e4cd1a5d-3ed7-42e6-aa83-2b56ac1a8fd0 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-23-107/2014Teisėja Adolfina Simaitienė                                     Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02007-2011-1                                                                         Procesinio sprendimo kategorija                                                                     2.3.1.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S                            2014 m. sausio 16 d.             Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjams Irmantui Balčiūnui, Vaclovui Janušauskui, Mindaugui Martinaičiui,nuteistiesiems T.

Å ., K. Å ., M. Z.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų T. Å ., K. Å . ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:             T. Å . pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda,              K. Å . (K. Å .) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda,              M.

Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,     n u s t a t ė :              T. Å ., K. Å . ir M. Z. nuteisti už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ .             „T. Å . 2004-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigiamojo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu jÄ paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ : „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už apskaitos dokumentų saugojimÄ Ä¯statymų numatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“ reikalavimus, Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), veikdama grupėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere M.

Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P. pasirašytinai 2010-10-22 išduoti 1500 litų, remontuoto pastato adresu (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 110 litų, 2010-10-08 pasirašytinai išduoti 1600 litų remontuoto pastato adresu (duomenys neskelbtini) , statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-08-06 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-08-20 pasirašytinai išduoti 1500 Lt, 2010-09-06 pasirašytinai išduoti 200 Lt, 2010-09-07 pasirašytinai išduoti 2000 Lt, 2010-09-10 pasirašytinai išduoti 400 Lt, 2010-09-17 pasirašytinai išduoti 2000 Lt, 2010-09-29 pasirašytinai išduoti 2890 Lt remontuoto pastato (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų įsigijimui.

Taip pat buhalterei M. Z. nurodė V. M. remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 2010-09-21 iÅ¡mokėti 1000 Lt, 2010-08-18 iÅ¡mokėti 8511 Lt, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iÅ¡mokėti 6977 Lt, 2010-06-09 iÅ¡mokėti 11873 Lt, 2010-06-17 iÅ¡mokėti 3630 Lt, 2010-04-30 iÅ¡mokėti 5940 Lt, 2010 metų gegužės ir birželio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, iÅ¡mokėti 2700 Lt. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki     2010-11-02 tyčia, siekdama iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , apskaitos dokumentais – kasos iÅ¡laidų orderiais – nepagrindė piniginių lėšų iÅ¡mokų E. P. ir V.

M., iÅ¡ viso 54331 Lt, bei jų panaudojimo pagal savo 2006-12-29 įsakymu Nr. Ä®-026 „Dėl įmonės buhalterinio sÄ skaitų plano patvirtinimo“ patvirtintÄ sÄ skaitų planÄ , nurodė buhalterei M. Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų Å«kio subjektų gautų sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis jie pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimÄ už 54331 litÄ ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du sunaikino turint tikslÄ , kad jomis nebÅ«tų pasinaudota nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .“             „Taip pat T.

Å ., žinodama, kad bendrovėje įdarbintam E. A. darbo užmokestis nėra iÅ¡mokamas, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ : „Privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“ – buhalterei M. Z. nurodė buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 užregistruoti iÅ¡laidas iÅ¡ kasos įforminant 21 atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistruoti darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ir taip pagrįsti tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas – 3083,62 Lt atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ darbuotojui E. A., nes ties jo pavarde pasirašė ne jis, o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo.“             „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo     2008-06-05 iki 2010-11-02.“             „K. Š., paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , 2010-10-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 7 direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ : „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už apskaitos dokumentų saugojimÄ Ä¯statymų numatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“ reikalavimus, Klaipėdos mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose, (duomenys neskelbtini), veikdamas grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere M.

Z., pastarajai nurodė pagal laisvos formos žiniaraščius E. P. pasirašytinai 2010-11-19 išduoti 1000 litų, 2010-11-26 išduoti 1000 litų, 2010-12-10 išduoti 1000 litų, 2010-12-23 išduoti 1000 litų remontuoto pastato adresu (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų įsigijimui, 2010-11-04 išduoti 400 litų, 2010-11-05 išduoti 1090 litų remontuoto pastato – (duomenys neskelbtini) , statybinių medžiagų įsigijimui. Taip pat buhalterei M. Z. nurodė 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, išmokėti V.

M. įvairių objektų remonto darbams skirtų statybinių medžiagų įsigijimui 32242 litus. Laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31 tyčia, siekdamas iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , apskaitos dokumentais – kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė piniginių lėšų iÅ¡mokų E. P. ir V. M., iÅ¡ viso 37 732 Lt, bei jų panaudojimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Å . 2006-12-29 įsakymu Nr. Ä®-026 „Dėl įmonės buhalterinio sÄ skaitų plano patvirtinimo“ patvirtintÄ sÄ skaitų planÄ , nurodė buhalterei M.

Z. apskaitos registruose neužregistruoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį V. M. ir E. P. pateiktų iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų Å«kio subjektų gautų sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis jie pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimÄ už  37732 litus ir iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo jas paslėpė ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du sunaikino turint tikslÄ , kad jomis nebÅ«tų pasinaudota nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklÄ , jos turtÄ , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .“             „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31.“             „M. Z., vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) buhalterės ir kasininkės pareigas, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalies nuostatas: „Ūkio subjekto apskaitÄ tvarko:

1) Å«kio subjekto apskaitos tarnyba (struktÅ«rinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2007-01-02 įsakymÄ Nr. Ä®-001 bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose adresu – (duomenys neskelbtini) , laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-11-02, veikdama grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore T. Å . ir laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2011-12-31 veikdama grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi K.

Å . tyčia, siekdama iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , pažeisdama: Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€“ „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, – vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Š. ir direktoriaus K. Š. nurodymus buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92 063,00 Lt gavimo, jų išmokėjimo, todėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš kokių piniginių lėšų laisvos formos žiniaraščiais pagrindė piniginių lėšų, iš viso 92 063,00 Lt, išmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams:

E. P. 2010-08-06 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-08-20 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-09-06 laisvos formos žiniaraščiu 200 Lt sumai, 2010-09-07 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-10 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-09-17 laisvos formos žiniaraščiu 2000 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 2890 Lt sumai, 2010-09-29 laisvos formos žiniaraščiu 110 Lt sumai, 2010-10-08 laisvos formos žiniaraščiu 1600 Lt sumai, 2010-10-22 laisvos formos žiniaraščiu 1500 Lt sumai, 2010-11-04 laisvos formos žiniaraščiu 400 Lt sumai, 2010-11-05 laisvos formos žiniaraščiu 1090 Lt sumai, 2010-11-19 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-11-26 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-10 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12-23 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai ir V.

M. 2010-04-30 laisvos formos žiniaraščiu 5940 Lt sumai, 2010-05-06 laisvos formos žiniaraščiu 2700 Lt sumai, 2010-06-09 laisvos formos žiniaraščiu 11873 Lt sumai, 2010-06-17 laisvos Wformos žiniaraščiu 3630 Lt sumai, 2010-08-18 laisvos formos žiniaraščiu 8511 Lt sumai, 2010-09 laisvos formos žiniaraščiu 6977 Lt sumai, 2010-09-21 laisvos formos žiniaraščiu 1000 Lt sumai, 2010-12 laisvos formos žiniaraščiu 32 242 Lt sumai bei jų panaudojimÄ :             13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatÄ :

„Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“ – buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 2720 „Kasa“ laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 užregistravo iÅ¡laidas iÅ¡ kasos, atlyginimų žiniaraščiuose: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089 nurodė tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistravo darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ir taip pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas – atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams E. A. 3083,62 Lt ir A.

V. 411,42 Lt, iÅ¡ viso 3495,04 Lt, ties jų pavardėmis pasiraÅ¡ant ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paraÅ¡u;              16 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žÅªkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Å . 2006-12-29 įsakymu Nr. Ä®-026 „Dėl įmonės buhalterinio sÄ skaitų plano patvirtinimo“ patvirtintÄ sÄ skaitų planÄ , laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 apskaitos registruose neužregistravo V.

M. ir E. P. pateiktų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų Å«kio subjektų gautų sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis jie pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių medžiagų pirkimÄ , iÅ¡ viso už 72873 Lt ir 19190 Lt.“             „Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31.“             Apeliaciniame skunde nuteistoji M.

Z. mano, kad skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas jÄ iÅ¡teisinantis nuosprendis, nes buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Apylinkės teismas, grįsdamas teismo nuosprendį tuo, kad ji, „vykdydama buhalterės–kasininkės pareigas, laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2011-12-31, tyčia, siekdama iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92063 Lt – gavimo, jų iÅ¡mokėjimo, todėl finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokios iÅ¡mokos darbuotojams buvo daromos, taip pat buhalterinėje apskaitoje „Kasa“ užregistravo iÅ¡laidas iÅ¡ kasos, atlyginimų žiniaraščiuose, nurodžiusi tikrovės neatitinkančius rekvizitus apie iÅ¡mokėtas pinigines lėšas, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo“, rėmėsi iÅ¡ esmės tik kai kurių liudytojų nenuosekliais parodymais.

Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, nuosprendyje tiesiogiai leidžia suprasti, kad, nevertindamas visų duomenų visumos ir jų tarpusavio ryÅ¡io, remiasi tais duomenimis, kurie yra palankÅ«s apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti, tačiau neatsakė, kodėl netiki kitų liudytojų bei specialisto parodymais, kurie patvirtina M. Z. gynybos teiginius.              Apeliantė remiasi Žmogaus Teisių Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad nuosprendis nemotyvuotas, ir tai varžo proceso Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

             Nuteistoji M. Z. tvirtina, kad ji „negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ dokumentų, apie kurių egzistavimÄ sužinojo tik ikiteisminio tyrimo eigoje, juolab negalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų Å«kio subjektų „gautų“ sÄ skaitų faktÅ«rų.“ Byloje tiesioginių įrodymų, bylojančių apie tai, kad ji apie laisvos formos žiniaraščius žinojo ir tyčia jų neįtraukė į apskaitÄ , nėra.

Ji tų dokumentų nepildė, jos ranka darytų įrašų tuose dokumentuose nėra. Å ie dokumentai buvo paimti ne iÅ¡ jos darbo vietos. T. Å . teigia, kad laisvos formos dokumentai, paimti kratos metu, yra jos užraÅ¡ai, kad niekas darbovietėje apie jos darytus asmeninius užraÅ¡us nežinojo.             M. Z. cituoja T. Å . parodymus: „(...) Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiÅ«rėti ir susegti į vienÄ segtuvÄ , kuris dabar vadinamas „apskaitos dokumentai“.

Tačiau ji tų dokumentų nematė, nors ir pripažįsta, kad visus tuos į segtuvÄ susegtus lapus vedė ji. Å ių lapų, juodraščių nebuvo rodžiusi nei buhalterei M. Z., nei direktoriui K. Å .. Su jais niekada apie tuos juodraščius nekalbėjo (...)“. „(...) Visi tokie juodraščiai ir yra dabar baudžiamojoje byloje. Nei ant vieno iÅ¡ tų lapų, esančių segtuve, nėra įmonės pavadinimo. Ji gali paaiÅ¡kinti tų lapų kilmę, tačiau tie lapai niekaip negalėjo patekti buhalterei M.

Z. (...)“. „Kartais duodavo pinigų nupirkti statybinėms medžiagoms ir kitiems darbuotojams, maždaug 1200 Lt, kuriuos duodavo darbuotojams, tai nedideli pinigai. Pati didžiausia suma iÅ¡duota darbuotojams medžiagoms pirkti – 2000 Lt. Ji pati sudarė ataskaitÄ , kokias sumas iÅ¡davė ir kokios sumos yra padengtos sÄ skaitomis. Pinigus darbuotojams ji iÅ¡duodavo iÅ¡ savo atsiskaitytinų pinigų ir visada darbuotojai už gautus pinigus pasiraÅ¡ydavo (...)“. „(...) Pajamų į kasÄ grynais bendrovė negauna, visas pajamas gauna per bankÄ .

Ji darbuotojams iÅ¡davė pinigus iÅ¡ kasos, jiems pasiraÅ¡ant ant juodraščio, tai pinigai, kuriuos ji gavo atsiskaitytinai iÅ¡ kasos ir Å¡iuo atveju įstatymas nenumato, kad turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas kasos pajamų orderis (...)“. „(...) Visas tas nedideles sumas, nurodytas kaltinamajame akte, darbuotojams iÅ¡davė ji, nes prašė nupirkti statybinių medžiagų. Savo raÅ¡tÄ ji pažįsta ir gali patvirtinti, kad tuos įraÅ¡us dėl 1500 Lt ir dėl 1000 Lt darė savo ranka. Taip nebuvo, kad ji užpildė juodraÅ¡tį ir nurodė, kad pasiraÅ¡ytinai iÅ¡mokėti E. P. 1500 Lt, o M.

Z. perduoda jam pinigus. M. Z. niekada nematė tų juodraščių, kuriuose paskaičiuota objekto savikaina. L. G. ji nėra davusi pinigų, nes ji nėra atsiskaitytinas asmuo, todėl ir M. Z. negalėjo L. iÅ¡duoti pinigų. A. V. iÅ¡duoti 1000 Lt buvo skirti virvei pirkti. Dėl atlyginimo A. V. nereiÅ¡kė pretenzijų, atleidimo dienÄ su juo buvo pilnai atsiskaityta (...).“             M. Z. cituoja ir liudytojo E. P. parodymus. „Liudytojas E. P. parodė, kad: „(...) Jam buvo iÅ¡duotos pinigų sumos iki 1500 Lt, pinigai buvo skirti statybinėms medžiagoms ir kurui pirkti.

Už gautus pinigus pasirašydavo, kokius dokumentus duodavo, tokius ir pasirašydavo. Pinigus išduodavo buhalterė, kartais direktorė (...)“. „(...) Jei dirbant objekte, t. y. tvarkant stogus pritrūkdavo medžiagų, skambindavo K. Š. arba T. Š.. Pinigus išduodavo T. Š. (...)“. „(...) Kai gaudavau pinigus, pasirašydavau kasos pajamų orderį. Neskiria, kasos pajamų ar kasos išlaidų orderis. Pasirašydavo kasos išlaidų orderį. Nebuvo atvejo, kad neduotų pasirašyti kasos pajamų orderio.

Neatsimena, ar buvo taip, kad atnešė sÄ skaitų faktÅ«rų mažiau, negu gavo pinigų. BÅ«davo tokių atvejų, kad pinigus iÅ¡duodavo ne M. Z.. Tuomet pinigus iÅ¡duodavo T. Å ., nes M. Z. po pietų nebÅ«davo. Gavus pinigus, pasiraÅ¡ydavo ant lapelio. NebÅ«davo atvejų, kad M. Z., iÅ¡davus pinigus, nepraÅ¡ydavo pasiraÅ¡yti. M. Z. iÅ¡duodavo pinigus tik su kasos iÅ¡laidų orderiu. Nepamena, ar 1000 Lt jam 2010-09-21 iÅ¡davė ne M. Z., tačiau ne visas sumas jam iÅ¡davė M. Z.. Nebuvo atvejo, kad M.

Z., iÅ¡davus pinigus, duotų pasiraÅ¡yti ant paprasto lapo. Ant paprasto lapo pasiraÅ¡ydavo, kai pinigus iÅ¡duodavo T. Å . (...).“             Apeliantės M. Z. teigimu, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai, kurie buvo apklausti byloje, nėra ypatingai aukÅ¡to intelekto, ikiteisminiame tyrime iÅ¡gauti iÅ¡ jų tokius parodymus, kokių reikėjo kaltinimui, buvo nesudėtinga. Tam buvo panaudotos psichologinės gudrybės. „Visiems žinoma ir suprantama, kad, užduodant iÅ¡sigandusiam, psichologinės įtampos bÅ«senoje esančiam asmeniui atsakymÄ menančius klausimus, gausime atsakymÄ , kurio tikėjomės. BÅ«tent darbuotojui, kuriam nuolat pinigus bendrovėje iÅ¡duodavo buhalterė ir tik iÅ¡skirtinais atvejais kitas asmuo.

Tačiau teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad pinigus jiems bendrovėje išduodavo ir T. Š.. Ir kad jie negali tiksliai pasakyti, ar konkrečiais atvejais jiems išdavė pinigus Z. ar Š..“ Ši abejonė bylos eigoje išsklaidyta nebuvo, todėl turi būti aiškinama kaltinamųjų naudai. In dubio pro reo principas, reikalaujantis, kad, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, labai svarbu įvertinti ir kitus netiesioginius įrodymus.             Nuteistosios M.

Z. tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad patikrinimo metu kasoje buvo piniginių lėšų trūkumas. Jei kasoje trūkumas nustatytas nebuvo, tai kyla natūralus klausimas, iš kokių lėšų M. Z. galėjo išmokėti pinigus kaltinamajame akte nurodytiems asmenims. „Ar tikėtina, kad samdomas pusė etato dirbantis darbuotojas galėjo išmokėti 92063 Lt iš savo asmeninių lėšų ???“ Apeliantės teigimu, ji tokių lėšų niekada neturėjo, o jai patikėtoje kasoje trūkumas nustatytas nebuvo.

Todėl ji iÅ¡mokėti tokio dydžio piniginių lėšų kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams negalėjo, tam nebuvo nei motyvų, nei faktinių galimybių. T. Å . per atitinkamÄ laikotarpį buvo iÅ¡duota avansu apie 100 000 Lt. Å is netiesioginis objektyvus įrodymas patvirtina, kad, jei pinigus laisvos formos žiniaraščiuose nurodytais atvejais kas nors iÅ¡duodavo, tai galėjo bÅ«ti tik T. Å .. TÄ patvirtino ir ji pati.             Apeliantės įsitikinimu, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, savo iÅ¡vadų įrodymais nepagrindė, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BPK 20 straipsnio nuostatas.             Apeliantės M.

Z. įsitikinimu, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ji teisiama negali būti, nes straipsnio dispozicijoje nurodyta nusikaltimo sudėtis, kuriai būtina įrodyti, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, „kad apskaitos dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo iš viso 3495,04 Lt.“ Nuteistosios teigimu, parašų neatitikimas atlyginimų žiniaraščiuose kaltinimui nustatyti nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio struktūros nesutrukdė.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atsakyta į klausimÄ , kas pasirašė žiniaraščiuose už juose nurodytus asmenis. Žiniaraščiuose pasirašė keli asmenys, todėl bet kuris iÅ¡ darbuotojų galėjo pasiraÅ¡yti ne prie savo pavardės ir taip žiniaraščiuose įvelti painiavÄ . M. Z., iÅ¡mokėdama atlyginimus keletui asmenų tÄ pačiÄ dienÄ , įsivėlusios klaidos galėjo ir nepastebėti. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad eilutėje E. A. pasirašė ne E. A..

Tai reiškia, kad specialistui nebuvo pavesta ištirti, ar žiniaraštyje yra A. parašas ir jei yra, tai kurioje eilutėje. Nė vienas iš darbuotojų nėra niekada pareiškęs, kad jam priklausantis darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Apeliantė negali paaiškinti, „kodėl darbuotojų eilutėse pasirašė ne tie darbuotojai,“ tačiau mokėjimus į išlaidas ji įtraukė tinkamai, nes de fakto mokėjimai buvo atlikti tiems darbuotojams, su kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo atsiskaityti.

Be to, atlyginimų žiniaraščiuose M. Z. nurodyti rekvizitai atitinka tikrovę, nes atlyginimai darbuotojams buvo iÅ¡mokėti. Žiniaraščiuose yra ne apeliantės paraÅ¡ai, todėl iÅ¡vada, kad ji nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , yra nepagrįsta. Dėl padarytos klaidos niekam žala padaryta nebuvo, nepaisant Å¡ios klaidos, bendrovės nuosavo kapitalo dydį ir įsipareigojimų struktÅ«rÄ nustatyti galima, M. Z. tyčia veikoje neįrodyta.             Nuteistoji M.

Z. praÅ¡o skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti, dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų jÄ iÅ¡teisinti.             Apeliaciniame skunde nuteistieji T. Å . ir K. Å . mano, kad Å¡i baudžiamoji byla, kurioje jie buvo nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 329 straipsnio 1 punktas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             T. ir K.

Å . apeliaciniame skunde raÅ¡oma, kad apylinkės teismas, grįsdamas T. Å . ir K. Å . kaltę, vadovavosi vien tik specialistės R. M. paaiÅ¡kinimais bei jos suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę finansinę veiklÄ , nepagrįstai kritikavo specialisto A. M. iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kinimus, liudytojo A. V. parodymus, netinkamai įvertino liudytojų V. M. ir E. P. parodymus, netinkamai aiÅ¡kino Buhalterinės apskaitos įstatymo bei verslo apskaitos standartų taikymÄ tiriant įmonės finansinę–ūkinę veiklÄ , nemotyvuotai juodraÅ¡tinius sÄ matų skaičiavimus priskyrė prie „juodosios buhalterijos dokumentų“.

Be to, teismas nepakankamai įvertino T. Å . bei K. Å . parodymus dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų. Teismas nepaÅ¡alino byloje esančių esminių prieÅ¡taravimų ir abejonių, tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.             Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji T. Å . tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė. Ji parodė, kad „nuo 2004 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – pastatų renovacija, pastatų siÅ«lių hermetizacija, daugiabučių namų remontas.

Bendrovė sudarė sutartis su pastatus administruojančiomis įmonėmis, kurios dirba su daugiabučiais namais. Norint gauti užsakymÄ ir pasiraÅ¡yti sutartį, bendrovė turi paruoÅ¡ti daug dokumentų, patvirtinančių veiklos sÄ Å¾iningumÄ , nes užsakymai gaunami vykdant vieÅ¡uosius pirkimus. Dalyvaudama viešųjų pirkimų konkurse bendrovė turi pristatyti dokumentus, patvirtinančius veiklos standartus, turi bÅ«ti neskolinga biudžetui, darbuotojai turi bÅ«ti neteisti. Pristačius visus reikiamus dokumentus, bendrovė gali dalyvauti vieÅ¡ame konkurse, todėl bendrovėje kas dveji metai buvo daromas auditas.

FNTT pareigÅ«nai 2011-0 1-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose per pietų pertraukÄ padarė kratÄ . Buvo iÅ¡imti visi stalčiai, asmeniniai dokumentai. Kabinete tuo metu pietavo vienas darbininkas. Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiÅ«rėti ir susegti į vienÄ segtuvÄ , kuris dabar vadinamas „apskaitos dokumentai“. Tačiau ji tų dokumentų nematė, nors ir pripažįsta, kad visus tuos į segtuvÄ susegtus lapus tvarkė ji. Å ių lapų, juodraščių nebuvo rodžiusi nei buhalterei M.

Z., nei direktoriui K. Å .. Su jais niekada apie tuos juodraščius nekalbėjo. Sutinka, kad neturėjo bÅ«ti juodraščių ir asmeninių dokumentų bendrovės ofise, tačiau mano, kad bet kokiame ofise galima rasti ir juodraščių, ir asmeninių dokumentų. Bendrovė turi programÄ , kurioje daroma sÄ mata. Ne visada planai atitinka tikrovę. BÅ«na atvejų, kai paskambinusi namo bendrija klausia, ar bendrovė galėtų atlikti stogo darbus, tokiu atveju paskaičiuojama preliminari sÄ mata. Sudarius preliminariÄ sÄ skaitÄ (darbų sÄ matÄ ) juodraÅ¡tyje, po mėnesio ar dviejų galėjo bÅ«ti sudaroma arba ne sutartis darbams atlikti.

Juodraščiai su konkrečiais paskaičiavimais yra baudžiamojoje byloje, nė viename lape nėra įmonės pavadinimo. Ji tiek tyrimo metu, tiek teisme Å¡ių skaičiavimų, kurių negalėjo matyti M. Z., kilmę paaiÅ¡kino. Kaltinamajame akte nurodyta, jog ji ir direktorius K. Å . apskaitoje nepagrindė piniginių lėšų, kurių bendra suma sudaro 92 063 Lt, tačiau K. Å . tų popierių netvarkė ir nieko apie juos nežino. Byloje esantys be parašų lapai yra objekto sÄ matos paskaičiavimas dėl pastato siÅ«lių hermetizacijos, kuriÄ atlieka aukÅ¡talipiai.

Viename lape nurodyta 1 m. kaina – 6 Lt, tai medžiagų kainos paskaičiavimas. Kiekvienai įmonei, kuriai atliko darbus, buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos ir ji tas sÄ skaitas pateikė tyrėjams. Prie kiekvieno lapo, kuriame nėra parašų, o tik įmonės pavadinimas, nurodyti medžiagos kiekiai ir už pirktas medžiagas yra pristatytos sÄ skaitos. Nurodytos sumos sutampa su iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis. IÅ¡ nurodytų 92000 litų apskaitytų lėšų, nurodytų kaltinamajame akte, už 69000 litų yra iÅ¡statyta sÄ skaitų.

Bendrovėje buvo priimtas įsakymas, kad direktorius, gavęs iÅ¡ kasos pinigų, esant reikalui gali nupirkti reikiamų statybinių medžiagų ir už jas atsiskaito pateikdamas sÄ skaitas, nes po 2009 metų krizės ne visi tiekėjai sutikdavo duoti medžiagas skolon. Ji kaip direktorė visada turėjo daugiau kaip 100 000 Lt.“             Cituojant T. Å . parodymus, apeliaciniame skunde raÅ¡oma, kad T. Å . „Už 2010 m. padarė avansines apyskaitas ir nustatė, kur buvo iÅ¡leisti pinigai, kiek jų buvo gauta ir panaÅ¡iai.

Vienas objektas kainuoja beveik 70 000 Lt, todėl ji iÅ¡ turimų 100 000 litų, galėjo turėti nedidelį pinigų likutį. Kartais duodavo pinigų nupirkti statybinėms medžiagoms ir kitiems darbuotojams, maždaug 1200 Lt, kuriuos duodavo darbuotojams, tai nedideli pinigai. Pati didžiausia suma iÅ¡duota darbuotojams medžiagoms pirkti – 2000 Lt. Ji pati sudarė ataskaitÄ , kokias sumas iÅ¡davė ir kokios sumos yra padengtos sÄ skaitomis. Pinigus darbuotojams ji iÅ¡duodavo iÅ¡ savo atsiskaitytinų pinigų ir visada darbuotojai už gautus pinigus pasiraÅ¡ydavo.

Tačiau, tai bÅ«davo nenumatytais atvejais, kai darbuotojo papraÅ¡ydavo nupirkti kokias nors statybines medžiagas. Buvo atvejis, kad reikėjo atvežti į objektÄ skardÄ , jai, kaip moteriai tai yra sunku, todėl paprašė tai padaryti darbuotojo. AukÅ¡talipys V. M. yra labai aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistas, jis sÄ Å¾iningas žmogus, tai kodėl jis negali pagelbėti ir atvežti skardos. Tokiu atveju darbuotojas, gavęs pinigus, už juos pasiraÅ¡o ir atveža medžiagas. Bendrovės darbuotojai V.

M. ir E. P., kurie pirko statybines medžiagas, pateikė sÄ skaitas faktÅ«ras, jos yra pridėtos prie finansinių apyskaitų. Paprastas darbuotojas gali nesuprasti tam tikrų detalių apie finansinius reikalus ir netiksliai suprasti jam užduotÄ klausimÄ teisme. Bendrovėje kasÄ vedė M. Z., todėl darbuotojai ir sako bendrai, kad pinigus gavo iÅ¡ M. Z.. IÅ¡laidų orderio, duodama pinigus darbuotojams ji nerašė, nes juos iÅ¡raÅ¡ydavo M. Z., be to ir įstatymas numato, kokiu atveju iÅ¡raÅ¡omas orderis.

Todėl orderio, iÅ¡duodant atsiskaitytinus pinigus nerašė. Per visÄ tÄ laikÄ , pusantrų metų bėgyje, kol vyko tyrimas, bendrovėje buvo atlikti aÅ¡tuoni patikrinimai. Tikrino įvairios instancijos ir nerado didelių pažeidimų. Byloje esantys juodraščiai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitÄ ir todėl nelaiko savęs kalta. Kai gavo iÅ¡ FNTT visus dokumentus ir su jais galėjo susipažinti, tuomet sudarė apyskaitÄ ir suvedė visus galus 2012-10-30. Visi duomenys sutapo. Kiekvienas skaičius sutampa su Å¡varraščiais.

Pajamų į kasÄ grynais bendrovė negauna, visas pajamas gauna per bankÄ . Ji darbuotojams iÅ¡davė pinigus iÅ¡ kasos, jiems pasiraÅ¡ant ant juodraščio, tai pinigai, kuriuos ji gavo atsiskaitytinai iÅ¡ kasos ir Å¡iuo atveju įstatymas nenumato, kad turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas kasos pajamų orderis. Nurodytos sumos 5940 Lt ir 3630 Lt, tai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos. Visos sumos nurodytos kaltinamajame akte yra pagrįstos ir teismui pateiks visus dokumentus. Specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , remdamasi juodraščiais ir liudytojų parodymais.

Jei specialistė bÅ«tų dariusi iÅ¡vadÄ , vadovaudamasi buhalteriniais duomenimis, tai Å«kinę finansinę veiklÄ nustatyti bÅ«tų tikrai įmanoma. Jei vadovautis juodraščiais, tai veikloje nėra jokių iÅ¡laidų, nelogiÅ¡ka bÅ«tų norėti apskaitoje nerodyti iÅ¡laidų. Specialistė, duodama iÅ¡vadÄ , vadovavosi tik tais dokumentais, kurie jai buvo pateikti. Tačiau visi dokumentai, nurodyti kaltinamajame akte, tai yra jos raÅ¡yti juodraščiai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. 2010 metais bendrovėje buvo sunki padėtis, todėl buvo nuspręsta dalyvauti kelių konkurse.

Paprašė E. A. padirbti pas juos, iki gaus užsakymÄ , tačiau nebuvo garantijų, kad bendrovė užsakymÄ tikrai gaus. E. A. sutiko puse etato padirbti ir padėti gauti tÄ užsakymÄ . Netiesa, kad E. A. negavo atlyginimo. Jis buvo formintas, tai jam ir buvo mokama. BÅ«tų keista, jei aukÅ¡tos kvalifikacijos specialistas negautų atlyginimo ir dėl to jiems nereikÅ¡tų pretenzijų. Jis tikrai gavo atlyginimÄ , tačiau kodėl ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad atlyginimo negavo, negali pasakyti. Be to, buhalterė M.

Z. bendrovėje dirba jau seniai ir negali patikėti, kad kažkam galėjo neiÅ¡mokėti atlyginimo. Garantuoja, kad pinigai buvo iÅ¡mokėti ir netiki, kad nebuvo E. A. paraÅ¡o ant žiniaraščio. E. A. buvo priimtas, kaip darbų vadovas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo užsakymo, todėl E. A. iÅ¡ darbo išėjo. Kad gauti darbo užsakymÄ , reikia turėti gerÄ specialistÄ â€“ aukÅ¡talipį. Abejoja specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad paraÅ¡as žiniaraÅ¡tyje ne E. A..

Tai, kad liudytojai teigė, jog pinigus gaudavo iÅ¡ M. Z., jos nuomone jie galėjo nesuprasti klausimo. Ji kaip direktorė priima žmones į darbÄ ir jiems prisistato bei pasiraÅ¡o darbo sutartį. Savaime aiÅ¡ku, kad jÄ Å¾ino kaip direktorę ir skiria nuo buhalterės M. Z. bei žino, kad M. Z. veda kasÄ . M. Z. dirbo puse etato, nepilnÄ darbo dienÄ , todėl pinigai iÅ¡ kasos po pietų neiÅ¡duodami, todėl ji retkarčiais iÅ¡duodavo pinigus, nes turėdavo iki 130 000 Lt atsiskaitytinų pinigų ir iÅ¡ jų už 2000 Lt buvo papraÅ¡iusi darbuotojų nupirkti statybinių medžiagų.

Jiems iÅ¡duodavo pinigus pasiraÅ¡ytinai ir darbuotojas, nupirkęs medžiagas, atveždavo jai sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias M. Z. įtraukdavo į avansinę apyskaitÄ .“ T. Å . mano, kad avansines apyskaitas turėjo patikrinti specialistė R. M.. T. Å . tvirtina, kad „V. M. 2010-09-21 ji iÅ¡davė 1000 Lt, tačiau juos gavo iÅ¡ M. Z., kaip atskaitingas asmuo. M. Z. negalėjo žinoti, kad tuos pinigus ji pateikė V. M.. Už tuos pinigus, nupirkęs statybinių medžiagų, V. M. pateikė jai sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir M.

Z. ji nepranešė, kad sÄ skaitÄ gavo kitas asmuo, o ne ji. FaktiÅ¡kai statybines medžiagas pirkti turėjo ji, tačiau už minėtÄ 1000 Lt medžiagų nupirko V. M., nes jai buvo sunku tai padaryti. V. M. nurodė, kad 2010-11-05 pirko medžiagų už 5940 Lt, tai sumai iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos tų įmonių, kurios nurodytos lape. Už 32 242 Lt buvo pateikta sÄ skaitų faktÅ«rų už atliktus darbus užsakovui ir Å¡ie duomenys yra byloje, juolab nėra kasoje trÅ«kumo minėtai sumai. Jai nėra žinoma, kad M.

Z. būtų išdavusi V. M. 32 242 Lt. Yra realus pagrindas teigti, kad V. M. nelabai suprato klausimo arba neteisingai užfiksuotas atsakymas ikiteisminio tyrimo metu, nes jis iš T. Š. negalėjo gauti tokios sumos, nes ji nedisponavo tokia didele pinigų suma 32 242 Lt. Be to, ties 32 242 Lt suma nėra V. M. parašo, kad jis tuos pinigus yra gavęs. Jis niekada negalėjo gauti tokios didelės sumos. Tie juodraščiai rašyti jos ranka, nes ji prašė V. M. paskaičiuoti, kiek statybinių medžiagų reikės tame objekte.

E. P. iÅ¡ M. Z. gavo apie 10 000 Lt atsiskaitytinai ir pristatė sÄ skaitas faktÅ«ras. Visas tas nedideles sumas, nurodytas kaltinamajame akte, darbuotojams iÅ¡davė ji, nes prašė nupirkti statybinių medžiagų. Savo raÅ¡tÄ ji pažįsta ir gali patvirtinti, kad tuos įraÅ¡us dėl 1500 Lt ir dėl 1000 Lt darė savo ranka. Taip nebuvo, kad ji užpildė juodraÅ¡tį ir nurodė, kad pasiraÅ¡ytinai iÅ¡mokėti E. P. 1500 Lt, o M. Z., perduoda jam pinigus. M. Z. niekada nematė tų juodraščių, kuriuose paskaičiuota objekto savikaina.

L. G. ji nėra davusi pinigų, nes ji nėra atsiskaitytinas asmuo, todėl ir M. Z. negalėjo L. iÅ¡duoti pinigų. A. V. iÅ¡duoti 1000 Lt buvo skirti virvei pirkti. Dėl atlyginimo A. V. nereiÅ¡kė pretenzijų, atleidimo dienÄ su juo buvo pilnai atsiskaityta“.             Skunde teigiama, kad kaltinamasis „K. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuos lapus pildė T. Å ., jis tik porÄ mėnesių vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir praktiÅ¡kai jokios veiklos nevykdė, tik priiminėjo dokumentus, tačiau jam FNTT pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad turi atsakyti už tai, kad kažkas iÅ¡ darbuotojų pildo kažkokius juodraščius, kadangi yra direktorius, todėl jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas ir jis davė parodymus.

Tuos juodraščius, už kuriuos jis turi atsakyti, rašė ne jis. Juodraščiai – tai medžiagų objektams savikainos paskaičiavimas. M. Z. jį pažįsta, nes prieÅ¡ tai dirbo gamybos direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis ir dabar akcininkų sprendimu dirba direktoriumi. Žino, kad pinigus iÅ¡duoda kasininkė pagal apskaitos dokumentus atskaitingam asmeniui ir iÅ¡raÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderį. Pagal tÄ iÅ¡laidų orderį asmuo privalo pristatyti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Pinigai buvo iÅ¡duodami pagal iÅ¡laidų orderį statybinėms medžiagoms pirkti. Tačiau daugiausiai jis parÅ«pindavo statybinių medžiagų. BÅ«na ir nenumatytų atvejų, kai prireikia medžiagų ar įrankių. Visas pagrindines statybines medžiagas teikdavo jis. M. Z. dirbo ne pilnÄ darbo dienÄ , todėl jis visada turėjo savo atsiskaitytinų grynųjų pinigų. Per 2010 metus turėjo atsiskaitytinų pinigų 27 000 Lt. Nupirkęs medžiagas, už jas pristatydavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Pagal kasos išlaidų orderį jis gauna grynuosius pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo pat įkūrimo. Ne visada galima objekte paskaičiuoti reikiamų medžiagų kiekius, todėl medžiagų pritrūkdavo. M. Z. nebuvo davęs nurodymo išmokėti pinigus iš kasos pagal tuos lapus, kurie yra byloje ir apie juos nežinojo. Pagal šiuos lapus M. Z. negalėjo išmokėti pinigų, ji turėjo išrašyti kasos išlaidų orderius. Jis nurodė, kad neprivalo atsakyti už tai, ko nėra padaręs, juolab jokių neteisėtų nurodymų M.

Z. nėra davęs. Jam nėra žinoma ar T. Å . iÅ¡duodavo grynus pinigus iÅ¡ kasos, tačiau patvirtino, kad ji skaičiuodavo preliminarias objekto darbų sÄ matas, t. y. juodraÅ¡tinius variantus, kurie nebuvo segami į segtuvus. Å iuos lapus surinko FNTT pareigÅ«nai ir tvarkingai sudėliojo sau bylÄ , tačiau už kurį laikotarpį, neaiÅ¡ku. Jis žino, kad daug vėliau, nei nurodytas laikotarpis kaltinamajame akte, įsigijo programÄ sÄ matų paskaičiavimams“.             Apeliaciniame skunde teigiama, kad „specialistas A.

M. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) audito filialo vadovas ir vidaus auditorius, tvirtina savo iÅ¡vadÄ . K. Å . kreipėsi su užduotimi nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ 2010-12-31 datai. Atliekant Å¡iÄ užduotį, svarbu žinoti, kas reglamentuoja nuosavo kapitalo ir struktÅ«ros nustatymÄ . Remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsniu, Å«kio subjektai, tvarkydami verslÄ , vadovaujasi verslo apskaitos standartais.

Pagal 8 Verslo apskaitos standartÄ nuosavas kapitalas, bendrose nuostatuose 1 punkte pažymi, kad Å¡io standarto tikslas – nustatyti, kaip turi bÅ«ti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais. 9 Verslo apskaitos standartas – atsargos. Å io standarto tikslas – nustatyti atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarkÄ . 12 Verslo standartas nustato turtÄ , jo tikslas – nustatyti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarkÄ . 18 Verslo standarto tikslas – nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarkÄ .

Jis pateikė atskirÄ paklausimÄ Audito ir apskaitos tarnybai ir šį dokumentÄ pateiks prie bylos. Dokumente nurodyta, kad turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ir įsipareigojimus bei struktÅ«rÄ reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, o konkrečiai nurodyta, kaip tai daryti – Verslo apskaitos standartuose. Verslo standartus pateikė prie bylos teismui. Kai kurie verslo apskaitos standartų pakeitimai yra padaryti 2011 ir 2012 metais, o Å¡iuo metu nagrinėjama bendrovės veikla už 2010 metus, tačiau jo minėti punktai yra aktualios redakcijos, standartų pirmi punktai nurodo paskirtį ir jie tikrai nesikeitė, todėl privalu vadovautis minėtais teisės aktais, nes jie reglamentuoja turto nuosavo kapitalo struktÅ«rÄ .

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Remiantis 16 straipsnio 1 punktu, Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Detaliai kaip tai daryti nustato Verslo apskaitos standartai. Tie pastebėjimai padaryti konkrečiai iš Verslo apskaitos registrų, apskaitos dokumentų.

Vienas iÅ¡ svarbių momentų galėtu bÅ«ti klausimas, ar yra paslėptos pajamos ir ar padaryta žala tretiesiems asmenims, ar nesumokėti mokesčiai valstybei. Kiek jam žinoma tokios informacijos nėra. Jokių nepripažintų pajamų nustatyta nebuvo. PrieÅ¡ingai, jis nurodė, kad su FNTT specialisto iÅ¡vada yra susipažinęs. Tačiau jo užduotis buvo tam tikrai datai nustatyti, ar viskas yra tvarkinga apskaitoje už konkretų laikotarpį, t. y. 2010-12-31. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad specialistė teikdama iÅ¡vadÄ , privalėjo vadovautis, ne tik Buhalterinės apskaitos įstatymu, bet ir Verslo apskaitos standartais.

Teisės aktai visiems yra vienodi. Å iuo atveju jo užduotis buvo nustatyti turto bei kapitalo dydį ir struktÅ«rÄ tam tikrai dienai. Jis neprivalo bÅ«ti susipažinęs su teisės aktais, reguliuojančiais FNNT darbÄ . Verslo apskaitos standartais privalu vadovautis tvarkant apskaitÄ visiems. Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas detaliai nurodo, kaip tai atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)", direktorius K. Å . užsakė ataskaitÄ . Tam, kad padaryti savo iÅ¡vadas, jis gavo pakankamai dokumentų.

IÅ¡vadÄ padarė iÅ¡ direktoriaus K. Å . jam pateiktų dokumentų. Jis gavo pakankamai dokumentų, kurių pakako atliekant užduotį. Buhalterinės apskaitos įstatymas nurodo bendrus reikalavimus, tačiau privaloma vadovautis ir Verslo apskaitos standartais. Nėra nurodyta, kad Å«kinės finansinės operacijos neturi bÅ«ti fiksuojamos. Laisvos formos žiniaraščius jis matė. Kaip minėjo specialistė, vienas iÅ¡ pažeidimų yra buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitai, tačiau jis nėra nurodytas.

Todėl Å¡ių dokumentų niekaip neįmanoma priskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nėra bÅ«tinųjų buhalterinės apskaitos rekvizitų. Jis ataskaitÄ pateikė remdamasis oficialiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Jis matė specialistės ataskaitÄ su visais priedais. Tarp tų laisvos formos dokumentų nebuvo dokumentų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, todėl neįmanoma tų dokumentų susieti su bendrovės veikla. Kadangi specialistė nesivadovavo Verslo apskaitos standartais, todėl iÅ¡ dalies negalėjo nustatyti nuosavo kapitalo dydžio ir struktÅ«ros.“             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai V.

M. ir E. P. patvirtino, jog jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei remontavo stogus. Kai medžiagų negalėdavo parÅ«pinti K. Å ., tuomet medžiagas pirkdavo patys, o pinigus iÅ¡duodavo buhalterė M. Z. arba T. Å ., už gautus pinigus atsiskaitydavo pateikdami buhalterei sÄ skaitas faktÅ«ras. Liudytojai tvirtino, „jog M. Z. visada pasiraÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį, kartais, kai buhalterės nebÅ«davo, pinigus medžiagoms pirkti iÅ¡duodavo T. Å . ir jai pasiraÅ¡ydavo ant paprasto lapelio.“ V.

M. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu pateiktus segtuve susegtus lapus pildė jis ir prie nurodytų sumų, kurios buvo jam iÅ¡duotos medžiagoms pirkti, yra jo paraÅ¡ai. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. buvo nuoseklus, parodymų nekeitė, patikslino aplinkybes, apie kurias neklausė tyrėjas. Kai apklausė tyrėjai, teigė, kad jam pateiktus žiniaraščius mato pirmÄ kartÄ , jokių pinigų iÅ¡ buhalterės M. Z. nėra gavęs, tačiau teisme parodė, „kad tas sumas ir yra gavęs,“ tačiau tiksliai negalėjo nurodyti, kurioje vietoje jis pasirašė.

Juolab, buvo nurodyta, kad jis ar kiti darbuotojai galėjo pasirašyti ne prie savo pavardės, o kitur, nes atlyginimus pasiimdavo daug darbuotojų ir visi skubėdavo. Žiniaraštyje prie išmokėto atlyginimo tikriausiai pasirašė jis, ar galėjo už jį pasirašyti kitas asmuo, nežinojo, dėl atlyginimo pretenzijų neturėjo, nurodytas sumas gavo, jas išmokėjo buhalterė M. Z.. Teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad iš T. Š. pinigų niekada negavo, pinigus jam išmokėjo M. Z..

A. V. paaiÅ¡kino, kad tyrėjas nepakankamai iÅ¡samiai užfiksavo jo parodymus, o po apklausos jų įdėmiai neperskaitė.“             Apeliantai T. ir K. Å . nesutinka su specialistės R. M. pastebėjimais, kad 24 atvejais nebuvo galima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, o tai sÄ lygojo įmonės dalinio kapitalo, turto ir įsipareigojimo nenustatymÄ . Svarbiausia, kad ji rankraÅ¡tinius įraÅ¡us priskyrė laisvos formos žiniaraščiams bei sutiko, kad jie neatitinka buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytiems reikalavimams.

Be to, ji nurodė, kad Å¡ie žiniaraščiai patvirtina apyvartinių lėšų judėjimÄ tam tikru laikotarpiu, tačiau neaiÅ¡ku, kas ir kiek lėšų gavo ir kur jos buvo panaudotos. Todėl kyla klausimas, kaip galima įtraukti Å¡iuos dokumentus į buhalterinę apskaitÄ ir kokiu pagrindu. T. Å . parodė, kad tam tikruose lapuose yra sÄ matiniai skaičiavimai bei žymos apie pinigų iÅ¡davimÄ darbuotojams medžiagų ar įrankių įsigijimui. Å iuo atveju bÅ«tina atriboti T. Å . asmeninius užraÅ¡us nuo kitų įmonės griežtos apskaitos buhalterinių dokumentų, o specialistė juos sudėjo į vienÄ visumÄ .

Duodama parodymus, specialistė iÅ¡kėlė daugiau klausimų nei atsakymų, o į kai kuriuos atsakymus ji atsakė pavirÅ¡utiniÅ¡kai arba neatsakydavo iÅ¡ viso. Savo iÅ¡vadas grindė pirminiais liudytojų parodymais bei dokumentais, tačiau iÅ¡ esmės nenagrinėjo T. Å . naujai į bylÄ pateiktų dokumentų – 2010 m. avanso apyskaitų bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurios paneigia specialistės iÅ¡vadÄ . R. M. sutiko, kad iÅ¡ esmės vadovavosi tik Buhalterinės apskaitos įstatymu, Verslo apskaitos standartais tyrimo metu nesivadovavo, parodė, kad Verslo apskaitos standartai tik papildo įstatymÄ .             Apeliantai T.

Å ., K. Å . teigia, kad R. M. iÅ¡vados yra neiÅ¡samios bei nepagrįstos, nes tyrimo metu ji nesivadovavo visais teisės aktais, kurie reglamentuoja buhalterinės apskaitos tvarkymÄ bei Å«kinių finansinių įvykių užregistravimÄ dokumentuose. Apeliantų nuomone, specialistė privalėjo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip savo veikloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi Verslo apskaitos 8, 9, 12 ir 8 standartų. Buhalterinės apskaitos įstatyme konkreti apskaitos vykdymo tvarka, kuri iÅ¡samiai yra detalizuota kituose įstatymÄ lydinčiuose norminiuose aktuose (verslo apskaitos standartai), nereglamentuota.             Buhalterinės apskaitos 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytus Å«kio subjektus, tvarkydami apskaitÄ , vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais.

Todėl apeliantai visiÅ¡kai nesutinka su specialistės teiginiu, kad apskaitos vedimo tvarkÄ griežtai reglamentuoja įstatymas. PrieÅ¡ingai, įstatymas yra tik bendro turinio teisės aktas, kurio įgyvendinimas yra įtvirtintas kituose jį lydinčiuose norminiuose aktuose.             Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad E. P. ir V. M. pinigai pagal „juodraščius“ buvo iÅ¡duoti tik iÅ¡ kasos statybinių medžiagų įsigijimui (nuosprendžio 17-tas lapas).

Skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojų E. P. ir V. M. parodymus, kad jie pinigus gaudavo iÅ¡ T. Å . tais atvejais, kai darbe nebÅ«davo buhalterės, t. y. pasiraÅ¡ydavo ant atskirų lapų, kad kasos iÅ¡laidų orderių T. Å . neiÅ¡raÅ¡ydavo. Apeliantai nesutinka su tuo, kad įmonės direktorė T. Å ., iÅ¡duodama savo darbuotojams nedideles sumas medžiagų įsigijimui iÅ¡ savo disponuojamų lėšų, kaip atskaitingas asmuo privalėjo iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį ar kasos pajamų orderį, grÄ Å¾inant pinigų likutį.

Kartais T. Å . trÅ«kstamas pinigų sumas medžiagų įsigijimui iÅ¡duodavo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o kitÄ mėnesį atgaudavo savo lėšas su įmonės pinigais, kaip atskaitingas asmuo pagal avansinės apyskaitos dokumentus (2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“). Ä®monės direktorė bei vienas iÅ¡ pagrindinių akcininkų, kai statybinės medžiagos ar kitas inventorius bÅ«davo nuperkamas už asmenines lėšas, pagal savo užimamas pareigas iÅ¡raÅ¡inėti jokių kasos dokumentų negalėjo ir neprivalėjo.             Be to, teismas neteisingai nurodė, kad darbuotojams bÅ«davo iÅ¡duodamos nekonkrečios pinigų sumos.

