2015-11-25 Nr. AB-22941-3-61-3-05248-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1402-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05248-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. skundus atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Abastas“, atstovaujama direktoriaus L. J., 2015 m. lapkričio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48) FR0706-9597. Taip pat pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-9597 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo.

Pareiškėjas L. J. 2015 m. lapkričio 3 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48) FR0706-9597. Taip pat pareiškėjas prašė jo skundą nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-11775-789/2015 kartu su UAB „Abastas“ skundu bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymo Nr. (11.48)FR0706-9597 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundus, kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai pareiškėjui UAB „Abastas“ grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (21 Eur).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Iš aktualios bei dominuojančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015). Teismas pažymėjo, kad UAB „Abastas“ ir L. J. ginčija tik Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48)FR0706-9597.

Ginčijamu aktu UAB „Abastas“ informuojamas, kad, vykdant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 7 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-9175, atliekamas įmonės operatyvus patikrinimas ir tuo pagrindu mokesčių mokėtojo UAB „Abastas“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui nurodyta iki 2015 m. lapkričio 5 d. 13:30 val. atvykti į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir patikrinimui pateikti šiuos dokumentus: Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio 8 d., turimas rangos sutartis, dėl darbų atlikimo, bei darbų pridavimo aktus, susijusius statybos objektu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), ir gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą už laikotarpį 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. rugsėjo mėn. imtinai.

Taip pat minėtame akte nurodoma, kad už Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymą taikoma administracinė atsakomybė. Taigi šioje byloje ginčijamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymas Nr. (11.48)FR0706-9597 vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Realias teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas taikyti UAB „Abastas“ atžvilgiu sankcijas ginčijamo akto nevykdymo atveju, ir dėl tokio sprendimo galėtų būti keliamas ginčas teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį, priėjo išvadą, kad ginčijamame Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodyme Nr. (11.48)FR0706-9597 yra pateikiama informacija bei įpareigojimas atlikti tam tikrus procedūrinio pobūdžio veiksmus, todėl jis nesukelia pareiškėjams naujų teisių ir pareigų, nekeičia jų teisinės padėties. Taigi teismas, atsižvelgęs į ABTĮ reglamentavimą ir LVAT praktiką, konstatavo, kad pareiškėjų skundžiamas 2015 m. spalio 27 d. nurodymas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjų teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams ginti jų galbūt pažeistas teises kitais įstatymų nustatytais būdais.

III. Pareiškėjai UAB „Abastas“ ir L. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštus reikalavimus dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo panaikinimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas nurodymas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

2. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir ABTĮ, yra įtvirtinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama besikreipiančio asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundus, buvo pažeisti pamatiniai teisės principai, nes jie vienodai taikomi tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Konkrečiu atveju teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, dėl ko skundą atsisakyta priimti. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 3, 5, 37 straipsnius ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnio nuostatas.

3. Teismo nutartis yra deklaratyvi, o joje pateikiama išvada yra priešinga nutartyje dėstomiems motyvams. Be to, kitas labais svarbus faktas yra tas, kad pačiame skundžiamame nurodyme yra pažymėta, kad „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsniu, mokesčių mokėtojas/asmuo, nesutinkantis su nurodymu, turi teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <..> nustatyta tvarka“. Vadinasi, tokiu būdu, buvo visiškai užkirstas kelias pareiškėjams apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, kadangi teismas apskritai atsisakė priimti skundą, kurio apskundimo tvarka aiškiai nurodyta skundžiamame nurodyme, ir kurios laikėsi pareiškėjai.

4. Skundžiamas nurodymas pažeidė ir MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą lygybės principą, kuris LVAT vertinamas kaip lygiateisiškumo įstatymui principas, nes buvo diskriminuojamos pareiškėjų teisės, nepagrįstai prašoma teikti tokius duomenis ir dokumentus, kurie niekaip nesusiję su atliekamu tyrimu. Taip pat skundžiamas nurodymas buvo priimtas pažeidžiant MAĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas – reglamentuojamą administravimo procedūrą, nes tokiu būdu pareiškėjams yra sukuriamos nepagrįstai prastesnės sąlygos kitų asmenų atžvilgiu, dėl to, kad pareiškėjai tapo diskriminacijos objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundus atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka.

Pasisakant dėl pareiškėjų skundų reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 27 d. nurodymą Nr. (11.48) FR0706-9597, pažymėtina, kad šiuo dokumentu (nurodymu) nurodyta, kad atliekamas įmonės operatyvus patikrinimas ir tuo pagrindu UAB „Abastas“ vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui nurodoma iki 2015 m. lapkričio 5 d. 13:30 val. atvykti į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir patikrinimui pateikti nurodyme išvardytus konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus.

Remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011) (LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti šio konkretaus mokesčių administratoriaus nurodymo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjų skundų priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjų skundus dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius