Court allows enforcement of German custody judgment as applicant failed to prove rights were violated abroad.
Legislator summary
AI generatedThe court upheld the enforcement of a German custody judgment against a third party who challenged the initial ruling. The applicant argued the German father's rights were violated, but the court found no evidence of legal representation or procedural safeguards in Germany. Consequently, the court ruled that the lack of a German court review does not automatically imply a violation of rights, allowing the judgment to stand.
Legislator headnote
AI generatedRegulation (EC) No 4/2009 Art. 24(1)(d); Civil Procedure Code Art. 810(1)(3): A foreign judgment may be enforced if the applicant fails to demonstrate that their rights were substantively impaired or procedural safeguards were lacking in the originating proceedings.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
  CivilinÄ byla Nr. 2T-48/2013   Procesinio sprendimo kategorija: 130.3.1.  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisÄjų AlÄs BukavinienÄs, ArtÅ«ro Driuko (teisÄjų kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Konstantino Gurino, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo suinteresuoto asmens A. Z. praÅ¡ymÄ peržiÅ«rÄti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2T-28/2013 pagal pareiÅ¡kÄjos I.
Ä. praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos FederacinÄs Respublikos Karlsruhe pirmosios pakopos teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 3 F 403/02 dÄl tÄvystÄs nustatymo ir alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ suinteresuoto asmens A. Z., suinteresuotas asmuo â L. M. L. TeisÄjų, kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi praÅ¡ymÄ ,                                                     n u s t a t Ä :
                                                    I. GinÄo esmÄ Byloje nagrinÄjamas klausimas dÄl užsienio valstybÄs teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje. PraÅ¡ymu peržiÅ«rÄti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį keliamas nutarties, kuria leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos FederacinÄs Respublikos Karlsruhe pirmosios pakopos teismo (toliau tekste â VFR teismas) 2004 m. spalio 12 d. sprendimÄ , teisÄtumo ir pagrįstumo klausimas.
PareiÅ¡kÄja I. Ä. kreipÄsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos FederacinÄs Respublikos Karlsruhe pirmosios pakopos teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 3 F 403/02. Vokietijos FederacinÄs Respublikos Karlsruhe pirmosios pakopos teismas 2004 m. spalio 12 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 3 F 403/02 nustatÄ, kad atsakovas A. Z. yra L. M. L. tÄvas, priteisÄ iÅ¡ atsakovo vaikÄ atstovaujanÄiam teisÄtam atstovui alimentus, mokÄtinus kiekvieno mÄnesio pirmÄ dienÄ , pradedant skaiÄiuoti nuo vaiko gimimo: 1. nuo 1997 m. gegužÄs 5 d. iki 1999 birželio 30 d. kas mÄnesį mokÄti po 178,44 EUR (349,00 buvusias DM), atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui, taigi kas mÄnesį 178,44 EUR;
2. nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d. kas mÄnesį mokÄti po 181,51 EUR ( 355,00 buvusias DM), atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui, taigi kas mÄnesį 181,51 EUR;
3. nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 21 d. kas mÄnesį mokÄti po 187,13 EUR ( 366,00 buvusias DM), atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui, taigi kas mÄnesį 187,13 EUR;
4. nuo 2002 m. sausio 1 d. kas mÄnesį mokÄti po 188,00 EUR, atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui, taigi kas mÄnesį 188,00 EUR;
5. nuo 2003 m. gegužÄs 1 d. kas mÄnesį mokÄti po 228,00 EUR, atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui, taigi kas mÄnesį 228,00 EUR;
6. nuo 2003 m. liepos 1 d. kas mÄnesį mokÄti 100% įsakymu nustatytÄ antros amžiaus grupÄs alimentų sumÄ , atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui;
7. nuo 2009 m. gegužÄs 01 kas mÄnesį mokÄti 100 % įsakymu nustatytÄ treÄios amžiaus grupÄs alimentų sumÄ , atskaiÄiuojant 0,00 EUR paÅ¡alpÄ vaikui. Taip pat teismas įpareigojo atsakovÄ padengti teisminio ginÄo iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 19 d.  nutartimi paskelbÄ vykdytinu Lietuvos Respublikoje VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimÄ . Suinteresuotas asmuo  A. Z. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikÄ praÅ¡ymÄ peržiÅ«rÄti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį.
                     II. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties esmÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 19 d.  nutartyje nurodÄ, jog ES teismų sprendimų dÄl iÅ¡laikymo prievolių, atsirandanÄių iÅ¡ Å¡eimos santykių, tÄvystÄs ar motinystÄs, santuokos ar giminystÄs, pripažinimo ir nagrinÄjimo procedÅ«ras reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamentas Nr. 4/2009 dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau â Reglamentas Nr. 4/2009), taÄiau, kadangi VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimas buvo priimtas iki Reglamento Nr. 4/2009 taikymo pradžios, remiantis Å¡iame reglamente įtvirtintomis pereinamojo laikotarpio nuostatomis, Reglamentas Nr. 4/2009 netaikomas sprendžiant VFR teismo sprendimo pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje klausimÄ .
TodÄl Lietuvos apeliacinis teismas sprendÄ, jog VFR teismo sprendimo dÄl tÄvystÄs nustatymo, alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo pripažinimui ir paskelbimui vykdytinu taikomos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste â Reglamentas Nr. 44/2001) nuostatos. Lietuvos apeliacinis teismas nurodÄ, jog Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai kitoje valstybÄje narÄje yra pripažįstami nereikalaujant pradÄti kokio nors proceso, o reglamento 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybÄje narÄje priimtas ir joje turintis bÅ«ti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybÄje narÄje, kai suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybÄje narÄje.
