e4c22962-49e4-41bf-aed2-71fed11144d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V Baudžiamoji byla Nr. 1A-253-483/2015 Proceso Nr. 1-24-1-00345-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 1.1.8; 1.1.8.1.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2015 m. rugsėjo 30 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų: Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Krikščiūnaitei, gynėjams advokatui Dariui Jurgučiui ir advokatei Daivai Dereškevičienei, nukentėjusiojo M.

T. atstovui advokatui Dominykui Varnui, nuteistiesiems P. S. ir P. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. S. ir P. D. bei nukentėjusiojo – civilinio ieÅ¡kovo M. T. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo: P. S. pripažintas kaltu pagal: - Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 7, 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; - Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams; - Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams; - Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams; - Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes, kadangi padarytos nusikalstamos veikos žymiai skiriasi pagal pavojingumÄ bei padarytos idealiÄ ja nusikaltimų sutaptimi, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 6 mėnesiams. P. S. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d., 5, 6, 7, 8 p., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

P. D. pripažintas kaltu pagal: - Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 7, 8 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 15 metų; - Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams; - Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams; - Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; - Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes, kadangi padarytos nusikalstamos veikos žymiai skiriasi pagal pavojingumÄ bei padarytos idealiÄ ja nusikaltimų sutaptimi, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų.

P. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d., 5, 6, 7, 8 p., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir L. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas. Iš nuteistųjų P. S., P. D. ir L. B. solidariai priteista nukentėjusiosios D. S. naudai 80 000 Lt (23 169 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo R. S. naudai – 5 136,92 Lt (1487 EUR) turtinės žalos atlyginimo ir 60 000 Lt (17 377 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo M. T. naudai – 143 500 Lt (41 560 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios G.

N. naudai – 30 000 Lt (8 688 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo P. R. naudai – 60 000 Lt (17 351 EUR) neturtinės žalos atlyginimo ir 2 833 Lt (820 EUR) turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo V. N. naudai – 17 324,46 Lt (5017 EUR) turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt (4 344 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios E. J. naudai – 5 000 Lt (1 448 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, 1 973,19 Lt (571 EUR) turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios R. D. naudai – 10 000 Lt (2 896 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios G.

S. naudai 20 000 Lt (5 668 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L. B. solidariai priteista civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos naudai 80 317,50 Lt (26 261 EUR). IÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L. B. solidariai priteista nukentėjusiojo M. T. tėvo R. T. naudai 1000 Lt (289 EUR) už turėtas iÅ¡laidas dėl teisinių paslaugų; valstybės naudai – 470 Lt (136 EUR) už nukentėjusiajam D. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ; 810 Lt (234 EUR) už nukentėjusiajai R. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ; 1 140 Lt (330 EUR) už V.

N. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Pripažinta nukentėjusiojo R. S. teisė į civilinio ieÅ¡kinio dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo patenkinimÄ , klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; pripažintos nukentėjusiųjų E. B. – I. ir K. L. teisės į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos patenkinimÄ . Klausimai dėl nurodytų asmenų civilinių ieÅ¡kinių dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

Civilinių ieÅ¡kovų Kauno miesto savivaldybės, UAB „N. P. C.“, draudimo kompanijos „P. L.“, AB „L. D.“, draudimo kompanijos AAS „G. B.“, draudimo kompanijos „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,  n u s t a t ė : P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktus už tai, kad jis, bÅ«damas nepilnamečiu, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), P. D., tyčia itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė M.

S., o bÅ«tent: 2012-03-25 nuo 01.00 val. iki 02.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis kartu su L. B. grįžo iÅ¡ M. S. gimtadienio Å¡ventės, vykusios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apsvaigę nuo alkoholio kitas asmuo, P. D. bei A. L. Å iems asmenims P. S. nurodė, kad toje Å¡ventėje jis buvo sužalotas, po ko jis, kitas asmuo, P. D. susitarė atkerÅ¡yti asmeniui, esančiam bute (duomenys neskelbtini), kuris neva sumušė P. S., dėl ko kitas asmuo pasiėmė 5 litrų plastikinę talpÄ , iÅ¡sikvietė taksi automobilį „Ford Galaxy“, v.n. (duomenys neskelbtini), į kurį P. S. įsėdo kartu su kitu asmeniu, L.

B., P. D. bei A. L. Kitas asmuo taksi vairuotojui nurodė važiuoti į degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), 02.47 val., atvykus į Å¡iÄ degalinę, kitas asmuo sumokėjo degalinės operatorei 14,04 Lt, po ko kitam asmeniui laikant jo turėtÄ plastikinę talpÄ , P. D. iÅ¡ užpylimo pistoleto užpylė į Å¡iÄ talpÄ 2,8 l degaus skysčio – benzino. Tuomet kitas asmuo pasiėmė talpÄ su benzinu kartu su savimi į taksi automobilį, kur P. S. kitam asmeniui nurodė adresÄ , kuriuo reikėjo vykti, t.y. (duomenys neskelbtini), taip nurodė nusikaltimo bendrininkams keliÄ Ä¯ nusikaltimo vietÄ . 02.50 val. taksi automobiliu nuvykus į parduotuvės „IKI“ aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), P. S. kartu su kitu asmeniu, P. D., L.

B. ir A. L. iÅ¡lipo, o kitas asmuo taksi vairuotojui liepė laukti. P. S., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, suprasdamas, kad kitas asmuo neÅ¡asi degų skystį (benzinÄ ), kuris bus panaudotas kerÅ¡ijant už jo (P. S.) sužalojimÄ , nedetalizuodamas benzino panaudojimo bÅ«do ir galimų padarinių, davė nurodymÄ kitam asmeniui ir P. D. eiti iki namo (duomenys neskelbtini), rodydamas keliÄ . Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, L. B., nesuprasdamas, kad dėl jo veiksmų gali bÅ«ti atimta gyvybė M.

S., tačiau įvertinęs, kad kitas asmuo neÅ¡asi degų skystį (benzinÄ ), kuris bus panaudotas kerÅ¡ijant už P. S. sužalojimÄ , ir pagal savo asmenines savybes galėdamas bei turėdamas tai numatyti, surinko laiptinės kodinės spynos kodÄ , atidarė laiptinės duris ir paÅ¡alino kliÅ«tis kitam asmeniui, P. S., P. D. patekti į nusikaltimo vietÄ . Laiptinėje P. S. kartu su kitu asmeniu, neÅ¡usiu plastikinę talpÄ su benzinu, P. D., A. L. įlipo į liftÄ ir pakilo į septintÄ aukÅ¡tÄ , o L.

B. pakilo į septintÄ aukÅ¡tÄ laiptais. P. S., iÅ¡lipęs iÅ¡ lifto, septintame aukÅ¡te parodė duris buto, kuriame jis neva buvo sužalotas. P. D. paskambinus į duris, jas atidarė M. S., o P. S. garsiai suriko, kad Å¡is asmuo jį sumušė ir bandė suduoti ranka M. S. per A. L., taip sukurstė kitÄ asmenį ir P. D. pradėti nusikalstamus kerÅ¡to veiksmus prieÅ¡ asmenis, kurie nebuvo susiję su P. S. sužalojimu. A. L. atsisuko į P. S. ir jį laikė, kad jis nesuduotų smÅ«gių M.

S. Tuo pačiu metu, visiÅ¡kai be priežasties, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, t.y., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, žinodami, kad minėtame bute yra daug asmenų, P. D. laikė buto duris, kad viduje esantys asmenys jų neuždarytų, o kitas asmuo pradėjo pilti iÅ¡ plastikinės talpos degų skystį - benzinÄ ant M. S. bei į (duomenys neskelbtini) buto koridorių. Tai pamatę A. L. ir L. B. pasiÅ¡alino iÅ¡ laiptinės, aikÅ¡telės laiptais bėgdami žemyn.

Tada P. S. kartu su kitu asmeniu ir P. D., bendrais veiksmais, be priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, toliau iÅ¡ talpos pylė benzinÄ ant M. S. bei į (duomenys neskelbtini) buto koridorių, kurį P. D., be priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų padegė, taip P. S. bendrais su kitu asmeniu ir P. D. veiksmais, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, suvokdamas, kad M. S. patirs didelį skausmÄ , gyvÄ padegė nukentėjusįjį M. S., kuris degantis nubėgo į vonios patalpÄ , kur dėl gaisro apsinuodijo anglies monoksidu (degimo produkto-smalkių-sudedamÄ ja dalimi), nuo ko mirė įvykio vietoje.

Be to, P. S. nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p.; 138 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p. už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), P. D., kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, itin žiauriai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia sunkiai sutrikdė dviejų žmonių, nukentėjusiųjų M.

T. ir P. R. sveikatÄ , bei tyčia nesunkiai sutrikdė keturių žmonių, nukentėjusiųjų G. N., L. P., E. B., J. J. sveikatÄ , o bÅ«tent: 2012-03-25 laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., jis kitam asmeniui nurodė adresÄ , į kurį reikia vykti, t.y. į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), jam parodžius keliÄ iki nusikaltimo vietos, L. B. nesupratusiam, kad dėl jo veiksmų gali bÅ«ti sunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų M. T. ir P. R. sveikata, tačiau įvertinus, kad kitas asmuo neÅ¡asi degų skystį – benzinÄ , kuris bus panaudotas kerÅ¡ijant už P. S. sužalojimÄ , ir pagal savo asmenines savybes galėjusiam ir turėjusiam numatyti, surinkus laiptinės kodinės spynos kodÄ , t.y. atidarius koduotÄ (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spynÄ , jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. D., bendrais veiksmais, be priežasties, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia padegė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridorių, taip atėmė galimybę bute buvusiems M. T., G.

N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V., J. J., P. P., saugiai pasišalinti iš degančio buto, dėl ko nukentėjusysis M. T. bei P. R., G. N., L. P., E. B., negalėdami pasišalinti iš minėto buto dėl degančio išėjimo, gelbėdamiesi nuo gaisro metu plintančios ugnies, iššoko iš septintame aukšte esančio buto balkono ant žemės, dėl ko M. T. ir P. R. itin žiauriai buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, G. N., L. P., E. B. itin žiauriai buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o nukentėjusysis J.

J., buvęs tuo metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gaisro metu patyrė terminius nudegimus galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose virÅ¡ugalvyje, kaktoje, abiejuose keliuose, kairio pado srityje t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), P. D., pažeidė vieÅ¡Ä tvarkÄ , o bÅ«tent: 2012-03-25 apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., jis kitam asmeniui nurodė adresÄ , į kurį reikia vykti, t.y., į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), jam parodžius keliÄ iki nusikaltimo vietos, L.

B. atidarius koduotÄ (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spynÄ , jis (P. S.) parodė M. S., kaip jį (P. S.) sužalojusį asmenį, vieÅ¡oje vietoje, t.y. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukÅ¡to aikÅ¡telėje, P. S. veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. D., bendrais vandaliÅ¡kais veiksmais, tyčia padegė Å¡io namo (duomenys neskelbtini) buto koridorių, dėl ko kilo gaisras, buvo iÅ¡kviesti ugniagesiai, ir tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta bute buvusių asmenų, t.y.

M. S., M. T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V., J. J., P. P. bei kitų Å¡iame daugiabutyje gyvenančių asmenų, t.y. J. J., E. J., R. D., J. D., G. S., N. S., E. S., K. L., R. L., Z. L., O. G., V. G., V. N., M. Ž., R. L., E. Å ., A. Č., D. V. – M., A. P., teisė į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, dėl ko dalis nurodytų asmenų iÅ¡Å¡oko iÅ¡ septinto aukÅ¡to, dauguma gyventojų buvo evakuoti iÅ¡ savo butų, o T.

M. ir L. I. buvo padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai. Be to, P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau - kitas asmuo), P. D., padėjėju L. B., visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2012-03-25 apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., jis kitam asmeniui nurodė adresÄ , į kurį reikia vykti, t.y. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), jam parodžius keliÄ iki nusikaltimo vietos, L.

B. paÅ¡alinus kliÅ«tis bendrininkams patekti į nusikaltimo vietÄ , t.y., atidarius koduotÄ (duomenys neskelbtini) namo laiptinės durų spynÄ , jis (P. S.) parodė M. S., kaip jį sužalojusį asmenį, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukÅ¡to aikÅ¡telėje, jis veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. D., bendrais veiksmais, tyčia padegė Å¡io namo (duomenys neskelbtini) buto koridorių, dėl ko kilo gaisras, ir visuotinai pavojingu bÅ«du buvo sugadintas didelės vertės E. I., E. S., V.

G., V. G., K. L., M. Ž., V. N., G. I., R. D., R. Ž., G. L. turtas už bendrÄ 222 786,97 Lt (64 523,57 EUR) sumÄ . P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 7, 8 p., už tai, kad jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), nepilnamečiu P. S., tyčia itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė M.

S., o bÅ«tent: 2012-03-25 laikotarpyje nuo 01 val. iki 02.30 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, P. S. kartu su L. B. grįžo iÅ¡ M. S. gimtadienio Å¡ventės, vykusios bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apsvaigę nuo alkoholio P. D., kitas asmuo bei A. L., kuriems P. S. nurodė, kad minėtoje Å¡ventėje jis buvo sužalotas. P. D., kitas asmuo bei P. S. susitarė atkerÅ¡yti asmeniui, esančiam bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris neva sumušė P. S., dėl ko kitas asmuo, pasiėmė 5 litrų plastikinę talpÄ , iÅ¡sikvietė taksi, į kurį jis (P. D.) įsėdo kartu su kitu asmeniu, L.

B., P. S. bei A. L. Kitas asmuo taksi vairuotojui nurodė važiuoti į degalinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). 02.47 val., atvykus į Å¡iÄ degalinę, kitas asmuo sumokėjo degalinės operatorei 14.04 litų, po ko kitam asmeniui laikant jo turėtÄ plastikinę talpÄ , P. D. iÅ¡ užpylimo pistoleto užpylė į Å¡iÄ talpÄ 2,8 l degaus skysčio – benzino. Kitas asmuo pasiėmė talpÄ su benzinu kartu su savimi į taksi automobilį, kur P. S. kitam asmeniui, nurodė adresÄ , kuriuo reikia vykti, t.y. (duomenys neskelbtini), taip nurodė nusikaltimo bendrininkams keliÄ Ä¯ nusikaltimo vietÄ . (duomenys neskelbtini) jis (P. D.) kartu su kitu asmeniu, kuris rankose nešėsi plastikinę talpÄ su benzinu, P. S., A.

L. įlipo į liftÄ ir pakilo į septintÄ aukÅ¡tÄ , jam (P. D.) paskambinus į duris, jas atidarė M. S., kurį pamatęs, P. S. garsiai suriko, kad Å¡is asmuo jį sumušė, ir bandė suduoti ranka M. S. per A. L., taip sukurstė kitÄ asmenį, ir jį (P. D.) pradėti nusikalstamus kerÅ¡to veiksmus prieÅ¡ asmenis, kurie nebuvo susiję su P. S. sužalojimu. P. D. visiÅ¡kai be priežasties, siekdamas save prieÅ¡pastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, t.y., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, žinodamas, kad minėtame bute yra daug asmenų, laikė buto duris, kad viduje esantys asmenys jų neuždarytų, o kitas asmuo pradėjo pilti iÅ¡ plastikinės talpos degų skystį - benzinÄ ant M.

S. bei į (duomenys neskelbtini) buto koridorių. Jis (P. D.) kartu su kitu asmeniu ir P. S., bendrais veiksmais, tyčia be priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, žinodami, kad minėtame bute yra daug asmenų, toliau iÅ¡ talpos pylė benzinÄ ant M. S. bei į (duomenys neskelbtini) buto koridorių, kurį be priežasties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų jis (P. D.) padegė, taip bendrais su kitu asmeniu ir P. S. veiksmais, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, suvokdamas, kad M. S. patirs didelį skausmÄ , gyvÄ padegė nukentėjusįjį M. S., kuris degantis nubėgo į vonios patalpÄ , kur dėl gaisro apsinuodijo anglies monoksidu (degimo produkto-smalkių-sudedamÄ ja dalimi), nuo ko įvykio vietoje mirė.

Be to, P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p.; 138 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p. už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), nepilnamečiu P. S., kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, itin žiauriai, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia sunkiai sutrikdė dviejų žmonių, nukentėjusiųjų M.

T. ir P. R. sveikatÄ , bei tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų G. N., L. P., E. B., J. J. sveikatÄ , o bÅ«tent: 2012-03-25 apie laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., P. S. kitam asmeniui nurodžius adresÄ , į kurį reikia vykti, t.y. (duomenys neskelbtini), P. S. parodžius keliÄ iki nusikaltimo vietos, jis veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. S., bendrais veiksmais, be priežasties, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia padegė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridorių, taip atėmė galimybę bute buvusiems M.

T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V. J. J., P. P. saugiai pasišalinti iš degančio buto, dėl ko nukentėjusysis M. T. bei P. R., G. N., L. P., E. B. negalėdami pasišalinti iš minėto buto dėl degančio išėjimo, gelbėdamiesi nuo gaisro metu plintančios ugnies, iššoko iš septintame aukšte esančio buto balkono ant žemės, dėl ko M. T. P. R. itin žiauriai buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, G. N., L. P. bei E. B. itin žiauriai padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o nukentėjusysis J.

J., buvęs tuo metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gaisro metu patyrė terminius nudegimus galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose virÅ¡ugalvyje, kaktoje, abiejuose keliuose, kairio pado srityje, t.y., nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), nepilnamečiu P. S., pažeidė vieÅ¡Ä tvarkÄ , o bÅ«tent: 2012-03-25 laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val., vieÅ¡oje vietoje, t.y., daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukÅ¡to aikÅ¡telėje, jis, veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. S., bendrais vandaliÅ¡kais veiksmais, tyčia padegė Å¡io namo (duomenys neskelbtini) buto koridorių, dėl ko kilo gaisras, buvo iÅ¡kviesti ugniagesiai, ir tuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta bute buvusių asmenų, t.y.

M. S., M. T., G. N., P. R., T. M., L. P., E. B., L. I., A. K., T. D., R. K., D. V., J. J., P. P. bei kitų Å¡iame daugiabutyje gyvenančių asmenų teisė į saugiÄ ir ramiÄ aplinkÄ , taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, dėl ko dalis nurodytų asmenų iÅ¡Å¡oko iÅ¡ septinto aukÅ¡to, dauguma gyventojų buvo evakuoti iÅ¡ savo butų, o T. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, P. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ tyrimÄ , kadangi kitas asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų (toliau – kitas asmuo), nepilnamečiu P. S., padėjėju L.

B. visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2012-03-25 laikotarpyje nuo 02.40 val. iki 02.56 val. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės septinto aukÅ¡to aikÅ¡telėje, jis veikdamas kartu su kitu asmeniu ir P. S., bendrais veiksmais, tyčia padegė Å¡io namo (duomenys neskelbtini) buto koridorių, dėl ko kilo gaisras, ir visuotinai pavojingu bÅ«du buvo sugadintas E. I., E. S., V. G., V. G., K. L., M. Ž., V. N., G. I., R. D., R. Ž., G.

L. didelės vertės turtas už bendrÄ 222 786,97 Lt (64 523,57 EUR) sumÄ . Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendį, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir atmesti jo atžvilgiu pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius arba suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nepripažįsta jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, laikosi savo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų apie tai, jog jis žinojo, kad M.

T. gyvena septintame aukÅ¡te, nežinojo jo namo laiptinės durų kodo; su M. S. nebuvo susipykęs, su juo nekonfliktavo, nežino, ar tarp kitų bute buvusių asmenų vyko konfliktas, negali pasakyti, kas jį sumušė, nes nežino, negali pasakyti, kuriuo metu jis išėjo iÅ¡ M. T. buto, neatsimena, kaip atsidÅ«rė ligoninėje, nes buvo per daug iÅ¡gėręs. Nuteistojo teigimu, jis į M. T. butÄ nepylė degaus skysčio ir nepadegė M. S., nežino, kas galėjo tai padaryti, neatsimena, kad bute buvo gaisras, nepamena, kad degalinėje pylėsi benzinÄ bei ar įvykio vakarÄ galėjo kažkam suduoti smÅ«gius.

Pasak nuteistojo, kai jis iÅ¡eidinėjo iÅ¡ M. T. buto, gaisro nebuvo, benzino kvapo nesijautė, nuteistasis nematė, kaip kažkas pilstė benzinÄ , pamena, kad jį tempė P. D., todėl P. S., atsimuÅ¡damas į sienÄ , susižalojo galvÄ ir rankÄ . Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jo kaltumÄ , vadovavosi antros P. S. medicininės apžiÅ«ros specialisto iÅ¡vada, apžiÅ«ra buvo atlikta, praėjus po įvykio daugiau nei mėnesiui. Nors Å¡ioje iÅ¡vadoje nėra kategoriÅ¡kų konstatavimų dėl P. S. neva patirtų terminių sužalojimų, yra formuluotės „tikėtina“, „galima įtarti“, teismas dėl nuteistajam nežinomų priežasčių vadovavosi Å¡ia specialisto iÅ¡vada, o tai įrodo, kad teismo proceso metu įrodymai buvo pasirenkami selektyviai, vien tik palankÅ«s valstybiniam kaltinimui.

Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis nenuosekliais M. T. parodymais. M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atidarius buto duris, P. (pravarde „Pilia“) bei Ma. pradėjo pilti į butÄ bei ant draugo Mi. benzinÄ , kad tai buvo benzinas, suprato iÅ¡ kvapo, benzinÄ pylė iÅ¡ dviejų plastmasinių 5 L kanistrų; P. („Pilia“) ir Ma. buvo įžengę į butÄ , laistė benzinÄ koridoriuje, o P. („(duomenys neskelbtini)“, t. y. P. S.) ir ketvirtas vaikinas tiesiog stovėjo ir nieko nedarė; paskui kažkuris iÅ¡ keturių vaikinų uždegė degtukÄ ir metė. 2012 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu M.

T. atpažino vaikinÄ vardu Ma., kuris yra P. („(duomenys neskelbtini)“, t. y. P. S.) brolis, kaip asmenį, kuris apipylė benzinu M. T. buto koridorių bei M. S.; papildomos 2012 m. balandžio 3 d. apklausos metu liudytojas M. T. parodė, jog matė, kaip Ma. apipylė Mi. benzinu iÅ¡ 5 L bakelio, be to, matė, kaip P. („(duomenys neskelbtini)“) taip pat pylė benzinÄ ; Ma. turėjo rankoje žiebtuvėlį, tačiau M. T. nematė, ar Ma. panaudojo tÄ Å¾iebtuvėlį, P. („(duomenys neskelbtini)“) turėjo rankose degtukų dėžutę, tikrai matė, kaip P. „(duomenys neskelbtini)“ uždegė vienÄ degtukÄ ir metė jį į Mi. 2012 m. balandžio 25 d. papildomos apklausos metu M.

T. parodė, kad P. D. padegė M. S., tačiau nematė, kas padegė koridorių. Nuteistasis nurodo, kad jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio įvykio naktį, kai jo brolis M. S. pirko benzinÄ degalinėje; jis nežinojo, kÄ jo brolis buvo sutaręs daryti su P. D., jis buvo labai girtas, nesitarė su broliu ir P. D. padegti M. S. bei jo buto ar sukelti sužalojimus kitiems asmenims. Todėl galima konstatuoti vykdytojo ekscesÄ M. S. ir P. D. nusikalstamų veikų atžvilgiu. Nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra iÅ¡ esmės neteisingas, tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai nusižengta teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad įvykio metu nuteistasis P. S. buvo nepilnametis, gyveno Å¡eimoje kartu su tėvais, mokėsi vidurinėje mokykloje, kuriÄ baigė, bÅ«damas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atmetant pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino bylos įrodymus neiÅ¡samiai, atmestinai ir pavieniui, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės vadovavosi tik nukentėjusiojo M.

T. parodymais, kurie buvo nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, o kartais ir nelogiÅ¡ki. Apelianto teigimu, M. T. parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ patvirtina tai, kad jis apklausų metų skirtingai nurodė, kaip buvo atidarytos buto durys (pirmos apklausos metu tvirtino, kad jas atidarė M. S., iÅ¡ karto priėjęs prie durų suskambėjus skambučiui, o vėlesnių apklausų metu jis nurodė, jog jis pats pirmas priėjo prie durų ir pamatęs pro durų akutę jaunuolius, pasakė, kad nereikia jiems atidaryti durų);

M. T. tiksliai nesugebėjo pasakyti, kiek talpų atsinešė jaunuoliai į įvykio vietÄ , bei kokio pavidalo tos talpos buvo; tiksliai nesugebėjo nurodyti, kokia priemone buvo padegtas butas bei kas turėjo tÄ priemonę, iÅ¡ jo parodymų sudėtinga atsekti logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ Ä¯vykių sekÄ , kaip buvo padegtas koridorius ir M. S. Pasak apelianto, M. T., dėliodamas įvykio detales bei jas pasakodamas, naudojasi savo vaizduote ir pasikliauja jos sukurtomis detalėmis taip, kaip jam atrodo, o ne taip, kaip jis iÅ¡ tikrųjų matė; sudėtinga surasti ir logiÅ¡kÄ sekÄ dėl M. T. nurodomos vietos, iÅ¡ kurios jis stebėjo įvykį, nes jeigu jis teisingai nurodo jo buvimo vietÄ bute, tai iÅ¡ jos jis niekaip negalėjo matyti įvykių, kurie vyko prie buto durų ir koridoriuje.

Be to, yra aiškiai jaučiamas M. T. pyktis P. D. atžvilgiu dėl jo sutrikdytos sveikatos. Apeliantas pažymi, kad įvykio metu M. T. buvo neblaivus, nes gėrė degtinę su brendžiu, kuriuos sumaišius yra labai apsunkinamas asmens suvokimas, matoma realybė bei atmintis, todėl negalima pasitikėti M. T. parodymais. M. T. pateiktas atvykusių jaunuolių išsidėstymas nesutampa su visų kitų asmenų pateiktu ir teismo nustatytu jaunuolių stovėjimo eiliškumu, be to, ir kiti M. T. parodymai nesutampa su kitų liudytojų duotais parodymais: kiti liudytojai (G.

N., R. K., L. P., J. J. bei L. I.) parodė, kad iÅ¡ pradžių M. S. atbėgo Å¡lapias (apipiltas kažkokiu skysčiu), bet jis dar nedegė, o liepsna jį pasivijo iÅ¡ koridoriaus, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nedetalizavo, kokiu bÅ«du užsiliepsnojo M. S. (jį padegė tyčia, tiesiogiai metant uždegtÄ degtukÄ , ar jis užsidegė liepsnai atsivijus nuo koridoriaus grindų). Apelianto teigimu, įvykio iÅ¡vakarėse nebuvo kalbama apie jokį smurtÄ ar kerÅ¡tÄ , jis manė, kad jaunuoliai vyksta pasikalbėti, taip bandydami iÅ¡siaiÅ¡kinti susidariusiÄ situacijÄ , todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo iÅ¡ankstinis P. D. susitarimas su kitais kaltininkais atkerÅ¡yti.

Pasak apelianto, jis nesuvokė ir nematė, kokiu tikslu ir kam M. S. neša bakelį, buvo tik vienas bakelis, o antros talpos nebuvo (jos neužfiksavo nei vaizdo kameros, nei liudytojai), apeliantas nesitikėjo, kad M. S. panaudos bakelį bute, į kurį jie ėjo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad P. D. laikė buto duris; pasak apelianto, jis buto durų nelaikė, kai buvo atidarytos durys, jis prie jų stovėjo, trys vaikinai siauroje laiptinės aikštelėje negalėtų kitaip išsidėstyti, o durys atsidaro į buto išorinę pusę.

Apeliantas nurodo, kad jis matė, jog bute vaikščiojo asmuo su cigarete rankoje, todėl suvokęs galimus baisius padarinius, staigiai griebė P. S. rankÄ ir pasileido bėgti žemyn, jam bėgant gaisras bute dar nebuvo kilęs, o M. S. dar liko prie buto. Apeliantas teigia, kad jis nesuvokė ir jam nebuvo žinoma, kam bus panaudotas benzino bakelis, ir juo labiau jis neiÅ¡reiÅ¡kė pritarimo įvykio metu padarytai nusikalstamai veikai; jis neturėjo jokių planų kerÅ¡yti bute esantiems asmenims, jis pats nebuvo nei apsvilęs, nei apdegęs (kaip ir jo drabužiai ar avalynė), o tai įrodo, kad jis padegime nedalyvavo.

Apelianto veikloje neįmanoma įžiÅ«rėti jo vidinio ryÅ¡io su nusikaltimo padarymu, nes jis suprato galimas pasekmes tik tada, kai pamatė balÄ ant koridoriaus grindų, o tuo metu nusikaltimas jau buvo vykdomas be jo žinios ir pagalbos, jam prie jo neprisidedant ir neturėjus galimybės sustabdyti jo; apeliantas, supratęs įvykių linkmę, iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ Å¡ios padėties, jos vengdamas ir neskatindamas arba kažkaip kitaip neprisidėdamas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus, jų nelygino ir negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, M.

T. versijÄ pripažino kaip tinkamÄ , tačiau M. T. įvykio metu stovėjo už koridoriaus kampo ir prieÅ¡ tai vartojo nemažai alkoholio. Teismas neatliko savo pareigos ir neiÅ¡tyrė objektyviai pateiktų įrodymų, neatliko jų lyginamosios analizės, nesirėmė visais kitais pateiktais įrodymais ir nevertino jų patikimumo. Byloje esančios abejonės yra akivaizdžios, nes liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, nėra įrodymų, patvirtinančių P. D. kaltę.

Nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2014 m. spalio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, nepriteisiant žalos atlyginimo M. T. naudai iÅ¡ nuteistojo L. B. bei padidinant priteisiamos iÅ¡ nuteistųjų P. S. ir P. D. neturtinės žalos dydį iki 1 000 000 Lt (289 620 EUR), mažinant jÄ nukentėjusiajam jau sumokėta 6 500 Lt (1882,53 EUR) suma, bei priteisiant 15 368,61 Lt (4 451,06 EUR) turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų nusprendė patenkinti nukentėjusiojo M.

T. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisdamas solidariai 150 000 Lt (43 443 EUR) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ visų nuteistųjų, ir neiÅ¡sprendė nukentėjusiojo praÅ¡ymo dėl 15 368,61 Lt (4 451,06 EUR) turtinės žalos priteisimo. Pasak apelianto, jis neprašė teismo priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistojo L. B., todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nenurodė jokių M. T. patirtos neturtinės žalos vertinimo kriterijų ar motyvų, dėl ko sumažino praÅ¡omÄ priteisti 1 000 000 Lt (289 620 EUR) dydžio sumÄ daugiau kaip 6 kartus, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad M.

T. visiÅ¡kai nepasveiks, nėra jokių perspektyvų, kad jis vėl pradės vaikščioti bei gyventi normalų gyvenimÄ , nebus prikaustytas prie lovos ar neįgaliojo vežimėlio. Teismas neįvertino nukentėjusiojo pateikto jo neturtinės žalos paskaičiavimo. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė atmesti nuteistųjų P. S. ir P. D. apeliacinius skundus, bei iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiojo M. T. atstovo apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiojo M. T. atstovas advokatas D.

Varnas prašė patenkinti jo apeliacinį skundÄ bei atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus. P. S. ir P. D. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus bei atmesti nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato D. Varno apeliacinį skundÄ . Nuteistųjų P. S. ir P. D. apeliaciniai skundai atmetami. Nukentėjusiojo M. T. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl nuteistųjų P. S. ir P. D. veiksmų kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji P. S. ir P. D. nuteisti už tai, kad jie bendrais veiksmais kartu su kitu asmeniu, padegė buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), koridorių bei nukentėjusįjį M.

S., dėl ko pastarasis mirė (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 7, 8 p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iais bendrais veiksmais nuteistieji taip pat padarė įvairaus masto sveikatos sutrikdymus byloje nurodytiems nukentėjusiesiems (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 5-8 p.; 138 str. 2 d. 5-8 p.), pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.) bei sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.). Byloje nėra ginčijama tai, kad butas (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusysis M.

S. padegti 2012 m. kovo 25 d. 02.30 val. tuo metu, kai nuteistieji bei kitas asmuo atvažiavo į minėtÄ butÄ , taip pat nėra ginčijamos nusikaltimų pasekmės. Tačiau apeliaciniuose skunduose apeliantai P. S. ir P. D. nurodo, kad jie neatliko veiksmų, kuriais buvo padegtas butas ir M. S., kad tarp kaltininkų nebuvo tokio susitarimo, bei kad įvyko vykdytojo (asmens, kuris iÅ¡ tikrųjų padegė butÄ ir nukentėjusįjį M. S.) ekscesas. Å io apeliacinio proceso nagrinėjimo ribos – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyto nuteistųjų P. S. ir P. D. veiksmų apimties nustatymo ir kvalifikavimo, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teisingumas.

Pasak nuteistųjų, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, remdamasis tik nenuosekliais ir nelogiÅ¡kais nukentėjusiojo M. T. parodymais, padaręs iÅ¡vadÄ , kad P. S. ir P. D. padegė buto koridorių bei M. S. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Spręsdamas, ar iÅ¡nagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme numatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Bylos duomenimis (kaltinamųjų, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais) nustatyta, kad buto padegimo aplinkybes (tarp jų – benzino pylimo į koridorių ir ant nukentėjusiojo M. S., nukentėjusiojo padegimo faktus) turėjo galimybę betarpiškai stebėti nuteistieji P. S., P. D., liudytojas A. L., kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, nukentėjusieji M. S. ir M. T., kurie padegimo metu buvo prie buto slenksčio arba koridoriuje. Nuteistasis P. S. bylos nagrinėjimo metu (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu) nurodė, kad neprisimena daugelio įvykio aplinkybių, nes buvo labai girtas.

Nuteistasis P. D. parodė, kad nedalyvavo, padegant butÄ , iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino iÅ¡ karto po to, kai pamatė balÄ ant buto koridoriaus grindų. Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam ir kaltinamiesiems, atvykus į įvykio vietÄ kartu su kitu asmeniu, pastarasis pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ buto koridorių, tai pamatęs A. L. nubėgo laiptais žemyn, paėmęs su savimi kaltinamÄ jį L. B., prie buto liko stovėti P. D., P. S. ir kitas asmuo (13 b. t., 83-87 l.). Visi minėti asmenys (P. S., P. D., A.

L. ir L. B.) negalėjo paaiÅ¡kinti teismui, kokiu bÅ«du butas buvo padegtas, teigė, jog jie nematė, buto padegimo momento, patys neatliko jokių veiksmų, sukėlusių gaisrÄ . Ä®vertinus A. L. parodymus, bei tai, kad byloje nėra galimybės apklausi paieÅ¡komo asmens bei žuvusio nukentėjusiojo M. S., galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vieninteliai asmenys, kurie gali paliudyti tiesos nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes yra betarpiÅ¡kai stebėję padegimo faktÄ nuteistieji P. S., P. D. ir nukentėjusysis M.

T. Kaip minėta, nuteistasis P. S. parodė, kad neprisimena daugelio įvykio aplinkybių, kadangi buvo labai girtas, tačiau kartu parodė, kad neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti gaisrÄ nukentėjusiojo bute. Nuteistasis P. D. taip pat neigia, kad atliko kažkokius veiksmus, buvusius priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu gaisru. Tačiau nuteistųjų parodymai vertinami kaip gynybinė pozicija, o jų iÅ¡keltos versijos paneigtos nukentėjusiojo M. T. parodymais, kuriuos patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas buto padegimo aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. T. parodymais apie buto ir M. S. padegimo detales, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 2 d.). Nukentėjusysis M. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. kovo 14 d., parodė, kad 2012 m. kovo 25 d. įvykį jis prisimena, Å¡iÄ dienÄ , apie 2.30 val. į butÄ atvyko P. S., M. S., P. D. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kuriems duris atidarė M.

S.; kai pastarasis atidarė duris, M. S. iÅ¡ karto pradėjo pilti benzinÄ , paskui P. D., paėmęs iÅ¡ M. S. benzino talpÄ , taip pat pradėjo pilti benzinÄ ant grindų, o P. S. paÅ¡lakstė benzinu koridorių, pylė jį laiptinėje iÅ¡ plastmasinio butelio, kad nukentėjusieji neiÅ¡eitų iÅ¡ buto; M. S. pylė benzinÄ ant nukentėjusiojo M. S., o P. D. metė degtukÄ Ä¯ M. S., ir iÅ¡ karto „pasipylė“ ugnis (2 b. t., 19-22 l.). Å ie nukentėjusiojo parodymai yra tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, be to, jie iÅ¡ esmės atitinka nukentėjusiojo anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (tyrėjui) duotus parodymus.

Nukentėjusysis kitÄ dienÄ po įvykio, t. y. 2012 m. kovo 26 d., parodė tyrėjui, kad įvykio naktį, į butÄ atėjo P. S., Ma. (P. S. brolis), P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (P. D.) ir dar vienas vaikinas, kurio nukentėjusysis nespėjo įžiÅ«rėti; M. S. atidarius duris, M. T. pamatė, kad M. S. ir P. D. iÅ¡ karto pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ buto koridorių ir ant M. S., paskui kažkas iÅ¡ keturių vaikinų uždegė degtukÄ ir metė, tuo metu M. T. nuėjo už koridoriaus kampo ir viskÄ stebėjo iÅ¡ ten (1 b. t., 193-195 l.).

IÅ¡ 2012 m. kovo 27 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad M. T. iÅ¡ karto po įvykio atpažino P. S., kaip asmenį, atvykusį į butÄ Ä¯vykio naktį kartu su P. D. ir M. S., pastarieji pylė benzinÄ Ä¯ buto koridorių (1 b. t., 196-199 l.). Nukentėjusysis M. T. 2012 m. kovo 27 d. taip pat atpažino P. D., kaip asmenį, atvykusį su P. S. įvykio naktį į butÄ , parodė, kad P. D. pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ buto koridorių bei ant M. S., o paskui kažkuris iÅ¡ vaikinų padegė butÄ (2 b. t., 1-3 l.).

Nukentėjusysis M. T. 2012 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui parodė, kad matė, kaip M. S. ir P. D. pylė benzinÄ Ä¯ butÄ iÅ¡ 5 l talpos, P. D. turėjo rankose degtukų dėžutę, uždegė vienÄ degtukÄ ir metė jį į M. S. (2 b. t., 10, 11 l.). Nukentėjusysis apklausiamas apie įvykį po mėnesio, t. y. 2012 m. balandžio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui parodė, kad matė, jog M. S. turėjo rankose 5 l talpÄ , kurioje buvo benzinas, iÅ¡ Å¡ios talpos jis apipylė M.

S., o P. D. metė į M. S. degtukÄ , matė, kad P. D. taip pat pylė benzinÄ Ä¯ koridorių ir prie durų, o P. S. turėjo rankose mažesnį 2 l talpos butelį, tačiau nukentėjusysis nematė, kÄ P. S. su juo darė (2 b. t., 14-16 l.). Apie esmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis parodė iÅ¡ esmės neprieÅ¡taringai, po patirtų itin sunkių sužalojimų gerėjant sveikatai palaipsniui atkÅ«rė įvykio detales. Vertinant nukentėjusiojo M. T. parodymų tikrumÄ ir patikimumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis apklausiamas pirmÄ kartÄ iÅ¡ karto po įvykio buvo Å¡oko bÅ«senoje, dėl ko iÅ¡ esmės negalėjo paaiÅ¡kinti visų įvykio detalių.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, duotų įvairiu laiku (tačiau ne vėliau kaip per mėnesį nuo įvykio), matyti, kad M. T. per vienÄ mėnesį atkÅ«rė beveik visas įvykio detales (tarp jų – asmenis, kurie laistė benzinÄ bute bei metė degtukÄ ). Tai, kad nukentėjusiojo minėtos įvykio detalės nebuvo nurodytos iÅ¡ karto, nesudaro pagrindo teigti, jog M. T. parodymai, duoti skirtingu laiku, yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Apeliantai teigia, kad negalima pasitikėti nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, kad byloje apklausti kiti nukentėjusieji ir liudytojai parodė, jog matė, kad benzinÄ Ä¯ koridorių pylė tik paieÅ¡komas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas.

Tačiau Å¡ios nuteistųjų nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. T. parodymų patikimumu. Kaip minėta, tik kaltinamieji P. S., P. D., liudytojas A. L., nukentėjusysis M. T., kitas asmuo (kurio atžvilgiu ikiteismini tyrimas yra atskirtas) bei žuvęs nukentėjusysis M. S. galėjo matyti buto padegimo detales. Kiti asmenys, buvę bute, galėjo stebėti tik kai kurias padegimo aplinkybes, kadangi dalis bute buvusių žmonių buvo kambaryje, dalis – virtuvėje, ir galėjo stebėti tik dalį gaisro aplinkybių, bet ne visÄ padegimo procesÄ .

Apeliantų teiginiai, kad M. T. davė juos kaltinančius parodymus dėl to, kad buvo supykęs ant jų, nes gaisro metu patyrė sužalojimus, dėl kurių Å¡iuo metu yra neįgalus, yra subjektyvi nuteistųjų nuomonė, gynybinė pozicija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Be to, nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad nuteistasis P. D. metė degtukÄ Ä¯ nukentėjusįjį M. S. netiesiogiai patvirtina ir liudytojo D. V. parodymai. Teisiamajame posėdyje D.

V. parodė, kad praėjus savaitei nuo įvykio, jis lankė M. T. ligoninėje, ir nukentėjusysis jam papasakojo apie tai, kad P. D. metė degtukÄ buto koridoriuje (13 b. t., 49-54 l.). Å ie liudytojo parodymai atitinka D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, bei perskaitytus teisiamajame posėdyje, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jais abejoti (3 b. t., 26, 27 l., Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.). Aplinkybę, kad butas buvo padegtas, bÅ«tent, metus uždegtÄ degtukÄ koridoriuje, patvirtina ir 2012 m. birželio 25 d.

Specialisto iÅ¡vados „Dėl 2012 m. kovo 25 d. kilusio gaisro daugiabutyje gyvenamame name ((duomenys neskelbtini))“ duomenys apie tai, kad gaisro židinio zona – buto koridoriaus patalpos dalyje, esančioje Å¡alia įėjimo į butÄ durų; gaisro kilimo priežastis – įneÅ¡to paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio (degančio degtuko) poveikis (1 b. t., 61-65 l.). Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. T. parodymais. Byloje esančių įrodymų visuma (nukentėjusiojo M.

T., liudytojo D. V. parodymai, 2012 m. birželio 25 d. Specialisto iÅ¡vados duomenys) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis P. D. dalyvavo buto padegimo procese, tiek laistydamas benzinÄ Ä¯ koridorių, tiek mesdamas degantį degtukÄ Ä¯ nukentėjusįjį M. S., ir tokie jo veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais – M. S. žūtimi, byloje esančių nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymais, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu bei didelės vertės turto sugadinimu. Byloje įrodyta, kad Å¡iame procese nagrinėjamų konfliktų ir nusikaltimų iniciatoriumi, kurstytoju ir vykdytoju buvo nuteistasis P. S. Pastarasis neigia tai, kad konfliktavo M. T. gimtadienyje su kažkuriuo iÅ¡ vakarėlio svečių.

Tačiau bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad P. S. ir kiti kaltinamieji važiavo į M. T. nuomojamÄ butÄ dėl to, kad P. S. buvo ten neva nuskriaustas, bÅ«tent, P. S. buvo susidorojimo su vakarėlio dalyviais iniciatoriumi ir kurstytoju bei vykdytoju. Aplinkybę, kad P. S., Å¡vęsdamas M. T. gimtadienį pastarojo nuomojamame bute, konfliktavo su vienu iÅ¡ gimtadienio svečių patvirtina ne tik nukentėjusiojo M. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir kitų gimtadienyje dalyvavusių asmenų parodymai.

Nukentėjusysis E. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. kovo 25 d. jis su draugais šventė M. T. gimtadienį, tarp svečių buvo ir P. S., kuris apie 24.00-00.30 val. susikivirčijo su vienu iš svečių, jie susimušė, bet paskui L. B. išvedė P. S. iš buto. Šiuos nukentėjusiojo E. B. parodymus patvirtina ir nukentėjusysis L. I., kuris parodė, kad M. T. gimtadienyje P. S. pradėjo konfliktuoti su vienu į gimtadienį atėjusiu vaikinu, dėl ko L. B. išvedė P. S. namo. Liudytojas J.

J. taip pat parodė, kad, švenčiant M. T. gimtadienį, P. S. prasidėjo isterija nuo girtumo, jis buvo neadekvatus, susibarė su M. S. draugais, stumdėsi su vienu iš M. S. draugų, tada kažkas pasakė L. B. išvesti P. S. iš buto, kad negadintų šventės. Šiuos parodymus patvirtino vakarėlyje dalyvavęs liudytojas D. V. Tai, kad įvykio iniciatorius buvo P. S. patvirtina ir nuteistųjų P. D., L. B., liudytojų A. L., E. B. parodymai. Nuteistasis P. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. kovo 24 d. vakare kartu su drauge E. B. buvo pas M.

S. (P. S. brolį), naktį į M. S. namus atvažiavo P. S. su L. B. L. B. papasakojo visiems, kad buvo su P. S. gimtadienyje, kur pastarasis susimušė su kažkuo, todėl jie išėjo iÅ¡ baliaus; tada, pasak nuteistojo P. D., kažkas pasakė, jog reikia važiuoti „iÅ¡siaiÅ¡kinti“. P. D. parodė, kad matė, jog M. S. nešėsi 5 l bakelį, kurį vėliau jis kartu su M. S. benzino kolonėlėje pripildė benzino, paskui P. D., M. S., P. S., L. B. ir A. L. nuvažiavo iki „IKI“ parduotuvės taksi automobiliu, iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio ėjo link daugiabučių, kažkas parodė butÄ , kuriame M.

