e4c8a621-c852-4aad-aa14-a3825b0bf7c2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas Nr. II-59-271/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05401-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 6.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Deimantei Fiodorovaitei, vertėjaujant Eglei Smailienei (2020-02-04 posėdyje), dalyvaujant skundo pareiškėjos O. D. įgaliotajam atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui, suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotiesiems atstovams J.

V., D. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo O. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-723-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19107678997). Teismas n u s t a t ė : Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir VDI) patarėjos –vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu VDI-ANR_N-723-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19107678997) O.

D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) vadove, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų:

1) O. D. neužtikrino, kad įmonės darbuotojai dirbtų grafikuose nustatytu laiku bei bÅ«tų pažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas darbo laikas poilsio dienomis, kadangi 2019-07-30 atlikto VDI patikrinimo metu nustatytas dirbantis J. C. (tab. nr. 399), tačiau įmonės pateiktame darbo grafike darbuotojui nurodyta poilsio diena. Duomenų, kad darbuotojui bÅ«tų pakeistas darbo grafikas, įmonė nepateikė. IÅ¡ įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojui J. C. 2019-07-30 nepažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ . Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas (toliau tekste – pažeidimas Nr.

1) ir padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ;

2) O. D. neužtikrino, kad sudarant įmonės darbuotojų 2019 m. liepos - rugpjūčio mėn. darbo grafikus bÅ«tų atsižvelgta į Darbo kodekso numatytÄ maksimalaus penkiasdeÅ¡imt dviejų valandų per kiekvienÄ septynių dienų laikotarpį laikÄ . IÅ¡ įmonės pateiktų darbuotojų darbo laiko grafikų bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesius nustatyta, kad darbuotojų darbo laikas per septynių dienų laikotarpį, taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , buvo ilgesnis kaip penkiasdeÅ¡imt dvi valandos: pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad darbuotojai:

V. V. nuo 2019 m. nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 1 d. dirbo 69 val.; A. Š. liepos 20-27 dienomis dirbo 57 val.; J. Š. liepos 5-11 dienomis dirbo 57 val., o nuo liepos mėn. 30 iki rugpjūčio 5 dienos - 58 val.; G. K. nuo liepos mėn. 26 iki rugpjūčio 1 d. dirbo 57 val. Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas (toliau tekste – pažeidimas Nr.

2) ir padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ;

3) O. D. iki darbuotojų darbo pradžios neinformavo ir nepateikė įmonės darbuotojams darbo funkcijos apibÅ«dinimo, apraÅ¡ymo arba darbo pavadinimo, tai yra 2019-07-30 darbuotojai atlikinėjo fizinės apsaugos funkcijas, nesulygtas darbo sutarties sÄ lygose. Pvz.: A. Å ., J. C., J. Å . ir kt. darbo sutartyse sulygo atlikinėti operatorių funkcijas, t.y. stebėti objekte įmontuotų kamerų perduodamus vaizdus vaizduoklyje, stebėti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, juos fiksuoti, informuoti atsakingus asmenis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ Operatoriaus pareiginiai nuostatai Nr. 1, 4.7 ir 4.8 p.), tačiau 2019-07-30 patikrinimo ir tyrimo metu nustatyta, kad asmenys atlieka fizinės apsaugos ir kitas į pareiginius nuostatus neįtrauktas funkcijas. Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (toliau tekste – pažeidimas Nr.

3) ir padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Minėtu nutarimu už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ O. D. paskirta 520 Eur bauda, o už ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ â€“ 80 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nustatyta galutinė nuobauda – 520 Eur bauda. O. D. per savo įgaliotÄ jį atstovÄ advokatÄ ValdÄ Bugelevičių pateikė teismui skundÄ dėl 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su nutarimo dalimi, kuria pripažinta, kad ji padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t.y. pažeidimÄ Nr. 1 ir pažeidimÄ Nr. 3, ir kuria už Å¡iuos pažeidimus jai paskirtos 520,00 Eur ir 80,00 Eur baudos, kadangi minėtų pažeidimų ji nepadarė ir toje dalyje administracinių nusižengimų teisena turėjo bÅ«ti nutraukta.

Bendrovės darbuotojų darbo laikas yra tinkamai ir teisingai žymimas bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo grafikuose ir kituose apskaitos dokumentuose, atitinkamai 2019 m. liepos 30 d. juose buvo teisingai pažymėta ir darbuotojo J. C. darbo, o ne poilsio diena. VDI, tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylÄ , vadovavosi senais ir neaktualiais bendrovės darbo laiko apskaitos dokumentais, t.y. 2019 m. liepos 19 d. duomenimis parengtu darbo grafiku, kuriame dar nebuvo patikslinti aktualÅ«s duomenys dėl J.

C. darbo 2019 m. liepos 30 d. 2019 m. liepos 19 d. bendrovės buveinėje 2019 m. liepos 15 d. praneÅ¡imo apie patikrinimÄ Nr. SD-1-8703 pagrindu buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip socialinės įmonės, patikrinimas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, kurį atliko VDI vyriausioji darbo inspektorė J. G. ir Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė J. B.. Å io patikrinimo metu, kaip tai nurodyta ir pačiame 2019 m. liepos 15 d.

PraneÅ¡ime apie patikrinimÄ Nr. SD-1-8703, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pateikė bendrovės darbo grafikus už 2019 m. balandžio - liepos mėn. bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2019 m. balandžio - birželio mėn. Å ie dokumentai ir juose esanti informacija atitiko 2019 m. liepos 19 d. faktinę situacijÄ . Vėliau neplanine tvarka atlikdamas bendrovės patikrinimÄ VDI vyriausiasis darbo inspektorius J. V. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nurodymu Nr. SD-01-80568 pareikalavo bendrovės pateikti jam patvirtintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafikus tik už 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesius.

Pateikti 2019 m. liepos 30 dienai aktualų liepos mėnesio bendrovės darbuotojų darbo grafikÄ nei minėtu nurodymu, nei vėliau VDI inspektorius neprašė. Apie tai, kad galėtų bÅ«ti tiriamas koks nors pažeidimas dėl darbuotojo J. C. darbo laiko 2019 m. liepos 30 d., bendrovės ar jos direktorės neinformavo. Jokių papildomų dokumentų ar paaiÅ¡kinimų neprašė, prieÅ¡ingu atveju bendrovė bÅ«tų pateikusi 2019-07-30 d. aktualų darbo grafikÄ . VDI, priimdama ginčijamÄ nutarimÄ dalyje dėl pažeidimo Nr. 1 ir analizuodama 2019 m. liepos 30 d. bendrovės darbo laiko apskaitÄ , vadovavosi tai dienai nebeaktualiu ir pagal 2019 m. liepos 19 d. duomenis parengtu darbo grafiku, kuris VDI buvo pateiktas 2019 m. liepos 19 d., dėl ko buvo padarytos tikrovės neatitinkančios ir nepagrįstos iÅ¡vados, jog bendrovės darbuotojui J.

C. 2019 m. liepos 30 d. buvo nepažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ , o O. D. yra visiÅ¡kai nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį. Remdamiesi iÅ¡dėstytu, praÅ¡o nutarimÄ Å¡ioje dalyje naikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ O. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde taip pat teigiama, kad O. D. pažeidimo Nr. 3 ir atitinkamo administracinio nusižengimo pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį nepadarė. PrieÅ¡ingai, nei teigiama nutarime, iki darbo bendrovėje pradžios visi darbuotojai yra tinkamai ir laiku informuojami apie jų darbo funkcijas, su jais yra sudaromos darbo sutartys, paaiÅ¡kinamos darbo sÄ lygos ir jų darbo funkcijos, jiems pasiraÅ¡ytinai yra pateikiami jų pareiginiai nuostatai, kuriuose yra apraÅ¡omos jų teisės, pareigos ir kiti reikalavimai, taip pat įgyvendinami visi kiti Lietuvos Respublikos DK numatyti reikalavimai.

Bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu niekada jokių fizinės apsaugos ar kitų darbo sutartyse nesulygtų darbo funkcijų, kaip teigiama nutarime, neatlikinėja. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. galioję Operatoriaus pareiginiai nuostatai numatė bendrovės darbuotojų pareigÄ darbo bendrovėje metu ne tik stebėti objekte įmontuotų kamerų perduodamus vaizdus ekranuose (4.7. punktas), bet ir apskritai stebėti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, fiksuoti juos žurnaluose ir apie tai nedelsiant informuoti policijos pareigÅ«nus, tiesioginį vadovÄ bei objekto atsakingÄ asmenį (4.8. punktas), ar stebėti kitas nuostatuose nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, 4.9., 4.10. ir kiti punktai).

Bendrovės darbuotojai yra nuolatos instruktuojami, kad dirbdami bendrovėje jie nėra apsaugos darbuotojai ir fizinės apsaugos funkcijų darbo bendrovėje metu nevykdo. O. D., kaip bendrovės direktorė, yra visomis jai prieinamomis ir galimomis priemonėmis užtikrinusi, kad bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu jokių fizinės apsaugos funkcijų neatlikinėtų, inter alia įtvirtinant pareiginiuose nuostatose, kad vaizdo operatoriui (nuo 2019-08-30 d. - vaizdo operatoriui – prižiÅ«rėtojui) griežtai draudžiama darbo bendrovėje metu vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijas, įskaitant sulaikyti galimai nusikalstamÄ veikÄ ar kitus teisės pažeidimus darančius, padariusius ar ketinančius daryti asmenis.

Užtikrinti kitokios nuolatinės ir nepertraukiamos savo darbuotojų, dirbančių įvairiuose Lietuvos Respublikos objektuose, priežiÅ«ros ir kontrolės bendrovė ir/ ar O. D. objektyviai neturi jokių galimybių. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie kaip nors galėtų patvirtinti, kad konkretÅ«s bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu, konkrečiu laiku ir bÅ«du bÅ«tų atlikinėję fizinės apsaugos ar kitas darbo sutartyse nesulygtas darbo funkcijas. Protokole ir nutarime nėra atskleidžiama, nurodoma ir pagrindžiama: kokių bÅ«tent veiksmų / funkcijų atlikimÄ apima fizinės apsaugos funkcijos; kokias bÅ«tent konkrečias fizinės apsaugos funkcijas, kurie bÅ«tent Bendrovės darbuotojai ir kada tiksliai atliko; kokias bÅ«tent konkrečias kitas tariamai į pareiginius nuostatus neįtrauktas funkcijas, kurie bÅ«tent Bendrovės darbuotojai ir kada tiksliai atliko; kokie konkretÅ«s duomenys patvirtina, kad tokie tariami pažeidimai buvo padaryti.

Tiek protokole, tiek ir nutarime pažeidimas Nr. 3 suformuluotas neaiÅ¡kiai ir netiksliai, neatskleidžiant ir nenurodant pažeidimo pobÅ«džio, konkrečių ir tikslių pažeidimo padarymo aplinkybių, apsiribojant bendro pobÅ«džio teiginiais ir sÄ vokomis, tuo iÅ¡ esmės pažeidžiant ir ribojant O. D., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises ir jų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , inter alia - teisę į gynybÄ , teisę žinoti, kuo tiksliai asmuo yra kaltinamas ir kaip bÅ«tent buvo padarytas jai inkriminuojamas pažeidimas, teisę teikti bylai teisingai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingus duomenis bei paaiÅ¡kinimus.

Vienintelis konkretus tariamas pažeidimas, nurodomas nutarime, yra A. Å . atliktas pažeidėjo sulaikymas ir atidavimas policijai 2019 m. liepos 10 d. Tačiau A. Å . aktualiu laikotarpiu dirbo ne tik Bendrovėje operatoriaus pareigose, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. BÅ«tent darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu A. Å . 2019 m. liepos 10 d. apie 08:30 val. sulaikė asmenį parduotuvėje ir iÅ¡kvietė policijÄ , t.y. atliko fizinės apsaugos funkcijas. 2019 m. liepos 10 d. asmens sulaikymo [įvykio] metu A.

Å . dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad A. Å . darbo bendrovėje metu atliko darbo sutartyje su bendrove nesulygtas fizinės apsaugos darbo funkcijas. Fizinės apsaugos funkcijas, pavyzdžiui, asmenų sulaikymÄ , apžiÅ«rÄ ir apieÅ¡kojimÄ , faktinį galimai daromų pažeidimų sustabdymÄ ir kt., atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu.

Nutarime nurodomi darbuotojai yra ne tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba kaip apsaugos darbuotojai. Nagrinėjamu atveju O. D. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ne už konkrečius aiÅ¡kiomis ir apibrėžtomis faktinėmis aplinkybėmis padarytus pažeidimus, o už bendro pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kad bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu atlikinėja nesulygtas fizinės apsaugos funkcijas, tačiau visiÅ¡kai nenurodant konkrečių darbuotojų ir konkrečių epizodų, kada bÅ«tent ir kaip pasireiÅ¡kė tokių funkcijų atlikimas ir kÄ bÅ«tent kuris konkrečiai darbuotojas padarė.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius rašytiniame atsiliepime nurodė, kad ginčijamame nutarime aiškiai ir motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių O. D. aiškinimai dėl pažeidimo Nr. 1 laikytini gynybine pozicija, yra klaidinantys, prieštaringi ir neatitinka pateiktų dokumentų. Be to, 2019 m. spalio 16 d. VDI inspektoriai J. V. ir D. J. – G. buvo nuvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini).

Vienas iÅ¡ VDI dominančių klausimų buvo darbo grafiko pakeitimai, praÅ¡ymai, priedai prie grafikų dėl konkrečių darbuotojų, tarp kurių buvo įvardintas ir J. C.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 21 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ ir VDI praÅ¡ytus dokumentus dėl darbo grafiko pakeitimų (2019-10-21 PaaiÅ¡kinimo 2 punktas). Deja, jokie aktualÅ«s darbo grafikai nepateikti, savo paaiÅ¡kinime įmonė nenurodė jokių aplinkybių apie pakoreguotÄ 2019 m. liepos mėn. darbo grafikÄ .

Ä®monė pateikė priedus prie darbo grafikų, darbuotojo praÅ¡ymÄ dėl laisvadienio ir darbuotojo sutikimÄ pakeisti kitÄ darbuotojÄ . Pažymėtina, kad VDI patikrinimo metu 2019 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) dirbantis J. Å . pateikė savo darbo grafikÄ , kur 30 dienÄ darbuotojui nurodyta laisva diena, taip pat pateikė priedÄ prie darbo grafiko, kur ties 30 diena nebuvo jokio įraÅ¡o, tačiau 2019 m. spalio 21 d. įmonė pateikė minėtÄ priedÄ jau su 30 dienos įraÅ¡u, kur vietoje S. G. dirbo J.

Å .. Vėl nėra suprantama, kam reikia keisti J. Å . darbo laikÄ pildant priedÄ prie grafiko, jei įmonės pakoreguotame darbo grafike jam ir taip yra nurodyta darbo diena. VDI nuomone, pareiÅ¡kėjos motyvai, kad VDI, tirdama ir nagrinėdama Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ dėl Pažeidimo Nr. 1, vadovavosi senais ir neaktualiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos dokumentais ir tokiu bÅ«du O. D. yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, yra atmestinas ir laikytinas gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Dėl pažeidimo Nr. 3 nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis dėl fizinės saugos paslaugų teikimo su užsakovais (sutartys Nr. ARG-16-001/16-42, ARG 18-03-15, ARG-16-003) sulygo teikti objekto fizinę apsaugÄ , fizinės saugos paslaugas užsakovo objektuose 14 val. kasdien (Priedas Nr. 9 Prie 2016- 06-01 Sutarties dėl fizinės saugos paslaugų teikimo Nr. ARG-16-001), kito užsakovo objektuose - nuo 10 iki 20 val. (Fizinės apsaugos sutartis Nr. ARG 18-03-15 Specialioji dalis Nr. 01 ir Fizinės apsaugos sutartis Nr. ARG 18-03-15 Specialioji dalis Nr. 03).

Lygiagrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. kovo 1 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ teiks vaizdo stebėjimo bei kitas, numatytas sutartyje, paslaugas tuose pačiuose objektuose. 2019 m. balandžio 30 d. pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ PriedÄ Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti vaizdo stebėjimo ir/ ar patalpų, teritorijos priežiÅ«ros paslaugas. Pagal šį susitarimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 434 val. ar 744 val. per mėnesį (priklausomai nuo objekto).

VDI pradėjus tyrimÄ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai operatoriai, kurie tuo pat metu yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, objektuose atlieka vaizdo stebėjimo funkcijas iki 192 valandų per mėnesį, o tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, kurie ir turi atlikti fizinės saugos funkcijas, objektuose dirba tik iki 11 valandų per mėnesį (įmonių 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys). IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziÅ¡kai nesuteikia sulygtų fizinės saugos paslaugų užsakovams (pagal sutartis sulygta 10 -14 val. per dienÄ , tačiau realiai teikia tik iki 11 val. per mėn., t.y. apie 0,4 val. per dienÄ ), o Å¡ias funkcijas realiai atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, į kurių darbo funkcijų atlikimÄ neįeina apsaugos darbuotojo funkcijos.

Pažymėtina, kad užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose iÅ¡vis nėra vaizdo stebėjimo monitorių, skirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlikti savo tiesiogines funkcijas (2019-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo - konsultanto D. D. paaiÅ¡kinimas). Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė operatorių ir teritorijos prižiÅ«rėtojų pareiginius nuostatus. Nei viename iÅ¡ pareiginių nuostatų nėra numatyta pareiga atlikti fizinę saugÄ , asmenų, vykdančių neteisėtÄ veikÄ , sulaikymÄ , objekto fizinę apsaugÄ vykdyti patruliavimo bei stebėjimo bÅ«du, objekte vykdyti užsakovo personalo, klientų, transporto priemonių judėjimo objekte leidimų režimÄ , suveikus signalizacijai nedelsiant patikrinti objektÄ , objekte esančius asmenis, nustačius neteisėto patekimo į objektÄ atvejus užtikrinti įvykio vietos apsaugÄ , bei užtikrinti, kad į objektÄ nepatektų ar ir jo nepasiÅ¡alintų jokie asmenys, vykdyti darbuotojų daiktų ir spintelių tikrinimÄ kas savaitę, labiausiai vagiamų prekių skaičiavimÄ kiekvienÄ pamainÄ , fizinį vagių gaudymÄ ir kt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 21 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog įmonės operatoriai darbo metu įvykus incidentui ar atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių kyla bÅ«tinybė sustabdyti ar apieÅ¡koti įtartinus asmenis objekte, veikia pagal pareiginius nuostatus ir gavus atitinkamÄ informacijÄ sustabdyti ar apieÅ¡koti įtartinus asmenis nedelsiant savo funkcijas vykdo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Tačiau tokiu bÅ«du, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo grafikas nedelsiant turėtų bÅ«ti keičiamas, o taip pat turėtų bÅ«ti nedelsiant keičiamas ir to paties darbuotojo darbo grafikas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kad jis iÅ¡ operatoriaus galėtų vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijas, bet tuo bÅ«tų pažeistos DK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos.

PareiÅ¡kėjos O. D. įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Bugelevičius bylos nagrinėjimo metu palaikė savo atstovaujamosios pozicijÄ skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad po to, kai 2019 m. liepos 19 d. atliekamo įmonėje VDI patikrinimo metu buvo pateiktas tai dienai aktualus bendrovės darbuotojų liepos mėnesio darbo grafikas, VDI nei 2019 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimo metu, nei kada nors vėliau raÅ¡tu ar žodžiu neprašė pateikti vėlesnio (patikslinto) ir 2019 m. liepos 30 dienai aktualaus liepos mėnesio darbuotojų darbo grafiko.

PatikrinimÄ atlikęs inspektorius J. V. 2019-08-30 nurodymu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo tik 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesio darbo grafikų. Jei VDI atstovams, bendraujant su bendrovės direktore O. D., bÅ«tų buvę bent užsiminta apie kažkokius netikslumus, neaiÅ¡kumus liepos mėnesio darbo grafike, ji pati nedelsdama savo iniciatyva bÅ«tų pateikusi 2019-07-30 d. aktualų darbo grafikÄ . Tik po administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo O. D. sužinojo apie iÅ¡kilusiÄ problemÄ ir kartu su raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu pateikė aktualų 2019-07-30 d. darbo grafikÄ , kuriame matosi, kad 2019-07-30 darbuotojui J.

C. buvo ne poilsio, o darbo diena. Kad VDI inspektoriai patikrinimo metu disponavo jau neaktualiu liepos mėnesio darbo grafiku, patvirtina ta aplinkybė, jog jame nėra įtraukti nauji, po 2019-07-19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti darbuotojai, kurie 2019-07-30 d. patikrinimo metu jau dirbo įmonėje ir buvo įraÅ¡yti į patikslintÄ darbo grafikÄ . Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip socialinė įmonė, gaunanti valstybės pagalbÄ , duomenis apie faktiÅ¡kai joje dirbančius asmenis kas mėnesį teikia Užimtumo tarnybai, todėl negali bÅ«ti nei kalbos, kad bendrovėje dirbančių asmenų darbo grafikai nebÅ«tų tvarkingai vedami ir neatspindėtų faktinės situacijos, ar bÅ«tų koreguojami atbulinėmis datomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai visuomet vykdė tik operatorių funkcijas, fizinės apsaugos (kurios faktinis poreikis paprastai yra minimalus) jie niekada, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nevykdė. Jei kada ir atliko fizinės apsaugos sričiai priskiriamus veiksmus (įtariamo vagyste asmens sulaikymÄ , apieÅ¡kojimÄ , prekių iÅ¡ jo paėmimÄ ir t.t.), tai darė nebent kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kadangi tie patys asmenys dirba abiejose įmonėse.

Dėl to ir yra kilusi painiava VDI inspektoriams teiktuose darbuotojų paaiÅ¡kinimuose apie jų atliekamo darbo pobÅ«dį ir funkcijas, kadangi jie neatribojo savo funkcijų abiejose bendrovėse. Liudytojas D. P., parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nėra susijęs. Å ioje įmonėje nei dirba, nei turi jos akcijų. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi siaurÄ klientų ratÄ , su kuriais yra pasiraÅ¡iusi sutartis dėl objektų apsaugos.

Tačiau į apsaugÄ Ä¯eina daug papildomų funkcijų. Todėl bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi tiesioginės fizinės saugos faktinis poreikis yra pakankamai mažas (per 400 val. trukmės paslaugų teikimo periodÄ 1-4 įvykiai), visas paslaugas, kurioms nereikalingas fizinis kontaktas, atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Fizinės saugos funkcijas pagal poreikį atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos teikiamos pagal faktÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas, nesusijusias su fizine sauga – vykdo vaizdo kamerų informacijos stebėjimÄ . Per visÄ abiejų bendrovių bendradarbiavimo istorijÄ jokio sulaikymo nėra atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Visus sulaikymus atlieka „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas užfiksuoja, kad jo stebimame objekte vykdomas teisės pažeidimas, jis nedelsdamas informuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkÄ , ir asmens, kuris tuo pačiu metu dirba abiejose įmonėse, grafikas pakeičiamas pagal poreikį.

Sulaikymo metu tas pats žmogus dirba jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse vaizdo stebėjimo kamerų informacija yra monitoriuje vedėjos kabinete. Ne visos vedėjos nori, kad jų kabinete bÅ«tų paÅ¡alinis asmuo, todėl tokiais atvejais yra susitarimas, kad fizinis aplinkos stebėjimas bus vykdomas tiesiogiai parduotuvės salėje. Užsakovai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka fizine apsauga vadinamÄ paslaugų paketÄ , į kurį įeina labai įvairios ir skirtingo pobÅ«džio funkcijos.

Tai, kad dalis perkamų funkcijų yra teikiama sutarties Å¡alies tiesiogiai, o dalis – teikiama pasinaudojant kitų bendrovių pagalba, yra normalus verslo modelis. KokiÄ Å¡ių paslaugų paketo dalį tiesiogiai teikia pačios „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o kokia jos dalis pastarosios perkama ir užsakovui teikiama kitų įmonių darbuotojų, užsakovui nerÅ«pi. Liudytojas A. Å . bylos nagrinėjimo metu parodė, kad turi 60 % nedarbingumÄ . Apie dvejus metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dirba pastoviai vienoje parduotuvėje „„(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)gatvėje, dirba apsaugos darbuotoju. Kartais susirgus kitam darbuotojui tenka važiuoti padirbėti ir į kitus objektus. Gaudo vagis. FaktiÅ¡kai pagauti vagį tenka nedažnai, taip bÅ«na 3-4 kartus metuose. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagių negaudo, tai daro dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 4 valandas per mėnesį, visÄ likusį laikÄ â€“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi.

Praeitais metais pastarojoje dirbo po 14 valandų, dabar po 8 valandas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo metu tik stebi salę, padeda moteriÅ¡kėms joje. Kai pamato, kad asmuo vagia, skambina „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, uždaro parduotuvės duris, kviečia policijÄ . Tuo metu tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Atlyginimas įvairuoja priklausomai nuo iÅ¡dirbtų valandų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna 450-480 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14-15 Eur.

Už 4 valandas per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pastoviai, nesvarbu, buvo faktiÅ¡kai vagių ar ne. Jei vagių buvo daug (koks 10), tai priklauso ir papildomas atlygis. Turi porininkÄ , tačiau savo pamainos metu dirba vienas. Porininkas dirba jo poilsio dienomis. Darbo grafikas kas mėnesį keičiasi. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotasis atstovas J. V. paaiÅ¡kino, kad viso nusižengimų tyrimo metu buvo bendraujama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove O.

D., ji VDI ne kartÄ teikė bendrovės dokumentus, su ja ne kartÄ buvo kalba apie darbo grafikų pakeitimus, apie jų darymo tvarkÄ , ji teikė darbo grafikų priedus su grafikų pakeitimais, tačiau jokios kalbos apie kažkokį patikslintÄ J. C. darbo grafikÄ iki pat 2019 m. lapkričio 5 d. nebuvo. Jau pirmojo vizito įmonėje metu vadovės buvo klausiama, ar jiems vadovautis 2019-07-30 žmonių faktinėse darbo vietose rastais darbo grafikais, ar VDI jau iÅ¡ anksčiau turimais darbo grafikais. Jiems buvo nurodyta vadovautis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-19 pateiktais grafikais, kÄ jie ir darė. 2019 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimo įvairiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujamuose objektuose metu, bendraujant su darbo vietose rastais asmenimis, paaiÅ¡kėjo, kad jie dirba abiejose bendrovėse.

Žmonės teikdami paaiškinimus painiojosi, vieni nurodė dirbantys vienoje įmonėje, kiti – kitoje, net neatskirdami kuriuo metu tiksliai kurioje įmonėje dirba, kokias funkcijas kurioje atlieka. Vėliau gavus parduotuvių sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad užsakovas prašo kasdienės fizinės apsaugos viso parduotuvių darbo metu. Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų dokumentų matyti, kad fizinė apsauga neva teikiama vos kelias valandas per savaitę, likusiu užsakovų darbo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorių teikiama tik vaizdo stebėjimo paslauga, kas neatitinka užsakovų valios.

Neįgaliems žmonėms bÅ«tent operatoriaus veikla (vaizdo stebėjimo funkcija), o ne fizinės apsaugos veikla yra remiama (subsidijuojama) valstybės, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuota rodyti valstybei tik Å¡iÄ veiklÄ , nors realiai darbuotojai atlieka fizinės apsaugos funkcijas, tačiau Å¡ios veiklos rodomos ir apmokamos vos kelios valandos per savaitę. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus darbo grafikus, didžiÄ jÄ savo darbo dienos dalį bendrovių įdarbinti asmenys gali atlikti tik operatoriaus (vaizdo stebėjimo) funkcijas, tuo tarpu patys darbuotojai parodo, kad į jų funkcijas įeina sulaikyti teisės pažeidėjus, tikrinti įtartinus asmenis, paimti iÅ¡ jų prekes, o tai jau fizinės apsaugos funkcijos ir Å¡is jų darbas niekaip nesusijęs su vaizdo stebėjimu techninių priemonių pagalba.

O. D. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. O. D. neginčija ir neskundžia nutarimo dalies dėl nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje (kiek tai liečia pažeidimÄ Nr.

2) padarymo, pripažindama, jog nutarime nurodytų darbuotojų darbo laikas per septynių darbo dienų laikotarpį, taikant suminę darbo laiko apskaitÄ , nutarime nurodytais atvejais buvo ilgesnis nei įstatymo nustatytos galimos 52 valandos, neginčijo ir jai paskirtos nuobaudos rÅ«Å¡ies ir dydžio. Å io nusižengimo padarymo faktÄ objektyviai patvirtina bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2019 m. liepos-rugpjūčio darbo laiko grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Nuobauda bendrovės vadovei paskirta sankcijos ribose, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl nutarimas Å¡ioje dalyje pagrįstas ir teisėtas.

Atitinkamai Å¡io nusižengimo aplinkybių teismas detaliau neanalizuoja. ANK 100 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už darbuotojų, iÅ¡skyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, taip pat į darbo laiko apskaitÄ privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (virÅ¡valandžių, darbo laiko Å¡venčių dienÄ , poilsio dienÄ (jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ ), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitÄ privalomai įtrauktinÄ darbo laikÄ Ä¯raÅ¡ymÄ Ä¯ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį.

Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant bÅ«tinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedÅ«rÄ su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sÄ jungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Lietuvos Respublikos DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitÄ darbuotojo faktiÅ¡kai dirbtÄ darbo laikÄ poilsio dienÄ , jeigu jis nenustatytas pagal grafikÄ .

O. D. yra kaltinama, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pažeidusi Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 1 dalies bei 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, 2019-07-30 VDI atlikto patikrinimo metu nustačius, kad 2019 m. liepos mėnesio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafike buvo nurodyta, kad J. C. 2019-07-30 d. yra poilsio diena, tačiau jis rastas dirbantis. Duomenų apie darbo grafiko pakeitimus nepateikta. Konstatuota, jog O. D. neužtikrino, kad bendrovės darbuotojas dirbtų tik darbo grafike nustatytu laiku, o J.

C. 2019-07-30 faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ nepažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Administracinė atsakomybėn traukiama O. D. kategoriÅ¡kai neigė nusižengimÄ , nurodydama, kad pagal patikslintÄ liepos mėnesio darbo laiko grafikÄ 2019 m. liepos 30-oji diena J. C. buvo bÅ«tent darbo diena, o VDI inspektoriai nepagrįstai konstatavo minėtų darbo kodekso nuostatų pažeidimus, vadovaudamiesi 2019-07-30 dienai nebeaktualiu bendrovės darbo grafiku. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad „įmonės pateiktame darbo grafike darbuotojui nurodyta poilsio diena“, nepatikslinant, kada ir kokiomis aplinkybėmis grafikas pateiktas (t.1, b.l.37).

Bylos nagrinėjimo metu abi ginčo šalys neginčijo fakto, kad VDI inspektoriams 2019 m. liepos 19 d. bendrovės buveinėje atliko ankstesnio patikrinimo metu VDI 2019-07-15 pranešimo pagrindu (t. 2, b.l.

15) buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balandžio –liepos darbo laiko apskaitos dokumentai (darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), tarp jų ir 2019 m. liepos 19 dienai aktualus liepos mėnesio darbuotojų darbo grafikas (t.1, b.l. 82-83), kuriame liepos 30 d. J. C. buvo numatyta kaip poilsio diena. VDI atstovai neneigė, kad 2019 m. liepos 30 d. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nei 2019 m. lapkričio 5 d. suraÅ¡ydami Administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. VDI-ANR_P-2200-2019 nedisponavo jokiu kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafiku (kuriame bÅ«tų J.

C. duomenys) liepos mėnesiui, tik tuo, kuris buvo gautas 2019-07-19 d. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė O. D. ir jos atstovas nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. aktualūs liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos dokumentai iš jos nebuvo pareikalauti nei 2019-07-30 atlikto patikrinimo metu, nei 2019-10-16 vykusio susitikimo su VDI inspektoriais metu, nei kada nors vėliau. Šios O. D. ir jos atstovo nurodomos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu paneigtos nebuvo. 2019 m. lapkričio 5 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1679 tik nurodoma, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų nustatyti darbo ir poilsio režimo pažeidimai (pažeidimas nr. 1 ir pažeidimas Nr. 2), tačiau jame nenurodomos jokios aplinkybės, kada ir kaip darbo laiko apskaitos dokumentai buvo gauti.

Byloje iki administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo buvo du nagrinėjamam pažeidimui aktualÅ«s liepos mėnesio darbo grafiko egzemplioriai, kuriuose J. C. liepos 30-oji diena žymima kaip poilsio: vienas be priedo, kitas - su priedu prie darbo grafiko, kuriame pažymėta apie darbo grafiko pakeitimus liepos 5-6 d. (t. 1 b.l.82-83, 88-92). Tuo tarpu Å¡alia jų esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje (11 pozicija) 2019-07-30 d. J. C. žymima kaip darbo diena, nurodant, kad tÄ dienÄ J.

C. dirbta 12 valandų (t.1, b.l. 94). IÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie dokumentai (darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis) gauti vienu metu ar atskirai. Teismui iÅ¡ viso neaiÅ¡ku, kuo paremta kaltinimo dalis, kad „iÅ¡ įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojui J. C. 2019-07-30 nepažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ â€œ bei nusižengimo kvalifikavimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Visuose byloje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra tvarkingai pažymėta, kad 2019-07-30 d.

J. C. dirbo 12 valandų, kas atitinka VDI inspektorių nustatytÄ faktinę situacijÄ J. C. darbo vietoje (t. 1, b.l. 93-100, t. 2 b.l. 23-30). Jokio kito liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kuriame bÅ«tų nurodyta prieÅ¡ingai, byloje nėra. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) straipsnis numato administracinę atsakomybę bÅ«tent už neteisingus duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tiek J. C., tiek parduotuvėje laikinai vadovės pareigas einanti S. Z. nurodė, kad 2019-07-30 yra J.

C. darbo diena, jo pamaina nuo 8.00 iki 22.00 val. (t.1, b.l. 81,84), kas atitinka byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis. Nesutapimai yra iÅ¡imtinai tik darbo laiko grafikuose. VDI atstovai teigė, kad patikslintÄ liepos mėnesio darbo grafikÄ O. D. turėjo galimybę pateikti 2019 m. spalio 16 d. vykusio susitikimo su VDI atstovais metu ar su 2019 m. spalio 21 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tačiau jokių J. C. darbo grafiko pakitimus po liepos 19 d. patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo.

Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. nurodymu SD-01-10568 VDI Vilniaus skyrius bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tu įpareigojo pateikti eilę darbo laiko apskaitÄ patvirtinančių dokumentų, tarp jų 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesio darbuotojų darbo grafikus, tačiau bÅ«tent 2019 m. liepos mėnesio grafiko neprašė, nors pakartotinai prašė pateikti birželio mėnesio grafikÄ , kurio buvo reikalauta dar 2019-07-19 patikrinimo metu (t.2, b.l. 17). Po 2019 m. spalio 19 d. susitikimo kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais apie darbo grafikų keitimo tvarkÄ bendrovėje O.

D. papildomai teikė du liepos mėnesio grafiko priedus, tačiau susijusius su kitų darbuotojų darbo grafikų pakeitimais ir kituose objektuose (ne J. C. darbo vietoje). Kadangi J. C. darbo grafiko pakeitimai, atsiradę po liepos 19 d., buvo užfiksuoti patikslintame grafike, o ne jo prieduose, natÅ«ralu kad 2019 m. spalio 19 d. teiktuose dokumentuose (prieduose) jie neatsispindėjo. Beje, lyginant pirminį ir patikslintÄ J. C. darbo grafikÄ matyti, kad antroje liepos pusėje jame iÅ¡ tiesų buvo daug pakeitimų, t.y. buvo keičiama didžioji grafiko dalis, o pagal bendrovės vidinę tvarkÄ (žr. 2019-10-21 d. paaiÅ¡kinimÄ ), tokiu atveju keičiamas (tikslinamas) pats grafikas, o ne pildomi jo priedai.

Bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta O. D. pozicija, kad tik po administracinio protokolo suraÅ¡ymo jai paaiÅ¡kėjo, kad VDI viso patikrinimo eigoje vadovavosi nebeaktualiu 2019-07-19 gautu J. C. darbo grafiku, kadangi iki tol jai nebuvo pareikÅ¡ta žodinių ar raÅ¡ytinių pretenzijų dėl Å¡io darbuotojo darbo laiko apskaitos. Vien ta aplinkybė jog viena iÅ¡ 2019-10-16 d. susitikimo temų buvo darbo grafiko pakeitimai, praÅ¡ymai ir priedai prie grafikų, kurio metu ji galėjo pateikti patikslintÄ J. C. darbo grafikÄ , nereiÅ¡kia, jog jai tuo metu jau buvo žinoma, kad VDI 2019-07-30 d. atlikto patikrinimo metu negavo aktualaus J.

C. darbo grafiko (patikrinimas buvo atliekamas J. C. darbo vietoje, esančioje Kaune). Pažymėtina, kad J. C. darbo vietoje jo liepos mėnesio darbo grafikas rastas ir paimtas nebuvo, nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos bÅ«tų buvę pareikalauta žodžiu ar raÅ¡tu patikrinimo dienÄ ar po patikrinimo. Nors VDI atstovas teismo posėdyje teigė, kad 2019-10-19 buvo kalbėta bendrovės darbuotojų (tarp jų ir J. C.) darbo grafiko pakeitimų klausimu, direktorei buvo rodomi VDI turimi (pateikti pačios bendrovės ir rasti darbo vietose) ir nesutampantys darbo grafikai, akcentuojami jų skirtumai ir reikalaujama pasakyti, kuriais darbo grafikais vadovautis (t. 2, b.l. 59), teismas pažymi, jog patikslintÄ liepos mėnesio darbo grafikÄ , kuriame užfiksuotas pakoreguotas J.

C. darbo laikas, jie gavo ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 21 d. kartu su rašytiniais O. D. paaiškinimais, todėl nei 2019 m. spalio 19 d. susitikime (nei iki tol) apie jokius kelių J. C. darbo laiko grafikų skirtumus ar nesutapimus kalbos būti negalėjo, nes tai dienai byloje dar nebuvo jokio kito grafiko. Iš kituose UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujamuose objektuose 2019-07-30 d. atliktų patikrinimų dokumentų matyti, kad patikrinimus vykdę VDI inspektoriai daugelyje tikrinamų objektų rado ten dirbančių darbuotojų darbo grafikus (t. 1, b.l. 48-52, 62, 69-70).

Tuo tarpu vienintelio J. C. darbo vietoje aktualaus darbo grafiko rasta nebuvo. Jo 2019-07-30 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad liepos mėnesio darbo grafiko pateikti jis negali, kadangi jį yra pasiėmęs viršininkas (t.1, b.l. 81). Byloje nenustatyta, kad ši aplinkybė būtų buvusi žinoma O. D.. Taip pat nėra suprantama, kodėl J. C. darbo grafiko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos oficialiai nebuvo pareikalauta dar 2019 m. liepos 30 d. ar artimiausiu laiku. VDI atstovas teigė, jog su vadove buvo kalbėta apie VDI turimo bendro visų darbuotojų darbo grafiko ir patikrinimo vietose rastų darbo grafikų (siauresnių, liečiančių tik tikriname objekte dirbančius asmenis) nesutapimus.

Tokiu bÅ«du VDI pareigÅ«nai matė, kad kitų asmenų darbo vietose rasti darbo grafikai turi skirtumų nuo gautojo 2019 m. liepos 19 d. patikrinimo metu, t.y. nuolat vyksta darbo laiko pakeitimai, todėl pati institucija turėjo pasirÅ«pinti gauti patikrinimo dienai aktualų J. C. asmens darbo grafikÄ . Juolab, kad jų turėtame J. C. darbo grafike nurodyta informacija buvo visiÅ¡kai prieÅ¡inga nurodytai darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad 2019 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visÄ laikÄ buvo žymima, kad J.

C. 2019 m. liepos 30 d. dirbo, kad tiek jis pats, tiek parduotuvės, kurioje jis dirbo, administracija, savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad 2019 m. liepos 30 d. yra jo pamainos diena, teismas neturi pagrindo netikėti, kad atliekant didelės apimties (apimančios kelis skirtingus miestus) patikrinimÄ Ä¯vyko nesusipratimas dėl J. C. darbo grafiko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai laiku nesužinojus, kad VDI teturi liepos 19 dienai ruoÅ¡tÄ J. C. darbo grafikÄ , o patikslintas dokumentas iÅ¡ bendrovės taip ir nebuvo paimtas nei 2019 m. liepos 30 d., nei vėliau.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Pastebėtina, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, reiÅ¡kiančiu, kad visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo paneigta, kad surinkta ir pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad O. D. atliko administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus ir tuo padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl ginčijamas nutarimas dalyje dėl jos pripažinimo kalta pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, 520 Eur dydžio baudos už šį nusižengimÄ , ir atitinkamai galutinės subendrintos 520 Eur dydžio baudos paskyrimo, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl Å¡io nusižengimo O.

D. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje Å¡io nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos ANK 96 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimÄ . Už šį nusižengimÄ numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt iki aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų. O. D. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį dėl Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos – sÄ lygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sÄ lygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo funkcija gali bÅ«ti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraÅ¡e. Darbuotojo praÅ¡ymu informacijÄ apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normÄ ) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raÅ¡tu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo praÅ¡ymo pateikimo darbdaviui dienos.

DK 44 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti darbo funkcijos apibÅ«dinimÄ ar apraÅ¡ymÄ arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimÄ ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis). O. D. kaltinama pažeidusi Å¡ias darbo įstatymo nuostatas, kadangi VDI patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai realiai atlieka fizinės apsaugos funkcijas, nesulygtas jų darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ lygose, neįtrauktas į jų pareiginius nuostatus, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformuoja, nepateikia Å¡ios darbo funkcijos apibÅ«dinimo, apraÅ¡ymo ar pavadinimo iki savo darbuotojų darbo pradžios, kaip tai numatyta aukščiau iÅ¡vardintuose teisės aktuose.

O. D. ir jos atstovas kategoriškai neigė šiuos pažeidimus teigdami, jog fizinės saugos funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jokiomis aplinkybėmis neatlieka, jei jų darbo vietoje atsiranda šių paslaugų (fizinės saugos) poreikis, fizinės saugos funkcijas tie patys asmenys atlieka kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kadangi lygiagrečiai dirba abiejose bendrovėse. Fizinės saugos funkcijas jie atlieka atitinkamų darbo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

Å i administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija vertintina kritiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių Nr. ARG-16-001/16-422, ARG 18-03-15, ARG-16-003 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 174-202, t. 2, b.l. 120-157) dėl fizinės saugos paslaugų teikimo numatyta, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos bendrovės perka bÅ«tent fizinės saugos paslaugas, be to, Å¡i paslauga turi bÅ«ti užtikrinama nuo 10 iki 14 val. per parÄ , t.y. parduotuvių darbo metu.

Tuo tarpu iÅ¡ ginčijamame nutarime minimų asmenų darbo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Å¡ios bendrovės pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentų (darbo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įsipareigoja dirbti apsaugos darbuotojo darbÄ ne mažiau kaip 4 valandas per mėnesį, dirbant pagal iÅ¡ anksto patvirtintÄ slenkantį darbo grafikÄ (t. 1, b.l. 24, t.2 b.l. 71-73 A. Å . darbo sutartis, t.2, b.l. 79-86 J.

Å . darbo sutartis), pagal iÅ¡ anksto sudarytus darbo grafikus šį darbÄ atlieka ne daugiau kaip 1 valandÄ per dienÄ , dažniausiai vienÄ kartÄ per savaitę (t. 1, b.l. 28, 60, 79, 114-124, t.2, b.l. 75, 77, 86). Visu likusiu darbo paskirtuose objektuose metu jie, pagal O. D. ir liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. paaiÅ¡kinimus, atlieka tik vaizdo stebėjimo funkcijÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdami operatoriais ir neatlikdami jokių fizinės saugos funkcijų.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymÄ fizinė apsauga – asmens ir turto apsauga, kai apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas yra saugomame objekte ir jį stebi naudodamas vaizdo ir (ar) signalizacijos priemones arba jų nenaudodamas (2 straipsnio 8 punktas). IÅ¡ Å¡ios sÄ vokos seka, kad vaizdo stebėjimas yra tos pačios fizinės apsaugos sudedamoji dalis. Apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamÄ teisės pažeidėjÄ , užkluptÄ darant administracinį nusižengimÄ ar nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to; saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas, tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius ir jų dokumentus; užtikrindamas režimÄ saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, papraÅ¡yti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, gavus jo žodinį ar raÅ¡ytinį sutikimÄ , juos apžiÅ«rėti (5 straipsnio 1 dalis).

BÅ«tent tokio pobÅ«džio darbines funkcijas apklausiami patikrinimo metu vardijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. J. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiÅ¡kino Å¡iuo metu dirbantis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pagrindinės pareigos - apsauginis ir jis atlieka apsauginio funkcijas: sulaikinėja pažeidėjus, kviečia policijÄ , smulkių vagysčių metu paima pirkinį ir paleidžia namo. A. Å . patikrinimo dienÄ prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (nors tÄ dienÄ jam buvo poilsio diena, darbo diena buvo numatyta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafike), kaip pagrindines savo funkcijas nurodė monitorių stebėjimÄ , vagių gaudymÄ , konfliktų su klientais sprendimÄ , policijos kvietimÄ .

J. C. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, bei savo 2019-07-30 paaiÅ¡kinime nurodė, kad stebi monitorių, vykdo apsaugÄ salėje, elgiantis klientui nederamai jam paaiÅ¡kina, kad taip negalima. Parduotuvių administracija taip pat Å¡ių asmenų atliekamas parduotuvėje funkcijas siejo su fizine sauga. S. Z. savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad apsaugos darbuotojo (J. C.) funkcijos yra vaikščiojimas po prekybos salę, stebėjimas monitoriuose, iÅ¡einančių įtartinų klientų tikrinimas.

Kad darbuotojas (A. Å .) atlieka fizines apsaugos funkcijas patvirtino ir parduotuvės (duomenys neskelbtini), vadovas M. K. . Pažymėtina, kad iki 2019-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojusiuose operatoriaus pareiginiuose nuostatuose buvo numatytos tokios operatoriaus funkcijos (pareigos) kaip: stebėti saugomame objekte įmontuotų kamerų perduodamus vaizdus vaizduoklyje (ekrane), stebėti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, fiksuoti juos žurnaluose ir apie tai nedelsiant informuoti policijos pareigÅ«nus, tiesioginį vadovÄ bei saugomo objekto atsakingÄ asmenį.

Juose nėra numatytos funkcijos atlikti fizinę saugÄ , asmenų, vykdančių neteisėtÄ veikÄ , sulaikymÄ , nustačius neteisėto patekimo į objektÄ atvejus užtikrinti įvykio vietos apsaugÄ , bei užtikrinti, kad į objektÄ nepatektų ar ir jo nepasiÅ¡alintų jokie asmenys, darbuotojų daiktų ir spintelių tikrinimÄ kas savaitę, labiausiai vagiamų prekių skaičiavimÄ kiekvienÄ pamainÄ , fizinį vagių gaudymÄ ir kt., numatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimuose užsakovams.