Lietuvos apeliacinis teismas pažymÄjo, jog Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų paskelbimo vykdytinais mechanizmas pateikiamas Reglamento Nr. 44/2001 17 konstatuojamojoje dalyje, kurioje skelbiama, jog toks teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti paskelbtas vykdytinu automatiÅ¡kai, formaliai patikrinus pateiktus dokumentus, nepaliekant teismui jokios galimybÄs savo iniciatyva nurodyti bet kokį sprendimo nevykdymo pagrindÄ pagal šį reglamentÄ . Lietuvos Respublikos Civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojanÄio Reglamento Nr. 44/2001 įgyvendinimÄ , 5 dalyje nustatyta, jog Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs teismo sprendimÄ leidžiama vykdyti, netikrinant Europos SÄ jungos reglamentuose nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs teismo sprendimÄ .
Lietuvos apeliacinis teismas sprendÄ, kad praÅ¡omas pripažinti sprendimas turi bÅ«ti paskelbtas vykdytinu nesvarstant nepripažinimo pagrindų, o tik patikrinus, ar praÅ¡ymas ir jo priedai atitinka formos ir turinio reikalavimus, nustatytus LR CPK, Lietuvos Respublikos Civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatyme bei Reglamente Nr. 44/2001. III. PraÅ¡ymo peržiÅ«rÄti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį argumentai Suinteresuotas asmuo A.
Z. praÅ¡ymu peržiÅ«rÄti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kÄjos I. Ä. praÅ¡ymo dÄl VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 3 F 403/02 dÄl tÄvystÄs nustatymo ir alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. Z. pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje netenkinti. PraÅ¡ymas grindžiamas Å¡iais argumentais:
1. PareiÅ¡kÄjos I. Ä. praÅ¡ymÄ dÄl VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo sudaro du reikalavimai: 1) dÄl tÄvystÄs nustatymo ir 2) dÄl alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ suinteresuoto asmens. Reglamento Nr. 4/2009 22 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimo dÄl iÅ¡laikymo pripažinimas ir vykdymas pagal šį reglamentÄ nereiÅ¡kia Å¡eimos santykių, tÄvystÄs ar motinystÄs, santuokos ar giminystÄs, kuriais grindžiama iÅ¡laikymo prievolÄ, dÄl kurios buvo priimtas teismo sprendimas, pripažinimo. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinÄdamas pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymÄ , vadovavosi Reglamento Nr. 44/2001 nuostatomis. VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimas dalyje dÄl tÄvystÄs nustatymo negali bÅ«ti pripažintas ir vykdomas taikant Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas, kadangi Å¡io reglamento I skyriaus, reglamentuojanÄio taikymo sritį, 1 straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, jog Å¡is reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui.
2. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2013 m. vasario 19 d. nutartį, neiÅ¡sprendÄ VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo klausimo, t.y. VFR teismo sprendimas paskelbtas vykdytinu, nors jis nÄra pripažintas nei dalyje dÄl iÅ¡laikymo priteisimo, nei dalyje dÄl tÄvystÄs nustatymo.
3. Sprendžiant klausimÄ dÄl VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos apeliacinis teismas turÄjo vadovautis Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatomis.
4. PraÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti VFR teismo sprendimas buvo priimtas suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant procese. Tai lÄmÄ jo teisių ir teisÄtų interesų pažeidimÄ . Suinteresuotas asmuo, gavÄs ieÅ¡kinį dÄl tÄvystÄs nustatymo ir alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo, pateikÄ prieÅ¡taravimus, taÄiau apie tolesnÄ bylos eigÄ nebuvo informuotas ir apie priimtÄ sprendimÄ sužinojo tik gavÄs Lietuvos apeliacinio teismo praneÅ¡imÄ , kuriuo buvo informuotas apie tai, kad teismo posÄdyje bus nagrinÄjamas I. Ä. praÅ¡ymas dÄl VFR teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti. DÄl Å¡ių priežasÄių buvo suvaržyta ir neužtikrinta suinteresuoto asmens A. Z. teisÄ Ä¯ teisingÄ teismÄ , kadangi priimtas sprendimas jam nebuvo įteiktas, o teisÄ Ä¯ apeliacijÄ , kas laikytina bÅ«tina tinkamo teismo proceso sÄ lyga, liko neįgyvendinta.
5. VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. VFR teismas sprendimu priteisÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens alimentus nuo vaiko gimimo, t.y. 1997 m. Taigi, sprendimo dalis, kuria alimentai iÅ¡ A. Z. priteisti nuo vaiko gimimo, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisÄs aktų nustatytiems imperatyvams, todÄl negali bÅ«ti pripažinta ir paskelbta vykdytina Lietuvos Respublikoje.
IV. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos argumentai Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste â Ä®statymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos SÄ jungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos SÄ jungos reglamentų, Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytÄ tvarkÄ .
CPK 809 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bÅ«ti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybÄs įgaliota institucija pripažinti sprendimÄ . Ä®statymo 4 straipsnio 4 bei 5 dalyse nustatyta, jog praÅ¡ymus dÄl leidimo vykdyti Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs teismo sprendimÄ nagrinÄja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjas. Ä®statymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ peržiÅ«rÄti nutartį dÄl leidimo vykdyti Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs teismo sprendimÄ nagrinÄja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisÄjų kolegija.
Å iems praÅ¡ymams nagrinÄti mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinÄjimo taisyklÄs. IÅ¡nagrinÄjÄs praÅ¡ymÄ peržiÅ«rÄti nutartį dÄl leidimo vykdyti Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs teismo sprendimÄ ir nutarÄs nutartį panaikinti, teismas negali perduoti klausimo nagrinÄti iÅ¡ naujo Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui iÅ¡sprendus ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, kai bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
NagrinÄjamu atveju, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartyje neiÅ¡sprendÄ VFR teismo sprendimo pripažinimo klausimo. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi praÅ¡ymÄ peržiÅ«rÄti vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjo priimtÄ nutartį dÄl leidimo vykdyti ES valstybÄs narÄs teismo sprendimÄ , negali perduoti neiÅ¡sprÄsto reikalavimo nagrinÄti iÅ¡ naujo vienam Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjui, CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma.
