e4c58083-ca7a-4fcc-81ff-42ebafe1d72f · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-92-630/2015Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00511-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.; 1.2.4.5.; 2.1.3.9.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4. (S)ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 22 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant prokurorams A. B. ir V. J., kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui O. R., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. D., jos atstovei advokatei E. G., psichologei A.

J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir n u s t a t ė: kaltinamasis R. S. kaltintas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, 2013 m. lapkričio 6 d. apie 16.30 val.

Jotulės g. 11, JoginiÅ¡kių kaime, KriÅ«kų seniÅ«nijoje, Å akių rajone, A. V. Å . sodybos teritorijoje, prie garažo kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė A. V. Å . kumščiu ne mažiau nei tris kartus į veidÄ , tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas ir sumuÅ¡imus akių vokuose, skruostuose, galvos smegenų sukrėtimÄ , nosies kaulų, abipusį kompleksinį žandikaulių ir skruostikaulių, akiduobių sienelių lūžimus, ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .Teismo posėdžio metu kaltinamasis R.

S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 6 d. apie 16.30 val. jis grįžęs iÅ¡ darbo vakarieniavo, parėjo sÅ«nus M. apsiverkęs, iÅ¡sigandęs. Pradėjo pasakoti, kad jį užpuolė senis su Å¡unimi, kad keikė, spardė. IÅ¡ karto suprato, kas jis toks, todėl sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo pas jį. Motorolerį paguldė ir jam einant link garažo išėjo A. V. Å .. Jie ėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , per vidurį keliuko susitiko ir jis pakėlęs balsÄ pasakė, kad Å¡unis užsidarytų, nes sÅ«nų gÄ sdina.

Tada pajuto stiprų smÅ«gį į smilkinį. A. V. Å . jam su geležiniu daiktu trenkė, panaÅ¡u buvo į didelį visraktį. Tada jis trenkė A. V. Å . atgal kumščiu vienÄ smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės rankos, pataikė jam į kairiÄ jÄ veido pusę. A. V. Å . nuo smÅ«gio sukosi ir griuvo veidu, o rankas laikė priekyje. Jis nieko nelaukė, nuėjo, užsikÅ«rė motorolerį ir nuvažiavo namo. Beeidamas link motorolerio dar atsisuko pažiÅ«rėti, matė, kad A. V. Å . keliasi ir eina link garažo.

Važiuodamas namo matė, kad stovi kaimynas P., tačiau nesustojo. Nelaukė kol A. V. Å . atsistos, nes galėjo vėl smogti su tuo daiktu. Tai buvo savigyna. Jam net minties nebuvo su juo muÅ¡tis, ji nesivežė jokių įrankių, iki to įvykio su Å . niekada nebuvo bendravęs, nors ir jį ne kartÄ yra užpuolę A. V. Å . Å¡unys, tik vėliau kai paÅ¡nekėjo su aplinkiniais žmonėmis, suprato, kad A. V. Å . buvo linkęs į agresijÄ . Paprasčiausiai važiavo pasiaiÅ¡kinti, kad sÅ«nų gÄ sdina, nes vaikÄ pirmÄ kartÄ matė tokį iÅ¡sigandusį.

O kai jam sudavė, tada ir jis gynėsi. Juto skausmÄ , buvo prakirstas smilkinys, bėgo kraujas, galva svaigo. Kai grįžo matė sÅ«nus ir mama, kad prakirsta galva ir nubėgęs kraujas. IÅ¡ karto nesikreipė į medikus, apsivalė žaizdÄ , užsilipino pleistrÄ , vaistų iÅ¡gėrė, nes galvÄ skaudėjo. Po įvykio buvo nuvykę į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl sÅ«naus iÅ¡gÄ sdinimo ir palaidų Å¡unų, atsakymo negavo. Vėliau kai jį iÅ¡sikvietė į policijÄ dar kartÄ , suprato, kad vyksta tyrimas, todėl tyrėja liepė važiuoti pas ekspertÄ .

Ä®vykio metu jis buvo blaivus, nes iÅ¡ karto po darbo, neatrodė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs A. V. Å .. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta, nes nesijaučia kaltas. Niekada nėra baustas, teistas, pirmÄ kartÄ toks atvejis, norėjo žodžiais iÅ¡siaiÅ¡kinti, neplanavo muÅ¡tis. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. D. parodė, kad pas tėvÄ atvažiavo penktadienį, lapkričio 8 d., namuose visur buvo pritaÅ¡kyta kraujo, matėsi, kad tėvas sumuÅ¡tas.

Ji iÅ¡ karto iÅ¡važiavo pas Å¡eimos gydytojÄ KriÅ«kų poliklinikoje, ten jai pasakė, kad tėvas lankėsi antradienį ir nebuvo sužalotas. Ji suprato, kad tÄ dienÄ jis buvo sumuÅ¡tas. Jis visas tas dienas nemiegojo, nevalgė ir baisiai jautėsi. Ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir kreipėsi į policijÄ . Tėvas buvo pristatytas į Å akių ligoninę, paskui iÅ¡siųstas į Kauno klinikas padaryti iÅ¡samesnių tyrimų. Buvo nustatyti daugybiniai kaulų lūžiai, visas veido korpusas sulaužytas.

Jis per tÄ laikÄ negalėjo normaliai valgyti. Po to jį norėjo guldyti pas žandikaulio specialistus, bet jo sveikata dar labiau paÅ¡lijo, jis atsisakė į žandikaulio skyrių gultis, nes jam turėjo bÅ«ti toliau tęsiamas gydymas ir operacija. Jos tėvas gyveno vienas, buvo labai sunkus ligonis, patyręs insultus, turėjo didelę galvos traumÄ , jo suvokimas vietomis buvo ribotas. Ligoninėje jis papasakojo, kad S. atėjo, nukrito prie tujų, jis garaže taisė dviratį ir pagalvojo, kad girtas žmogus, todėl nuėjo pažiÅ«rėti, jis priėjo ir tada S. atsikėlė ir pirmas pradėjo daužyti.

Pasakojo, kad mušė, spardė, neminėjo, kiek kartų mušė, apie parkritimÄ nieko nekalbėjo. Tokiam ligos stovyje jis negalėjo fiziÅ¡kai jam suduoti. Ji viskÄ finansavo, papildus pirko, maistÄ , važiavo, todėl turėjo iÅ¡laidų. Dėl nusikalstamos veikos patyrė didelę traumÄ , todėl praÅ¡o priteisti 600 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos.Kadangi A. V. Å . mirė 2013-12-14, iÅ¡ pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu A.

V. Å . parodė, kad įvykio dienÄ prie jo namo buvo atbėgę du vaikai, kurie erzino jo Å¡unį. Išėjęs į kiemÄ Ä—mė juos barti, kad nelįstų prie tvoros ir neerzintų. Tuomet vaikai iÅ¡siskirstė. Po kurio laiko į jo kiemÄ atėjo kaimynystėje gyvenantis S., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir kaip atrodė buvo neblaivus. Ėmė aiÅ¡kinti, kodėl neleidžia praeiti vaikams, kalbėjo neriÅ¡liai. Tuomet jis paaiÅ¡kino, kad vaikai erzino Å¡unį, ir iÅ¡ karto S. su rankos kumščiu jam į veidÄ sudavė tris ar keturis smÅ«gius bei vienÄ ar du kartus spyrė į deÅ¡inę kojÄ .

Tada jis nuėjo į garaÅ¾Ä ir pasiėmė į rankas kÅ«jį. T. S. pasiÅ¡alino (t. 1, b.l.49). Papildomos apklausos metu A. V. Å . parodė, jog S. jam trenkė tris kartus į veidÄ . Jis S. nesmogė, nes yra ligonis ir neturi jėgų gintis. Atrodė, kad S. jam sudavė su akmeniu, nes labai skaudėjo ir jis vos nepargriuvo (t. 1, b.l. 50).Teismo posėdžio metu ekspertas A. J. parodė, kad žmogui griÅ«nant ant geležinio daikto, rakto, neįmanoma tokius sužalojimus padaryti dėl to, kad nebuvo nustatyta nubrozdinimų pas A.

V. Å .. Remiantis medicinos dokumentuose padarytais įraÅ¡ais, apie akis buvo iÅ¡oriniai sužalojimai, kairiame skruoste kraujosruvos, sutinę. Vėlesniuose įraÅ¡uose nurodoma, kad veide yra poodinė emfizema, vadinami „oro burbuliukai“. Buvo skruostikaulių ančių vidinės sienelės lūžiai, akiduobės apatinės sienelės lūžimai, tada susidaro plyÅ¡iai ir žmogus kada įkvepia ir oras patenka į kvėpavimo takus. Taip galima paaiÅ¡kinti kraujo bėgimÄ , kadangi vyko kraujavimas kvėpuojant yra taÅ¡komasi.

Kad padaryti tokius sužalojimus vienu smūgiu, turi būti labai geras smūgis, tada galima padaryti tokius sužalojimus ir gali lūžti ir akiduobių sienelės, ir ančiai. Šiuo atveju tokių sužalojimų nekonstatuota, nosis nelūžusi, įrašuose padarytas konstatavimas apie akis ir kairiame skruoste, reiškia vienas smūgis tikrai konstatuotas kairėje pusėje, vėliau galėjo atsirasti ir kitos kraujosruvos. Realiausia trys smūgiai turėjo būti. Galėjo gal ir daugiau būti. Esant tokiems sužalojimams, kaip matyti iš padarytų įrašų, atlikus kompiuterines tomografijas, neurologinius tyrimus, galvos smegenų trauma nebuvo konstatuota, reiškia jis buvo aktyvus tiek, kiek ta jo būklė buvo nuo senesnių traumų.

A. V. Å . pilnai galėjo bÅ«ti aktyvus. Å iuo atveju sutrinka kvėpavimas, valgymas apsunkinamas, skausmÄ jaučia, bÅ«klė sunkesnė. Su akmeniu sudavus į nosies sritį, turi bÅ«ti nubrozdinimai ar bent jau žaizda, tačiau tokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Kitų sužalojimų kitose kÅ«no vietose taip pat nebuvo nustatyta.Teismo posėdžio metu liudytojas Č. J. L. parodė, kad A. V. Å . buvo jo kaimynas. Ä®vyko nematė, nes pastatai užstoja, apie tai sužinojo iÅ¡ kaimynų. A. V.

Å . nuolat konfliktuodavo su žmonėmis, buvo linkęs į agresijÄ . Dauguma konfliktų bÅ«davo dėl Å¡unų, gyvulių. VisÄ laikÄ pas jį Å¡unys palaidi bÅ«na. BÅ«davo 9-11 Å¡unų, kartais trys, kai kurie agresyvÅ«s. Policija kas savaitę lankėsi, nes žmonės skundėsi. A. V. Å . viskÄ dirbo, kas prie savo Å«kio. Savo Å«kį apsižiÅ«rėjo pats. Pečių pasikurdavo, pilnai pats apsirÅ«pindavo.Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, A. V. Å . yra jo kaimynas. Matė, kad tÄ vakarÄ A.

V. Å . iÅ¡sivežė prie garažiuko už tujų remontuoti vežimukÄ . Tada jis įėjo į savo namo vidų ir matė, kad privažiavo motociklistas ir nuėjo už tujų. Nepažino, kas atvažiavo motociklu, tačiau iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir išėjo į laukÄ paklausyti. Viskas vyko už tujų, todėl A. V. Å . nematė, kai jau išėjo į laukÄ , motociklistas iÅ¡važiavo. IÅ¡ jo kiemo prastesnis matomumas į A. V. Å . kiemÄ , Å¡iauriniam kaimynui R. P. geriau matosi. A. V. Å . Å¡unys bÅ«davo palaidi ir laukdavo prie keliuko kÄ užpulti.

Paskutiniu metu A. V. Å . buvo blogo charakterio, piktas, norėjo daryti tvarkÄ , bet pats jos nesilaikė. „Šventindavo“ Å¡alia jo namo sustojusias maÅ¡inas su kokiu įrankiu. Jis neÅ¡iodavosi, kaip kaimynai vadino „bananÄ â€œ, nors kas ten buvo nežino. Kai su juo – bÅ«davo drÄ sesnis, kai be jo bÅ«davo, tada nepuldavo, paskutiniu metu jam buvo „ nervai“.Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad jis yra A. V. Å . kaimynas. Pirmiausiai matė, kai prabėgo garsiai verkiantis vaikas.

IÅ¡ pradžių nepažino, kieno vaikas, bet po to sužinojo, kad tas vaikas buvo S.. Vaikas prabėgo nuo A. V. Å . į prieÅ¡ingÄ pusę link savo namų. Jis suprato, kad daugiau nuo nieko kito negali bÅ«ti tik nuo A. V. Å ., nes pastoviai A. V. Å . visus iÅ¡ eilės užkabinėdavo ir vaikus, ir suaugusius. Po kiek laiko link A. V. Å . pusės motoroleriu nuvažiavo R. S.. Paskui iÅ¡girdo vyrus garsiai rėkaujant, todėl atkreipė dėmesį. Jis pats buvo prie įvažiavimo į savo namų kiemÄ , ruošėsi žoles nuo bordiÅ«ro valyti, tada pakėlė akis ir matė, kad R.

S., pasidėjęs motorolerį, eina link A. V. Å . garažo, o A. V. Å . eina link jo, vienas prieÅ¡ais kitÄ . A. V. Å . kažkÄ laikydamas rankoje trenkė R. S.. Tiksliai nematė kÄ laikė, nes nemažas atstumas nuo jo įvažiavimo iki A. V. Å ., apie 30 m., bet matė, kad kažkÄ laikė rankoje, spėja, kad tai buvo raktas. A. V. Å . pirmas trenkė, R. S. pataikė kažkur į galvos sritį. R. S. atgal trenkė A. V. Å . į veido sritį. Nepastebėjo, kad R. S. kÄ turėtų rankoje, iÅ¡ rankos trenkė.

Jis A. V. Å . veidÄ matė, o R. S. jam iÅ¡ nugaros stovėjo. Jam atrodo, kad R. S. sudavė vienÄ kartÄ A. V. Å ., kad spirtų nematė. Tada A. V. Å . susmuko, po to R. S. atsisėdo ant motorolerio ir nuvažiavo. Nematė, kaip A. V. Å . atsikėlė, bet paskui matė, kad jis vaikščiojo. Konfliktas neilgai truko, kelias minutes. Dėl A. V. Å . visi kentėjo, visas kaimas, jis iÅ¡tisai kažkÄ neÅ¡iodavosi rankose, buvo neprognozuojamas. Nepilnametis M. S. teisiamajame posėdyje apklaustas jam nedalyvaujant teisiamojo posėdžio salėje, tačiau dalyvaujant psichologei A.

J., jį apklausiant Vaiko apklausos kambaryje, esančiame Å akių rajono apylinkės teismo patalpose, naudojant apklausos metu nuotolinę įrangÄ . Nepilnametis M. S. parodė, kad neprisimena tiksliai įvykio, neatsimena, ar buvo pakilusi, ar nusileidusi saulė. Jis ėjo pas draugÄ BenÄ , bet nieko namuose nebuvo, išėjus iÅ¡ kiemo atėjo senis ir sakė dink iÅ¡ čia arba iÅ¡spardysiu „subinę“. Tada jį Å¡uo užsivijo, bandė pulti, bet jis pabėgo. Grįžo apsiverkęs ir papasakojo močiutei, tėtei ir tada tėtė Å¡oko ant motociklo ir važiavo jo ieÅ¡koti.

Tėtis grįžo gal po penkių minučių, buvo kruvinas, buvo kraujo nubėgę. Tėtis sakė, kad gavo iÅ¡ rakto, sakė spyrė ir trenkė. Tėtis pasakė, kodėl gÄ sdini vaikus, paskui iÅ¡ rakto trenkė, ar pirma tėtis davė jam, neprisimena. Jam anksčiau buvo įkandęs močiutės Å¡uo, todėl jis bijo Å¡unų ir jų niekada neerzina.Teismo posėdžio metu liudytoja N. K. S. parodė, kad buvo apie pusę penkių, po darbo, ji kepė blynus. Grįžo M., jis nepaÅ¡nekėjo, labai verkė, buvo iÅ¡sigandęs, sakė jį užpuolė Å¡unys.

Paklausė kieno šunys ir pasakė, kad to dėdės, kur šalia gyvena. Pradėjo raminti ir išgirdo R., atbėgo išsigandęs, kad tas vaikas labai šaukia ir po to išvažiavo su motoriniu. Nematė, kaip išvažiavo apsirengęs. Sūnus grįžo gal už 15 min., buvo kruvinas, smilkinio vietoje, nuo ausies daugiau gal. Sakė su raktu A. V. Š. davė. Sakė, kad nuvažiavo aiškintis dėl tų šunų, sakė A. V. Š. pirmas davė jam ir po to jis sudavė. Sakė su geležiniu daiktu ar raktu.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 456/13(10) nurodoma, kad A.

V. Š. nustatyta poodinės kraujosruvos ir sumušimai akių vokuose, skruostuose, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų dvipusis kompleksinis viršutinių žandikaulių ir skruostikaulių akiduobių sienelių lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai trijų smūgių pasekoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų, abipusio kompleksinio viršutinių žandikaulių ir skruostikaulių, akiduobių lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 46-47).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G436/13(10) nurodoma, kad R.

S. padaryta muštinė žaizda kairiame skruoste. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nėra galimybės nustatyti, vienu smūgiu. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu ir laiku (t. 1, b. l. 44).2015-02-18 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentelėmis prie jo nurodyta, kad liudytojas R. P. parodė vietas, kur jis buvo, kai prie A.

V. Š. sodybos atvažiavo kaltinamasis R. S., taip pat kurioje vietoje buvo paguldytas jo mopedas (t. 1, b.l. 100-104).2013-12-14 A. V. Š. mirė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1198/13(02) nurodyta, kad A. V. Š. mirties priežastis – galvos smegenų infarktas (insultas) dešinės vidurinės galvos smegenų arterijos baseine. Tai patvirtina galvos smegenų arterijų aterosklerozė, išeminis suminkštėjimo židinys dešinio galvos smegenų pusrutulio požievio struktūrų srityje.

Tai komplikavosi kairės pusės hemiplegija (paralyžiumi), progresuojančiu gyvybinių funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. A. V. Š. lavone sužalojimų nerasta. A. V. Š. mirties priežastimi tapęs galvos smegenų infarktas (insultas) nėra trauminės kilmės, todėl su 2013-11-06 galimai patirta trauma negali būti siejamas. Smegenų infarkto (insulto) priežastis – galvos smegenų kraujotakos sutrikimas dešinės vidurinės galvos smegenų arterijos baseine dėl aterosklerozinių pakitimų (t. 1, b.l. 66-70).

Å ioje byloje kaltinamasis R. S. prisipažino smÅ«giavęs A. V. Å . dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau Å¡ie veiksmai, anot kaltinamojo, buvo atlikti besiginant. Taigi byloje bÅ«tina nustatyti faktines aplinkybes, ar pirmiau A. V. Å . sudavė smÅ«gį kaltinamajam R. S., ar kaltinamasis po to sudavė vienÄ ar kelis smÅ«gius A. V. Å . gindamasis, ar jis neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Nepasitvirtinus Å¡ioms baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančioms aplinkybėms, bÅ«tų galima konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ suduodamas ne mažiau kaip tris smÅ«gius A.

V. Å . ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2010, 2K-316/2012, 2K-275/2013).IÅ¡ nepilnamečio liudytojo M. S., liudytojų N. K. S., K. P., paties kaltinamojo R. S. parodymų nustatyta, kad namo grįžo verkiantis ir iÅ¡sigandęs kaltinamojo R. S. sÅ«nus M. ir papasakojo, kad jį iÅ¡gÄ sdino Å¡unys, kurie jį vijosi ir garsiai lojo, o kažkoks senas vyras jį subarė ir liepė dingti.

IÅ¡ kaltinamojo R. S. parodymų nustatyta, jog jis sėdo ant mopedo ir nuvažiavo į A. V. Å . sodybÄ pasikalbėti. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo R. S. parodymais, kurie yra pakankamai logiÅ¡ki ir įtikinantys, kaltinamasis važiuodamas nepasiėmė jokio sužalojimui padaryti skirto įrankio, prieÅ¡ tai jis nebuvo turėjęs jokių konfliktų su A. V. Å ., tik žinojo apie jo palaidus Å¡unis. NatÅ«ralu, kad tokioje situacijoje žmogus yra susijaudinęs ar net supykęs, tačiau jokie byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamasis turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ sužaloti nukentėjusįjį A.V.

Å ..IÅ¡ kaltinamojo R. S., liudytojų K. P., V. K., nukentėjusiojo A. V. Å . parodymų nustatyta, jog atvažiavęs prie A. V. Å . namų, R. S. mopedÄ paguldė pagrindinio kelio Å¡one prie įvažiavimo į A. V. Å . kiemÄ , A. V. Å . tuo metu buvo garaže. Kaltinamajam R. S. einant į A. V. Å . kiemÄ prieÅ¡ jį atėjo pats A. V. Å . ir jie susitiko pusiaukelėje ant keliuko vedančio nuo pagrindinio kelio link garažo. Toliau proceso dalyvių parodymai nesutampa. Kaltinamasis R. S. pripažino, jog jis pakėlęs balsÄ sakė A.

V. Å . užsidaryti Å¡unis, kad negÄ sdintų vaikų ir po Å¡ių žodžių A. V. Å . su rankoje laikytu geležiniu įrankiu, galimai raktu varžtams sukti, trenkė kaltinamajam R. S. į kairį smilkinį, o paskui kaltinamasis R. S. gindamasis sudavė A. V. Å . į veidÄ ir jis pargriuvo. Å iuos kaltinamojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojas V. K., kuris parodė, kad A. V. Å . kieme girdėjo triukÅ¡mÄ , tačiau pačių žmonių nematė, kadangi užstojo tujos, o kaimynui R. P. matomumas geresnis.

Tuo tarpu liudytojas R. P. davė parodymus, analogiÅ¡kus kaltinamojo R. S. parodymams, jog R. S. nuėjus link A. V. Å ., iÅ¡girdo rėkaujant ir pamatė, kaip pirmas su kažkokiu daiktu, spėjo, kad su raktu, A. V. Å . sudavė R. S. į veidÄ , tada R. S. jam smÅ«giavo taip pat į veidÄ , po smÅ«gio A. V. Å . susmuko. Teismas remiasi Å¡ių asmenų parodymais dėl to, kad jų parodymai buvo pakankamai detalÅ«s, nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodant parodymus teisme, taip pat juos patvirtina ir kiti įrodymai (specialisto iÅ¡vados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai su fotolentelėmis prie jų ir kt.).

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių prie jų matyti, kad liudytojas R. P. parodė, kur stovėjo kaltinamasis R. S. ir A. V. Å . konflikto metu ir Å¡ie jo parodymai atitinka parodymus, kuriuos davė kaltinamasis R. S. ir A. V. Å ., kad konfliktas vyko ant keliuko einančio į A. V. Å . kiemÄ (t. 1, b.l. 100-104, 49-50, 53). IÅ¡ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2015-02-20 pažymos apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr. (8.42-10)-B8-373 matyti, kad 2013 m. lapkričio 6 d.

JoginiÅ¡kių k., KriÅ«kų sen., Å akių r. sav. lijo nuo 8.21 val. iki 11.05 val. ir nuo 17.50 val. iki 17.58 val. (t. 1, b.l. 106). Byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko apie 16.30 val., todėl konstatuotina, kad nuo 11.05 val. iki 17.50 val. nelijo, oro sÄ lygos buvo palankios liudytojo R. P. nurodytiems darbams, t.y. valyti žoles nuo bordiÅ«rų, atlikti, Å¡ie parodymai nėra nuneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl to teismas pripažįsta įrodyta tÄ aplinkybę, kad muÅ¡tynių metu liudytojas R.

P. matė įvykį ir gali duoti teisingus parodymus. Be to liudytojo R. P. ir kaltinamojo R. S. parodymai iÅ¡ anksto nėra suderinti, skiriasi mažiau reikÅ¡minguose dalykuose (R. S. parodė, jog po smÅ«gio sudavimo A. V. Å . nugriuvo veidu į žemę, R. P. parodė, jog nukentėjusysis tik susmuko), anot kaltinamojo R. S., ikiteisminio tyrimo metu tyrėja apklausinėjo aplinkinius kaimo gyventojus, kurie galėjo matyti įvykio aplinkybes ir tuo pačiu buvo apklaustas K. P., apie jo liudijimÄ R. S. sužinojo tik iÅ¡ savo advokato.

Vien tai, kad R. P. ir R. S. dirba vienoje darbovietėje, kas tokiame mažame kaimelyje kaip KriÅ«kai, yra įprastas dalykas, savaime neparodo Å¡io liudytojo suinteresuotumo. Tai, kad A. V. Å . turėjo iÅ¡ anksčiau konfliktų ne tik su liudytoju K. P., bet ir su kitais kaimynais ar miestelio gyventojais, buvo agresyvaus, nenuspėjamo bÅ«do, neÅ¡iojosi su savimi įrankį „bananÄ â€œ, patvirtino ir kiti liudytojai V. K., Č. J. L., N. K. S., Taigi teismas nerado pagrindų abejoti liudytojo K. P. parodymais, kurie iÅ¡ esmės sutampa su kaltinamojo R.

S. parodymais ir byloje laiko nustatyta, kad pirmasis smurtinių veiksmų ėmėsi A. V. Š..Iš specialisto išvados Nr. G 436/13(10) matyti, kad R. S. padaryta muštinė žaizda kairiame skruoste, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nėra galimybės nustatyti, vienu smūgiu; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu ir laiku.Tai, kad A. V. Š. smūgiavo kaltinamajam R. S. neparodė nei pats A. V. Š., nei nukentėjusioji L.

D.. A. V. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jį be jokios priežasties pradėjo muÅ¡ti neriÅ¡liai kalbantis ir galimai girtas kaltinamasis R. S., teismas negali remtis, kadangi jo parodymai yra nenuoseklÅ«s, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu du kartus jis nurodė skirtingas įvykio aplinkybes, iÅ¡ pradžių teigė, jog R. S. jam sudavė 3-4 kartus ranka į veidÄ , vienÄ ar du kartus spyrė į deÅ¡inę kojÄ , tada jis nuėjo į garaÅ¾Ä ir pasiėmė į rankas kÅ«jį ir R.

S. pasiÅ¡alino, vėlesnėje apklausoje jis nurodė, jog R. S. jam sudavė tris kartus į veidÄ , jam atrodė, kad su akmeniu, jis yra ligonis ir neturėjo jėgų gintis, apie jokį kÅ«jį jau neminėjo. Nukentėjusioji L. D., A. V. Å . dukra, parodė, kad jos tėvas patyręs kelis insultus, turėjo didelę galvos traumÄ , jo suvokimas vietomis ribotas, dažnai painiojasi ir jo veiksmai yra neadekvatÅ«s esamai situacijai, todėl laikytina, kad A. V. Å . galėjo suklysti nurodydamas įvykio aplinkybes (pavyzdžiui, suklydo nurodydamas, kad įvykis buvo 2015 m. lapkričio 5 d.).

Dėl A. V. Å . mirties jį apklausti teismo posėdžio metu, tikslinti jo duotuose parodymuose esančius prieÅ¡taravimus, aiÅ¡kintis naujas įvykio aplinkybes, nebuvo galimybės, todėl teismas vadovaujasi byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusioji L. D. įvykio tiesiogiai nematė, pas tėvÄ atvažiavo praėjus dviem dienoms po įvykio ir parodė tai, kÄ jai sakė tėvas, todėl jos parodymai yra iÅ¡vestiniai. Ji pasakojo tai, kÄ jai sakė A. V. Å ., o pačio A. V. Å . parodymai, kaip minėta, yra nenuoseklÅ«s, tuo pačiu nenuoseklÅ«s yra ir nukentėjusiosios L.