T. Å¡ventė gimtadienį (14 b. t., 8-16 l.). Nuteistasis L. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis ir P. S. buvo M. T. gimtadienyje, kur P. S. susimušė su vienu iÅ¡ gimtadienio svečių, tada L. B. iÅ¡vedė P. S. namo, kur buvo M. S., P. D., A. L.; P. S. papasakojo savo broliui, kad buvo vakarėlyje pas M. T., kur P. S. sumušė, tada M. S. pasakė, kad reikia važiuoti „iÅ¡siaiÅ¡kinti“; M. S. atsinešė 5 l talpÄ nuo vandens, tuo metu L. B. kalbėjo su P. S., kuris pasakė, kad „nuvažiuos ir duos į snukį“, todėl P. S., M.

S., A. L., P. D. ir L. B. įsėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo prie M. T. namų, prieÅ¡ tai nuvažiavo į degalinę, kur M. S. užpylė benzino į 5 l talpÄ ; važiuojant automobiliu, P. S. buvo agresyviai nusiteikęs, jis buvo piktas, atvažiavus visiems į degalinę, P. S. sakė, kad „duos į snukį“; kai visi atvažiavo prie „IKI“ parduotuvės taksi automobiliu keliÄ Ä¯ M. T. butÄ rodė P. S., kuris ėjo priekyje (14 b. t., 75-84 l.). Liudytojas A. L. parodė, kad 2012 m. kovo 24 d. jis buvo M.

S. namuose, kur naktį atėjo P. S. su L. B.; P. S. buvo su suplėšytais marÅ¡kiniais, P. buvo sudaužytas, su mėlyne ant veido, P. S. papasakojo, kad jį sumušė baliuje, M. S. supyko, pasakė, kad „reikia aiÅ¡kintis“, atsinešė 5 l plastmasinę tarÄ ; paskui visi (L. B., A. L., M. S., P. S. ir P. D.) susėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į degalinę, M. S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir su 5 l talpa nuėjo iki operatorės, susimokėjo ir ėjo link benzino pistoleto, tada A.

L. pastÅ«mė M. S., iÅ¡muÅ¡damas 5 l talpÄ pastarajam iÅ¡ rankų, po ko P. D. priėjo prie jų, pastÅ«mė A. L., pasikėlė tarÄ ir nuėjo prisipilti benzino; kai visa kompanija nuvažiavo iki „IKI“ parduotuvės, keliÄ iki M. T. buto rodė P. S., nes jis ėjo priekyje; kai visi atvyko prie M. T. buto, duris atidarė vienas iÅ¡ bute buvusių vaikinų, tada P. S. per A. L. petį griebė tÄ vaikinÄ , nes, galbÅ«t, prisiminė, kas jį (P. S.) skriaudė, tada M. S. pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ koridorių, o A.

L., tai pamatęs, nubėgo žemyn laiptais (13 b. t., 83-87 l.). Liudytoja E. B. parodė, kad P. S., grįžęs iÅ¡ vakarėlio pasakė M. S., jog jį sumušė, tada M. S. ir P. S. nuėjo į Å¡onÄ , ir apie kažkÄ pradėjo kalbėtis, po ko kažkuris iÅ¡ vaikinų (ar A. L., ar M. S., ar P. S.) pasakė, kad reikia važiuoti „iÅ¡siaiÅ¡kinti“. Ä®vertinus kaltinamųjų P. D., L. B. bei liudytojų A. L. ir E. B. parodymus, apie tai, kad paieÅ¡komas asmuo nusprendė važiuoti „iÅ¡siaiÅ¡kinti“ pas M.

T., paskatintas P. S. pasakojimo apie tai, jog pastarasis buvo sumuÅ¡tas vakarėlyje, P. S., važiuodamas taksi automobilyje elgėsi agresyviai, Å¡aukdamas, kad „duos į snukį“, bÅ«tent, P. S. parodė keliÄ Ä¯ M. T. butÄ , bei buvo pirmas, kuris pradėjo „aiÅ¡kintis“ santykius, griebdamas buto duris atidariusį vaikinÄ (M. S.), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad P. S. veiksmai paskatino paieÅ¡komÄ asmenį, bei P. D. kartu su P. S. nuvažiuoti 2012 m. kovo 25 d. į M. T. nuomojamÄ butÄ , iÅ¡pilti benzinÄ Ä¯ buto koridorių ir ant M.

S. bei padegti buto koridorių ir nukentėjusįjį M. S. Byloje pakanka įrodymų (aukščiau minėtų nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų), patvirtinančių, kad nuteistasis P. S. buvo byloje nustatytų nusikaltimų iniciatorius, kurstytojas (paskatino paieÅ¡komÄ asmenį ir P. D. susidoroti su jį neva nuskriaudusiais asmenimis, parodė butÄ , kuriame tuo metu buvo jo tariami skriaudikai, parodė asmenį, t. y. nukentėjusįjį M. S., kuris atseit jį nuskriaudė) ir vykdytojas (pylė benzinÄ Ä¯ buto koridorių), buvusius priežastiniame ryÅ¡yje su nusikaltimų pavojingais padariniais.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji neigia buvimÄ susitarimo padaryti nusikalstamas veikas, tvirtina, kad buto koridoriaus ir nukentėjusiojo padegimas buvo vykdytojo (paieÅ¡komo asmens) veiksmų ekscesas. Kaip minėta, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad abu apeliantai atliko veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryÅ¡yje su buto ir nukentėjusiojo M. S. padegimu bei kitomis byloje nustatytomis nusikalstamų veikų pasekmėmis. Vertinant apeliantų versijas apie vykdytojo ekscesÄ , bÅ«tina turėti omenyje, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalis).

Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ . Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai bÅ«tų iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , kaip padarytÄ bendrininkų grupės, bÅ«tina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas jÄ Ä¯vykdyti, tačiau Å¡is susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar iÅ¡reikÅ¡tas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planÄ ), taip pat nėra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudÅ«s ryÅ¡iai, ir pan., nes tai nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai.

Tai reiÅ¡kia, kad veika gali bÅ«ti pradėta ir spontaniÅ¡kai. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d.). Vykdytojo ekscesas galimas tik tada, kai bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra konkretus. Tik esant konkrečiam nusikalstamam susitarimui jo vykdytojas gali nuo susitarimo nukrypti. Apeliantas P. S. apeliaciniame skunde neigia buvimÄ susitarimo su P. D. ir kitu asmeniu dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų, tačiau tvirtina, kad buvo labai girtas ir neprisimena daugelio įvykio aplinkybių (tarp jų – kas jį sumušė bute (duomenys neskelbtini), kada jis išėjo iÅ¡ M. T. buto, kaip jis atsidÅ«rė ligoninėje po įvykio, kaip prieÅ¡ tai pylėsi benzinÄ degalinėje, kad bute buvo gaisras).

Nuteistasis P. D. nurodo, kad jis, P. S. ir kitas asmuo susitarė nuvažiuoti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame neva P. S. buvo nuskriaustas, siekdami „iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ â€œ, tačiau P. D. nesuvokė, kokiu tikslu kitas asmuo nešėsi benzino bakelį į butÄ (duomenys neskelbtini), nesitikėjo, kad benzinas bus panaudotas padegimui. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji P. D., P. S. bei paieÅ¡komas asmuo, vykdami į įvykio vietÄ , buvo konkrečiai žodžiu sutarę, kad nuvažiuos į butÄ , padegs jį, tokiu bÅ«du atkerÅ¡ys P. S. skriaudėjams.

IÅ¡ nuteistojo L. B. ir liudytojo A. L. parodymų matyti, kad paieÅ¡komas asmuo, pasiėmęs 5 l talpÄ , liepęs taksi vairuotojui važiuoti į degalinę, nepasakojo, kokiu tikslu jis paėmė minėtÄ talpÄ , automobilyje nebuvo kalbama apie tai, kam reikalingas degalinėje paieÅ¡komo asmens ir P. D. užpiltas į plastikinę talpÄ benzinas. Tačiau vakaro kontekstas (t. y. P. S. tariamas nuskriaudimas, paieÅ¡komo asmens aiÅ¡kiai žodžiu iÅ¡reikÅ¡tas siekis „iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ â€œ, P. S. agresyvus nusiteikimas taksi automobilyje) leido suprasti nuteistiesiems, kad benzinas bus panaudotas, bÅ«tent, „aiÅ¡kinantis“ situacijÄ dėl P. S. tariamo nuskriaudimo.

Juolab kad paieÅ¡komas asmuo ne paliko talpos su benzinu taksi automobilyje (nors prieÅ¡ tai prašė taksi vairuotojo palaukti jų sugrįžtant), o paėmė su savimi, eidamas į M. T. nuomojamÄ butÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji suprato, jog paieÅ¡komo asmens neÅ¡amas į M. T. butÄ benzinas bus panaudotas ne kokiems nors kitiems tikslams, o, bÅ«tent, „aiÅ¡kinantis“ santykius su P. S. tariamais skriaudikais. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai paieÅ¡komas asmuo pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ buto koridorių, A.

L. ir L. B. iÅ¡ karto nubėgo daugiabučio namo laiptais žemyn, numatydami galimus tolimesnius pavojingus paieÅ¡komo asmens veiksmus. Tačiau nei P. S., nei P. D. nurodytu momentu, t. y. kai paieÅ¡komas asmuo pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ koridorių, nepaliko įvykio vietos, prieÅ¡ingai, atliko veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryÅ¡yje su bute kilusiu gaisru – abu pylė benzinÄ Ä¯ buto koridorių, o P. D. metė uždegtÄ degtukÄ Ä¯ M. S. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendra P. D. ir P. S. tyčia susidoroti su bute esančiais asmenimis buto ir M.

S. padegimo bÅ«du buvo susiformavusi dar prieÅ¡ kaltinamiesiems atvykstant į M. T. nuomojamÄ butÄ , t. y. jau tuo metu, kai paieÅ¡komas asmuo kartu su P. D. užsipylė benzino degalinėje bei vėliau jiems einant su užpilta benzinu 5 l talpa į M. T. nuomojamÄ butÄ . Vėlesni paieÅ¡komo asmens, P. S. ir P. D. veiksmai (kai paieÅ¡komas asmuo pradėjo pilti benzinÄ Ä¯ buto koridorių, paskui – ant nukentėjusiojo M. S., P. D. ir P. S. taip pat pylė benzinÄ , o P. D. metė uždegtÄ degtukÄ Ä¯ M.

S.) tik patvirtina nuteistųjų iÅ¡ anksto susiformavusiÄ tyčiÄ padegti nukentėjusiojo butÄ . Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji konkliudentiniais veiksmais susitarė atkerÅ¡yti nukentėjusiesiems, padegant pastarųjų nuomojamÄ butÄ bei M. S. Nuteistųjų versija apie susitarimo nebuvimÄ ir vykdytojo ekscesÄ yra paneigta, nustačius kad ir P. S., ir P. D. atliko veiksmus, buvusius priežastiniame ryÅ¡yje su nusikaltimų pavojingais padariniais. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ir P. S., ir P. D. atliko neteisėtus pavojingus veiksmus, buvusius priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiojo M.

S. žūtimi, byloje nurodytais kitų nukentėjusiųjų įvairaus masto sužalojimais, didelės vertės svetimo turto sugadinimu ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino P. S. ir P. D. nusikaltimų vykdytojais ir nuteisė juos pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6, 7, 8 p., 135 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p., 138 str. 2 d. 5, 6, 7, 8 p., 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. Dėl nuteistajam P. S. paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė nuteistajam P. S. septynerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimÄ .

Apeliantas P. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra neteisinga ir turi bÅ«ti Å¡velninama, nes teismas neįvertino, kad įvykio metu jis buvo nepilnametis, gyveno Å¡eimoje kartu su tėvais, mokėsi vidurinėje mokykloje, kuriÄ baigė, bÅ«damas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai; apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų.

Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 91 str. 3 d.). Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali virÅ¡yti deÅ¡imties metų (Lietuvos Respublikos BK 90 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Remiantis nurodytomis Lietuvos Respublikos BK normomis, nepilnamečiui pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalį, gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo 4 metų iki 10 metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Skirti Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. S. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumÄ (padarytos labai sunki, sunki ir apysunkės nusikalstamos veikos), nuteistojo asmenybę (charakterizuojamas patenkinamai, baigė 12 klasių Kauno tardymo izoliatoriuje, nusikalto pirmÄ kartÄ , bÅ«damas nepilnamečiu, žalos neatlygino, administracine tvarka nebaustas, teisme buvo nenuoÅ¡irdus), tai, kad nėra jo atsakomybę Å¡velninančių aplinkybių, nustatytos P. S. atsakomybę sunkinančio aplinkybės – veikos padarytos bendrininkų grupėje, bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Teismas, įvertinęs nusikaltimų pavojingumÄ ir P. S. asmenybės pavojingumÄ , nusprendė, kad nuteistajam turi bÅ«ti paskirtos laisvės atėmimo bausmės didesnės už sankcijose numatytus vidurkius. Be to, teismas nurodė, kad P. S. skiria bausmę, pritaikydamas Lietuvos Respublikos BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, prieÅ¡ingai nei teigia P. S. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. S. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė byloje nustatytus nusikaltimus bÅ«damas nepilnamečiu, kad P. S. nusikalto pirmÄ kartÄ , iki tol mokėsi, nebuvo charakterizuojamas neigiamai.

Byloje įrodyta, kad P. S. padarė vienÄ labai sunkų (M. S. nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis), sunkų (M. T. ir P. R. sunkus sveikatos sutrikdymai sunkinančiomis aplinkybėmis), du apysunkius (byloje nurodytų nukentėjusiųjų nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai sunkinančiomis aplinkybėmis ir didelės vertės svetimo turto sugadinimas) ir vienÄ nesunkų nusikaltimus (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas). P. S. padarytos veikos pasižymi itin dideliu pavojingumu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad itin žiauriai (padegant) buvo atimta nukentėjusiojo M.

S. gyvybė, sunkiai sužalota dviejų nukentėjusiųjų sveikata, kiti nukentėjusieji (vakarėlyje dalyvavę jauni asmenys) taip pat patyrė įvairaus masto fizinius sužalojimus, sunaikintas bei sugadintas didelės vertės svetimas turtas. Pats nusikaltimų padarymo bÅ«das, padegant apipiltÄ benzinu gyvÄ Å¾mogų ir pilnÄ Å¾monių butÄ , esantį daugiabučio gyvenamojo namo 7 aukÅ¡te, rodo itin didelį Å¡iuos nusikaltimus padariusių asmenų pavojingumÄ . Dėl P. S. kartu su bendrininkais padaryto nusikaltimo vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų (M. T.) žymiai apribotos pilnaverčio sveiko žmogaus gyvenimo galimybės. Byloje nustatyti nusikaltimai turėjo ne tik fizinį, bet ir sunkų psichologinį poveikį visiems nukentėjusiesiems, ypač nukentėjusiųjų M.

S. bei M. T. Å¡eimoms. Nusikaltimai padaryti iÅ¡ esmės be dingsties, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ciniÅ¡kai ir žiauriai susidorojant su asmenimis, kurie neturėjo nieko bendro su P. S. tariamu nuskriaudimu (įvykyje dalyvavusių asmenų parodymais, asmens, kuris tariamai nuskriaudė P. S., net nebuvo buto padegimo metu M. T. ir M. S. nuomojamame bute). Tai, kad P. S. iki tol buvo charakterizuojamas patenkinamai, nebuvo teistas ir gyveno Å¡eimoje, o veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra aplinkybės, kurios parodo mažesnį Å¡io asmens ar jo padarytų veikų pavojingumÄ .

Pirmosios instancijos teismas paskyrė P. S. laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nežymiai virÅ¡ija baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijose numatytų bausmių vidurkius. P. S. nurodomos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra pagrindas suÅ¡velninti jam bausmę, nėra iÅ¡imtinės, bei rodančios mažesnį jo pavojingumÄ . Pirmosios instancijos teismo P. S. paskirta bausmė apeliacinių skundų ribose nėra nei per griežta, nei neproporcinga nuteistojo padarytų nusikaltimų bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus.

Todėl nuteistojo P. S. apeliacinio skundo praÅ¡ymas suÅ¡velninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę atmetamas. Dėl nukentėjusiojo M. T. civilinio ieÅ¡kinio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu solidariai iÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L. B. priteisė nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kovo M. T. naudai 143 500 Lt (41 560 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu neiÅ¡sprendė nukentėjusiojo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nemotyvuotai priteisė mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ bei be pagrindo priteisė žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo naudai ir iÅ¡ nuteistojo L.

B., kadangi civilinis ieÅ¡kovas neprašė priteisti žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ L. B. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 115 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Kauno apygardos teismui paduotas civilinio ieÅ¡kovo M. T. patikslintas ieÅ¡kinys, gautas pirmosios instancijos teisme 2013 m. gruodžio 12 d. (13 b. t., 140-176 l.). Å iuo patikslintu ieÅ¡kiniu civilinis ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų P. S. ir P. D. 1 000 000 Lt (289 620 EUR) neturtinės žalos atlyginimo ir 15 368,61 Lt (4 451,06 EUR) turtinės žalos atlyginimo.

Iš 2013 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nurodyto posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiojo-civilinio ieškovo patikslinto ieškinio prijungimo prie bylos: teisiamojo posėdžio pirmininkė pranešė proceso dalyviams, kad byloje gautas patikslintas ieškinys bei perskaitė pateiktus dokumentus. Proceso dalyviai neprieštaravo patikslinto ieškinio prijungimui, ir teisėjų kolegija protokoline nutartimi nutarė prijungti nukentėjusiojo pateiktus dokumentus prie bylos (14 b. t., 8-16 l.).

Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, civilinio ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo nebuvo išspręstas. Tokiu būdu buvo pažeisti nukentėjusiojo-civilinio ieškovo M. T. teisėti lūkesčiai dėl išnagrinėjimo patikslintame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo turi būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Nukentėjusysis-civilinis ieÅ¡kovas M. T. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 15 368,61 Lt (4 451,06 EUR) dydžio turtinė žala atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, kadangi dėl jų padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusysis turėjo iÅ¡laidų vaistams, priežiÅ«rai reikalingoms prekėms, reabilitacijai, medikų pažymoms dėl nukentėjusiajam atliekamų procedÅ«rų ir pasveikimo prognozių. Civilinis ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę žalÄ (iÅ¡laidų lentelę bei mokėjimo kvitus, 13 b. t., 143-176 l.).

Proceso dalyviai, tarp jų – kaltinamieji, neginčijo reikalaujamos priteisti turtinės žalos atlyginimo dydžio, nukentėjusiojo pateiktos mokėjimo kvitų ir kitų iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų kopijos įrodo, kad M. T. dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų patyrė 15 368,61 Lt (4 451,06 EUR) žalÄ . Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, iÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L. B. nukentėjusiojo M. T. naudai priteisiama 4 451,06 EUR (15 368,61 Lt) turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 1 d.).

Kaip minėta, civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, išspręsti taikomos atitinkamos, baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, tarptautinės sutartys, kiti teisės aktai. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktikÄ . Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai:

1) neturtinės žalos pasekmės;

2) žalÄ padariusio asmens kaltė;

3) žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis;

4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniÅ¡kas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalÄ padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Teismas atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltės formÄ ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos.

Nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje (pavyzdžiui, žalÄ padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiojo M. T. naudai 143 500 Lt (41 560 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra neįgalus, sunkiai juda, reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiÅ«ra, nevaldo apatinės kÅ«no dalies, sutrikusi Å¡lapinimosi ir tuÅ¡tinimosi kontrolės funkcija; nukentėjusysis, atlikdamas „gamtinius reikalus“, jaučia skausmus, reikalinga paÅ¡alinio asmens pagalba, jaučiasi nepilnavertis ir bejėgis, naktimis blogai miega, verkia, iÅ¡gyvena dėl to, kad negalės turėti Å¡eimos ir gyventi pilnavertį gyvenimÄ ; sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, jis negali užsiimti sportu, gyventi pilnavertį gyvenimÄ , nukentėjusysis jaučia didelius fizinius skausmus kiekvienÄ dienÄ , jam taip pat reikalingas reabilitacinis sanatorinis gydymas.

Nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, sugadinti ateities planai; iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad jo pasveikimo galimybės yra mažos, reikalingas ilgas ir pastovus gydymas, M. T. liko itin sunkios pasekmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su M. T. sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytu nuteistųjų veiksmais, bei Å¡io sveikatos sutrikdymo pasekmes, turinčias įtakos nukentėjusiojo gyvenimui.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Å¡ių aplinkybių sunkumÄ , padarinius, galimybę palengvinti sukeltas pasekmes, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala gali bÅ«ti kompensuota 150 000 Lt dydžio atlyginimu. Sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiojo naudai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, bÅ«tina įvertinti tai, kad M. T. buvo sužalotas dėl bendrų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, bÅ«damas labai jauno amžiaus (19 metų), dėl patirtų sužalojimų jis neturėjo galimybės laiku baigti mokyklÄ , dėl fizinių sužalojimų akivaizdžiai sumažėjo jo galimybės studijuoti bei rinktis profesijÄ , pagal kuriÄ ateityje jis turėtų galimybę dirbti.

Be to, nukentėjusiajam bÅ«nant gana jauno amžiaus, akivaizdžiai sumažėjo jo pilnaverčio bendravimo su aplinkiniais galimybės, smarkiai apsunkinta galimybė sukurti Å¡eimÄ , turėti vaikų. Kaip minėta, nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nuolat kenčia fizinį skausmÄ , kasdienių žmogaus biologinių poreikių įgyvendinimas sukelia nuolatinius nepatogumus. Nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs fiziniais sužalojimais, nesuderinamais su pilnaverčiu sveiko žmogaus gyvenimo bÅ«du, neabejotinai turės labai sunkias pasekmes nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui, visuomeninei, profesinei veiklai bei Å¡eiminiams santykiams: konstatuoti nukentėjusiojo kÅ«no sužalojimai akivaizdžiai apsunkins jo fizinio judėjimo, profesines bei bendravimo galimybes.

Apie itin sunkias nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasekmes galima spręsti ir pagal tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti 2012 m. kovo mėn., o iš 2013 m. vasario mėn. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo būklė, praėjus beveik metams po įvykio, išliko sunki, jis nevaldė kojų, sutrikusi šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės funkcija (13 b. t., 175 l.). Iš liudytojos (nukentėjusiojo motinos) D. T. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme 2013 m. gruodžio mėn., matyti, kad M.

T. kentė didelius fizinius skausmus, nuo ilgo gulėjimo pradėjo darytis pragulos, iÅ¡krito kuokÅ¡tas plaukų, krito jo svoris, sukrito raumenys, nukentėjusysis sakė, kad jeigu nevaikščios, tai negyvens, Å¡aukė nuo patiriamų fizinių skausmų, jis negali gyventi be vaistų, sutrikęs fiziÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai, negali ramiai miegoti, jį kankina klausimai, susiję su jo ateitimi (ar jis galės sukurti Å¡eimÄ , turėti vaikų, darbÄ ). Liudytoja nurodė, kad nukentėjusysis anksčiau buvo labai gyvas ir energingas, dabar jį kankina dvasinės kančios, depresija, jis negali važiuoti į žvejybÄ , sportuoti, yra priklausomas nuo kitų, iÅ¡gyvena nežinomybės jausmÄ dėl ateities, negali apsiprasti su dabartine situacija (14 b. t., 8-16 l.).

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jo tolimesniam gyvenimui gana ilgÄ laikotarpį arba net visÄ likusį gyvenimÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistųjų veiksmais padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai yra sunkiai, iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nekompensuojama. Nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas sukeltas tyčiniais, ciniÅ¡kais nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais dideliu pavojingumu ne tik nukentėjusiojo, bet ir daugelio kitų asmenų gyvybei.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiojo naudai priteistas 143 500 Lt (41 560 EUR) neturtinės žalos atlyginimas akivaizdžiai yra per mažas ir negali kompensuoti nukentėjusiojo dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo prarastų galimybių, kiekvienÄ dienÄ patiriamo fizinio ir dvasinio skausmo, bei nežinomybės dėl ateities jausmo. Nustatant nukentėjusiojo naudai priteisintos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina atsižvelgti ir į nuteistųjų turtinę padėtį bei galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Nors tiek P. S., tiek P. D. Å¡iuo metu nedirba, bylos duomenimis, nuteistieji (tarp jų – ir L. B.) neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių (8 b. t., 189-192 l.), byloje nėra duomenų apie kitÄ nuteistųjų turimÄ turtÄ , į kurį galima bÅ«tų nukreipti neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tai nepaneigia nukentėjusiojo teisės į teisingÄ jam padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ . Juo labiau, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, darbingi, todėl, atlikę jiems paskirtas bausmes, turės galimybę surasti darbÄ arba kitus pragyvenimo Å¡altinius bei per ilgÄ laikÄ atlyginti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes dėl nukentėjusiojo jauno amžiaus, patirtų fizinių sužalojimų sukeliamų fizinių, dvasinių kančių, nukentėjusiojo tolimesnio gyvenimo galimybių, nuteistųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, ciniÅ¡kumÄ , nuteistųjų jaunÄ amžių bei galimybes atlikus bausmes surasti pragyvenimo Å¡altinį, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, konstatuojama, kad iÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L.

B. solidariai nukentėjusiojo M. T. naudai turi bÅ«ti priteista 250 000 EUR (863 200 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ M. T. naudai priteistinos 250 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo sumos iÅ¡skaičiavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu iÅ¡mokėtÄ 6 500 Lt (1 882 EUR) dydžio kompensacijÄ už smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusiojo naudai priteisiama 248 118 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo M. T. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ ir iÅ¡ nuteistojo L.

B., kadangi civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik P. D. ir P. S. Bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.279 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala nukentėjusiajam atsirado dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų, L. B. taip pat buvo bendrų pasekmių dalyvis, todėl skundžiamu teismo nuosprendžiu priteisė žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo naudai iÅ¡ visų nuteistųjų.

Pats nuteistasis L. B. neskundė apeliacine tvarka Å¡ioje byloje priimto teismo nuosprendžio. Bylos duomenimis įrodyta, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo visi trys nuteistieji. Nors nukentėjusysis nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio L. B., tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės turėjo pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ visų nuteistųjų, remdamasis Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsniu. Be to, priteisus solidariai žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo naudai iÅ¡ visų trijų nuteistųjų, nukentėjusiajam nėra ribojama CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė reikalauti žalos atlyginimo arba iÅ¡ visų nuteistųjų, arba tik iÅ¡ P. S. ir P. D.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu: n u t a r i a: pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas nukentėjusiojo M. T. civilinis ieÅ¡kinys. Priteisti iÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L. B. solidariai nukentėjusiojo M. T. naudai 4 451,05 EUR (keturių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno EUR 05 ct) dydžio turtinės žalos atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ nuteistųjų P. S., P. D. ir L.

B. solidariai nukentėjusiojo M. T. naudai 248 118 EUR (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių vieno Å¡imto aÅ¡tuoniolikos EUR) dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Atmesti nuteistųjų P. D. ir P. S. apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkas Viktoras Kažys Teisėjai Daiva Pranytė Zalieckienė Elena Vainienė