PrieÅ¡ingai, „darbuotojai gaudavo konkrečias pinigų sumas pagal jų paaiÅ¡kinimus arba pateikdavo iÅ¡ anksto iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias apmokėdavo iÅ¡ jiems iÅ¡duotų pinigų ir mokėjimo kvitus pristatydavo atgal.“             Teismas nepagrįstai ir neteisingai nurodė, kad FNTT specialistė, atlikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimÄ , neprivalėjo vadovautis verslo apskaitos standartais ir iÅ¡vadoms pagrįsti užteko laisvos formos apskaitos dokumentų ir liudytojų parodymų.

PrieÅ¡ingai, specialistė turėjo vadovautis įstatymu ir kitais norminiais aktais, savo iÅ¡vadas turėjo pagrįsti duomenų visuma, o ne atskirais informacijos Å¡altiniais, juolab, kad pirminiai liudytojų parodymai buvo neiÅ¡samÅ«s, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos papildomos aplinkybės, kurios paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu. IÅ¡ specialistės tariamai neįtrauktų į apskaitÄ 92063 Lt sumos apie 69173 Lt sudaro užsakovams apmokėjimui pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, likusiÄ â€“ 22 890 Lt – sumÄ sudaro T.

Å . iÅ¡duoti pinigai medžiagų įsigijimui, kurie buvo mokami iÅ¡ atsiskaitytinai gautų pinigų, o jei pritrÅ«kdavo, – ir iÅ¡ asmeninių lėšų. Kasos likutis sutapo su pinigų likučiu ir tai patvirtino abu specialistai. Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl keliamos abejonės ar prielaidos apie kasoje neįtrauktus į apskaitÄ pinigus.             Apeliantai nesutinka su teismo motyvais, kad pagal nuosprendyje nurodytas avansines apyskaitas T. Å . neturėjo ar negalėjo V.

M. iÅ¡duoti kaltinime nurodytų sumų. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ „leidžia materialiai atskaitingam asmeniui iÅ¡duoti savo asmeninius pinigus įmonės darbuotojams, kad bÅ«tų įsigytos reikiamos medžiagos.“              JuodraÅ¡tiniai objektų sÄ matų skaičiavimai ne visada sutapdavo su galutinėmis sumomis, nurodytomis sÄ skaitose faktÅ«rose, kadangi, atliekant statybos remonto darbus, dėl nenumatytų aplinkybių (papildomi defektai) paslaugų kaÅ¡tai tam tikrais atvejais padidėdavo.

Teismas, siekdamas paneigti T. Å . ir K. Å . parodymus, nepagrįstai iÅ¡ konteksto nurašė tik tam tikras sumas ir analizavo jas su pateiktomis sÄ skaitomis.             Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ir K. Å ., kuris buvo atsakingas už apskaitos organizavimÄ , pagal įmonėje nusistovėjusiÄ praktikÄ apie tokius neteisėtus veiksmus žinojo. Apeliantų tvirtinimu, K. Å . konkrečiai ir aiÅ¡kiai parodė, kad jis apgaulingai apskaitos tvarkymo neorganizavo ir jokių neteisėtų nurodymų buhalterei nedavė, pinigai iÅ¡ kasos visada bÅ«davo iÅ¡duodami pagal kasos iÅ¡laidų orderius, 2010 m. kaip atskaitingas asmuo turėjo apie 27000 Lt sumÄ ir jÄ panaudojo statybinių medžiagų įsigijimui.

Prekių įsigijimo dokumentų neslėpė ir nurodymų taip elgtis buhalterei nedavė, jokio susitarimo neteisėtai veikti su M. Z. ar T. Å . nebuvo.             2012-12-13 Klaipėdos apskrities VMI surašė operatyvaus patikrinimo pažymÄ Nr. K1-1035, kurioje nurodė, kad esminių pažeidimų, tvarkant įmonės finansus pastaruosius 5 metus, nenustatyta. Pagal pateiktÄ kasos knygÄ pinigų likutis sutapo su faktiÅ¡kai laikomu pinigų kiekiu. Pažeidimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu, nenustatyta.

Visa tai rodo, kad įmonės finansinė Å«kinė veikla buvo tvarkoma teisingai bei pagristai, t. y. buvo laikomasi visų norminių aktų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų dėl kaltinamajame akte nurodytos 2010 m. „juodosios buhalterijos“ neturėjo. Be to, „2012-12-20 (duomenys neskelbtini) Audito iÅ¡vadoje apie faktinius pastebėjimus nurodyta, kad atlikus visumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų tyrimÄ , visiÅ¡kai nustatytas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimo dydžiai 2010-12-31.

Visa tai nustatyta pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo bei verslo apskaitos standartus.“             Apeliantų tvirtinimu, apylinkės teismas, nuteisdamas T. Å . ir K. Å . pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pripažindamas juos tinkamais subjektais, pažymėdamas, kad jie, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, buvo atsakingi už tinkamÄ apskaitos organizavimÄ , buhalterinių įrašų teisingumÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , pažeidė Buhalterinės apskaitos nuostatas.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere dirbo M. Z., kuri ir buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ , tokiais atvejais įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos vedimas bei tvarkymas nėra tas pats.             Teisingai aiÅ¡kinant BK 222 straipsnio 1 dalį, Å¡ioje byloje baudžiamosios atsakomybės klausimas svarstytinas tik esant įmonės buhalterės kaltei, kadangi bendrininkavimo atvejai su įmonės buvusiu ar esamu vadovais nenustatyti, t. y.

Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nė vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų, šį faktÄ neigė ir pati M. Z.. Ä®monės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sÄ moningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitÄ , o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Å iuo atveju įmonės vadovas (-ai) nusikaltimÄ daro įmonės buhalterės rankomis, Å¡iai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo.

Å ioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos (LAT nutartis Nr. 2K-41/2012).             Už apskaitos taisyklių pažeidimÄ yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. BK 222 straipsnio 1 dalyje reglamentuota apgaulinga apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėtis skiriasi nuo ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėties objektyviaisiais požymiais. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra bÅ«tina nustatyti ir objektyviosios pusės bÅ«tinuosius požymius: dėl nusikalstamos veikos kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių.

ATPK 1731 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo – apskaitos taisyklių pažeidimo – sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien veikos atlikimo – buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalimi, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Nagrinėjamu atveju išsaugoti visi buhalterinės apskaitos registrai bei kiti dokumentai. Vien tik to fakto, kad tyrimo metu buvo aptikta keletas lapų su preliminariais skaičiavimais ar darbuotojų parašais apie jiems išduotas sumas, nėra pagrindas teigti, „kad įmonėje buvo apgaulingai vedama buhalterija ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.“ Todėl visiškai neaišku, kodėl specialisto išvadoje darytinos tokios išvados.

Kaip matyti iÅ¡ finansinių dokumentų ir jų pagrindu atlikto Å«kinio, finansinio tyrimo, nors ir buvo nustatyti tam tikri padaryti buhalterinės Å«kinės operacijų apskaitos taisyklių pažeidimai, tačiau Å¡io tyrimo metu buvo galima nustatyti bendrijos turtÄ , finansinę bÅ«klę: nuosavÄ kapitalÄ ir įsipareigojimus. Todėl padaryti smulkÅ«s pažeidimai BK 222 straipsnio dispozicijoje numatytais padariniais nelaikytini. Atitinkamai T. Å . ir K. Å . veikose gali bÅ«ti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1731 straipsnyje, požymiai.

Pripažinti T. Å . bei K. Å . kaltais ir jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Apeliantai praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį, kuriuo T. Å . ir K. Å . pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.             Apeliaciniai skundai atmestini.

             Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apgaulingas apskaitos tvarkymas ir atsakomybė už tai apibrėžta žodžiais: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, (...)“.             Apibendrinant teismų praktikÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas).

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymÄ apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai iÅ¡ straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytos veikos padarymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 punktÄ asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja Å«kio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.              Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX-574 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo.             Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 22 punkte apibrėžta, kad Å«kio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir Å«kio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas, arba kiti Å¡io Ä®statymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å¡io subjekto apskaitÄ .

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Tais atvejais, kai Å«kio subjekto vadovas nėra paskirtas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., įmonės akcininkų sprendimu buvęs vadovas iÅ¡ einamų pareigų atleistas, o naujas vadovas nepaskirtas), asmuo, neįteisinęs savo veiklos, nusprendęs vykdyti įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ ir realiai jÄ vykdęs, jei tuo metu buvo nusikalstamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pripažintinas nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio, subjektu.             Teisiamajame posėdyje nuteistoji T.

Å . savo kaltę neigė, parodė, kad nuo 2004 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pastatų renovacija, pastatų siÅ«lių hermetizacija, daugiabučių namų remontas. 2011-01-18 FNTT pareigÅ«nai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose per pietų pertraukÄ padarė kratÄ . Buvo iÅ¡imti visi stalčiai, asmeniniai dokumentai. Kabinete tuo metu pietavo vienas darbininkas. Visi bendrovėje buvę dokumentai buvo apžiÅ«rėti ir susegti į vienÄ segtuvÄ , kuris dabar vadinamas „apskaitos dokumentai“.

Nuteistoji tų dokumentų nematė, nors ir pripažino, kad visus tuos į segtuvÄ susegtus lapus tvarkė ji. Å ių lapų, juodraščių nei buhalterei M. Z., nei direktoriui K. Å . nebuvo rodžiusi ir pas buhalterę jie patekti negalėjo. T. Å . nepaneigė, kad bendrovės biure juodraščių ir asmeninių dokumentų bÅ«ti neturėjo. Tačiau bÅ«davo atvejų, kai bÅ«davo skaičiuojamos preliminarios darbų sÄ matos juodraÅ¡tyje, o sutartys darbams atlikti buvo pasiraÅ¡omos ne visada.

Byloje esantys lapai yra be parašų, tai yra objekto sÄ matos skaičiavimas dėl pastato siÅ«lių hermetizacijos, kuriÄ atlieka aukÅ¡talipiai. Kiekvienai įmonei, kuriai atliko darbus, buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos ir ji tas sÄ skaitas pateikė tyrėjams. Nurodytos sumos sutampa su iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis. IÅ¡ 92 000 litų neįtrauktų į apskaitÄ lėšų, nurodytų kaltinamajame akte, sÄ skaitų buvo už 69000 litų. Bendrovėje buvo priimtas įsakymas, kad direktorius, gavęs iÅ¡ kasos pinigų, esant reikalui gali nupirkti reikiamų statybinių medžiagų kiekį ir už jas atsiskaityti pateikdamas sÄ skaitas, nes po 2009 metų krizės ne visi tiekėjai sutikdavo duoti medžiagas skolon.

Ji kaip direktorė visada turėjo daugiau kaip 100000 Lt. Vienas objektas kainavo beveik 70000 Lt, todėl ji iÅ¡ turimų 100000 litų galėjo turėti tik nedidelį pinigų likutį. M. Z. dirbo puse etato, nepilnÄ darbo dienÄ , todėl pinigai iÅ¡ kasos po pietų iÅ¡duodami nebuvo. Retkarčiais pinigus iÅ¡duodavo ji pati, nes turėdavo iki 130000 Lt atsiskaitytinų pinigų ir iÅ¡ jų už 20 000 Lt buvo papraÅ¡iusi darbuotojų nupirkti statybinių medžiagų. Didžiausia suma, kuriÄ iÅ¡davė darbuotojams, buvo 2000 Lt.

Ji pati sudarė ataskaitÄ , kokias sumas iÅ¡davė ir kokios sumos yra padengtos sÄ skaitomis. Pinigus darbuotojams ji iÅ¡duodavo iÅ¡ savo atsiskaitytinų pinigų, darbuotojai, kai gaudavo pinigus, visada pasiraÅ¡ydavo. Bendrovės darbuotojai V. M. ir E. P. nupirkę statybines medžiagas pateikdavo sÄ skaitas faktÅ«ras, M. Z. įtraukdavo jas į avansinę apyskaitÄ . Bendrovėje kasÄ vedė M. Z., todėl darbuotojai ir parodė, kad pinigus gavo iÅ¡ M. Z.. Kad M. Z. bÅ«tų iÅ¡davusi V. M. 32242 Lt, jai žinoma nebuvo.

