2025-06-18 Nr. AB-10616-3-62-3-00726-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-687-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00726-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bankrotas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, AVNT) direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V4-69 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjui paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, ir AVNT 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) išbraukti pareiškėją iš Nemokumo administratorių sąrašo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti pareiškėjui patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (toliau – ir RUP).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo UAB „Bankrotas“ skundą atsakovui AVNT dėl administracinių aktų panaikinimo ir netenkinti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo dalies, kuria UAB „Bankrotas“ paskirta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, galiojimą, ir sustabdyti Sprendimo išbraukti UAB „Bankrotas“ iš Nemokumo administratorių sąrašo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas prašymą taikyti RUP grindė teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Skundo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, nes reikalavimo faktinis pagrindas išsamiai nurodytas skunde bei pateikti jį pagrindžiantys įrodymai.

1.2. Įsakymo dalimi pareiškėju buvo pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, iš esmės reiškianti jos veiklos nutraukimą. Sprendimu pareiškėjas buvo išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo. Iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo skundžiami administraciniai aktai gali būti įvykdyti ir / ar sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. RUP pagalba galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti.

1.3. UAB „Bankrotas“ yra įdarbinti du darbuotojai. Dėl negalėjimo toliau vykdyti savo pagrindinės nemokumo administravimo veiklos pareiškėjas juos turėtų atleisti. Tai lemtų laisvės vykdyti ūkinę veiklą bei teisės gauti pajamas iš nemokumo administravimo veiklos apribojimą.

1.4. Pareiškėjas administruoja penkių asmenų nemokumo procesus. AVNT jau pranešė teismams, kuriuose pareiškėjas yra paskirtas administruoti bankroto procesus, apie pareiškėjo išbraukimą iš Nemokumo administratoriaus sąrašo. Šiuo metu jau inicijuojamos naujų nemokumo administratorių atrankos bei paskiriami teismų posėdžiai pareiškėjo atstatydinimui. Teismams atstatydinus pareiškėją būtų paskiriami kiti nemokumo administratoriai. Tokiu atveju būtų sutrikdytas sklandus, efektyvus ir operatyvus nemokumo procesų vykdymas, o tai galėtų neigiamai paveikti kreditorių ir viešąjį interesus.

1.5. Pareiškėjas netektų ne mažiau kaip 20 730 Eur, kurie buvo nustatyti kaip bazinis atlygis už minėtų bankroto procesų administravimą.

1.6. Netaikius pareiškėjo prašomų RUP, vėliau, teismui net ir patenkinus pareiškėjo skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjas jau būtų praradęs galimybę toliau administruoti jai priskirtus nemokumo procesus, iš kurių buvo atstatydinta, ir gauti pajamų iš jų administravimo. Pareiškėjui tektų iš naujo pradėti vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą, ieškoti darbuotojų. Todėl, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, iškiltų žalos pareiškėjui atlyginimo klausimas.

1.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogišku atveju, kai juridiniam asmeniui buvo pritaikyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, taikė RUP ir sustabdė ginčijamo akto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (žr. LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020).

1.8. Pareiškėjui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus dėl to, kad jo darbuotojo Sauliaus Grigaravičiaus neteisėtais veiksmais buvo padaryti pažeidimai. Minėtas darbuotojas jau yra atleistas iš darbo, todėl nėra pagrindo manyti, kad UAB „Bankrotas“ galėtų netinkamai vykdyti nemokumo administratoriaus pareigas ir pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. UAB „Bankrotas“ vykdo nemokumo administratoriaus veiklą nuo 2008 metų, jam pirmą kartą buvo taikytos poveikio priemonės atsakovo 2024 m. ir 2025 m. priimtais įsakymais dėl to paties darbuotojo Sauliaus Grigaravičiaus faktiškai padarytų pažeidimų administruojant bendrovių nemokumo procesus.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kuriuo jis, vadovaudamasis LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020, teigė, kad ir šioje byloje, kaip ir nurodytoje, juridiniam asmeniui pritaikius poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, turi būti taikomos RUP ir sustabdomas ginčijamų aktų galiojimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad LVAT praktika analogiškose bylose nėra vienalytė: pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eAS-307-463/2023 priėmė 2023 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria paliko galioti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyti taikyti RUP analogiškoje situacijoje, t. y. stabdyti sprendimų, kuriais asmenims buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus galiojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr. LVAT 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025; kt.).

Teismas nurodė, kad JANĮ 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nemokumo administratorius išbraukiamas iš Nemokumo administratorių sąrašo kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo. Pagal JANĮ 128 straipsnio 3 dalį priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojami Nemokumo administratorių rūmai, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius. Remiantis JANĮ 128 straipsnio 5 dalimi, asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr. LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-498-415/2023; 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Teismas kritiškai įvertino pareiškėjo argumentus, kad nepritaikius prašomų RUP, būtų sutrikdytas sklandus, efektyvus ir operatyvus penkių nemokumo procesų, kuriuos administravo UAB „Bankrotas“, vykdymas, o tai galėtų neigiamai paveikti kreditorių ir viešąjį interesus. Nemokumo administratoriaus atstatydinimas ir naujo administratoriaus paskyrimas ar kiti nemokumo administratoriaus keitimo atvejai yra reglamentuoti ir neretai taikomi praktikoje, tai nėra ekstraordinarinė situacija, todėl negalima vertinti, kad tokiais atvejais pažeidžiami kreditorių ir viešasis interesai. Šiame kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad teismas, neišnagrinėjęs šios bylos iš esmės ir nenustatęs, ar pagrįstai / nepagrįstai AVNT taikė UAB „Bankrotas“ griežčiausią poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, šioje proceso stadijoje neturi jokio pagrindo preziumuoti ir tai, kad RUP taikymas ir sudarymas sąlygų pareiškėjui toliau vykdyti nemokumo administravimo veiklą nepažeis tų pačių kreditorių ir viešojo interesų. Rizikos, kad pritaikius RUP, gali būti pažeisti kreditorių ir viešasis interesas, teismo vertinimu, nepaneigia ir aplinkybė, kad pareiškėjas yra atleidęs iš darbo Saulių Grigaravičių, kurio neteisėtais veiksmais, anot pareiškėjo, buvo padaryti pažeidimai.

Vertindamas pareiškėjo argumentą, kad nepritaikius RUP jam teks atleisti du darbuotojus, teismas atkreipė dėmesį, kad iš kartu su skundu pridėto Nemokumo procesų informacinio portalo matyti, jog UAB „Bankrotas“ dirba L. K. ir B. T.. Skundžiamu Įsakymu B. T. yra skirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 2 metų laikotarpiui. Taigi, RUP taikymas ar netaikymas šioje byloje niekaip nedarytų įtakos vieno iš šiuo metu dirbančių darbuotojų padėties ir galimybių dirbti UAB „Bankrotas“ naudai, teikiant nemokumo administravimo paslaugas. Kito darbuotojo atleidimas, jei toks turėtų vykti, nelaikytinas tokio masto žala pareiškėjui ar minėtam darbuotojui, kuri negalėtų būti atitaisoma. Atitinkamai teismas įvertino ir pareiškėjo argumentą, kad jam tektų iš naujo pradėti vykdyti nemokumo administratoriaus veiklą, ieškoti darbuotojų – tai nelaikytina neatitaisoma žala.

Dėl pareiškėjos argumento, kad nepritaikius RUP jis neteks ne mažiau kaip 20 730 Eur bazinio atlygio už iki šiol administruotų bankroto procesų administravimą, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neturės ir pareigos teikti procesų administravimo paslaugas, todėl toks būsimų hipotetinių pajamų už ateityje planuotas teikti paslaugas netekimas nelaikytinas ypač neigiamomis finansinėmis pasekmėmis.

Jei išnagrinėjus šią bylą, ginčijami Įsakymas ir Sprendimas būtų pripažinti nepagrįstais, pareiškėjo patirta žala jam galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl konkrečios atsiradusios žalos, atsižvelgiant į galimai negautas pajamas, galėtų būti dėstomi byloje dėl žalos atlyginimo, naudojantis žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p., 20 str. 2 d. 4 p.) (žr. LVAT 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-629/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022).

Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti didelės žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė, kad nesiėmus pareiškėjo skunde prašomų taikyti RUP, pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas arba, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad prašomos RUP taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Todėl teismas pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sustabdant Įsakymo dalies, kuria UAB „Bankrotas“ paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir Sprendimo išbraukti UAB „Bankrotas“ iš Nemokumo administratorių sąrašo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo įvertinimu, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. netenkinama antroji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga.

Pareiškėjas teigia, kad ABTĮ nėra detalizuojama neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos sąvoka. Akivaizdu, jog šiuo atveju kalbama ne apie išskirtinai tik finansinius nuostolius, bet apie bet kokią (socialinę, reputacinę, organizacinę ir pan.) žalą. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė bei pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad dėl skundžiamų sprendimų vykdymo pareiškėjas artimiausiu metu bus atstatydintas iš administruojamų nemokumo procesų, vietoj jo bus paskirti kiti nemokumo administratoriai, pareiškėjas neteks pajamų už nemokumo procesų administravimą (mažiausiai 20 730 Eur, kurie buvo nustatyti kaip bazinis atlygis), negalės toliau vykdyti nemokumo administravimo veiklos, turės atleisti darbuotojus.

Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas šioje byloje tenkintų pareiškėjo skundą dėl atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo, iš esmės tai reikštų, kad atsakovo sprendimai nuo pat jų priėmimo buvo neteisėti ir nepagrįsti. Tačiau tokių sprendimų įvykdymo pasekmės praktiškai reikštų juridinio asmens, kuris vykdo ūkinę veiklą, ekonominę mirtį, t. y. veiklos, pajamų, darbuotojų ir reputacijos praradimą. Akivaizdu, jog minėtų pasekmių nebūtų įmanoma atkurti – pareiškėjas niekada nebegalės būti prieš tai jam priskirtų įmonių nemokumo administratoriumi ir gauti su tuo susijusių pajamų, negrįžtamai praras galimybes būti paskirtu naujų įmonių nemokumo administratoriumi visą šios bylos nagrinėjimo laikotarpį, niekada neatkurs prarasto veiklos vykdymo laikotarpio. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje tokias pasekmes nepagrįstai laikė iš esmės nereikšmingomis ir atkurtinomis. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad juridinio asmens atžvilgiu minėtos pasekmės yra maksimalios, kokios tik gali būti, bei apimančios vykdomos veiklos nutraukimą ir pajamų praradimą, nemokumo būsenos sukūrimą, visų darbuotojų atleidimą, dalykinės reputacijos praradimą, finansinių nuostolių (negautų pajamų ir kt.) atsiradimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad būsimų hipotetinių pajamų už ateityje planuotas teikti paslaugas netekimas nelaikytinas ypač neigiamomis finansinėmis pasekmėmis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atstatydinus jį iš administruojamų bankroto procesų netektų ne mažiau kaip 20 730 Eur, kurie buvo nustatyti jam kaip bazinis atlygis, ir pateikė tokio dydžio nustatytą atlygį patvirtinančias teismų nutartis. Atsižvelgiant į tai, kad teismas paskyrė UAB „Bankrotas“ nemokumo administratoriumi ir nustatė jam bazinį atlygį, apskaičiuotą teisės aktuose numatyta tvarka, o UAB „Bankrotas“ pradėjo vykdyti funkcijas, minėtas atlygis nėra hipotetinės, o teisėtai priklausančios ir realios, tačiau dar negautos (neišmokėtos) pajamos (JANĮ 77 str. 2 d.). Taigi, pareiškėjas įrodė minimalių nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su atsakovo priimtų sprendimų vykdymu. Be to, pareiškėjo patirtina žala dėl ginčijamų sprendimų vykdymo neapsiriboja vien tik finansiniais nuotoliais, bet yra maksimalaus pobūdžio kompleksinė žala (įskaitant reputacinę, organizacinę, būsimos veiklos), kurios pobūdis ir mastas kelia realią grėsmę juridinio asmens tęstinumui bei išlikimui.

Pareiškėjas skunde nurodė ginčijamų sprendimų pasekmes vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog ginčijami sprendimai jau pradėti vykdyti ir artimiausioje ateityje pareiškėjas bus atstatydintas iš nemokumo administravimo procesų, negaus nustatyto atlygio už bankrotų administravimą, nebegalės toliau vykdyti nemokumo administravimo veiklos ir iš to uždirbti pajamas, turės nutraukti nemokumo administravimo veiklą bei atleisti darbuotojus.

B. T. yra UAB „Bankrotas“ įgaliota vykdyti Ž. S. nemokumo procedūrą, jai paskirta poveikio priemonė neleidžia administruoti naujų nemokumo procesų, tačiau leistų toliau vykdyti pradėtą nemokumo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Bankrotas“ panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, B. T. nebegalės toliau vykdyti Ž. S. nemokumo procedūros, jei nebus pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje. Atsakovas jau informavo teismą, nagrinėjantį Ž. S. bankroto bylą, apie UAB „Bankrotas“ paskirtą poveikio priemonę, todėl akivaizdu, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, UAB „Bankrotas“ bus atstatydintas iš nemokumo administratoriaus minėtoje bankroto byloje ir B. T., kaip UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo, nebegalės toliau dirbti UAB „Bankrotas“ naudai, teikiant nemokumo administravimo paslaugas. Vadinasi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, tai tiesiogiai darys įtaką ir UAB „Bankrotas“ darbuotojos B. T. padėčiai.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo administruojamose įmonėse pažeidžiami ar galėtų būti pažeidžiami kreditorių ar viešasis interesai. Minėtų įmonių bankroto procesą, jo teisėtumą ir kreditorių bei viešojo interesų užtikrinimą kontroliuoja bankroto bylą nagrinėjantis teismas, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vien tik rizikos dėl kreditorių ir viešojo interesų pažeidimo buvimas nereiškia paties pažeidimo faktinio buvimo, tokia rizika lygiai taip pat egzistuoja ir visose kitose bankroto bylose, kurias administruoja kiti asmenys. Todėl teismas neturi pagrindo ginti kreditorių ir viešąjį interesus UAB „Bankrotas“ administruojamose bylose nesant jokių duomenų dėl galimo pažeidimo ir vien tik dėl interesų pažeidimo rizikos atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Įsakymo dalies ir Sprendimo išbraukti UAB „Bankrotas“ iš Nemokumo administratorių sąrašo galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti didelės žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. netenkinama antroji reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V4-69, be kita ko, nuspręsta UAB „Bankrotas“ skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti procesus panaikinimas. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. D2-1059 „Dėl sprendimo išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo“ pareiškėjas išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo, Nr. N-JA0055.

Pareiškėjas teigia, kad šiuo metu teismas dar nėra priėmęs sprendimų dėl atstatydinimo iš bankroto procesų, tačiau šiuo metu jau inicijuojamos naujų nemokumo administratorių atrankos bei paskiriami teismų posėdžiai UAB „Bankrotas“ atstatydinimui. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo dalies galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau teismui, net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjas nurodo, kad nebeturėtų galimybės administruoti bankroto procesų, iš kurių administravimo būtų atstatydintas, todėl patirtų akivaizdžių nuostolių dėl negalėjimo vykdyti savo vienintelės (bankroto administravimo) veiklos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atstatydinus jį iš administruojamų bankroto procesų netektų ne mažiau kaip 20 730 Eur, kurie buvo nustatyti jam kaip bazinis atlygis, ir pateikė tokio dydžio nustatytą atlygį patvirtinančias teismų nutartis ir Išvadą dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotas“ neplaninio patikrinimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad administruoja penkių asmenų nemokumo procesus ir yra pateikęs į bylą duomenis iš Nemokumo procesų informacinio portalo, kad šiuo metu yra vykdomos 5 nemokumo procedūros, iš kurių 4 vykdo (vadovas) L. K. ir 1 nemokumo procedūrą vykdo B. T.. Pažymėtina, kad B. T. Įsakymu taip pat paskirta poveikio priemonė, tačiau švelnesnė nei UAB „Bankrotas“, t. y. B. T. paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtai nemokumo administratore administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 2 metų laikotarpiu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamo Įsakymo dalį, Sprendimą ir byloje esančius duomenis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, jog nesustabdžius ginčijamo Įsakymo dalies ir Sprendimo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjas prarastų galimybę toliau administruoti jam priskirtus bankroto procesus (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-248-687/2007; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020). Taip pat tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą nutarties dalį panaikina ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo tenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės patenkinti – sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V4-69 dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Bankrotas“ paskirta poveikio priemonė – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą išbraukti pareiškėją iš Nemokumo administratorių sąrašo – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius