e4c9cd7e-09f3-4263-84ad-84e7fb1663d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-185-241/2018Proceso Nr. 2-57-3-00700-2016-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.3.11 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-763-460/2017 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santa“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi iÅ¡kelta UAB „Santa“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Gribžiniai“, įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus; nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 6 d.PareiÅ¡kėja BUAB „Santa“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama apriboti buvusiems BUAB „Santa“ vadovams D.

N., E. K. ir E. K. teisę 5 metus eiti viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovų pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariais. Nurodė, kad nors įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti administratorei įmonės turtÄ ir visus dokumentus, tačiau Å¡is įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Ä®monės valdymo organai nevykdė pareigos teikti Juridinių asmenų registrui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui pateikti tik už 2005 metų laikotarpį, iÅ¡ kurių matyti, kad jau tuo metu įmonė buvo nemoki, tačiau įmonės vadovai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo įmonei.

Prievolių kreditoriams įmonė tinkamai nebevykdė nuo 2011 metų. Taikyti finansines sankcijas įmonės vadovams netikslinga, nes tai apsunkintų bankrutavusios įmonės galimybes gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ įmonės vadovų dėl jų neteisėtų veiksmų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvusiems UAB „Santa“ vadovams D. N., E. K. ir E. K. apribojo teisę 5 metus eiti viešųjų ir (ar) privačių juridinių asmenų vadovų pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariais.Teismas konstatavo, kad buvę įmonės vadovai nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų perduoti administratorei įmonės turtÄ ir visus dokumentus.Teismas, remdamasis VÄ® Registrų centro duomenimis, nustatė, kad nuo 1991 m. lapkričio 20 d. iki 2012 m. sausio 27 d. bankrutavusios įmonės vadovu buvo E. K.; nuo 2012 m. sausio 27 d. iki 2012 m. kovo 8 d.

– E. K.; nuo 2012 m. kovo 8 d. iki bankroto administratorės paskyrimo – D. N.. Teismas pažymėjo, kad teismo nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatyta, jog įmonės turtas 2005 m. gruodžio 31 d. sudarė 22 743 Lt (6 586,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 34 465 Lt (9 981,75 Eur), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 34 465 Lt (9 981,75 Eur); balansas už 2006–2015 m. nepateiktas; įmonė nuo 2005 metų dirbo nuostolingai.

Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apie prastÄ Ä¯monės finansinę padėtį turėjo bÅ«ti ir buvo žinoma jos valdymo organams. Teismas taip pat nustatė, kad 2005 metų finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikė E. K.. Å ie finansinės atskaitomybės dokumentai buvo įregistruoti ir vieÅ¡ai prieinami, todėl, teismo vertinimu, ir kiti įmonės vadovai – E. K., D. N., E. K. – galėjo ir privalėjo Å¡iuos įmonės finansinius rodiklius žinoti.

Nors bankrutavusiai įmonei jau esant nemokiai keletÄ kartų pasikeitė jos valdymo organai, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nesiėmė jokių priemonių tam, kad įmonės mokumas bÅ«tų atkurtas bei nevykdė įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visi buvę įmonės vadovai nevykdė pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .Teismas pažymėjo, kad buvęs įmonės vadovas D. N. negali atlikti Ä®BÄ® jam nustatytų pareigų ir kitu pagrindu.

Buvęs vadovas neperdavė administratorei įmonės turto bei dokumentų, tokiais tyčiniais jo veiksmais, kai po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo jis neperdavė bankroto administratorei turto ir dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ , buvo ir yra trukdoma administratorei vykdyti bankroto procedÅ«rÄ . Tokie vadovo veiksmai, teismo vertinimu, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo E. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria apribota jo teisė 5 metus eiti juridinio asmens vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Suinteresuotas asmuo E. K. nebuvo laiku informuotas apie bankroto procesÄ , jis buvo informuotas tik po apribojimų jam pritaikymo.Ä®monė Å«kinę-komercinę veiklÄ vykdė iki 2012 m. pradžios. Nuo 2012 m. sausio 27 d. įmonės akcijos ir valdymas bei finansiniai dokumentai buvo perduoti E. K., jam taip pat buvo atskleista informacija apie likusiÄ skolÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Å ių skolų mokėjimo terminai suėjo tik 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2011 m. sausio 25 d., todėl nepagrįsta teigti, jog įmonė buvo nemoki jau 2005 m.

