2025-01-22 Nr. AB-1363-3-61-3-05543-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-65-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05543-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovams R. D., J. B., O. K., A. V., L. M., G. M. ir Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) veiksmų (neveikimo) pažeidžiant pareiškėjo teises ir interesus, nesuteikus viešojo administravimo subjekto paslaugos per nustatytą laikotarpį; 2) išreikalauti iš VRK pateikti pareiškėjo prašytus dokumentus: 2.1) visus skundus, gautus dėl jo darytos įtakos rinkimų komisijoms ir jų atskirų narių darbui, taip pat dėl jų veiklos trikdymo 2024 m. prezidento rinkimuose; 2.2) kitus VRK turimus skundus dėl pareiškėjo, kaip stebėtojo, veiklos; 2.3) posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjami skundai dėl pareiškėjo veiklos, protokolus; 2.4) visą kitą VRK turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo tariamai neteisėta ar netinkama veika rinkimų metu; 3) įpareigoti VRK narius ir atsakingus tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų; 4) skirti VAĮ nevykdantiems VRK nariams G. M., L. M., A. V., O. K., J. B. ir VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėjai R. D. nuobaudas pagal galiojančius įstatymus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2-1625 (2.11) „Dėl Jūsų pakartotinio paklausimo“ (toliau – ir Raštas). Teismas, įvertinęs Raštą, nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nutarė, kad šis Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo pareiškėjui paaiškinta dėl jo prašomos pateikti informacijos. Raštu nenustatytos pareiškėjui teisės ar pareigos, pareiškėjas tik informuotas apie tai, kad jo prašoma pateikti informacija jau buvo pateikta.

Teismas, įvertinęs kitus pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, susijusius su VRK narių įpareigojimu atlikti veiksmus ar skirti jiems nuobaudas, nusprendė, kad tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini ginčams dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjas V. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą pareiškėjo skundą priimti ir išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad VRK Raštu jam užkirsta teisė tinkamai pasirengti galimam teisminiam ginčui dėl, pareiškėjo vertinimu, visuomenę klaidinančios informacijos paskelbimo, kuri žemina pareiškėjo orumą ir garbę, menkina pasitikėjimą juo, kaip visuomenės nariu. Priešingai, nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, administraciniai teismai turi kompetenciją nagrinėti ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo, ypatingai, kai neveikimu trukdoma realizuoti pareiškėjo teisę gauti reikalingą informaciją. VRM priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui rinkimų stebėtojo pažymėjimo, apribojantį pareiškėjo teisę stebėti Lietuvoje vykstančią politinę kampaniją, pareiškėjas nebuvo pakviestas į administracinės procedūros vykdymo vietą, jam nebuvo pranešta apie ketinimą svarstyti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo teisių apribojimo.

Pareiškėjas teigia, kad Rašte nepasisakyta dėl 2024 m. vykusių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų ir referendumo politinės kampanijos dėl pareiškėjo tariamai įvykdytų nusižengimų ir rinkiminės komisijos darbo trikdymą rinkimų metu pareiškėjui buvus stebėtoju. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje „Alex Springer AG prieš Austriją“ yra įvertinęs panašias aplinkybes, kai valstybės tarnyba arba žinyba manipuliuoja neįsiteisėjusiais teismo sprendimo duomenimis. Teismas akcentavo, jog valstybės tarnybos turi būti ypatingai atsargios, skelbdamos žinias, kurios gali pakenkti asmens reputacijai, ypač, kai šios žinios nėra pagrįstos.

Pareiškėjas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, laikosi pozicijos, jog skundžiamas VRK Raštas yra ne informacinio pobūdžio aktas, o administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, motyvuodamas tuo, kad VRK Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, o pareiškėjo skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuobaudų VRK nariams skyrimo, nepriskirtini ginčams dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi VRK Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Be to, administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais trukdoma realizuoti teisę gauti reikalingą informaciją.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021 ir kt.). Atliekant tokio pobūdžio vertinimą, turi būti vertinamas, be kita ko, priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, tai, ar gali būti inicijuojamas savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

LVAT praktikoje, be kita ko, pažymima, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tik įvykdęs šią ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą bei nustatęs pareiškėjo (ne) suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009 ir kt.). Taigi, pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), nustatantis šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuojantis valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudarantis palankias sąlygas asmenims gauti valstybės institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 9 punktą informacija – tai žinios, kuriomis disponuoja institucija, atlikdama viešąsias paslaugas. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (Įstatymo 4 str. 1 d.). Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi Įstatymo 6 str. 1 d. išvardintais duomenų išsamumo, duomenų tikslumo, teisėtumo, objektyvumo bei nešališkumo principais. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 13 str. 1 d.). Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 18 str. 1 d. 1 p.).

