e4c8efda-bbe3-4982-86f9-dec696722743 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                      Civilinė byla Nr. 2A - 713 - 252 - 2014Kristina Serdiukienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06469-2013-4                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                    7.3; 35.4; 35.5; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-911-2014 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Advitas“ ieÅ¡kinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui D. A. dėl žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 75 290 Lt žalÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-10-06 nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Advitas“, kurios direktorius nuo 2006-11-21 iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo atsakovas V. A.. IeÅ¡kovui atsakovas neperdavė 8 transporto priemonių: priekabos GKB 8350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 3 610 Lt; krovininio automobilio Iveco, 440 ET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 17 000 Lt; krovininio automobilio VW Taro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 540 Lt; puspriekabės Rolfo SPA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 24 380 Lt; krovininio automobilio MAZ 54323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4 860 Lt; krovininio automobilio MAZ 65323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5 120 Lt; priekabos ODAZ 9370, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 3 610 Lt ir priekabos (autocisternos) Bunge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 14 170 Lt.

Å ių transporto priemonių bendra vertė yra 75 290 Lt, kuriÄ nustatė pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenis. 2013-01-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 245 str., teismas pripažino ieÅ¡kovui teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ civilinio proceso tvarka. Å is nuosprendis buvo panaikintas. IeÅ¡kinys reiÅ¡kiamas remiantis CK 2.87 str. 7 d. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis buvo direktorius, privalėjo veikti įmonės interesais, todėl turėjo pareigÄ pateikti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus, tačiau to nepadarė.

BUAB „Advitas“ turtas buvo nustatytas pagal VÄ® „Registrų centras“ ir VÄ® „Regitra“ duomenis. IeÅ¡kovas neturėjo galimybės nustatyti transporto priemonių techninės bÅ«klės ir atlikti jų vertinimÄ , todėl remiasi VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis. Atsakovas turėjo pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , tačiau to nedarė, turtas ieÅ¡kovui nebuvo perduotas, todėl ieÅ¡kovui padaryta žala.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo V. A. 60 232 Lt žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-09-27) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo BUAB „Advitas“ naudai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nustatė, kad nuo 1992-04-24 iki 2006-11-21 buvo V. A. įmonė – firma „Teresdvaris“, kuri nuo 2006-11-21 buvo pertvarkyta į UAB „Advitas“. Ä®monei bankroto byla iÅ¡kelta nuo 2010-10-22. IÅ¡ 2006-09-18 V. A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ sprendimo Nr. 1 nustatė, kad patvirtintas ir pasiraÅ¡ytas V.

A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ pertvarkymo į UAB „Advitas“ aktas, nesudaryta bendrovėje stebėtojų taryba ir valdyba bei patvirtinti tokie bendrovės organai: vienintelis akcininkas (atitinkantis visuotinį akcininkų susirinkimÄ ) ir bendrovės vadovas – direktorius; V. A. paskirtas bendrovės direktoriumi nuo bendrovės įstatų įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre; patvirtinti ir pasiraÅ¡yti UAB „Advitas“ įstatai; nuspręsta perduoti UAB „Advitas“ pertvarkymo akte nustatyta tvarka ir terminais V.

A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ įmonės turtÄ , tęsti V. A. įmonės – firmos „Teresdvaris“ įmonės pertvarkymo į UAB „Advitas“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių buhalterinę apskaitÄ , jos organizavimÄ ir tvarkymÄ . IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos nustatė, jog UAB „Advitas“ vardu yra registruotos Å¡ios transporto priemonės: priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 t iki 10 t GKB 8350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); krovininis automobilis virÅ¡ 12 t (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis iki 3,5 t VW TARO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekaba arba puspriekabė virÅ¡ 10 t ROLFO SPA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); krovininis automobilis virÅ¡ 12 t MAZ 54323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekaba arba puspriekabė virÅ¡ 10 t ODAZ 9370, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); krovininis automobilis nuo 3,5 t iki 12 t MAZ 54323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekaba arba puspriekabė virÅ¡ 10 t BUNGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš 2012-11-07 Valstybės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo rašto nustatė, kad transporto priemonių MAZ 54323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) MAZ 54323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VW TARO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) GKB 8350, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ODAZ9370, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimai išduoti V. A. individualios įmonės – firmos „Teresdvaris“ vardu. Minėtos transporto priemonės, pasikeitus valdytojo duomenims, vadovaujantis kelių transporto priemonių registro nuostatomis bei registravimo taisyklėmis, nebuvo perregistruotos.