Jis tokios didelės sumos niekada gauti negalėjo, kad jis Å¡iuos pinigus paėmė, nėra jo paraÅ¡o. T. Å . duodama pinigus darbuotojams iÅ¡laidų orderio neiÅ¡raÅ¡ydavo, nes juos iÅ¡raÅ¡ydavo M. Z.. Byloje esantys juodraščiai įtraukti į buhalterinę apskaitÄ nebuvo, dėl to savęs kalta nelaiko. T. Å . iÅ¡davė darbuotojams pinigus iÅ¡ kasos, jie pasirašė ant juodraščio, o Å¡iuo atveju iÅ¡raÅ¡yti kasos pajamų orderį įstatymas nenumato. T. Å . nesutinka su tuo, kad E. A. negavo atlyginimo, nes prieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas.

Be to, buhalterė M. Z. bendrovėje dirba jau seniai ir kažkam neiÅ¡mokėti atlyginimo negalėjo. Netiki, kad žiniaraÅ¡tyje nebuvo E. A. paraÅ¡o. Dėl atlyginimo gavimo nereiÅ¡kė pretenzijų ir A. V., atleidimo dienÄ su juo buvo visiÅ¡kai atsiskaityta (t. 7, b. l. 36–39).             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji T. Å . parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 metų ir per 10 metų įmonė pajamų ne per bankÄ nėra gavusi. Kratos metu buvo paimti visi juodraščiai, kurie gulėjo skirtingose darbo vietose.

T. Å . parodė, kad bendrovės veikla susideda iÅ¡ siÅ«lių hermetizavimo daugiabučiuose namuose ir stogų remonto, renovacijos. IÅ¡ pradžių reikia nuvažiuoti ir pasižiÅ«rėti, skaičiuoti, kiek metrų reikės hermetizuoti, o po to kiek reikės medžiagų tiems darbams atlikti. Tada yra sudaroma sÄ mata ir pateikiama užsakovui. Pagal tÄ sÄ matÄ yra atliekami darbai. IÅ¡raÅ¡omas atliktų darbų aktas ir sÄ skaita faktÅ«ra. Juodraščiuose nurodyta bendra suma, kuri nurodyta kaltinamajame akte – 92000 litų.

Už 69300 litų yra iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitų. Kiekvienas dokumentas, kuris yra byloje, yra su įmonės pavadinimu, metražu, suma, kuri yra reikalinga medžiagoms nupirkti ir tiems darbams atlikti. Po to iÅ¡raÅ¡omas atliktų darbų aktas, sÄ skaitos faktÅ«ros. Kas paraÅ¡yta juodraščiuose, yra paraÅ¡yta ir sÄ skaitoje faktÅ«roje. Tokių lapų beveik už 70 000 litų. T. Å . nesuprantama, iÅ¡ ko pagal juodraščius sprendžiama, kad bÅ«davo iÅ¡duodami pinigai, tačiau pati pripažino, kad iÅ¡ per metus gautų 131000 litų iÅ¡duodavo darbininkams po 1000 litų, didžiausiÄ sumÄ â€“ 2000 litų, o po to atsiskaitydavo su M.

Z.. T. Å . patvirtino, kad V. M. ir E. P. pinigų duodavo. 32000 litų duoti negalėjo ir tokių pinigų neiÅ¡davė. Juodraščiuose rašė, kad tam tikrÄ pinigų sumÄ duoda E.. Jis galėdavo panaudoti ne visÄ sumÄ , kuriÄ gaudavo, galėdavo panaudoti ir daugiau. Jis atveždavo sÄ skaitas ir grÄ Å¾Ä . SÄ skaitÄ ji įtraukdavo į savo avansinę apyskaitÄ , atsiskaitydavo buhalterei, turėdavo ir tam tikrÄ likutį. Koks turi bÅ«ti laisvos formos dokumentas ir kas jame turi bÅ«ti nurodyta, įstatyme numatyta.

Juodraščiuose nebuvo nurodyta nei įmonės rekvizitų, nei operacijos pavadinimo. T. Å . parodė, kad nevesti biure juodraščių, neapskaičiuoti preliminariai objekto neįmanoma. Juodraščiai nėra dokumentai, tai nėra laisvos formos dokumentai. Juodraščio lape dėl 32 000 litų buvo suraÅ¡yti metražai ir įmonės pavadinimas, kur bus atliekami darbai. Pagal kiekvienÄ Ä¯monėje iÅ¡raÅ¡ytÄ atliktų darbų aktÄ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ , kuri sutapdavo su buhalterija. Už daug kÄ mokėdavo dalimis.

Kiek buvo padaroma, už tiek ir buvo sumokama. T. Å . parodė, kad dėl atlyginimo iÅ¡mokėjimo kitokia forma E. A. jokių nurodymų nebuvo. E. A. priėmė į darbÄ , nes jis turėjo atestatÄ tvarkyti kelius. Tuo momentu buvo krizė, todėl pamanė, kad bendrovė galėtų tvarkyti ir kelius, bet tokių užsakymų negavo. E. A. atlyginimÄ gavo, kitokiu atveju jis bÅ«tų pranešęs, kad jo negauna. IÅ¡ įmonės buvo paimti visi dokumentai, kurie viskÄ patvirtino. Sutikrinti juodraÅ¡tį su buhalterija buvo galima.

T. Å . parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu juodraÅ¡tyje suraÅ¡ytų skaičių paaiÅ¡kinti negalėjo, nes nesuprato, apie kokius skaičius jos klausė (t. 7, b. l. 160–161).             Teisiamajame posėdyje nuteistasis K. Å . parodė, kad jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik porÄ mėnesių ir praktiÅ¡kai jokios veiklos nevykdė, tik priiminėjo dokumentus. Juodraščių, kuriose nurodytos medžiagų objektams savikainos skaičiavimas, jis nerašė.

K. Å . žinojo, kad pinigus turi iÅ¡duoti kasininkė pagal apskaitos dokumentus atskaitingam asmeniui ir iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį, o pagal iÅ¡laidų orderį asmuo privalėjo pristatyti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Pinigai buvo iÅ¡duodami pagal iÅ¡laidų orderį statybinėms medžiagoms pirkti. Visas pagrindines statybines medžiagas tiekdavo jis. M. Z. dirbo ne visÄ darbo dienÄ , todėl jis visada turėjo savo atsiskaitymams reikalingų grynųjų pinigų. Per 2010 metus turėjo 27000 Lt atsiskaitytinų pinigų.

Nupirkęs medžiagų, už jas pristatydavo sÄ skaitas faktÅ«ras. Grynuosius pinigus gaudavo pagal kasos iÅ¡laidų orderį. M. Z. nurodymų iÅ¡mokėti pinigus iÅ¡ kasos pagal juodraÅ¡tinius lapus nedavė. Pati M. Z. pagal tokios laisvos formos žiniaraščius iÅ¡duoti pinigų negalėjo, ji turėjo iÅ¡raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius. Laisvos formos žiniaraščiai segami į segtuvÄ nebuvo. Tuos lapus į segtuvÄ susegė ir sunumeravo atlikę kratÄ FNTT darbuotojai. Dokumentų paėmimo aktÄ pasirašė K.

Å ., tie dokumentai buvo paimti iÅ¡ bendrovės. Juodraščius, kuriuos paėmė FNTT pareigÅ«nai, rašė ne jis (t. 7, b. l. 39–41).             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis K. Å . parodė, kad taip, kaip nurodyta kaltinime, jis niekam pinigų nemokėjo, matė, kad kažkÄ juodraščiuose rašė finansininkė (t. 7, b. l. 159).             Teisiamajame posėdyje nuteistoji M. Z. parodė, kad nuo 2006 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir kasininke.

Atsako už įmonės apskaitÄ , deklaracijų pristatymÄ , registrų suraÅ¡ymÄ , pinigų iÅ¡davimÄ ir priėmimÄ . Jos darbÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, yra labai gerai susipažinusi su Verslo apskaitos standartais, iÅ¡klausiusi kursus ir turi specialų ekonominį iÅ¡silavinimÄ . Pinigus galėjo iÅ¡mokėti tik pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose yra vadovo, kasininko ir buhalterio paraÅ¡ai. Pinigai galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti tik patvirtintiems atskaitingiems asmenims – direktoriui, jai ir V.

M.. Ji griežtai reikalavo, kad už iÅ¡duotus pinigus bÅ«tų atsiskaityta arba bÅ«tų grÄ Å¾intas nepanaudotų pinigų likutis. 2010-12-31 nei ji, nei atskaitingi asmenys jai skolingi nebuvo, visi buvo atsiskaitę. Visus savo kaip buhalterės veiksmus atlikdavo pagal įstatymus. Pinigų pagal laisvos formos žiniaraščius nei V. M., nei E. P. neiÅ¡davė. Pinigus ji iÅ¡duodavo pagal avansines apyskaitas. AtlyginimÄ E. A. ir A. V. apskaitė ir pagal darbo užmokesčio žiniaraščius pinigus iÅ¡mokėjo.

Atlyginimai galėjo bÅ«ti mokami grynaisiais pinigais arba pavedimu pačių darbuotojų praÅ¡ymu. Dėl to, kad specialistų iÅ¡vadoje tvirtinama, jog paraÅ¡ai yra ne E. A. ir ne A. V., M. Z. paaiÅ¡kinti negalėjo. Ji mokėjo atlyginimÄ ne tik minėtiems asmenims, bet visiems darbuotojams pagal atlyginimų žiniaraÅ¡tį. A. V. visus savo paraÅ¡us paneigė, tačiau už kitus asmenis atlyginimų žiniaraÅ¡tyje ji nepasirašė. Kiti asmenys atlyginimų žiniaraÅ¡tyje ne už save pasiraÅ¡yti negalėjo.

M. Z. neabejojo, kad darbuotojai žiniaraÅ¡tyje pasiraÅ¡ydavo ties savo pavarde, be to, E. A. matė ne vienÄ kartÄ ir jį atpažintų. Su E. A. dėl tų parašų nekalbėjo ir pretenzijų jis nereiÅ¡kė. Laisvos formos žiniaraščių ji nepildė. Neįforminti iÅ¡laidų orderio nebuvo jokios prasmės, nes, jeigu ji neiÅ¡duotų kasos iÅ¡laidų orderio, tai liktų už tuos pinigus atsakinga. Ji pildė ir algalapių žiniaraščius. Buvo nustatyta tvarka iki kiekvieno mėnesio 10 dienos iÅ¡mokėti atlyginimus ir tÄ dienÄ visi darbuotojai ateidavo pasiimti atlyginimo.

Paprastai darbuotojui sakydavo pasiraÅ¡yti ties savo vardu, kai kuriems darbuotojams padėdavo paukščiukus ten, kur reikia pasiraÅ¡yti (t. 7, b. l. 41).              Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji M. Z. parodė, kad ji, tvarkydama buhalterinę apskaitÄ , vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir Verslo apskaitos standartais, viskÄ Ä¯ apskaitÄ Ä¯traukė. Dalis atlyginimo buvo mokamas grynaisiais, o dalis – pervedama į darbuotojo kortelę. Visa buhalterija buvo patikrinta.

Padaryta iÅ¡vada, kad žalos valstybei nėra. Viskas buvo skaičiuota, darbuotojai nuskriausti nebuvo. T. Å . iÅ¡duodavo pinigus grynaisiais ir pavedimu per bankÄ Ä¯ kortelę. M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne visÄ etatÄ , dirbo ir kitose įmonėse. Nei T. Å ., nei kiti atskaitingi asmenys bÅ«ti skolingi kasoje negalėjo. Visada informuodavo, kad privalo su ja atsiskaityti. Visa tai įmonėje buvo griežtai reglamentuojama. M. Z. teigimu, ji apie tai, kad atskaitingas asmuo perdavė pinigus kitam asmeniui, galėjo ir nežinoti.

Pinigų duodavo T. Š. ir reikalaudavo, kad ši už duotus pinigus atsiskaitytų. K. Š. išduodavo pinigų medžiagų pirkimui. Ar atskaitingas asmuo galėjo turėti 100 000–130 000 litų grynųjų pinigų, ar jų turėjo direktoriai, nuteistoji nežinojo. Iš kasos išduoti pinigus be kasos išlaidų orderio niekada negalėjo. Visi finansiniai dokumentai buvo pagrįsti avansinėmis apyskaitomis (t. 7, b. l. 159–160).             Nuteistosios T. Š. teigimu, juodraščiuose buvo apskaičiuojamos preliminarios pinigų sumos, kurių reikėtų medžiagoms darbams objektuose atlikti.

BÅ«davo, kad iÅ¡ per metus gautų kaip atskaitingo asmens 131 000 litų iÅ¡duodavo darbininkams po 1000 litų, didžiausiÄ sumÄ â€“ po 2000 litų, o po to atsiskaitydavo su M. Z.. IÅ¡ byloje esančių taip vadinamų juodraščių, kurie specialisto iÅ¡vadose įvardyti kaip laisvos formos žiniaraščiai, matyti, kad tuose juodraščiuose nurodytos iÅ¡duodamos atitinkamos pinigų sumos, yra gavusių Å¡ias sumas asmenų paraÅ¡ai, Å¡ių sumų iÅ¡davimo laikotarpis atitinka kaltinime nurodytÄ laikotarpį.

Juodraščiuose parašyta, kad „Atsiskaityta“. Visi įrašai nieko bendro su tariamais preliminariais darbų kainų skaičiavimais neturi (t. 3, b. l. 27–39). Teismo išvados, kad E. P. ir V. M. buvo perduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje buhalterinėje apskaitoje neįtrauktos lėšos, kad šioje bendrovėje buvo vedama taip vadinama „juodoji buhalterija“, pagrįstos byloje surinktais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, detalia dokumentų analize.

Auditorius A. M. padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus ir struktÅ«rÄ nustatyti galima, nes nepagrįstai neįvertino bendrovės laisvos formos dokumentų, kuriuos įvertino specialistė R. M..             Teisiamajame posėdyje liudytojas E. P. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Å . arba buhalterė duodavo pinigų medžiagoms, įrankiams ir kurui nusipirkti. Kai gaudavo pinigus, pasiraÅ¡ydavo.

IÅ¡leistus grynuosius pinigus pateisindavo sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurias atneÅ¡davo į biurÄ (t. 6, b. l. 59).              Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė analogiÅ¡kai, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Å . arba buhalterė M. Z. duodavo pinigų medžiagoms nupirkti, o K. Å . skaičiuodavo, kiek Å¡ios medžiagos kainuos. Kai pinigus iÅ¡duodavo M. Z., jis pasiraÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderyje, o kai pinigus iÅ¡duodavo T. Å ., jis pasiraÅ¡ydavo ant paprasto lapo.

Nupirkęs medžiagas, Å¡ioms medžiagoms iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras atneÅ¡davo į biurÄ , padėdavo ant stalo M. Z.. Ar davė pinigų ir K. Å ., liudytojas neprisiminė (t. 6, b. l. 71–72).              IÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad tiek E. P., tiek V. M. grynųjų pinigų gaudavo, už gautus pinigus pasiraÅ¡ydavo ant atskiro lapo. E. P. ir V. M. iÅ¡leistus pinigus pateisindavo sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurias atneÅ¡davo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurÄ .

Bylos duomenimis nepaneigta, kad apie Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras žinojo tiek K. Å ., tiek ir M. Z., tačiau jos į buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktos nebuvo.              Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad įmonėje dirbo apie mėnesį laiko, už tÄ mėnesį gavo apie 100 Lt, rugsėjo mėnesį, prasidėjus mokslo metams, jis darbo sutartį nutraukė. Tačiau atsakydamas į advokato padėjėjo J. Martinaičio klausimÄ liudytojas parodė, kad galbÅ«t, prasidėjus mokslo metams, nutraukti darbo sutartį užmirÅ¡o, todėl darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, nors realiai jis nedirbo, vėliau į Å¡iÄ Ä¯monę buvo įsidarbinęs dar kartÄ .

Ar galėjo už jį pasiraÅ¡yti kas nors kitas, liudytojas nežinojo. Pretenzijų dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo neturėjo. Yra gavęs pinigų iÅ¡ K. Å . ir iÅ¡ M. Z. medžiagoms nupirkti (t. 6, b. l. 72–73).              Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, tačiau jis buvo apklaustas apeliaciniame teismo posėdyje.              Liudytojas E. A. apie tai, ar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikti atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai, ar gavo atlyginimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek kartų pasirašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, neprisiminė, nes praėjo ilgas laikotarpis, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo ne pagrindinė darbovietė, jis turėjo statybos darbų vadovo-techninio prižiÅ«rėtojo atestatÄ .

Pamatę atestatÄ , Å . suprato, kad jis bus tinkamas darbuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti jo parašų pavyzdžiai tam, kad bÅ«tų sutikrintas parašų autentiÅ¡kumas (t. 7, b. l. 158–159).              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130).             Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, kad nuo 2008-05-29 iki 2010-02-08 pagal darbo sutartį buvo įdarbintas 0,25 etato UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, turi ypatingų statinių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbų vadovo ir techninio prižiÅ«rėtojo kvalifikacijos atestatÄ .

Faktiškai šioje įmonėje jis nedirbo ir atlyginimo negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingas atestuotas darbų vadovas, nes be tokio vadovo įmonė nebūtų buvusi atestuota ir nebūtų galėjusi vykdyti statybos ir remonto darbų.             Perskaičius liudytojo E. A. parodymus, liudytojas patvirtino, kad parodymai surašyti teisingai (t. 7, b. l. 158).             2011-09-15 specialisto išvadoje Nr. 5-3/85 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad „Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimÄ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) atsakė:             direktorė T. Å . – laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02 ir             direktorius K. Å . – laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31.“             Pagal 2011-01-18 dokumentų perdavimo aktu Nr. 4-3/22-814 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (darbo sutartis, darbo sutarčių registracijos žurnalÄ ) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T.

Å . (2010-01-01 – 2010-11-02) organizavo buhalterinės apskaitos tarnybÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė buhalterė M. Z., kuri pagal 2006-10-11 darbo sutartį Nr. S-14 ėjo antraeiles pareigas.             Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 punkto nuostatų reikalavimus „Už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ – už kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si bei apskaitos organizavimÄ atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T.

Å . (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) ir direktorius K. Å . (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31).             Pagal dokumentų perdavimo aktu Nr. 4-3/22-814 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2010-01-01 – 2010-12-31) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas ėjo buhalterė M. Z..             Pagal 2011-06-08 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4-3/22-624 bei    2011-07-29 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4-3/22-814 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei 2011-06-27 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 4-3/22-684 pateiktÄ ikiteisminio tyrimo bylÄ Nr. 06-1-02007-11 nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T.

Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) bei direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neparodė piniginių lėšų, iš viso 92063 Lt, gavimo.             Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) bei direktoriaus K.

Å . (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) organizuojamÄ buhalterinę apskaitÄ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, iÅ¡ kokių piniginių lėšų kasininkė M. Z. 11 atvejų (8+3) laisvos formos apskaitos dokumentais – mokėjimo žiniaraščiais – pagrindė piniginių lėšų iÅ¡mokėjimÄ , iÅ¡ viso 92063 Lt, iÅ¡ jų:             54331 Lt (40361,00+13700,00) direktorė T. Å . laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-09-30.             37732 Lt (32242,00+5490,00) direktorius K.

Å . laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2010-12-31.             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T. Å . (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02), direktorius K. Å . (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31), organizuodami buhalterinę apskaitÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:             6 straipsnio 2 dalies nuostata – „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ – buhalterinėje apskaitoje neparodė piniginių lėšų – 92063 Lt – gavimo, todėl Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, iÅ¡ kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė M.

Z. laisvos formos apskaitos dokumentais pagrindė piniginių lėšų, iÅ¡ viso 92063 Lt (40631+32242+13700+5490), iÅ¡mokas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams V. M., E. P. bei jų panaudojimÄ ,             12 straipsnio 1 dalies nuostata – „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų iÅ¡mokų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos darbuotojams V.

M. bei E. P., iÅ¡ viso 92063 Lt, bei jų panaudojimo.             Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus liudytojų apklausos protokolus, kuriuose liudytojas V. M. 2011-03-17 liudytojo apklausos protokole parodė, kad „Medžiagas, nurodytas minimuose lapuose pirkau aÅ¡ už grynus pinigus ir sÄ skaitas faktÅ«ras atiduodavau buhalterei M.“, bei liudytojas E. P., kuris 2011-03-17 liudytojo apklausos protokole parodė: „Medžiagas, nurodytas minimuose lapuose pirkau aÅ¡ už grynus pinigus ir sÄ skaitas faktÅ«ras atiduodavau buhalterei M.“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M.

Z. neiÅ¡saugojo sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pagrindė statybinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ viso už 92063 Lt, iÅ¡ jų: V. M. pagrindė statybinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ viso už 72873 Lt bei E. P. pagrindė statybinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ viso už 19190 Lt.             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų registrÄ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T.

Å . (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02), direktorius K. Å . (laikotarpiu nuo 2010-11-03 iki 2010-12-31), organizuodami buhalterinę apskaitÄ nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ tiriamuoju laikotarpiu nenustatė tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumÄ bei laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 neiÅ¡saugojo sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pagrindė statybinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ viso už 92063 Lt, iÅ¡ jų:

V. M., jo teigimu, pagrindė statybinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ viso už 72873 Lt bei E. P., jo teigimu, pagrindė statybinių medžiagų pirkimÄ iÅ¡ viso už 19190 Lt.             Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, tiriamuoju laikotarpiu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai:             direktorė T.

Å . laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02,             direktorius K. Å . laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31.             Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamÄ ir tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-12-31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.“             „Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d.

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas privalo:             „1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;             4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais;             5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus“             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T.

Š. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02) bei direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31), pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatas apskaitos dokumentais 11 (8+3) atvejų nepagrindė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neparodė piniginių lėšų, iš viso 92063 Lt, gavimo bei išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, iš jų:             54331 Lt direktorė T.

Š. laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-10-22;              37732 Lt direktorius K. Š. laikotarpiu nuo 2010-11-04 iki 2010-12-31.              Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo l. e. p. Juridinių asmenų registravimo skyriaus vedėjos K. S. 2011-07-14 raštu Nr. (4.8.2) IJ-2336 pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų balanso (pasirašė finansininkė T.

Š.) B dalies „Trumpalaikis turtas“ 10 eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ įrašė dokumentinį pinigų likutį 63811 Lt.             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei apskaitos dokumentų registrus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. Š. (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31), buhalterė M. Z. (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31), finansininkė T.

Å . (laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki  2010-12-31) Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktoje 2010 metų finansinėje ataskaitoje – balanse – (pasirašė finansininkė T. Å .) pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ bei jo panaudojimÄ .             Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Å . laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Å . laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31, buhalterė M.

Z. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) organizuojamÄ ir tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ tyrimo metu nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų 92063 Lt panaudojimo teisingumo.“ (t. 2, b. l. 10–33).             2012-07-03 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-66 (12), nustatyta, kad tirti pateiktuose 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78 ir 08/85, eilutėje „E. A.“, E. A. vardu pasirašė ne E. A., o kitas asmuo (kiti asmenys).             Tirti pateiktuose 2008-2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004, eilutėje „E. A.“, E. A. vardu pasirašė ne E. A., ne K.

Š., o kitas asmuo (kiti asmenys).             Tirti pateiktuose 2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose Nr. 10/028, 10/065, 10/089, eilutėje „A. V.“, A. V. vardu pasirašė ne A. V., ne K. Š., o kitas asmuo (kiti asmenys).             Tirti pateiktame 2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 (7 mėn.), eilutėje „A. V.“, A. V. parašo nėra (t. 1, b. l. 190–196).             2012-08-22 specialisto išvadoje Nr. 5-3/71 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta (t. 4, b. l. 7–16), kad „(...) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T.

Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31, kasininkė M. Z.) 21 atveju apskaitos dokumentais – atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 – pagrindė piniginių lėšų išmokas (darbo užmokesčio išmokėjimus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. A., iš viso 3083,62 Lt, ir 4 atvejais apskaitos dokumentais – atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais Nr. 10/28, 10 (7 mėn.), 10/065, 10/089 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A.

V., iš viso 504,10 Lt. Atlyginimų mokėjimo žiniaraštyje Nr. 10 (už 2010 m. liepos mėn.) A. V. nepasirašė, jam skirta 92,68 Lt suma deponuota nebuvo.“             Specialistės išvadoje konstatuota, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31, kasininkė M. Z. nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų:

„Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“ ir laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-02-08 24 atvejais apskaitos dokumentais – atlyginimų žiniaraščiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas – darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams E. A. ir A. V., iÅ¡ viso 3587,72 Lt.“             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė T.