D. parodymai. 2013 m. lapkričio 8 d. apklausos metu ji parodė, kad tėtis pasakė, kad „jį 2013 m. lapkričio 5 d. apie 16.30 val. namuose sumušė pažįstamas S.“ (t. 1, b. l. 51), o apklausiama 2013 m. lapkričio 21 d. parodė, kad „tėtis išgirdo prie tujų, kad kažkas nukrito, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kaip jam atrodė, kad girtas kaimynas, kuris ėmė jį pulti, jį sumušė. Klausiau kaip jį sumušė, ar spardė, ar taip smogė, tai tėtis paaiškinti nieko negalėjo“ (t. 1, b. l. 53).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. parodė, kad tėvas pasakojo, kad „mane mušė, spardė. Neminėjo kiek kartų mušė. Apie parkritimÄ nieko nekalbėjo“. Taigi iÅ¡vestiniais ir nenuosekliais nukentėjusiosios L. D. parodymais, kurių pagrindas yra nenuoseklus paties A. V. Å . pasakojimas, teismas neturi galimybės remtis. Tai, jog įvykio metu kaltinamasis R. S. nebuvo iÅ¡gėręs ar kitaip apsvaigę patvirtina jo paties parodymai, kad buvo kÄ tik grįžęs iÅ¡ darbo, valgė vakarienę, tai patvirtina ir liudytojų N. K.

S., M. S. parodymai. Nepilnametis liudytojas M. S. parodė, kad tėtis grįžęs namo sakė, kad „gavo iÅ¡ rakto, sakė spyrė ir trenkė, sako, kodėl tu gÄ sdini vaikus, paskui iÅ¡ rakto trenkė, ar pirmas tėtis davė jam, neprisimenu gerai“. Nepilnamečio liudytojo M. S. parodymai taip pat yra iÅ¡vestiniai, nes jis įvykio tiesiogiai nematė, jam pasakojo tėtis, dėl savo mažo amžiaus, praėjusio ilgo tarpo po įvykio, dėl jaudulio, jis negalėjo tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių, todėl jo parodymai yra nekonkretÅ«s ir tuo pačiu nepatikimi, todėl teismas negali jais remtis.

Vaikas iÅ¡ esmės nedavė jokių parodymų apie įvykio aplinkybes, jis tik nurodė keletÄ veiksmų, negalėdamas paaiÅ¡kinti, kas kokius veiksmus atliko, kadangi tų veiksmų jis tiesiogiai nematė.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio ekspertas A. J. dėl specialisto iÅ¡vados Nr. G 456/13(10) paaiÅ¡kino, kad A. V. Å . galėjo bÅ«ti suduoti trys smÅ«giai į veido sritį, kitų sumuÅ¡imų kitose kÅ«no vietose nebuvo konstatuota, jog tokie sužalojimai negalėjo atsirasti asmeniu griÅ«nant ir kontaktuojant su kietu pavirÅ¡iumi, kadangi bÅ«tų nustatyti nubrozdinimai.

Pirmoje apklausoje A. V. Å . ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam sudavė tris – keturis smÅ«gius į veidÄ ir du kartus spyrė į kojÄ , vėlesnėje apklausoje A. V. Å . nurodė, jog jam sudavė tris kartus į veidÄ . Liudytojas R. P. parodė, jog matė tik vienÄ kaltinamojo R. S. suduotÄ smÅ«gį į veidÄ , tačiau teismas laiko, kad, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis R. S. stovėjo nugara į liudytojÄ R. P., jis galėjo visų smÅ«gių nepastebėti ir objektyviai klysti dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus.

Kaltinamasis R. S. nurodė, kad jis sudavė tik vienÄ smÅ«gį į veido sritį, tačiau teismas laiko, kad nuo patirto smÅ«gio į smilkinį ir gresiančio pavojaus sveikatai, jis galėjo nesukontroliuoti savo veiksmų ir neteisingai įvertinti įvykio aplinkybes. Visgi teismas remiasi specialisto iÅ¡vada Nr. G 456/13910) ir eksperto A. J. paaiÅ¡kinimais ir laiko nustatyta, jog R. S. sudavė tris smÅ«gius A. V. Å . ir dėl patirtų sužalojimų A. V. Å . nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu galima pripažinti, kad A.