Viešojo administravimo įstatymas išskiria dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: prašymą – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusį asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 10 d.) ir skundą – asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.).

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.) <...>. Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, administracinė paslauga yra viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant teisės aktų nustatytus dokumentus su valstybės registruose, valstybės informacinėse sistemose, archyvuose ar paties viešojo administravimo subjekto turima informacija.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. prašymais, siųstais elektroniniu paštu, kreipėsi į VRK ir VRK narius, prašydamas jam pateikti šiuos dokumentus: 1) visus skundus, gautus dėl pareiškėjo darytos įtakos rinkimų komisijoms ir jų atskirų narių darbui, taip pat dėl jų veiklos trikdymo 2024 m. prezidento rinkimuose; 2) kitus VRK turimus skundus dėl pareiškėjo, kaip stebėtojo, veiklos; 3) posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjami skundai dėl pareiškėjo veiklos, protokolus; 4) visą kitą VRK turimą medžiagą, susijusią su pareiškėjo tariamai neteisėta ar netinkama veika rinkimų metu. Pareiškėjas prašymuose nurodė, kad šie duomenys jam reikalingi prašymui dėl tikrovės neatitinkančios, jo garbę ir orumą žeminančios informacijos, pateikti. VRK, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 9 d. prašymą (paklausimą), 2024 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 2-1625(2.11) „Dėl Jūsų pakartotinio paklausimo“ informavo pareiškėją, kad jo pageidaujama gauti ir paklausime (prašyme) nurodyta informacija jam yra žinoma, ji jam buvo pateikta teisės aktų nustatyta tvarka. VRK, be kita ko, nurodė, kad analogiški klausimai buvo keliami ir administracinėje byloje Nr. eI3-615-1064/2023, kurioje buvo pateikta išsami informacija, kokiais VRK raštais ir kokia informacija pareiškėjui buvo pateikta. Ši byla vis dar yra nagrinėjama LVAT (bylos Nr. eA-1607-789/2024 (naujas bylos Nr. eA-522-789/2025)).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir šioje nutartyje pateiktu vertinimu bei išvadomis. Nagrinėjamoje bylos stadijoje (skundo priėmimo stadijoje) nėra galimybių priimti vienareikšmio sprendimo, jog tokio pobūdžio VRK Raštas negali būti administracinės bylos dalyku. Tai, ar nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi viešojo administravimo santykius reguliuojantys teisės aktai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo prašomos informacijos (ne) suteikimą (atitinkamai – nulemiantys negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės, tuo labiau atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo prašymas VRK Raštu nebuvo tenkintas, t. y. jam nebuvo pateikti jo prašomi dokumentai, dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, o VRK Rašte nurodytose bylose pateikta informacija nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi pareiškėjas prašo pateikti 2024 m., o ne 2020 m. sudarytus dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą su prašymu suteikti informaciją (VAĮ 2 str. 10 d.), šis asmuo yra laikomas pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyviu VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją), arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023). Pareiškėjui nagrinėjamu atveju pasikreipus į VRK ir jos narius su prašymais suteikti informaciją (pateikti dokumentus) buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga – informacijos teikimu (VAĮ 2 str. 1 d.), ir ji buvo užbaigta VRK pateikus atsakymą į pareiškėjo prašymą (paklausimą). Kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, t. y. kai ji yra suteikiama, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos / įstaigos atsakymą ginčyti teisme, LVAT praktikoje pripažįstama, jog toks institucijos / įstaigos raštas, patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį; toks raštas nelaikytinas informacinio pobūdžio raštu, nesukuriančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negalinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1940/2014, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 ir kt.). Institucijos raštas, kuriuo iš dalies buvo suteikta informacija ir iš dalies buvo atsisakyta teikti informaciją, taip pat pripažintinas tinkamu administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-678/2011). Tokiais atvejais skundžiamo atsakymo pagrįstumas ir teisėtumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012 ir kt.). Taigi, materialinio teisinio pobūdžio išvadą dėl to, ar VRK Raštas yra informacinio pobūdžio aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir juo nėra pažeistos pareiškėjo teisės, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo stadijoje nustačius, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nėra tinkamai suformuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnį, teismas gali pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra faktinių ir teisinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad VRK Raštu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl šis aktas negali būti laikomas administracinės bylos dalyku. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija tenkina iš dalies pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija netenkina atskirajame skunde pareiškėjo suformuluoto reikalavimo priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, kadangi skundo priėmimo klausimo sprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė