e4ca0e86-faeb-457d-880b-d8efbf95328c · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-924-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00127-2015-3                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. gegužės 14 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A.R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l. 2-5) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skunde nurodo, jog nuo 2014-15-14 iki 2015-02-24 įvairiais laikotarpiais iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus buvo etapuojamas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kamerose, pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui bei sanitarines sÄ lygas. Akcentuoja, jog serga bronchine astma, o dėl kamerose esančios didelės drėgmės ir susikaupusių pelėsių, liga paÅ«mėjo. Argumentuoja, jog 2015-02-17 buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 4, kurioje buvo laikomas tuberkulioze sergantis asmuo.

Dėl savo teisių pažeidimo rašė skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ir jį pateikė rytinio patikrinimo metu pareigÅ«nams, kurie iÅ¡ jo iÅ¡sityčiojo, taip pažemindami jo orumÄ . Akcentuoja, jog areÅ¡tinės kamerose yra laikomas daugiau kaip 10 parų, nors teisės aktuose reglamentuota teisė nusipirkti maisto, daiktų kas 8 paras, kuri jam nebuvo užtikrinta. Savo teisių pažeidimÄ grindžia ir aplinkybe dėl prastos maisto kokybės, neatitikimo maitinimo normoms.

Argumentuoja, jog areÅ¡tinės kameroje esantis tualetas neatitvertas, kameroje pilna blusų, drėgna, Å¡alta. Mano, jog buvo diskriminuojamas, nes buvo laikomas senajame areÅ¡tinės korpuse. Dėl tokių įkalinimo sÄ lygų patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, tapo irzlus, taip pat buvo pažemintas jo orumas. Mano, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PraÅ¡o dėl neteisėtų atsakovės veiksmų atlyginti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko.

Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 23-25) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2015-02-24 periodiÅ¡kai buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje nepažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų ploto vienam žmogui ne mažiau kaip 3,6 m2. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas izoliuotas nuo sergančio tuberkulioze asmens.

Teigia, jog asmenims, laikomiems areÅ¡tinėje, maistÄ ruoÅ¡ia ir tiekia UAB (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Skiriamų maisto produktų vidutiniais paros kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse, patvirtintais Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-03-27 įsakymu Nr. V-100, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-001-09 nutarimu Nr. 14, Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“.

Pabrėžia, jog tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau apie patikrinimo rezultatus komisariatas neinformuojamas. Teigia, jog visos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, areÅ¡tinės kamerose yra įrengti unitazai, įrengta mechaninė ventiliacija, patalpos vėdinamos ir per langus. Pažymi, jog nebuvo nustatyti faktai apie kamerose esančiÄ drėgmę ar susidariusius pelėsius. Kamerose nuolat yra atliekama nuolatinė kenkėjų kontrolė ir dezinfekcija.

Akcentuoja, jog atsakovas neturi jokių įrodymų, taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie skundus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijos dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, kadangi buvo laikomas neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos, buvo laikomas neizoliuotas nuo asmens, sergančiu tuberkulioze, netinkamos oro temperatÅ«ros, drėgmės, pelėsių, netinkamos maisto kokybės ir kiekio, netinkamai įrengto tualeto ir dėl kamerose esančių parazitų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl netinkamai įrengto tualeto, ventiliacijos nebuvimo, dėl kamerose esančios Å¡alčio, drėgmės, tiekiamo maisto neatitikimo maitinimo reikalavimams, parazitų buvimo kamerose, pareiÅ¡kėjo neizoliavimo nuo asmens, sergančio tuberkulioze.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusiu nuo 2010-05-14, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (1.3 punktas).

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės vyriausiojo specialisto 2015-03-23 tarnybinio pranešimo (b.l. 26-27), pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas kamerose Nr. 3, 2, 19, 26, 30, 33, 34, 38: 2014-05-15 (vienas žmogus, kameros plotas 13,46 kv.m.), 2015-05-16 iki 2015-05-19 (trys asmenys, kameros plotas 15,91 kv.m.), 2015-05-20 iki 2015-05-22 (du asmenys, kameros plotas 21,76 kv.m.), 2014-07-02 (trys asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-07-03 (keturi asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2014-07-04 iki 2014-07-06 (trys asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2014-07-07 iki 2014-07-09 (keturi asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2014-08-27 (du asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2014-08-28 (trys asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2014-08-29 iki 2014-09-01 (du asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2014-11-03, 2014-11-04/05 (du asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-11-06 iki 2014-11-09 (vienas asmuo, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-11-10/11 (du asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-11-12/13 (trys asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-11-14 iki 2014-11-16 (du asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-11-17/18 (trys asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-12-08 iki 2014-12-10 (trys asmenys, kameros plotas 15,27 kv.m.), 2014-12-11 (keturi asmenys, kameros plotas 15,27 kv.m.), 2014-12-12 iki 2014-12-14 (trys asmenys, kameros plotas 15,27 kv.m.), 2014-12-15 ( keturi asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-12-16 (trys asmenys, kameros plotas 18,48 kv.m.), 2014-12-17/18 (du asmenys, kameros plotas 18,05 kv.m.), 2015-01-07/08 (du asmenys, kameros plotas 12,72 kv.m.), 2015-01-09 iki 2015-01-12 (keturi asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2015-01-13 (du asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.), 2015-01-14/15 ( keturi asmenys, kameros plotas 19,15 kv.m.),2015-02-02 (du asmenys, kameros plotas 15, 27 kv.m.), 2015-02-03 iki 2015-02-05 (keturi asmenys, kameros plotas 15, 27 kv.m.), 2015-02-06 iki 2015-02-09 (trys asmenys, kameros plotas 15,27 kv.m.).

Šių duomenų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas buvo laikomas daugiausia su trim asmenimis (su pareiškėju skaičius 4), kai kamerų plotas svyravo nuo 13,46 iki 21,76 m2. Teismas, remdamasis šiais pateiktais faktiniais duomenimis konstatuoja, jog mažiausias pareiškėjui tenkantis plotas buvo 3,82 m2 (kai 15,27 m2 ploto kamerose buvo laikomi 4 asmenys – 2014-12-11 ir nuo 2015-02-03 iki 2015-02-05), todėl akivaizdu, jog atsakovė nepažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 1 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatytos vienam asmeniui tenkančios minimalaus ploto normos.AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (redakcija galiojusi iki 2015 m. vasario 12 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros buvo Å¡altos ir drėgnos, buvo pelėsių, dėl ko jam paÅ«mėjo liga – bronchinė astma, kad kameroje buvo laikomas kartu su asmeniu, sergančiu tuberkulioze, sanitariniai mazgai netinkamai įrengti.Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

IÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teismas patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014).Higienos norma reglamentuoja policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas).

Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Minėtos higienos normos 24 punktas nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas).

Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju ir Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti mažiausiai 18 laipsnių (24 punktas). Visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s. Patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelėsių (48 punktas). DuÅ¡inių, sanitarinių Å¡varyklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti plaunamos karÅ¡tu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų.

Patalpoms, įrenginiams valyti bei dezinfekuoti turi bÅ«ti naudojamos teisės aktais [4.5, 4.13] nustatytos leistinos naudoti priemonės. Policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui policijos areÅ¡tinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) [4.28], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama teritorinėse policijos įstaigose nustatyta tvarka (50, 53 punktai). Taip pat nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas (8 punktas). Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamai atitverto tualeto teismas pažymi, jog byloje atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį“ (b.l. 55), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l. 57-58), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 59), 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l. 52-54) įrodo, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu buvo atskirta 1,20 m aukščio pertvara nuo likusios kameros dalies, kamerose įrengtas praustuvas ir kitas bÅ«tinas inventorius.

Byloje pateikti duomenys iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (b.l. 36-39) ir atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitų duomenų (b.l. 40-45) patvirtina, jog kamerose buvo atliekamas profilaktinė dezinfekcija (2015-01-16, 2015-01-08, 2014-12-19, 2014-10-16, 2014-09-25, 2014-09-18, 2014-08-21, 2014-07-08, 2014-06-13, 2014-05-29), todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, jog kamerose galėjo būti parazitų. Pateikti rašytiniai įrodymai:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojos tarnybinis praneÅ¡imas (b.l. 31), Asmens paskirstymo į kameras iÅ¡rašų duomenys (b.l. 28-30) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas 2015-02-17 buvo kameroje Nr. 4, o asmuo sergantis užkrečiama liga laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 15 d. iki vasario 28 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 8, todėl nėra jokio faktinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 22.12 punkto reikalavimÄ .

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei atsakovo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje pateiktu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98, t. y. patikrinimu, atliktu bylos faktinių aplinkybių konstatavimui aktualiu laikotarpiu.

Teismas aptaria tik nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos minėtu 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 užfiksuoti faktai tiriant areštinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013-2015, t.y. nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu svarbios aplinkybės dėl oro temperatūros, ventiliavimo, oro drėgmės. Patikrinimo metu buvo atlikti patalpų temperatūros, oro judrumo ir santykinės drėgmės matavimus ir nenustatyta Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų pažeidimų.

Taip pat konstatuota, kad kamerose yra mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, patikrintose kamerose, duÅ¡inėje ant sienų, lubų pelėsių nebuvo, pagal teisės aktų reikalavimus atliekama dezinfekcija. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kamerose bÅ«tų užfiksuoti pelėsiai ar drėgmė, mažesnė temperatÅ«ra, nei reglamentuota teisės aktais. Be to pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų apie sirgimÄ bronchine astma, siekdamas įrodyti teiginį jog liga dėl prastų higienos sÄ lygų dar labiau sutriko.

PareiÅ¡kėjui buvo siÅ«lyta skundÄ pagrįsti įrodymais, pateikti įrodymus apie sveikatos bÅ«klę. TokiÄ galimybę pareiÅ¡kėjas turėjo, nes jau 2015 05 19 iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas PrieÅ¡ingai, aukščiau nurodytas raÅ¡ytinis įrodymas paneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes. PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinus maisto kokybės reikalavimų. IÅ¡ byloje esančių atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog pagal 2014-01-06 Sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 32-35) UAB (duomenys neskelbtini) tiekia areÅ¡tinės kamerose laikomiems asmenims maistÄ .

Maistas suaugusiems asmenims tiekiamas 3 kartus per parÄ : pusryčiai, pietÅ«s ir vakarienė. Sutarties 2.1.7 punkte nurodyta, kad pardavėjo teikiamas maistas turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintais Skiriamų maisto produktų vidutiniais kiekiais asmenims, laikomiems policijos komisariatų areÅ¡tinėse, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintoms Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėms bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintoms Fiziologinės mitybos normoms asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Sutarties 2.1.3.1 punkte numatytas įsipareigojimas pristatyti paruoÅ¡tus naudoti gaminius taroje, skirtoje maistui gabenti, užtikrinančioje reikalingÄ temperatÅ«rinį rėžimÄ , saugÄ nuo tarÅ¡os, o sutarties 2.1.4 punkte – užtikrinti maisto kokybę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas bÅ«tų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, o pareiÅ¡kėjas su žodiniais ar raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės administracijÄ dėl netinkamo maitinimo nesikreipė.Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo dėl to, jog atsakovė pareiÅ¡kėjui nesudarė sÄ lygų apsipirkti.

Pažymėtina, jog teisės aktuose nenumatyta asmenims, laikomiems areÅ¡tinėse, teisė apsipirkti. Taip pat nenustatyta, jog dėl pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės senajame korpuse (kaip nurodo pareiÅ¡kėjas) jis buvo diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Aukščiu nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimo nepagrįsti objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjas nurodė tik abstrakčius argumentus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, jog jos prastos bÅ«klės, neatitinka aukščiau nurodytų Higienos normų reikalavimų.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ir kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, ir dėl kitų aukščiau nurodytų pareiÅ¡kėjo teigimu netinkamų įkalinimo sÄ lygų, jis patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, tapo irzlus, taip pat buvo pažemintas jo orumas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra nurodęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. Å ie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjo sveikata žymiai pablogėjo, ar kad atsakovas sÄ moningai siektų pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ bei sukelti jam ilgalaikius dvasinius nepatogumus.

Be to, byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas veikimas, kaip bÅ«tina sÄ lyga vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ netenkintinas.         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A/R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                  AuÅ¡relė Mažrimienė