Suinteresuotam asmeniui nėra žinomos priežastys, dėl kurių po 2006 m. nebuvo teikiamos įmonės finansinės ataskaitos.Suinteresuotam asmeniui vadovaujant įmonei skolų nebuvo, iÅ¡skyrus 1 492,75 Eur skolÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Po akcijų perleidimo E. K. iÅ¡ įmonės pirkėjų mokėtinų sumų buvo iÅ¡ dalies padengtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditinis reikalavimas.Ä®monės 1 492,75 Eur dydžio skola kreditoriams laikytina nedidele, todėl apribojimai vadovui negalėjo bÅ«ti taikomi.

Jokiems kitiems tiekėjams skolų neliko, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo padengta dėl to, kad pirkėjai laiku ir visiÅ¡kai neatsiskaitė su įmone; jų mokėtinos sumos buvo didesnės nei likę įmonės įsipareigojimai.PareiÅ¡kėja BUAB „Santa“ bankroto administratorė UAB „Gribžiniai“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimÄ Juridinių asmenų registrui už 2006–2011 metus. Apelianto argumentas, kad jis nežino, kodėl įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami Juridinių asmenų registrui, rodo jo aplaidumÄ , teisės aktų reikalavimų nepaisymÄ .Nors apeliantas nurodo, kad įmonė vykdė veiklÄ iki 2012 metų, tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia įmonės mokumo, nes ir nemoki įmonė gali vykdyti veiklÄ .

Ä®monės nemokumas konstatuotinas jau nuo 2005 metų, tačiau apeliantas neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo nemokiai įmonei ir pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ .Nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto teiginį, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai nebuvo padengta dėl to, kad pirkėjai laiku ir visiÅ¡kai neatsiskaitė su įmone. Administratorė neturi jokių duomenų apie įmonės debitorius.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria buvusiam UAB „Santa“ vadovui E. K. apribota teisė eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai).Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu Å¡is asmuo privalėdamas pagal įstatymÄ : nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba pavėlavo jį pateikti per Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingÄ informacijÄ ar kitaip trukdė procedÅ«roms.Pirmosios instancijos teismas Ä®BÄ® 10 straipsnio 14 dalies dispozicijoje įtvirtintÄ sankcijÄ apelianto atžvilgiu taikė nustatęs, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu įmonė buvo nemoki, tačiau apeliantas, nepaisydamas įmonės nemokumo, nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumÄ , nes įmonė vykdė veiklÄ , jos įsiskolinimai buvo nedideli. Be to, apelianto teigimu, apie įmonės bankroto procesÄ jis buvo informuotas tik po apribojimų jam pritaikymo. Atsižvelgdamas į pastarÄ jį apelianto argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas visų pirma vertina, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, spręsdamas klausimÄ dėl apelianto teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo ir ar tai yra pagrindas panaikinti priimtÄ nutartį.Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimÄ dėl apelianto teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Bankroto administratorės 2017 m. liepos 31 d. pareiÅ¡kimas dėl buvusių UAB „Santa“ vadovų teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo teisme gautas 2017 m. rugpjūčio 1 d. (1 t., b. l. 181-183). 2017 m. rugpjūčio 7 d. suinteresuotam asmeniui E. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡siųstas administratorės pareiÅ¡kimas ir teismo Å¡aukimas į 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdį (1 t., b. l. 190). 2017 m. rugpjūčio 18 d. dokumentai buvo grÄ Å¾inti neįteikti su žyma „neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ â€œ (1 t., b. l. 194-195). 2017 m. rugpjūčio 18 d.