Å . (laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-09-01) 23 atvejais, direktorius K. Å . 1 atveju apskaitos dokumentais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas, o vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , Å¡ių apskaitos dokumentų duomenis užregistravo apskaitos registruose, nesilaikydami Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų:

„ĮraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ – 24 atvejais atlyginimų žiniaraščių ir kasos iÅ¡laidų orderių, pagrindžiančių darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ , kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, duomenis užregistravo apskaitos registruose:             buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 2720 „Kasa“ užregistravo iÅ¡laidas iÅ¡ kasos, iÅ¡ viso 3495,04 Lt, ir taip tokia suma sumažino dokumentinį likutį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje;             buhalterinėje sÄ skaitoje Nr. 4461 „Mokėtinas darbo užmokestis“ 21 atveju užregistravo darbo užmokesčio, iÅ¡ viso 3083,62 Lt, iÅ¡mokėjimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui E. A. ir 3 atvejais darbuotojui A.

V., iÅ¡ viso 411,42 Lt.              2010-08-03 atlyginimų žiniaraščiu Nr. 10 (už 2010 m. liepos mėn.) pagrindus neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ (92,68 Lt gavimo savo paraÅ¡u nepatvirtino pinigų gavėjas A. V.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentinis likutis nepagrįstai buvo sumažintas 3587,72 Lt.             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad „(...) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Å . nuo 2010-07-01 iki 2010-11-02, direktorius K.

Å . nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė M. Z., tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-02 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimų.              Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vyr. buhalterė ir kasininkė M.

Z.) nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimų, kuriose nurodyta, kad „8. Kasininkas, neiÅ¡mokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraÅ¡tyje Å«kio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytÄ laikotarpį, privalo: 8.1. mokėjimo žiniaraÅ¡tyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įraÅ¡yti žodį „Deponuota“; 8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraÅ¡tį; 8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įraÅ¡yti faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , taip pat neiÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , kuri turi bÅ«ti deponuota, sutikrinti Å¡ias sumas su žiniaraÅ¡tyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä ir pasiraÅ¡yti“ – 1 atveju prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A.

V. pavardės ir sumos 92,68 Lt neįrašė žodžio „Deponuota“, nesudarė deponuotos sumos atskiro žiniaraščio bei atlyginimų žiniaraštyje Nr. 10 (už 2010-07) neįrašė faktiškai išmokėtos sumos.             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad „(...) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Š. nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02, direktorius K. Š. nuo 2010-11-02 iki 2010-12-31) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“ – laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 24 atvejais apskaitos dokumentais (Atlyginimų žiniaraščiais: Nr. 08/34, 08/44, 08/49, 08/64, 08/78, 08/85, 08/98, 08/110, 09/08, 09/13, 09/23, 09/30, 09/32, 09/42, 09/43, 09/64, 09/77, 09/80, 09/89, 09/99, 10/004 10/028, 10/065, 10/089), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias Å«kines operacijas – atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ darbuotojams, iÅ¡ viso 3495,04 Lt, iÅ¡ jų:             UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T.

Å . laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02) 23 atvejais, iÅ¡ viso 3313,13 Lt;             UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius K. Å . laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki          2010-12-31) 1 atveju 181,91 Lt.             Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus bei jų registrÄ â€žKasos knyga“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė T. Å . laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-02 ir direktorius K.

Š. laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki    2010-12-31) nesilaikė:             Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) ūkinės operacijos arba ūkinio Įvykio turinys“ – 24 atvejais laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-02 atlyginimų žiniaraščiais, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys rekvizitai, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – kasos išlaidas, iš viso 3495,04 Lt bei             Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punkto nuostatų reikalavimų, jose nurodyta, kad „8.

Kasininkas, neiÅ¡mokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraÅ¡tyje Å«kio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nurodytÄ laikotarpi privalo: 8.1. mokėjimo žiniaraÅ¡tyje prie negavusių pinigų asmenų pavardžių įraÅ¡yti žodį „Deponuota“; 8.2. sudaryti deponuotų sumų žiniaraÅ¡ti; 8.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje Ä®raÅ¡yti faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , taip pat neiÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , kuri turi bÅ«ti deponuota, sutikrinti Å¡ias sumas su žiniaraÅ¡tyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamÄ Ä®raÅ¡Ä ir pasiraÅ¡yti“ – 1 atveju 2010-08-03 atlyginimų žiniaraščiu Nr. 10 (už 2010-07) pagrindė neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ (pinigų gavėjo A.

V. paraÅ¡u nepagrindė darbo užmokesčio 92,68 Lt iÅ¡mokėjimo) ir tokiu bÅ«du 3587,72 Lt (3495,04+92,68) sumažino dokumentinį likutį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje.             Specialistė R. M. konstatavo, kad pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – kasos iÅ¡laidų orderius ir atlyginimų mokėjimo žiniaraščius – nebuvo galima nustatyti piniginių lėšų 3587,72 Lt (3495,04+92,68) panaudojimo teisingumo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamÄ ir tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2010-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 7–16).             Teisiamajame posėdyje specialistė R. M. paaiškino, kad surašė dvi specialisto išvadas. Buvo nustatyti 24 atvejai, pagal kuriuos nebuvo galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės turto, veiklos, kapitalo.

RankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai buvo įvardijami kaip laisvos formos žiniaraÅ¡tis. ŽiniaraÅ¡tis turi atitikti buhalterinės apskaitos įstatyme numatytus reikalavimus. Jei žiniaraÅ¡tis bÅ«tų įtrauktas į įmonės apskaitÄ , tai jo neigti nereikėtų, tačiau laisvos formos žiniaraščiai įtraukti į įmonės registrÄ nebuvo. Dokumentų, kur buvo iÅ¡leisti pinigai, nebuvo. Pagal apskaitÄ piniginės lėšos iÅ¡mokėtos nebuvo. Ä® apskaitÄ buvo įtraukta tikrovės neatitinkanti informacija.

Dokumentinis kasos likutis buvo sumažintas. Pateikus ir naujus dokumentus, iÅ¡vada nepasikeistų. Visos akcinės bendrovės turi vadovautis verslo apskaitos standartais. Specialistė vadovavosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris griežtai reglamentuoja buhalterinės apskaitos nuostatas ir kurį papildo Verslo apskaitos standartai. Verslo apskaitos standartai reglamentuoja apskaitos tvarkymÄ (t. 6, b. l. 73–74, t. 7, b. l. 36).             Apeliaciniame teismo posėdyje specialistė R.

M. patvirtino, kad laisvos formos dokumentus vertino tuos, kuriuose buvo nurodytos iÅ¡mokėtos sumos tam tikram asmeniui ir tas asmuo pinigų gavimÄ patvirtino savo paraÅ¡u. Be to, ji rėmėsi ir liudytojų apklausos protokolų duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad liudytojas žiÅ«rėdamas į laisvos formos dokumentÄ , o kitaip jo ir neįvardysi, tvirtino, kad jame yra jo paraÅ¡as. Darydama iÅ¡vadas, specialistė vadovavosi visais jai pateiktais dokumentais ir liudytojų apklausos protokolų duomenimis. Tyrė pirminius apskaitos dokumentus, kuriuose nepagrįstas pinigų iÅ¡mokėjimas, tyrė pinigų iÅ¡mokėjimo aplinkybes.

IÅ¡vadoje parašė taip, kaip viskas turėtų bÅ«ti. Kai asmeniui iÅ¡mokami pinigai, tai turi bÅ«ti pagrįsta kasos iÅ¡laidų orderiu. Už tai, kÄ asmuo už tuos pinigus pirko, jis privalo atsiskaityti. Atskaitingas asmuo turėjo tuos pinigus užsipajamuoti ir juos iÅ¡laiduoti. Pagal tirtus laisvos formos dokumentus turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡laidų orderiai. Specialistė tyrė visus apskaitos dokumentus, taip pat ir pinigų gavimÄ . Pinigų gavimas apskaitos dokumentais nepagrįstas. Sumų, kurios neįėjo į tiriamÄ jį laikotarpį, netyrė.

Buvo nustatyta, kad T. Å . tiek pinigų turėti negalėjo. Jeigu T. Å . bÅ«tų mokėjusi tuos pinigus tam tikromis datomis, tam tikrų sumų nebÅ«tų turėjusi. Tais laikotarpiais, kai buvo iÅ¡mokėti pinigai, T. Å ., kaip atskaitingas asmuo, tiek pinigų neturėjo. Datos su pateiktomis sÄ skaitomis, sumomis nesutapo, lapuose nurodytos sumos nesutapo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje yra nurodyti apskaitos dokumento rekvizitai, 12 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad jeigu Å«kinė operacija negali bÅ«ti pagrįsta pirminiu apskaitos dokumentu, tai turi bÅ«ti pagrindžiama kitais su ta Å«kine operacija susijusiais dokumentais.

Įstatymas numato, koks turi būti buhalterinės apskaitos dokumentas. Įstatyme yra numatyti dokumento rekvizitai, kurie yra privalomi. Kiekviena ūkinė operacija turi būti pagrįsta dokumentais, jeigu pinigai buvo išmokėti, turėjo būti patvirtinimas (t. 7, b. l. 161–162).             Teisiamajame posėdyje gynėjo M. Martinaičio prašymu prie bylos buvo pridėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų faktinius pastebėjimus (t. 6, b. l. 58, 94–95, 96–181, t. 7, b. l. 2–22).

             IÅ¡ UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ataskaitos apie faktinius pastebėjimus matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus auditorius A. M. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų likučių ir struktÅ«ros nustatymÄ 2010 m. gruodžio 31 d. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartais. Å i ataskaita yra susijusi tik su nurodytais elementais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų kaip visumos neapima (t. 6, b. l. 94).             Teisiamajame posėdyje gynėjo M.

Martinaičio praÅ¡ymu auditorius A. M. buvo apklaustas kaip specialistas. A. M. paaaiÅ¡kino, kad K. Å . kreipėsi tam, kad bÅ«tų nustatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydis bei struktÅ«ra 2010-12-31.              IÅ¡ A. M. parodymų matyti, kad jo parodymai neprieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vadoms dėl to, kad tvarkydami verslÄ , Å«kio subjektai tvarko apskaitÄ vadovaudamiesi Verslo apskaitos standartais, o turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ir įsipareigojimus, struktÅ«rÄ reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas.

Specialisto nuomone, vienu iÅ¡ svarbiausių momentų galėtų bÅ«ti, ar yra paslėptos pajamos, padaryta žala tretiesiems asmenims, ar nesumokėti mokesčiai valstybei, tačiau M. M. tokios informacijos neturėjo, jis atliko auditÄ tik už tam tikrus metus, su FNTT iÅ¡vada susipažinęs nebuvo. Savo iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡tyręs tuos dokumentus, kurie jam buvo pateikti. Kokius dokumentus buvo paėmusi FNTT, jam žinoma nebuvo. A. M. apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitÄ dalies dokumentų, suprato teisiamojo posėdžio metu.

A. M. nuomone, paimtų dokumentų, kurie yra be rekvizitų, priskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįmanoma (t. 7, b. l. 35–36).             Tiek UAB „Jungtinė auditorių kontora“ ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus užfiksuoti duomenys, tiek ir A. M. paaiÅ¡kinimai duoda pagrindÄ teigti, kad A. M. buvo pateikti ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenys. Ataskaita buvo padaryta remiantis tik tais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie A.

M. buvo pateikti, ir tik tam tikro laikotarpio dokumentais, taip pat A. M. rėmėsi subjektyviais nuteistųjų paaiÅ¡kinimais. Specialistė R. M. specialisto iÅ¡vadas motyvavo vadovaudamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu, kuris griežtai reglamentuoja buhalterinės apskaitos nuostatas ir kurį papildo įstatymo statuso neturintys Verslo apskaitos standartai. Specialistė objektyviai iÅ¡tyrė visus ikiteisminio tyrimo metu paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, lygino juos su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pagrįstai vadovavosi specialistės R.

M. padarytomis iÅ¡vadomis, su kuriomis nesutikti nėra jokio pagrindo, nes jas patvirtino byloje surinkti, teisiamajame bei apeliaciniame teismo posėdžiuose iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.              Apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais. Skundžiamu nuosprendžiu T. Å ., K. Å . ir M. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti pagrįstai ir teisėtai, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendis nekeistinas ir nenaikintinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija                                             n u t a r i a :

             nuteistųjų T. Š., K. Š. ir M. Z. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                 Stasys Valužis Teisėjai                                                                                                          Dalius Jocys                                                                                                                        Violeta Miliuvienė