V. Å . žodinio konflikto metu pirmasis sudavė smÅ«gį iÅ¡ kieto buko daikto, galimai rakto varžtams sukti, į galvÄ kaltinamajam R. S., taip pasikėsindamas į jo sveikatÄ , taigi kaltinamojo R. S. atžvilgiu buvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių R. S. turėjo teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.Gynybos požiÅ«riu bÅ«tinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala bÅ«tų padaroma tik besikėsinančiajam ir tik neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . A. V. Å . sudavė R. S. vienÄ smÅ«gį kietu buku daiktu, galimai raktu, į galvos sritį, R. S. atsakė jam suduodamas smÅ«gius ranka, taigi Å¡iuo atveju atkirtis laikytinas adekvačiu užpuolimui. Pabrėžtina, jog įstatymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius.

Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio – R. S. jaunas, stipresnis, A. V. Å . senyvo amžiaus, ligotas, bet dar pakankamai aktyvus (gyveno vienas, pats tvarkėsi buityje, prieÅ¡ įvykį kažkÄ remontavo garaže); dėl patirties – remiantis liudytojų parodymais A. V. Å . su įrankiu „šventindavo“ prie jo namo sustojusius automobilius, buvo linkęs į konfliktus, kaltinamasis R. S. – iki įvykio neteistas, nebaustas administracine tvarka; naudojamų priemonių – A.

V. Å . trenkė su įrankiu – galimai metaliniu raktu varžtams sukti, kaltinamasis R. S. – ranka, ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni. Pats kaltinamasis R. S. nurodė, jog gavęs smÅ«gį į smilkinį pats smÅ«giavo „kiek turėjo sveikatos“, taip gynėsi, nes nenorėjo, kad A. V. Å . dar kartÄ duotų su raktu. Ä®vykio metu kaltinamajam R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. V. Å . – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam.

Nei kokybės, nei kiekybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis. R. S. veiksmai buvo adekvatÅ«s besikėsinančiojo veiksmams ir nesukėlė tokių pasekmių, dėl kurių bÅ«tų galima pripažinti, kad buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, nes gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , be to, Å¡ie veiksmai buvo atlikti iÅ¡ karto po pavojingo kėsinimosi į kaltinamojo R. S. sveikatÄ pradžios ir tokiam kėsinimuisi tebevykstant, kaltinamasis R.

S. iÅ¡ karto po smÅ«gio išėjo, paliko A. V. Å ..Teismo posėdžio metu liudytojai R. P., V. K. ir Č. J. L. patvirtino, kad A. V. Å . nuolat laikydavo palaidus Å¡unis, kurie puldavo gatve einančius žmones, A. V. Å . baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 4 d. (t. 2, b.l. 43-45). Å akių rajono savivaldybės administracijos KriÅ«kų seniÅ«nijos seniÅ«nė A. V. Å . charakterizavo kaip Å«maus, staigaus bÅ«do (jis kalbėdavo grubiai, stačiokiÅ¡kai, tačiau pats įsižeisdavo už bet kÄ , į kito nuomonę neįsiklausydavo, pripažino tik savo nuomonę ir jos kategoriÅ¡kai nekeisdavo, su kaimynais konfliktuodavo, į pastabas ir įspėjimus nereaguodavo, t. 1, b. l. 75).

IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta spręstina, kad pačio A. V. Å . veiksmai, t.y. jo neveikimas pasireiÅ¡kęs Å¡unų nepriežiÅ«ra, bei smÅ«gio sudavimas kaltinamajam R. S., iÅ¡provokavo konfliktÄ .Pripažintina, kad kaltinamasis R. S. negali atsakyti pagal BK 138 str. 1 d., kadangi jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis nuo pradėto pavojingo kėsinimosi. Baudžiamoji byla nutrauktina, kadangi egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).BPK 115 str. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės, t.y. jį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina arba atmeta, tik priimdamas nuosprendį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Teismų praktika, Nr. 19, psl. 210, 279), nutraukiant bylÄ civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas. Byloje pareikÅ¡ti nukentėjusiosios L. D. ir civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėtais.BPK 106 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, kai kaltinamasis nuosprendžiu pripažįstamas kaltu.

Å ioje byloje baudžiamasis procesas prieÅ¡ kaltinamÄ jį nutraukiamas, todėl priteisti iÅ¡ pastarojo nukentėjusiosios turėtas advokato paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidas nėra pagrindo.Kaltinamajam R. S. iki nutarties įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.Kaltinamasis R. S. laikinai sulaikytas nebuvo.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Proceso iÅ¡laidų nebuvo.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis BK 28 str., BPK 3 str. 1 d. 9 p., 254 str. 4 d., teismas n u t a r i a:

R. S. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant BK 28 str. 1 d. numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei - bÅ«tinajai ginčiai.Nukentėjusiosios L. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų A. V. Å . sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti, palikti nenagrinėtais.Iki nutarties įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja             Lina Antanaitienė