Transporto priemonė ROLFO SPA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Hanza lizingas“ pabaigos aktÄ Ä¯registruota UAB „Advitas“ įmonės vardu. Visos įvardintos transporto priemonės areÅ¡tuotos. Taip pat nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 245 str. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 30 MGL dydžio bauda; civiliniam ieÅ¡kovui BUAB „Advitas“ pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Å is nuosprendis Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartimi panaikintas, byla perduota prokurorui. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog pertvarkant V. A. įmonę – firmÄ â€žTeresdvaris“ į UAB „Advitas“ nebuvo perduota UAB „Advitas“ priekaba GKB 8350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba ODAZ 9370, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis MAZ 54323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis MAZ 65323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis VW Taro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė Rolfo SPA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – Å¡ios transporto priemonės vieÅ¡ame registre neiÅ¡registruotos, nebuvo padarytas įraÅ¡as apie jų savininko pasikeitimÄ , raÅ¡ytinių įrodymų apie jų sunaikinimÄ nėra, taip pat nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad jos nebuvo perduotos pertvarkant V.

A. įmonę – firmÄ â€žTeresdvaris“ į UAB „Advitas“. Sprendė, kad atsakovo V. A. veiksmai neperduodant transporto priemonių bei dokumentų ieÅ¡kovui buvo akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi bendrovei; bendrovė, gavusi transporto priemones, bÅ«tų turėjusi galimybę jas parduoti ir gautas lėšas panaudoti mažinant bendrovės įsiskolinimus ir atsiskaitant su bendrovės kreditoriais. Atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmai neperduodant UAB „Advitas“ bankroto administratoriui transporto priemonių, ABÄ® 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. kontekste yra neteisėti, kurie sukėlė žalÄ bendrovei (CK 6.246 str.).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui yra padaryta žala (CK 6.247 str., 6.249 str.). Teismas pažymėjo, jog nustačius neteisėtus veiksmus atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), atsakovas prezumpcijÄ paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas jam taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.245 str.). Pripažino, kad Å¡iuo metu nėra jokios galimybės nustatyti transporto priemonių techninės bÅ«klės, kadangi transporto priemonių buvimo vieta nėra žinoma, byloje įrodymų apie jų realiÄ vertę neteikta.

Pažymėjo, kad VÅ¡Ä® „Emprekis“ yra skelbiami duomenys apie transporto priemonių vidutines kainas, kurios nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose, kainos yra orientacinės. Vadovaudamasis CK 6.249 str. 1 d., teismas praÅ¡omos priteisti žalos dydį sumažino 20 procentų, kas, teismo nuomone, atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apelianto įsitikinimu, Å¡ioje byloje, esant sudėtingam teisės taikymo klausimui, tai galima geriau padaryti bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.); teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ABÄ® 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 8, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. nuostatas, CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str. nuostatas, netinkamai kvalifikavo Å¡alių santykius, netaikė ABÄ® 38 str. 2 d. nuostatų, dėl ko pažeidė CK 1.5 str. bei CPK 3 str. 1 d. reikalavimus; pažeistas CPK 4 str. neteisingai aiÅ¡kinant, kas tai teismų praktika, teismo precedentas, pareiga nenukrypti nuo teismų praktikos ir t. t.; pažeistos CK 2.104 str. nuostatos dėl juridinių asmenų pertvarkymo reglamentavimo ir taikymo; pažeisti CK 3.88 str. 1 d. 4 p., 6.253 str. 5, 6 d.; pažeisti CPK 12, 13 str. reikalavimai, 176-177 str., 182, 183, 185 str. nuostatos dėl atleidimo nuo įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei jų vertinimo; pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 ir 4 p. teismas savo iÅ¡vadų teisiÅ¡kai neargumentavo, todėl sprendimas pagrįstas tik prielaidomis, turi absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., požymius.

Apelianto teigimu, teismas, teisingai iÅ¡ dalies nustatęs bylos aplinkybes, iÅ¡ dalies teisingai motyvavęs skundžiamÄ sprendimÄ , kas yra konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-511, vėliau, pažeidęs minėtas procesines ir materialines teisės normas bei revizavęs Panevėžio apygardos teismo nutartį bei nesivadovavęs ja, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-08 apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , visiÅ¡kai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuluotų įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių.

Nesutinka su sprendime nustatytomis, bet netinkamai įvertintomis aplinkybėmis, jog visas V. A. buvusios IÄ® „Teresdvaris“ turtas buvo perduotas pertvarkius Å¡iÄ Ä¯monę į UAB „Advitas“, ir V. A. kaltais veiksmais buvo padaryta žala BUAB „Advitas“. Teigia, kad po to, kai 2006-11-21 buvo įregistruoti UAB „Advitas“ įstatai, įsigaliojo prezumpcija, kad visi teisės aktų reikalavimai, tame tarpe ir dėl balanso sudarymo, įvykdyti tinkamai, todėl pagrindiniu raÅ¡ytiniu įrodymu, ar priklauso UAB „Advitas“ iÅ¡vardintos transporto priemonės, ar ne, tampa balansas.

Å io įrodymo ieÅ¡kovas nepateikė dėl objektyvių priežasčių, nes balanso, patvirtinančio, kad nurodytas turtas iÅ¡ IÄ® „Teresdvaris“ perėjo UAB „Advitas“, nėra. Nesuprantamas teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie transporto priemonių sunaikinimÄ , nenurodė, kokiÄ reikÅ¡mę tai gali turėti Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Teismas neatkreipė dėmesio į esminę aplinkybę, kad nuosavybės teisės atsiranda CK 4.47 str. iÅ¡vardintais pagrindais, o Å¡iÄ teisę vieÅ¡asis registras tik iÅ¡vieÅ¡ina, bet jos nesukuria.

Be to, jeigu teismas bÅ«tų vadovavęsis Panevėžio apygardos teismo nutartimi ir LAT praktika, bÅ«tų įvertinęs tiek civilinėje, tiek ir baudžiamojoje byloje esančius įrodymus apie tai, kad atsakovas buvo patyręs sunkiÄ stuburo traumÄ , gydėsi ligoninėje ir jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2008-06-12 iki 2009-03-02, dėl ko bÅ«tų padaręs pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog po tokios traumos V. A. fiziÅ¡kai negalėjo vadovauti bendrovei ar priimti kokius nors sprendimus, kas, net ir esant pagrįstam ieÅ¡kiniui, numato galimybę priimant sprendimÄ V.

A. visiÅ¡kai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 6 d.). Taip pat teismas turėjo įvertinti ir tai, kad Ä®BÄ® nuostatos įpareigoja bankroto administratorių pačiam imtis priemonių dėl bankrutuojančios įmonės turto paieÅ¡kos, įvertinti tai, kad pats bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių (iÅ¡skyrus nepagrįstų raÅ¡tų raÅ¡ymÄ praÅ¡ant pateikti turtÄ ) bankrutuojančios UAB „Advitas“ turtui surasti (CK 6.253 str. 5 d.). Nurodo, jog teismo sprendime iÅ¡vardintos transporto priemonės yra tokios senos, kad, jeigu jos ir bÅ«tų, tai kalbėti apie tokiÄ vertę, kuriÄ nurodė VÅ¡Ä® „Emprekis“, yra ne tik nelogiÅ¡ka, bet ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, nes transporto priemonės seniai priduotos į metalo lauÅ¾Ä .

Nesant transporto priemonių, atlikti kiekvienos įvertinimÄ yra neįmanoma, nes jos negali bÅ«ti apžiÅ«rėtos, įvertintas techninis stovis, eksploatacija ir kt.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus bei teismų praktikos nuostatas, savo sprendimÄ argumentuotai pagrindė, todėl jis yra teisėtas ir turi bÅ«ti paliktas galioti.Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo apeliantas iÅ¡ esmės niekaip nepagrindė, konstatuoja, jog nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo iÅ¡vadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus, sprendžia, jog, prieÅ¡ingai apelianto argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-06-11 sprendime glaustai iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka.

Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes savaip interpretuoja, nesudaro pagrindo paneigti skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, kad Panevėžio apygardos teismui 2010-10-06 nutartimi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ UAB „Advitas“, kurios direktoriumi nuo 2006-11-21 iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo atsakovas V.

A., ieÅ¡kovui atsakovas neperdavė 8 transporto priemonių, dėl ko BUAB „Advitas“ buvo padaryta žala. Apelianto teigimu, pertvarkant V. A. įmonę – firmÄ â€žTeresdvaris“ į UAB „Advitas“, Å¡ios bendrovės akcijos buvo padengtos įmonės „Teresdvaris“ lėšomis ir jokios transporto priemonės bei kitas turtas nebuvo perduotas UAB „Advitas“. Pažymėtina, jog pagal LR Individualių įmonių įstatymo 8 str. 2 d. nuostatÄ , individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatÄ , perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iÅ¡ individualios įmonės pinigus ar kitÄ turtÄ , individualios įmonės savininkas suraÅ¡o ir pasiraÅ¡o pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Taigi, pagal įstatyminį reglamentavimÄ , individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, perduotas individualios įmonės nuosavybėn, yra Å¡ios įmonės turtas, kuris įmonės pertvarkymo (juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas) atveju pereina naujos teisinės formos juridiniam asmeniui ir pareiga grÄ Å¾inti šį turtÄ jį perdavusiam įmonės savininkui įmonei neatsiranda (CK 2.104 str. 1 d.).

Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2006-11-21 V. A. įmonė – firma „Teresdvaris“ buvo pertvarkyta į UAB „Advitas“. Dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Taigi, nuo Å¡io momento visas V. A. įmonės „Teresdvaris“ turtas perėjo UAB ,,Advitas“ nuosavybėn ir pastaroji įmonė įgijo visas IÄ® teises ir pareigas. Tokiu bÅ«du, atsakovas nepagrįstai teigia, kad pertvarkius įmonę „Teresdvaris“ į UAB „Advitas“ transporto priemonės neperėjo UAB „Advitas“.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovas V.

A. iki pat įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2010-10-22 buvo jos direktoriumi – UAB „Advitas“ vadovu. TÄ patvirtina Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-65-198/2014, kurioje UAB „Advitas“ iÅ¡kelta bankroto byla. Kaip matyti, Å¡ioje byloje V. A. teikė praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti UAB „Advitas“ vardu dėl 2010-10-06 nutarties (pasiraÅ¡ytÄ vienintelio akcininko V. A.), taip pat 2011-02-02 V. A. kaip UAB „Advitas“ vadovui buvo skirta 1 000 Lt dydžio bauda už neįvykdymÄ Panevėžio apygardos teismo 2010-10-06 nutarties įpareigojimo perduoti UAB „Advitas“ turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus teismo paskirtam administratoriui bei V.

A. buvo nustatytas naujas terminas ir įpareigotas iki 2011 m. vasario 15 d. perduoti teismo paskirtam administratoriui UAB „Bankroto valdymas“ arba jo įgaliotam asmeniui UAB „Advitas“ turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo duomenimis bei visus buhalterinius dokumentus. 2011-02-21 buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl 1 000 Lt baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo UAB „Advitas“ vadovui V. A. už 2010-10-06 nutarties neįvykdymÄ . Be to, iÅ¡ VÄ® „Registro centras“ juridinių asmenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas UAB „Advitas“ vadovu buvo nuo 2006-11-21 iki 2010-10-18 (t. 1, b. l. 7).Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytÄ Å¾alÄ .

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ .

Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Ä®monė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Ä®BÄ® 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus.

Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutavusios įmonės ir buvusio įmonės administracijos vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir Å¡is tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedÅ«romis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Ä®statyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.).

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).Byloje nustatyta, kad penkios transporto priemonės – priekaba GKB 8350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis MAZ 54323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) krovininis automobilis MAZ 65323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba ODAZ 9370, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis VW Taro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytos 1993 – 2001 m., t. y. kai egzistavo V.

A. įmonė – firma „Teresdvaris“; trys transporto priemonės – puspriekabė Rolfo SPA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba (autocisterna) Bunge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir krovininis automobilis Iveco, 440 ET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įgytos 2007 – 2008 m., t. y. kai jau buvo UAB „Advitas“ (b.l. 14-16, 94-96). Apelianto teigimu, visas Å¡ias transporto priemones jis pridavė į metalo lauÅ¾Ä , jos UAB „Advitas“ kaip turtas nebuvo perduotas.

Apeliacinės instancijos teismas tokiÄ V. A. pozicijÄ laiko nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismui 2014-10-28 nutartimi iÅ¡sireikalavus iÅ¡ Panevėžio miesto prokuratÅ«ros baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 50-2-0116-11 ir su ja susipažinus, nustatyta, kad UAB „Advitas“ techninei apžiÅ«rai atitinkamai 2010-01-09, 2010-07-02, 2010-10-21 teikė tris transporto priemones: krovininį automobilį Iveco, 440 ET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekabÄ (autocisternÄ ) Bunge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę Rolfo SPA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 71) (UAB Panevėžio techninės apžiÅ«ros centro 2011-10-07 raÅ¡tas Nr. 83-28).

BÅ«tent 2010-10-21 dienai UAB „Advitas“ jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Tokios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad minėtų automobilių, už kuriuos praÅ¡oma priteisti žalÄ , apskritai nebuvo, nes jie perduoti į metalo lauÅ¾Ä . Kaip minėta, atsakovas UAB „Advitas“ direktoriumi buvo iki pat bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 111-130) esanti FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo spyriaus specialisto iÅ¡vada dėl UAB „Advitas“ Å«kinės finansinės veiklos patvirtina, kad V.

A. buvo atsakingas už įmonės duomenų vedimÄ , tačiau tyrimui pateikė tik dalį dokumentų, nepateikė laikotarpio nuo 2005-09-17 iki 2010-10-18 pajamas ir sÄ naudas pagrindžiančių dokumentų, t. y. pirminių apskaitos dokumentų (turto ir prekių įsigijimo, parduotų prekių ir paslaugų , piniginių lėšų gavimo ir iÅ¡davimo), apskaitos registrų, pagal kuriuos bÅ«tų galima sutikrinti deklaracijose įraÅ¡ytus duomenis. Taip pat tyrimui nebuvo pateikti ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų apskaitos registrai, piniginių lėšų, mokesčių darbo užmokesčio, skolų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti, kokį ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ turėjo įmonė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios bei pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad iÅ¡ tiesų visos 8 transporto priemonės buvo, o atsakovas jų neperdavė tyčia. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir iÅ¡plėtojęs gausiÄ ir vienodÄ Ä¯rodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiÅ¡kia, kad iÅ¡vada apie faktų buvimÄ gali bÅ«ti daroma ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar jų nebuvimÄ (CPK 176 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Atsakovas turėjo visas galimybes teikti įrodymus apie buvusių transporto priemonių pridavimÄ metalo laužui, nes metalo supirktuvės yra ir jam kaip buvusiam įmonės savininkui ir vieninteliam bendrovės akcininkui tikrai yra žinoma kurioje metalo supirktuvėje priduotos transporto priemonės. Å iuo atveju atsakovas V.

A. neteikė jokių įrodymų apie transporto priemonių sunaikinimÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių VÄ® „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonės, dėl kurių yra reiÅ¡kiamas žalos atlyginimo reikalavimas, nėra iÅ¡registruotos (t. 1, b. l. 14-16, 94-96).Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra visos įstatyme nustatytos sÄ lygos atsakovo, kaip buvusio įmonės administracijos vadovo, civilinei atsakomybei taikyti (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 – 6.249 str.). Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , akivaizdu, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui yra padaryta žala (CK 6.247 str., 6.249 str.). Minėta, jog nustačius neteisėtus veiksmus, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas V. A. Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigiančių įrodymų nepateikė.

Neginčytina, jog apelianto veiksmai neperduodant transporto priemonių bei dokumentų ieÅ¡kovui buvo akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi bendrovei, kuri, gavusi transporto priemones, bÅ«tų turėjusi galimybę jas parduoti ir gautas lėšas panaudoti mažinant bendrovės įsiskolinimus ir atsiskaitant su bendrovės kreditoriais.Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡ dalies nustatęs bylos aplinkybes, iÅ¡ dalies teisingai motyvavęs skundžiamÄ sprendimÄ , kas yra konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2013-06-06 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-511/2013, ir kaip reikia iÅ¡spręsti bylÄ , vėliau, pažeidęs nurodytas procesines ir materialines teisės normas ir revizavęs Panevėžio apygardos teismo nutartį bei nesivadovavęs Å¡ia nutartimi, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad, nors ir nėra baudžiamuoju nuosprendžiu konstatuota atsakovo kaltė, jo atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 50-2-00116-11 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2014-08-25 nutarimu nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, tai nereiÅ¡kia, kad nekyla civilinė atsakomybė. Todėl sutiktina su skundžiamo sprendimo argumentu, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl žalos priteisimo, siekdamas ženkliai greitesnio jo iÅ¡nagrinėjimo, nepaisant to, kad 2013 m. birželio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nuosprendis. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepaisant fakto, jog baudžiamasis procesas buvo nutrauktas (pvz. vienu iÅ¡ atvejų galėtų bÅ«ti suėjęs senaties terminas), savaime nepaneigia asmens, kuris buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės. Tai reiÅ¡kia tik tai, kad neatsirado prejudicinio fakto, o civilinę bylÄ nagrinėjančiam teismui iÅ¡lieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtintų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011; kt.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo taikyta neperduotų automobilių vertės nustatymo metodika, nes apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad galima bÅ«tų nustatyti neperduotų automobilių vertę kitaip, nei vyrauja rinkoje minėtų automobilių kainos.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant automobilių ir nesant galimybei jų apžiÅ«rėti, taikytinas 20 procentų kainos mažinimas, kad nebÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. Apeliantui buvo visos galimybės teikti įrodymus dėl analogiÅ¡kų automobilių verčių nustatymo metodikos, jų apžiÅ«ros ar pan., tačiau apeliantas Å¡iomis galimybėmis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad žalos dydis nustatytas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus bei bylos medžiagÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino be pagrindo. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovo V. A. apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl jų atskirai neaptaria.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                      Eigirdas Činka                                                                                                      Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                Birutė Valiulienė