Tuo tarpu dauguma apklausiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kaip savo pagrindines funkcijas akcentavo tiek vaizdo stebėjimÄ monitoriuose ar tiesiogiai salėje, tiek vagių, įtartinų asmenų sulaikymÄ , nesiedami Å¡ių funkcijų su įsipareigojimais atskiroms juos įdarbinusioms bendrovėms ir jų sudarytais darbo grafikais, kas rodo, jog Å¡ios paslaugos, nepaisant UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ anksto sudarytų darbo grafikų, visos asmens darbo dienos metu tų pačių darbuotojų teikiamos pagal faktinį poreikį ir faktiÅ¡kai jie atlieka apsaugos darbuotojo darbÄ .

Pažymėtina, kad 2019-07-30 tikrinamuose objektuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo rasti dirbantys su „(duomenys neskelbtini)“ ženklais pažymėta apranga (t. 1, bl. 76, 85), nors jiems pagal grafikus priklausė tik 1 darbo valanda Å¡ioje įmonėje ir didžiÄ jÄ pamainos dalį jie turėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. aiÅ¡kino, jog realiai su fizine sauga susijusių funkcijų (įtartino asmens sulaikymo, patikrinimo, daiktų iÅ¡ jo paėmimo) poreikis yra pernelyg mažas, todėl buvo pasirinktas toks verslo modelis, kad fizinės saugos paslaugÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai teikia tik kelias valandas per mėnesį, paprastesnė vaizdo nuolatinio stebėjimo saugomuose objektuose paslauga, kuri ir sudaro didžiÄ jÄ teikiamos apsaugos dalį, 2019-03-01 d. sutarties pagrindu (t.1, b.l. 166-169) perkama iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio darbuotojai Å¡iÄ funkcijÄ ir atlieka.

Tie patys asmenys veikia tiek kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai priklausomai nuo to, kokį darbÄ atlieka. Tačiau teismas pažymi, kad su fizine sauga susijusių funkcijų (įtariamo vagyste asmens sulaikymo, patikrinimo, užkardymo) pobÅ«dis lemia, kad iÅ¡ esmės neįmanoma iÅ¡ anksto numatyti, kokiomis savaitės dienomis, juolab valandomis, tokios paslaugos saugomame objekte prireiks. O tai reiÅ¡kia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiems patiems žmonėms, kurie dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ anksto sudaromi darbo grafikai tėra fikcija.

Tiek O. D., tiek D. P. pripažino, kad tik kai įvyksta incidentas ar atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių bÅ«tina sustabdyti ar apieÅ¡koti įtartinus asmenis objekte, asmuo pradeda Å¡ias funkcijas atlikinėti jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nors iki tol kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas neva atliko tik vaizdo stebėjimo funkcijÄ . Tai yra asmuo pagal faktinį poreikį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju.

VDI savo atsiliepime teisingai pažymėjo, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo grafikas nedelsiant turi būti pakeistas, o taip pat turi būti nedelsiant keičiamas ir to paties darbuotojo darbo grafikas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kad jis teisėtai galėtų vykdyti nebe operatoriaus, o apsaugos darbuotojo funkcijas (kadangi nėra jokio garanto, kad incidentas nutiks būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo grafike iš anksto numatytu 1 valandos per savaitę darbo laiku).

Teisminio nagrinėjimo metu teismui taip ir nebuvo paaiÅ¡kinta, kokiu bÅ«du tokiais atvejais yra laikomasi DK 115 straipsnio 2 dalyje numatyto darbo grafiko pakeitimo tvarkos, įpareigojančios darbdavį apie grafiko pakeitimÄ darbuotojÄ Ä¯spėti prieÅ¡ dvi darbo dienas. Tuo tarpu tiek iÅ¡ darbuotojų, tiek iÅ¡ parduotuvių administracijos paaiÅ¡kinimų matyti, kad įtartinų asmenų stebėjimo, sulaikymo, galimų teisės pažeidimų užkardymo veiksmų iÅ¡ saugomame objekte dirbančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tikimasi visÄ jų darbo dienÄ ir Å¡ias savo pareigas darbuotojai vertina kaip neatsiejamÄ ir nuolatinio pobÅ«džio savo darbinių įsipareigojimų dalį.

Be to, tokio pobÅ«džio paslaugos dėl pačios savo prigimties yra nenuspėjamos ir turi bÅ«ti teikiamos nedelsiant, o ne prieÅ¡ tai atlikus su darbo apskaitos pakeitimais susijusius formalumus. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, jog VDI, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai vertino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai viso savo darbo metu faktiÅ¡kai teikia fizinės apsaugos paslaugas, nors jų atliekamas darbas formaliai taip nėra vadinamas, jis nėra sulygtas jų darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ lygose, neįtrauktas į jų pareiginius nuostatus, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pažeidė Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir jos veika pagrįstai kvalifikuota kaip ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.

Nepaisant to, kad dalies Å¡io nusižengimo pagal ANK 96 str. 3 d. (kiek jis liečia pažeidimÄ Nr.

3) nepripažino, jai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad O. D. teisės ir interesai buvo pažeisti skiriant jai neproporcingÄ ar neadekvačiÄ nuobaudÄ . Remdamasis iÅ¡dėstytu teismas konstatuoja, kad skundas dalyje dėl nutarimo panaikinimo dėl ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo (dėl pažeidimo Nr.

3) netenkintinas, nutarimo dalis, kuriuo O. D. pripažinta kalta pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 80 Eur bauda, paliktinas nepakeistu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas n u t a r i a : O. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos –vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ VDI-ANR_N-723-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19107678997) panaikinti dalyje, kurioje konstatuota, kad O.

D. neužtikrino, kad įmonės darbuotojai dirbtų grafikuose nustatytu laiku, bei bÅ«tų pažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas darbo laikas poilsio dienomis, kadangi 2019-07-30 atlikto VDI patikrinimo metu nustatytas dirbantis J. C. (tab. nr. 399), tačiau įmonės pateiktame darbo grafike darbuotojui nurodyta poilsio diena. Duomenų, kad darbuotojui bÅ«tų pakeistas darbo grafikas, įmonė nepateikė. IÅ¡ įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojui J. C. 2019-07-30 nepažymėtas faktiÅ¡kai dirbtas laikas poilsio dienÄ .

Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 115 str. 1 d. nuostatas, DK 120 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , už kurį jai skiriama 520 Eur bauda bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatoma galutinė 520 Eur bauda. Administracinę teisenÄ O. D. atžvilgiu Å¡ioje dalyje nutraukti, nesant jos veikoje nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, požymių. Likusioje dalyje nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .

Teisėjas Pavel Borkovski