privatumo. Pataisos namuose dažnai nebuvo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti po karÅ¡tu duÅ¡u. Maisto davinys buvo nepakankamai kaloringas, maisto kiekis ir kokybė netinkama. Prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi, pareiÅ¡kėjo teigimu, Konvencijos 3 straipsnis bei Baudžiamojo kodekso nuostatos pažeidimams, susijusiems su kankinimais ir orumÄ Å¾eminančiu elgesiu nenumato ieÅ¡kinio senaties termino.

Atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, kad atsiliepime pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Tvirtino, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime pateikia klaidinančius duomenis apie nuteistųjų skaičių, kadangi pataisos namuose buvo laikomi 982 nuteistieji. Nagrinėjamu atveju senaties terminas negali bÅ«ti taikomas, kadangi pažeidimas buvo tęstinis. Atsakovo atsiliepime (b. l. 32-45) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrabučio tipo patalpose.

Pažymėjo, kad duomenų, kiek konkrečiai buvo asmenų ginčo laikotarpiu pataisos namų gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, nėra galimybės pateikti, nes tokie duomenys nesisteminami. Tačiau gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Darė iÅ¡vadÄ , kad minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Akcentavo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės, bloginančios jo gyvenimo kokybę, sÄ lygos. Patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos pro atveriamus langus. Kameros Nr. 6 ir Nr. 10 yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Å ildymas tiekiamas centralizuotai, o, esant bÅ«tinumui, tinkamai temperatÅ«rai palaikyti, nuteistiesiems iÅ¡duodami Å¡ildytuvai, ventiliatoriai. Ä®staigoje užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrius gavęs praneÅ¡imÄ apie sugedusius Å¡viestuvus, nedelsiant lemputes keičia naujomis, taiso Å¡viestuvus.

Sanitariniai mazgai įrengti laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Sanitariniuose mazguose įrengtos atskiros kabinos. Pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis gyvenamosios aplinkos Å¡vara ir tvarka. Nuteistiesiems iÅ¡duodamos tvarkingos ir naudojimui tinkamos lovos, o sulūžusios lovos remontuojamos arba keičiamos naujomis. Čiužiniai dezinfekuojami specialioje tam skirtoje dezkameroje. PareiÅ¡kėjas su skundais į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo čiužinio nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę į Psichologinės tarnybos skyrių dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų taip pat nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalÄ . Pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti abstrakčiais teiginiais. Prašė taikyti sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senatį ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nuo 2011-08-31 iki 2016-02-05.Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis - t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011-08-31.

Tačiau teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo bausmės atlikimo pradžios, nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis į kompetentingas institucijas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su kalinimo sÄ lygas reglamentuojančiais teisės aktais, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016-12-14 (b. l. 13), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nes pareiÅ¡kėjo skundas yra paduotas dėl kankinimo, o Konvencijos 3 straipsnis nenumato senaties termino Å¡iems pažeidimams. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006-03-29 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ ).

Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad pažeidimas dėl jam neužtikrintų kalinimo sÄ lygų yra tęstinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, laikosi pozicijos, kad tai nėra tęstinis pažeidimas (2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011). PareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013; 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo (laikymo) PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2011-08-31 iki 2013-12-13 taikytina ieškinio senatis ir ši pareiškėjo reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2013-12-14 iki 2016-02-05.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2013-12-14 iki 2016-02-05 buvo kalinamas Å¡iose PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučio tipo patalpose (bÅ«riuose): nuo 2013-12-14 iki 2014-09-25 – 4 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, plotas 34,89 kv. m., įrengtos 8 vietos, taigi, vienam asmeniui teko 4,36 kv. m. (34,89/8) ploto; nuo 2014-09-25 iki 2014-10-01 – 12 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje, plotas 16,78 kv. m., įrengtos 3 vietos, taigi, vienam asmeniui teko 5,59 kv. m. (16,78/3) ploto; 2014-10-01 iki 2015-03-26 – 12 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje, plotas 21,68 kv. m., įrengtos 4 vietos, taigi, vienam asmeniui teko 5,42 kv. m. (21,68/4) ploto; nuo 2015-03-26 iki 2015-08-11 – 7 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje, plotas 35,78 kv. m., įrengtos 6 vietos, taigi, vienam asmeniui teko 5,96 kv. m. (35,78/6) ploto; nuo 2015-08-11 iki 2016-02-04 – 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, plotas 35,06 kv. m., įrengtos 7 vietos, taigi, vienam asmeniui teko 5,00 kv. m. (35,06/7) ploto (b. l. 47, 66-67).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma (ABTÄ® 56 str.).PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsiliepimÄ nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skaičių gyvenamosiose patalpose bei rėmėsi PravieniÅ¡kių PN-AK 2013-07-26 pažyma Nr. 117-618 „Apie miegamųjų vietų skaičių 3-oje valdyboje“ (b. l. 81).

Tačiau, teismas pažymi, kad minėtoje pažymoje pateikti duomenys ginčui neaktualiu laikotarpiu, todėl teismas spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ jais nesiremia, o pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Å¡iose PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose: nuo 2013-01-25 iki 2013-01-30 ir nuo 2014-09-01 iki 2014-09-16 - kameroje Nr. 10, kurios plotas 15,85 kv. m., įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 3,96 kv. m. (15,85/4) ploto; nuo 2013-11-29 iki 2013-12-06 - kameroje Nr. 6, kurios plotas 15,28 kv. m., įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi, vienam asmeniui teko 2,55 kv. m. (15,28/6) ploto (b. l. 54, 55).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013-11-29 iki 2013-12-06 (7 paros) kamerų tipo patalpoje Nr. 6 nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiÅ¡kėjui minėtu laikotarpiu trÅ«ko 1,05 kv. m. ploto.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat pažymėjo, dalį kamerų ploto užėmė baldai. Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ turi bÅ«ti įskaičiuojamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintinos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis dėl nepakankamo vėdinimo ir apÅ¡vietimo gyvenamosiose patalpose.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 (akto redakcija iki 2015-11-01), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau tos pačios higienos normos 2 punktas nustato, jog ji taikoma projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kamerų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), spręstina, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neteisėto neveikimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ , mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta 200 lx., Å¡i nuostata įtvirtinta ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad įstaigoje užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas ir vėdinimas, minėtas aplinkybes patvirtina Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-25 ir 2015-07-14 Patikrinimo aktai (b. l. 57-60, 61-65), iÅ¡ kurių matyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3-me sektoriuje dirbtinio apÅ¡vietimo parametrai atitiko nustatytus reikalavimus.

Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl patiriamų sunkumų vėdinant gyvenamÄ sias patalpas taip, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės patalpose. Jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo netinkamas vėdinimas ar apÅ¡vietimas nėra.

Pats pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimas ir vėdinimas neatitiko reikalavimų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl patalpų vėdinimo ir apÅ¡vietimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad yra nerÅ«kantis asmuo, tačiau gyvenamosiose patalpose kiti nuteistieji rÅ«kė.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte.

Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad jo lova buvo nepatogi, metalinė, dėl to jautė fizinius nepatogumus, skausmÄ . Teismas pažymi, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normÄ , patvirtintÄ 2004 m. birželio 9 d.

Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, asmeniui yra skiriama metalinė lova. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017-03-31 pažymos Nr. 77-933 matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta standartinė dviejų aukÅ¡tų lova (b. l. 66-67). Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK sulūžusios lovos yra remontuojamos arba keičiamos naujomis. Teismo vertinimu, nesant byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl, jo nuomone, netinkamos naudojimui ar nepatogios lovos, netinkamo čiužinio, pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

Nurodo, sanitarinis mazgas dažnai buvo netvarkingas, jo durys neužsidarė, sienelė buvo žema ir neužtikrino privatumo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant, ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Atsakovo atstovas atsiliepime atsikirsdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus pažymėjo, kad 3-jo sektoriaus 4, 6, 7, 12 bÅ«rių sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, sanitariniuose mazguose įrengtos atskiros kabinos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui - t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl sanitarinio mazgo PravieniÅ¡kių PN-AK įrengimo, sprendžia, kad Å¡iuo atveju atsakovas turėjo pareigÄ paneigti pareiÅ¡kėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge (dėl sanitarinio mazgo sienelės aukščio, durų uždarymo), tačiau jokių duomenų apie tai į bylÄ nepateikė.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo laikytinos nustatytomis.Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo aprūpintas patalyne, jam nesuteiktos skalbimo ar džiovinimo paslaugos. Tačiau, teismas pažymi, kad reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, negali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl trÅ«kstamo minkÅ¡to inventoriaus, nesuteiktų skalbimo paslaugų ar neturėjimo galimybės iÅ¡sidžiovinti drabužius, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl nedezinfekuotų čiužinių taip pat atmetami, kadangi, kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo, čiužiniai PravieniÅ¡kių PN-AK dezinfekuojami specialioje tam skirtoje dezkameroje.

IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017-03-31 pažymos Nr. 77-933 matyti, kad patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos teikiamos pagal PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 patvirtintÄ tvarkÄ (b. l. 66-67).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pataisos namuose dažnai nebuvo Å¡ilto vandens ir jam ne visada buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti po karÅ¡tu duÅ¡u. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Higienos normos HN 76:2010 68 punktas taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip viena kartÄ per savaitę. Teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens įrengimo kiekviename bÅ«ryje ar kamerose, jog nuteistieji galėtų praustis kiekvienÄ dienÄ . Kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Å iuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrinama teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Tačiau, teismas pažymi, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui bÅ«tų kėlęs pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų (neveikiančių dušų), ar, kad realiai pareiÅ¡kėjui tenkantis maudymosi buvo nepakankamas, todėl konkrečiu atveju galimybės vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ , o atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl to nenustatyti. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis dėl nepakankamai kaloringo maisto, nepakankamo jo kiekio ir kokybės. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas taip pat turėjo pareigÄ paneigti minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl nepakankamai kaloringo maisto, netinkamos maisto kokybės ar kiekio, tačiau jokių duomenų apie tai į bylÄ nepateikė.

Kaip jau buvo minėta, laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su minėtais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK ginčo laikotarpiu 7 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui gyvenamojo ploto normos kamerų tipo patalpose, taip visÄ ginčo laikotarpį (783 paros)– pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge bei liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų sÄ lygų nesikreipė (b. l. 56).

Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus konstatuotų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į konstatuotų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę ir mastÄ , darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos ir pan.), taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 301 Eur neturtinei žalai atlyginti.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. U. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 301 Eur (tris Å¡imtus vienÄ Eur) neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                         Algis Markevičius