DÄl Å¡ios priežasties teisÄjų kolegija pasisako dÄl VFR teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje. DÄl VFR teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta tÄvystÄ, pripažinimui taikytinos teisÄs. Kuriant Europos BendrijÄ buvo siekiama sukurti laisvÄs, saugumo ir teisingumo erdvÄ, bendrÄ rinkÄ . Å iuo tikslu Bendrijoje užtikrintos 4 vidaus rinkos laisvÄs - laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judÄjimas. Efektyviam Å¡ių 4 vidaus rinkos laisvių įgyvendinimui taip pat buvo reikalingas ir laisvas teismų sprendimų judÄjimas Bendrijoje.
DÄl Å¡ios priežasties buvo priimta 1968 m. rugsÄjo 27 d. konvencija dÄl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinÄse ir komercinÄse bylose vykdymo (toliau tekste â 1968 m. Briuselio konvencija). Kuriant Å¡iÄ konvencijÄ , buvo siekiama maksimaliai iÅ¡plÄsti jos taikymo sritį, kad ji apimtų maksimalų skaiÄių civilinių ir komercinių bylų. DÄl atskirose srityse egzistuojanÄių didelių teisinio reglamentavimo skirtumų Europos Bendrijos valstybÄse, bylas dÄl tam tikrų rūšių teisinių santykių konvencijos kÅ«rÄjams teko paÅ¡alinti iÅ¡ 1968 m.
Briuselio konvencijos taikymo srities. BÅ«tent tokia yra iÅ¡imÄių iÅ¡ Å¡ios konvencijos taikymo srities prigimtis. Europos Bendrijos Oficialiame leidinyje Nr. C 59/1 1979 m. kovo 5 d. paskelbtoje Belgijos Užsienio reikalų ir iÅ¡orÄs prekybos ministerijos direktoriaus P. Jenard parengtoje Ataskaitoje dÄl 1968 Briuselio konvencijos nurodyta, kad bylas, nepatenkanÄias į Å¡ios konvencijos taikymo sritį, turÄtų reglamentuoti atskira konvencija. 2000 m. Europos SÄ junga priÄmÄ ReglamentÄ Nr. 44/2001.
Kuriant šį reglamentÄ buvo remiamasi 1968 m. Briuselio konvencija, siekiant užtikrinti sÄ sajumÄ ir tÄstinumÄ tarp Å¡ių dviejų dokumentų. Reglamentas Nr. 44/2001, įsigaliojÄs 2002 m. kovo 1 d., pakeitÄ 1968 m. Briuselio konvencijÄ ir tapo pagrindiniu ES teisÄs aktu, reglamentuojanÄiu ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimÄ civilinÄse ir komercinÄse bylose. PažymÄtina, jog dÄl Å¡ių teisÄs aktų sÄ sajumo, aiÅ¡kinant Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas, yra taikomos ESTT jurisprudencijoje suformuluotos 1968 m.
Briuselio konvencijos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklÄs. Reglamentas Nr. 44/2001 laikomas lex generalis kitų ES reglamentų, reglamentuojanÄių užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , atžvilgiu, todÄl jeigu kiti ES reglamentai nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybÄs teismo sprendimas patenka į civilinÄs ir komercinÄs bylos apibrÄžimÄ ir pagrindinis byloje sprÄstas klausimas nepatenka į aiÅ¡kiai nurodytas reglamento taikymo iÅ¡imtis, jo pripažinimui yra taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos.
Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡is reglamentas taikomas civilinÄse ir komercinÄse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobÅ«dį. To paties straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyta, kad šis reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui. ESTT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sÄ voka âcivilinÄs ir komercinÄs bylosâ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kuo plaÄiau, o iÅ¡imtys â siaurai. SÄ vokÄ âcivilinÄs ir komercinÄs bylosâ reikia laikyti savarankiÅ¡ka sÄ voka, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti atsižvelgiant į minÄto reglamento tikslus bei sistemÄ ir į bendruosius principus, iÅ¡plaukianÄius iÅ¡ nacionalinių teisÄs sistemų (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2006 m. gegužÄs 18 d.
Sprendimas ÄEZ, Câ343/04; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Lechouritou ir kt., Câ292/05 ir kt.). 2003 m. lapkriÄio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dÄl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tÄvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinanÄio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau tekste â Reglamentas Nr. 2201/2003) 10 antraÅ¡tinÄje dalyje nustatyta, jog Å¡is reglamentas nÄra taikomas tÄvystÄs nustatymui, kadangi tai yra skirtingas dalykas nuo tÄvų pareigų priskyrimo, taip pat kitiems klausimams, susijusiems su asmenų statusu.
Vienintelis ES reglamentas, kuris pagal savo prigimtį ir juo siekiamus tikslus galÄtų bÅ«ti taikomas Å¡iai bylai yra Reglamentas Nr. 44/2001, taÄiau jis nÄra taikomas fizinių asmenų statusui. Kadangi bylos dÄl tÄvystÄs nustatymo iÅ¡ principo patenka į civilinių bylų kategorijÄ , teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimui bÅ«tina nustatyti Å¡io reglamento ratione materiae sritį - ar Reglamentas Nr. 44/2001 gali bÅ«ti taikomas sprendžiant VFR teismo sprendimo dalies dÄl tÄvystÄs nustatymo pripažinimo klausimÄ (t.y. ar tÄvystÄ (jos nustatymas) patenka į fizinio asmens statuso kategorijÄ ).
PažymÄtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nacionalinÄ teisÄ fizinio asmens statuso kategorija neapima tÄvystÄs (jos nustatymo), taÄiau ES teisÄs nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos autonomiÅ¡kai (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1984 m. sausio 18 d. Sprendimas Ekro, 327/82, 2006 m. kovo 9 d. Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , Câ323/03). Tai reiÅ¡kia, jog ES teisÄ turi bÅ«ti interpretuojama atsietai nuo valstybių narių teisinÄse sistemose įprastų kategorijų ir koncepcijų.  Termino âfizinio asmens statusasâ reikÅ¡mÄ nÄra atskleista Reglamente Nr. 44/2001.
Å io termino reikÅ¡mÄ taip pat nÄra atskleista ir ESTT praktikoje. Kadangi visais ES reglamentais, kuriais nustatoma ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti kitoje ES valstybÄje tvarka, siekiama to paties tikslo â laisvo teismų sprendimų judÄjimo ES, teisÄjų kolegija iÅ¡analizavo visų Å¡ių reglamentų nuostatas ir daro iÅ¡vadÄ , jog kiti ES reglamentai nereglamentuoja užsienio valstybių teismų sprendimų, kuriais nustatyta tÄvystÄ, pripažinimo ir vykdymo.
TeisÄjų kolegija, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 2 dalies a) punktÄ ir Reglamento Nr. 2201/2003 10 antraÅ¡tinÄ dalį, atsižvelgdama į minÄtų ES teisÄs aktų kÅ«rimo tikslus, daro iÅ¡vadÄ , jog terminas âfizinių asmenųâ statusas, atsižvelgiant į jo naudojimo Reglamente Nr. 2201/2003 kontekstÄ , apima tÄvystÄ (tÄvystÄs nustatymÄ ), todÄl Reglamentas Nr. 44/2001 tokių užsienio valstybių teismo sprendimų pripažinimui negali bÅ«ti taikomas.
ES teisÄs doktrinoje Å¡iuo klausimu taip pat yra laikomasi nuomonÄs, jog tÄvystÄ (jos nustatymas) patenka į fizinių asmenų statuso kategorijÄ (Rauscher, T., Heienderhoff, B. Europäisches ZivilprozeÃrecht. Kommentar, 2 Auflage, Band 1, Sellier. European Law Publishers, P. 78). Reglamento Nr. 4/2009 21 antraÅ¡tinÄje dalyje nustatyta, kad Å¡io reglamento nuostatos nÄra taikomos Å¡eimos santykių nustatymui. Å eimos santykių nustatymui toliau taikoma valstybių narių nacionalinÄ teisÄ, įskaitant jų normas tarptautinÄs privatinÄs teisÄs srityje.
DÄl Å¡ių priežasÄių VFR teismo sprendimo dalies dÄl tÄvystÄs nustatymo pripažinimui turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos nacionalinÄ teisÄ. DÄl VFR teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta tÄvystÄ, pripažinimo Lietuvos Respublikoje Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu Europos SÄ jungos reglamentai nenustato Europos SÄ jungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, Å¡ie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtÄ jį, penktÄ jį ir Å¡eÅ¡tÄ jį skirsnius.
CPK 810 straipsnyje yra nustatytos užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo sÄ lygos. Užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu:
1) sprendimas nÄra įsiteisÄjÄs pagal tos valstybÄs, kurioje jis yra priimtas, įstatymus;
2) pagal Lietuvos Respublikos teisÄ ar tarptautinÄs sutarties nuostatas byla priskirtina iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos ar treÄiosios valstybÄs teismų kompetencijai;
3) Å¡aliai, kuri nedalyvavo nagrinÄjant bylÄ , nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimÄ bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinÄs gynybos galimybÄs, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, â tinkamo atstovavimo galimybÄs;
4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra praÅ¡oma, nÄra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų paÄių Å¡alių;
5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai;
6) užsienio valstybÄs teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡sprendÄ klausimus dÄl Lietuvos Respublikos pilieÄio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymÄ , Å¡eiminių turtinių ar paveldÄjimo teisinių santykių ir tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, iÅ¡skyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje bÅ«tų priÄmÄ tokį patį sprendimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos yra matyti, kad praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje VFR teismo sprendimas yra įsiteisÄjÄs (civilinÄs bylos Nr. 2T-28/2013 17, 21 lapai) (CPK 810 straipsnio 1 punktas), Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija nenustatÄ ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 6 punktuose įtvirtintų užsienio valstybÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
TeisÄjų kolegija dÄl CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytų užsienio valstybÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų pasisakys atskirai kitoje Å¡ios nutarties dalyje. DÄl ES valstybių narių teismų sprendimų, kuriais priteistas iÅ¡laikymas, pripažinimui ir leidimui juos vykdyti taikytinos teisÄs ir Reglamento 4/2009 taikymo pereinamuoju laikotarpiu byloms dÄl iÅ¡laikymo ES teismų sprendimų dÄl iÅ¡laikymo prievolių, atsirandanÄių iÅ¡ Å¡eimos santykių, tÄvystÄs ar motinystÄs, santuokos ar giminystÄs, pripažinimo ir nagrinÄjimo procedÅ«ras reglamentuoja Reglamentas Nr. 4/2009.
Reglamento Nr. 4/2009 44 antraÅ¡tinÄje dalyje nustatyta, kad Å¡iuo reglamentu turÄtų bÅ«ti iÅ¡ dalies pakeistas Reglamentas Nr. 44/2001, pakeiÄiant to reglamento nuostatas, taikytinas iÅ¡laikymo prievolÄms. Atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 4/2009 pereinamojo laikotarpio nuostatas, valstybÄs narÄs nuo Å¡io reglamento įsigaliojimo dienos iÅ¡laikymo prievolių srityje turÄtų taikyti ne Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas, o Reglamento Nr. 4/2009 nuostatas dÄl jurisdikcijos, teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo bei teisinÄs pagalbos.
PažymÄtina, jog pagal Reglamento Nr. 4/2009 76 straipsnio 1 pastraipÄ Å¡is reglamentas įsigalioja dvideÅ¡imtÄ dienÄ po jo paskelbimo Europos SÄ jungos oficialiajame leidinyje dienos. Reglamentas Nr. 4/2009 Å¡iame leidinyje buvo paskelbtas 2009 m. sausio 10 d. Reglamento IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų iÅ¡laikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybÄje narÄje, kurioje privalomas Hagos tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konferencijoje 2007 m. lapkriÄio 23 d. priimtas Protokolas dÄl iÅ¡laikymo prievolÄms taikytinos teisÄs (toliau â 2007 m.
Hagos protokolas). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybÄje narÄje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybÄs narÄs, iÅ¡skyrus DanijÄ bei JungtinÄ Didžiosios Britanijos ir Å iaurÄs Airijos KaralystÄ). Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybÄje narÄje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nÄra privalomas (Danija bei JungtinÄ Didžiosios Britanijos ir Å iaurÄs Airijos KaralystÄ).
Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis). PažymÄtina, jog Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojanÄio teismo sprendimų, priimtų valstybÄje narÄje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimÄ , vykdytinumÄ ir vykdymÄ , esmÄ â exequatur procedÅ«ros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybÄje narÄje vyksta be jokios specialios procedÅ«ros ir nesuteikiant jokios galimybÄs ginÄyti jo pripažinimÄ , o jo vykdymas kitoje valstybÄje narÄje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu.
Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybÄje narÄje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimÄ , vykdytinumÄ ir vykdymÄ , iÅ¡lieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedÅ«ra bei galimybÄ kreiptis į teismÄ dÄl jo pripažinimo ar nepripažinimo. Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio, įtvirtinanÄio pereinamojo laikotarpio nuostatas, 1 dalyje nustatyta bendra taisyklÄ, pagal kuriÄ Å¡is reglamentas taikomas tik po jo taikymo pradžios dienos iÅ¡keltoms byloms, patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams susitarimams ir parengtiems autentiÅ¡kiems dokumentams, laikantis Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalių.
Å io reglamento taikymo pradžios momentas įtvirtintas reglamento 76 straipsnio 2 pastraipoje, pagal kurį jis taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d., jei tÄ dienÄ Bendrijoje jau bus pradÄtas taikyti 2007 m. Hagos protokolas. 2009 m. lapkriÄio 30 d. Tarybos Sprendimo, kuriuo Europos Bendrija sudaro 2007 m. lapkriÄio 23 d. Hagos protokolÄ dÄl iÅ¡laikymo prievolÄms taikytinos teisÄs (Nr. 2009/941/EB) 4 straipsnyje nustatyta, kad 2007 m. Hagos protokolo taisyklÄs laikinai taikomos, nepažeidžiant Å¡io sprendimo 4 straipsnio, nuo 2011 m. birželio 18 d., kai pradedamas taikyti Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, jei 2007 m.
Hagos protokolas neįsigalios iki to laiko. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog Reglamentas Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolas yra glaudžiai susijÄ, kadangi minÄto reglamento taikymo pradžia, pagal jo 76 straipsnį, yra susieta su 2007 m. Hagos protokolo taikymo Europos Bendrijoje pradžia. Tai reiÅ¡kia, jog be exequatur procedÅ«ros pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį vykdomi tik ES valstybių narių teismų sprendimai, priimti bylose, iÅ¡keltose po Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios dienos, kai jose nagrinÄtam ginÄui sprÄsti buvo taikoma 2007 m.
Hagos protokole nustatyta taikytina teisÄ. Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos minÄtos bendros taisyklÄs lex retro non agit iÅ¡imtys. Pagal 75 straipsnio 2 dalies a) punktÄ Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taikomi  anksÄiau, nei Å¡io reglamento taikymo pradžios diena, valstybÄse narÄse priimtiems teismo sprendimams, dÄl kurių praÅ¡ymas pripažinti ir paskelbti juos vykdytinais buvo pateiktas po tos dienos. Pagal 75 straipsnio 2 dalies b) punktÄ Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taip pat taikomi teismo sprendimams, priimtiems po Å¡io reglamento taikymo pradžios dienos, procesuose, pradÄtuose iki tos dienos, tiek, kiek tokie teismo sprendimai patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį pripažinimo ir vykdymo tikslais.
Taigi, sprendžiant klausimÄ dÄl ES valstybÄs narÄs teismo sprendimo pripažinimo, net tuo atveju, kai praÅ¡omo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo kilmÄs valstybÄ yra prisijungusi prie 2007 m. Hagos protokolo, taÄiau sprendimas priimtas iki Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios, Å¡io teismo sprendimo pripažinimui turi bÅ«ti taikomas toks pat teisinis režimas, koks yra taikomas ES valstybių narių, kurioms 2007 m. Hagos protokolas nÄra privalomas, teismų sprendimų dÄl iÅ¡laikymo pripažinimui ir vykdytinumui â tokie teismų sprendimai pripažįstami pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnyje nustatytas exequatur taisykles.
Remdamasi Å¡ia iÅ¡vada, teisÄjų kolegija sprendžia, jog VFR teismo sprendimo dalies dÄl iÅ¡laikymo pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje turÄjo bÅ«ti taikomos Reglamento 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatos. DÄl VFR teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistas iÅ¡laikymas, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Reglamento Nr. 4/2009 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimÄ , priimtÄ ES valstybÄje narÄje, kuriai neprivalomas 2007 m.
Hagos protokolas, kitos valstybÄs narÄs pripažįsta nereikalaudamos taikyti jokios specialios procedÅ«ros. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bet kuri suinteresuota Å¡alis, kuri iÅ¡kelia teismo pripažinimo klausimÄ kaip pagrindinį ginÄo klausimÄ , gali Å¡iame skirsnyje numatyta tvarka kreiptis dÄl to teismo sprendimo pripažinimo. PareiÅ¡kÄja I. Ä., kreipdamasi į teismÄ , praÅ¡Ä pripažinti ir leisti vykdyti VFR teismo sprendimÄ , taÄiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartyje nepasisakÄ dÄl VFR teismo sprendimo pripažinimo, o tik paskelbÄ jį vykdytinu, todÄl teisÄjų kolegija sprendžia Å¡io užsienio valstybÄs teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimÄ .
Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnyje nustatyta, kad ES valstybÄje narÄje priimtas teismo sprendimas nepripažįstamas:
a) jei toks pripažinimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja valstybÄs narÄs, kurioje praÅ¡oma jį pripažinti, vieÅ¡ajai tvarkai. Atitikimo vieÅ¡ajai tvarkai tikrinimas, negali bÅ«ti taikomas taisyklÄms dÄl jurisdikcijos;
b) kai jis priimtas atsakovui nedalyvavus teismo procese, jei atsakovui bylos iÅ¡kÄlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas tinkamu laiku ir tokiu bÅ«du, kad jis galÄtų pasiruoÅ¡ti gynybai, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis neužginÄijo teismo sprendimo tada, kai buvo įmanoma tai padaryti;
c) jei jis nesuderinamas su valstybÄje narÄje, kurioje praÅ¡oma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu dÄl tų paÄių Å¡alių ginÄo;
d) jei jis yra nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu, priimtu kitoje valstybÄje narÄje arba treÄiojoje valstybÄje, dÄl tuo paÄiu ieÅ¡kinio pagrindu tų paÄių Å¡alių iÅ¡keltos bylos, jeigu ankstesnis teismo sprendimas atitinka bÅ«tinas pripažinimo sÄ lygas valstybÄje narÄje, kurioje praÅ¡oma jį pripažinti. TeisÄjų kolegija nenustatÄ Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio c) ir d) punktuose įtvirtintų užsienio valstybÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. DÄl Å¡io straipsnio a) ir b) punktuose nustatytų užsienio valstybÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų teisÄjų kolegija pasisakys kitoje Å¡ios nutarties dalyje.
DÄl VFR teismo sprendimo prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai Sutarties dÄl ES veikimo suvestinÄs redakcijos 67 straipsnyje nustatyta, kad SÄ junga  sukuria laisvÄs, saugumo ir teisingumo erdvÄ, kurioje gerbiamos pagrindinÄs teisÄs bei skirtingos valstybių narių teisinÄs sistemos ir tradicijos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡eima yra visuomenÄs ir valstybÄs pagrindas, o tÄvų teisÄ ir pareiga - auklÄti savo vaikus dorais žmonÄmis ir iÅ¡tikimais pilieÄiais, iki pilnametystÄs juos iÅ¡laikyti.
Kaip matyti iÅ¡ Reglamento 4/2009 24 straipsnio a) punkto (Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas) vienas iÅ¡ pagrindų nepripažinti ES valstybÄs narÄs teismo sprendimo yra prieÅ¡taravimas valstybÄs, kurioje jį siekiama pripažinti, vieÅ¡ajai tvarkai. Šį ES valstybÄs narÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindÄ reikia aiÅ¡kinti siaurai (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1994 m. birželio 2 d. Sprendimas Solo Kleinmotoren, Câ414/92, 2000 m. kovo 28 d. Sprendimas Krombach, Câ7/98, ir 2000 m. kovo 11 d.
Sprendimas Renault Câ38/98). MinÄtas ES valstybÄs narÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1988 m. vasario 4 d. Sprendimas Hoffmann, 145/86; 1996 m. spalio 10 d. Sprendimas Hendrikman ir Feyen, Câ78/95). Reglamento 4/2009 24 straipsnio a) punkte ir Reglamento 44/2001 34 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu galima remtis tik jei kitoje valstybÄje narÄje priimto teismo sprendimo pripažinimas arba vykdymas bÅ«tų toks nesuderinamas su valstybÄs, kurioje praÅ¡oma pripažinti sprendimÄ , teisine sistema, kad tai pažeistų pagrindiniu laikomÄ principÄ , o pats pažeidimas sudarytų teisÄs normos, kuri valstybÄs, kurioje praÅ¡oma pripažinti sprendimÄ , teisÄs sistemoje laikoma esmine, akivaizdų pažeidimÄ arba teisÄs, kuri toje teisÄs sistemoje laikoma pagrindine, akivaizdų pažeidimÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2000 m. kovo 28 d.
Sprendimas Krombach, Câ7/98 ir 2000 m. kovo 11 d. Sprendimas Renault, Câ38/98). Lietuvai įstojus į Europos SÄ jungÄ tarptautinÄ vieÅ¡oji tvarka yra tapusi Lietuvos teisÄs sistemos dalimi. TodÄl sÄ voka ,,vieÅ¡oji tvarkaâ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip tarptautinÄ vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias materialiosios teisÄs normas, įtvirtinanÄias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisÄs principus. Taigi, atsižvelgiant į Reglamentų tarptautinį pobÅ«dį ir tikslus, kurių siekÄ valstybÄs, sukurdamos Europos SÄ jungÄ , Reglamentuose vartojama sÄ voka ,,vieÅ¡oji tvarkaâ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama siauriau, nei nacionalinÄ vieÅ¡oji tvarka ir apimti tarptautinÄje praktikoje priimtus imperatyvius standartus.
Reglamento Nr. 4/2009 42 straipsnyje (Reglamento Nr. 44/2001 36 straipsnyje ir 45 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintas draudimas užsienio teismo sprendimÄ peržiÅ«rÄti iÅ¡ esmÄs. DÄl Å¡ios priežasties valstybÄs, kurioje praÅ¡oma pripažinti sprendimÄ , teismui neleidžiama atsisakyti pripažinti arba vykdyti šį sprendimÄ vien tuo pagrindu, kad valstybÄs, kurioje jis priimtas, teismo taikyta taisyklÄ skiriasi nuo taisyklÄs, kuriÄ bÅ«tų taikÄs valstybÄs, kurioje praÅ¡oma pripažinti sprendimÄ , teismas, jei pats bÅ«tų nagrinÄjÄs bylÄ (ESTT 2009 m. balandžio 28 d.
Sprendimas C-420/07 Meletis Apostolides v David Charles Orams and Linda Elizabeth Orams). Suinteresuotas asmuo įrodinÄja, jog VFR teismo sprendimo pripažinimas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, kadangi Lietuvos Respublikoje iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. VFR teismas sprendimu priteisÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens iÅ¡laikymÄ vaikui nuo jo gimimo (1997 metų). TeisÄjų kolegija nepritaria Å¡iam suinteresuoto asmens argumentui.
Kaip matyti iÅ¡ Sutarties dÄl ES veikimo suvestinÄs redakcijos 67 straipsnio, SÄ jungoje yra gerbiamos skirtingos valstybių narių teisinÄs sistemos ir tradicijos. Ä® Å¡iÄ nuostatÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama nagrinÄjant bylas dÄl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta pareiga tÄvams iki pilnametystÄs iÅ¡laikyti savo vaikus, todÄl praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti VFR teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ tÄvo jo vaiko naudai priteistas iÅ¡laikymas, pripažinimas negali prieÅ¡tarauti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.
Vien ta aplinkybÄ, jog VFR įstatymai leidžia priteisti iÅ¡laikymÄ už ilgesnį laikÄ , nei Lietuvos Respublikos įstatymai, Å¡iuo atveju neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pripažinus ir leidus vykdyti tokį užsienio valstybÄs teismo sprendimÄ gali bÅ«ti pažeisti pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisÄs principai, bÅ«tų akivaizdžiai pažeidžiama viena iÅ¡ esminių asmens teisių. DÄl suinteresuoto asmens nedalyvavimo procese, kaip VFR teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo (Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio b punktas ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Reglamento 4/2009 26 antraÅ¡tinÄje dalyje nustatyta, kad valstybÄje narÄje, kuriai 2007 m.
Hagos protokolas nÄra privalomas, priimtų teismo sprendimų dÄl iÅ¡laikymo prievolių atveju Å¡iame reglamente turÄtų bÅ«ti numatyta nuostata dÄl pripažinimo procedÅ«ros ir sprendimo paskelbimo vykdytinu. MinÄta procedÅ«ra turÄtų bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į Reglamente (EB) Nr. 44/2001 nustatytÄ procedÅ«rÄ ir atsisakymo pripažinti pagrindus. Taigi, Reglamente 4/2009 nustatyti užsienio valstybÄs teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra sukurti remiantis Reglamento 44/2001 34 straipsnyje nustatytais pagrindais ir yra beveik identiÅ¡ki.
Atsižvelgiant į abiejų reglamentų prigimtį ir tikslus, kurių siekÄ Ä¯statymų leidÄjas, priimdamas Å¡iuos reglamentus, darytina iÅ¡vada, jog Reglamento Nr. 4/2009 nustatytų nepripažinimo pagrindų aiÅ¡kinimui mutatis mutandis gali bÅ«ti taikomos Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau tekste - ESTT) praktikoje suformuluotos Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklÄs. Reglamento Nr. 4/2009 ir CPK nuostatos klausimu, dÄl kurio kilÄs ginÄas, yra panaÅ¡ios, todÄl teisÄjų kolegija sprendžia, jog yra tikslinga pasisakyti dÄl minÄtų pagrindų vienoje nutarties dalyje.
Reglamento 4/2009 24 straipsnio b) punkte nustatyta, kad ES valstybÄs narÄs teismo sprendimas nepripažįstamas, kai jis priimtas atsakovui nedalyvavus teismo procese, jei atsakovui bylos iÅ¡kÄlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas tinkamu laiku ir tokiu bÅ«du, kad jis galÄtų pasiruoÅ¡ti gynybai, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis neužginÄijo teismo sprendimo tada, kai buvo įmanoma tai padaryti. CPK 810 straipsnio 1 dalies 3) punkte nustatyta, kad atsisakoma pripažinti užsienio valstybÄs teismo sprendimÄ , jei užsienio valstybÄje vykusio teismo proceso metu Å¡aliai, kuri nedalyvavo nagrinÄjant bylÄ , nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimÄ bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinÄs gynybos galimybÄs, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, â tinkamo atstovavimo galimybÄs.                   Reglamento 24 straipsnio b) punkte ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 3) punkte įtvirtinto teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo esmÄ sudaro asmens neinformavimas arba netinkamas informavimas apie prieÅ¡ šį asmenį vykstantį teismo procesÄ , kai dÄl Å¡io asmens neinformavimo arba netinkamo informavimo buvo iÅ¡ esmÄs pažeistos jo teisÄs, asmuo neteko galimybių gintis kitoje valstybÄje vykusiame teismo procese.