šie dokumentai persiųsti suinteresuoto asmens E. K. darbovietės UAB „Baltjuta“ adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 198). Iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. žodinio teismo posėdžio teisme nebuvo gauta jokių duomenų, kad suinteresuotam asmeniui E. K. siųsti dokumentai įteikti tinkamai. 2017 m. rugpjūčio 31 d., t. y. jau po 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio, teisme gautas UAB „Baltjuta“ elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad įteikti dokumentus suinteresuotam asmeniui E. K. nėra galimybės dėl jo ligos (2 t., b. l. 6-7).

Pažymėtina, kad dokumentai suinteresuoto asmens E. K. darbovietei įteikti 2017 m. rugpjūčio 30 d. (2 t., b. l. 8), t. y. taip pat jau po 2017 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio ir skundžiamos teismo nutarties priėmimo. Taigi, nors skundžiamoje teismo nutartyje yra konstatuota, kad dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neturi pagrindo sutikti.CPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo Å¡aukimais ar praneÅ¡imais praneÅ¡ama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laikÄ ir vietÄ .

Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo Å¡aukimÄ , apie kitus teismo posėdžius praneÅ¡ama praneÅ¡imais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims Å¡aukimas ar praneÅ¡imas turi bÅ«ti įteiktas Å¡io kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismÄ ir pasirengti bylai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie yra pagrindas panaikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vienas iÅ¡ atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

Taigi bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sÄ lygos yra:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui;

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju (nutarties 11-12 punktai) egzistuoja visos sÄ lygos iÅ¡ dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu ir klausimÄ dėl apelianto teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliantas savo atskirÄ jį skundÄ grindžia aplinkybe, jog jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kuria iÅ¡spręstas klausimas dėl apelianto teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, neįsitikinus ir byloje nesant duomenų, jog apeliantui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , bei apeliantui Å¡iuo pagrindu (aplinkybe) remiantis atskirajame skunde, atitinka CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintÄ absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , todėl yra naikintinas, o klausimas dėl apelianto teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bankroto bylose vyrauja operatyvumo principas, o vienas iÅ¡ bankroto tikslų – kuo greitesnis finansinių reikalavimų patenkinimas ir bankroto bylos užbaigimas priimant sprendimÄ dėl įmonės pabaigos ar bankroto bylos nutraukimo Ä®BÄ® nustatytais atvejais, tai negali paneigti proceso teisėtumo reikalavimo.Esant tokiai bylos apeliacinėje instancijoje baigčiai dėl tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo, kiti atskirojo skundo argumentai nevertintini ir dėl jų nepasisakytina.Kadangi pirmosios instancijos teismas įmonės nemokumÄ konstatavo remdamasis UAB „Santa“ balanso duomenimis, įvertinęs įmonės turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų bei įsipareigojimų vertines iÅ¡raiÅ¡kas, o apeliantas kėlė įsiskolinimų mokėjimo terminų suėjimo klausimÄ , todėl Å¡iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad įmonės finansinę atskaitomybę atspindinčiame dokumente – balanse – įraÅ¡yta per vienerius metus mokėtina suma ir įsipareigojimai, negali bÅ«ti tapatinami su pradelstais įmonės įsipareigojimais, o tokia iÅ¡vada turi bÅ«ti įrodinėjama papildomais įrodymais, patvirtinančiais pradelstų įsipareigojimų mastÄ , nustatinėtinÄ be kitų duomenų ir pagal įmonės bankroto byloje pareikÅ¡tų kreditinių reikalavimų pagrindimÄ , nes pradelstų įsipareigojimų mastas yra reikÅ¡mingas identifikuojant santykį su įmonės turimu turtu ir sprendžiant dėl įmonės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį iÅ¡ dalies panaikinti ir klausimÄ dėl suinteresuoto asmens E. K. teisės eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                                   Danutė GasiÅ«nienė