Taikant šį atsisakymo pripažinti užsienio valstybÄs teismo sprendimÄ pagrindÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį procesÄ ir ar nepraneÅ¡imas arba netinkamas praneÅ¡imas užkirto keliÄ dalyvauti byloje ir tai iÅ¡ esmÄs pažeidÄ jo teises. NustatÄs šį pagrindÄ teismas nepripažįsta užsienio valstybÄs teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2T-40/2013). Asmens informavimas apie civilinÄs bylos prieÅ¡ jį iÅ¡kÄlimÄ Â reiÅ¡kia ne tai, kad asmuo informuojamas apie kiekvienÄ posÄdį ar kiekvienÄ byloje atliekamÄ procesinį veiksmÄ , o tai, kad jam praneÅ¡ama apie vykstantį procesÄ prieÅ¡ jį, todÄl taikant šį atsisakymo pripažinti teismo sprendimÄ pagrindÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesÄ ir ar nepraneÅ¡imas arba netinkamas praneÅ¡imas užkirto keliÄ dalyvauti byloje ir iÅ¡ esmÄs pažeidÄ jo teises.
Tokio pobÅ«džio bylose formuojama nuosekli teismų praktika, pagal kuriÄ aptariamu užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindu teismas praÅ¡ymÄ dÄl užsienio valstybÄs teismo sprendimo pripažinimo gali atmesti tada, kai yra nustatyta, jog asmuo dÄl netinkamo informavimo iÅ¡ viso nedalyvavo teismo procese. Jeigu, bylos duomenimis, asmuo žinojo apie teismo procesÄ ir jame dalyvavo, aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti teismo sprendimÄ negalima. Asmuo, kuris žino apie užsienio valstybÄje vykstantį teismo procesÄ ir yra į jį įtrauktas, turi galimybÄ pasinaudoti tos valstybÄs procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonÄmis, tarp jų - apskųsti teismo sprendimÄ , priimtÄ jam nedalyvaujant teismo posÄdyje, ir taip siekti jo peržiÅ«rÄjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjÅ«Äio mÄn. 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2T-156/2009).
 NagrinÄjamu atveju, suinteresuotas asmuo praÅ¡yme dÄl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties peržiÅ«rÄjimo nurodÄ, jog gavo ieÅ¡kinį, kuriuo buvo inicijuotas VFR vykÄs teismo procesas, pateikÄ Ä¯ jį atsiliepimÄ , taÄiau apie bylos eigÄ ir joje priimtÄ sprendimÄ nebuvo informuotas. IÅ¡ Å¡ių suinteresuoto asmens nurodytų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie VFR vykstantį teismo procesÄ ir turÄjo galimybÄ jame dalyvauti.
Kiekvienas apdairus asmuo, sužinojÄs apie prieÅ¡ jį inicijuotÄ teismo procesÄ , privalo aktyviai domÄtis jo eiga, pateikti prieÅ¡taravimus ir atsiliepimus bei visais užsienio valstybÄs teisÄje leistinais bÅ«dais ginti savo teises Å¡iame procese. Suinteresuotas asmuo nepateikÄ jokių duomenų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , jog jis bÅ«tų ÄmÄsis kitų veiksmų ginant savo teises (CPK 178 straipsnis). DÄl Å¡ios priežasties aplinkybÄ, kad suinteresuotas asmuo negavo VFR teismo sprendimo, per se negali bÅ«ti pagrindas iÅ¡vadai, jog atsakovui nebuvo suteikta galimybÄ apskųsti teismo sprendimo.
Suinteresuotam asmeniui paÄiam nesidomÄjus teismo proceso eiga, jame nesigynus ir vÄliau neinicijavus VFR teismo sprendimo peržiÅ«rÄjimo Å¡ioje užsienio valstybÄje įprastomis teismų sprendimų kontrolÄs formomis, nÄra pagrindo pripažinti, kad suinteresuoto asmens teisÄs VFR vykusio teismo proceso metu buvo kokiu nors bÅ«du pažeistos ar suvaržytos, todÄl negalima atsisakyti pripažinti VFR teismo sprendimÄ Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio b) punkto (dalyje dÄl iÅ¡laikymo prievolÄs) ir CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkto (dalyje dÄl tÄvystÄs nustatymo) pagrindu.
CivilinÄ bylÄ Nr. 2T-28/2013 nagrinÄjÄs vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjas nepasisakÄ dÄl VFR teismo sprendimo pripažinimo (praÅ¡ymas pripažinti VFR teismo sprendimÄ buvo pareiÅ¡ktas), taÄiau Å¡iÄ bylÄ nagrinÄjanti teisÄjų kolegija negali grÄ Å¾inti bylos nagrinÄti iÅ¡ naujo (Ä®statymo 4 straipsnio 6 dalis). DÄl Å¡ios priežasties Lietuvos apeliacinio teismo teisÄjų kolegija pripažįsta VFR teismo sprendimÄ dÄl tÄvystÄs nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo.
IÅ¡ to, kas pasakyta, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindų nepripažinti ir neleisti vykdyti VFR teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimo, todÄl jis yra pripažintinas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 2T-28/2013, kuria VFR teismo sprendimas paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, yra paliktina nepakeista. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi, 810 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojanÄių Europos SÄ jungos ir tarptautinÄs teisÄs aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, n u t a r i a :
Pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos FederacinÄs Respublikos Karlsruhe pirmosios pakopos teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 3 F 403/02 dÄl tÄvystÄs nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2T-28/2013, kuria Vokietijos FederacinÄs Respublikos Karlsruhe pirmosios pakopos teismo 2004 m. spalio 12 d. sprendimas civilinÄje byloje Nr. 3 F 403/02 paskelbtas vykdytinu Lietuvos Respublikoje, palikti nepakeistÄ .
Å i nutartis per 3 mÄnesius gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui. TeisÄjai                                                                AlÄ BukavinienÄ Â ArtÅ«ras Driukas Konstantinas Gurinas