e4bf751f-ee26-4b46-801f-e4a9ad2c0750 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1005-324/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19219-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2; 3.3.1.14 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3104-848/2016 pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

J. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. S., Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3072,88 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. atsakovas sužalojo tarnybines pareigas atlikusį Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato PR 4-ojo būrio patrulį M. S.. M. S. dėl patirto sužalojimo buvo nedarbingas nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d., t. y. 42 dienas.

M. S. dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 21 d. iÅ¡vada nusprendė iÅ¡mokėti 10 610,07 Lt (3072,88 Eur) piniginę kompensacijÄ (9 754,08 Lt keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ , 855,99 Lt draudimo sumÄ ). Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1594-311/2013 A. J. pripažintas kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, teismas iÅ¡ dalies patenkino civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A.

J. M. S. naudai priteisė 500 Lt. PriteistÄ 500 Lt sumÄ A. J. sumokėjo.Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje ieÅ¡kovo reikalavimÄ patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 3072,88 Eur žalos atlyginimo, valstybei 46 Eur žyminį mokestį. Atsakovas pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimÄ . Juos grindė tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog sumokėta kompensacija yra susijusi su nukentėjusio pareigÅ«no patirta žala, o ne su valstybės vykdoma socialine politika.

Nėra duomenų apie realiai patirtÄ Å¾alÄ dėl sveikatos sutrikdymo, apie nedarbingumo laikotarpiu gautas iÅ¡mokas. Dalis žalos (500 Lt) jam yra atlyginta baudžiamojo proceso metu. IeÅ¡kovas neįrodė, kad iÅ¡mokėta kompensacija atliko žalos kompensavimo funkcijÄ . PareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija didesnė, negu realus jo nedarbingumo laikotarpis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 18 d. galutiniu sprendimu 2015 m. spalio 19 d. preliminarų sprendimÄ panaikino ir ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendė, kad policijos įstaigos, draudžiančios darbuotojus pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų reikalavimus, specialiaisiais teisės aktais prilyginamos socialinio draudimo įstaigoms, vykdančioms socialinio draudimo funkcijas. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina pagal CK 6.290 straipsnį, reglamentuojantį socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę.

IeÅ¡kovo prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, o ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. IeÅ¡kovas negali įgyti daugiau teisių, negų jų turėjo pradinis kreditorius (pareigÅ«nas), todėl jis turi regreso teisę į atsakovÄ sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu. Jei pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ kalto asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta reali žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog iÅ¡mokėta kompensacija atitinka realiÄ nukentėjusiojo M. S. patirtÄ Å¾alÄ ir nesietina su valstybės vykdoma socialine politika. Atsižvelgė į tai, kad M. S. baudžiamojoje byloje nuosprendžiu buvo priteista ir atsakovo atlyginta jam padaryta neturtinė žala. Teismas konstatavo esant visas atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau sprendė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta kompensacija atliko žalos kompensavimo funkcijÄ vykdant valstybės socialinę politikÄ , todėl regreso tvarka jos iÅ¡ atsakovo nepriteisė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas žalos dydį nustatė, netinkamai taikydamas proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sÄ lygas. Nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų turėtų iÅ¡laidų dydį ir neturtinės žalos dydį.

Baudžiamojoje byloje ir medicininiuose dokumentuose yra konstatuotas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų, prieÅ¡inantis policijos pareigÅ«nui, bei pareigÅ«nui sukelto sveikatos sutrikdymo, dėl kurio pareigÅ«nas 42 dienas buvo nedarbingas. Teismas nesiaiÅ¡kino kokiai vertybei atlyginti, ieÅ¡kovas sumokėjo kompensacijÄ . Nevertino dokumentų (tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados, trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimo, trečiojo asmens medicininių dokumentų), patvirtinančių aplinkybę, kad pareigÅ«nas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas, t. y. užtikrinant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Trečiojo asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Teismas nevertino, kad asmeniui padaryta ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Teismas nevertino teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pareigūnui yra išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais. Jos dydžio nepaneigimas savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos.

Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje N. 3K-3-134/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių prezumpcijÄ , kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ . Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra per didelė arba jos apskritai nereikėjo kompensuojant pareigÅ«no aptirtÄ Å¾alÄ .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareigÅ«no nedarbingumo pažymėjimai bei medicininiai dokumentai nesusiję su patirtos žalos dydžiu. Minėti dokumentai turi esminę reikÅ¡mę, nustatant pareigÅ«nui padarytos žalos fakto buvimÄ bei padarytos žalos dydį.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis ne tik gavo kompensacijÄ iÅ¡ valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ir iÅ¡ atsakovo. Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam pareigÅ«nui.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ Policijos departamentui (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Nurodo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti, jog iÅ¡mokėta 3072,88 Eur dydžio kompensacija atitinka realiÄ M. S. patirtÄ Å¾alÄ ir nesietina su valstybės vykdoma socialine politika. IeÅ¡kovas to neįrodė.

Byloje buvo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡skyrus žalos dydį, kurį pareiga įrodyti teko ieÅ¡kovui. Policijos pareigÅ«nas buvo nedarbingas tik 42 dienas, nors kompensacija buvo iÅ¡mokėta už keturių mėnesių laikotarpį. IeÅ¡kovo M. S. iÅ¡mokėtos kompensacijos dydis nebuvo siejamas su realiu pareigÅ«no nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų, kas reiÅ¡kia, jog policijos pareigÅ«nui iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka neatitiko jo realiai patirtos žalos ir jÄ virÅ¡ijo.

Atsakovas paneigė M. S. iÅ¡mokėtos kompensacijos atitikties realiai patirtai žalai prezumpcijÄ , todėl žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ dėl sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad pareigÅ«nas buvo sužalotas atliekant tarnybines pareigas. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų byloje ginčo nėra. NeaiÅ¡ku kokios rÅ«Å¡ies žalos, turtinės ir/ arba neturtinės, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti.

Trečiasis asmuo baudžiamojoje byloje reiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. M. S. padaryta neturtinė žala buvo atlyginta visiÅ¡kai. IeÅ¡kovas, kaip naujasis kreditorius, perėmęs reikalavimo teisę iÅ¡ trečiojo asmens, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo trečiasis asmuo, reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. Nukentėjusysis pripažino, kad baudžiamojoje byloje jo patirta žala jam buvo atlyginta, kompensacija visiÅ¡kai padengė jo patirtÄ turtinę žalÄ .

Tai patvirtina, kad nukentėjusysis kitos žalos, t.y. ieÅ¡kovo praÅ¡omos turtinės žalos, iÅ¡skyrus civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytos neturtinės žalos, nebuvo patyręs.Bylos aplinkybės yra identiÅ¡kos faktinėms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014, tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl regresinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio asmens, kuris iÅ¡mokėjo socialinio draudimo iÅ¡mokÄ , pareigos pagrįsti, ar iÅ¡moka atitinka nukentėjusio asmens realiai patirtÄ Å¾alÄ . Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl kompensacijos atitikties realiai patirtai žalaiPirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje dėl žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio yra pažymėta, kad jis nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiÅ¡kė jam reikalavimÄ atlyginti žalÄ â€“ nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensacijÄ nukentėjusiajam iÅ¡mokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-134/2013 pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie LR VRM ieÅ¡kinį atsakovui A.B. dėl žalos atlyginimo; kt).IÅ¡ dalies sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo neįrodytÄ nukentėjusio asmens realiai patirtos žalos dydį, t.y. tÄ sumÄ , kuriÄ dėl žalos padarymo kaltas asmuo privalėtų atlyginti nukentėjusiajam, jei piniginė kompensacija nebÅ«tų iÅ¡mokėta.

Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo M. S. dėl sužalojimo buvo nedarbingas 42 dienas. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų duomenų apie 2013 m. gegužės 21 d. iÅ¡vadÄ Nr. 5-IL-775 dėl sprendimo iÅ¡mokėti 9754,08 Lt piniginę kompensacijÄ ir 855,99 Lt draudimo sumÄ , pareigÅ«no vidutinį darbo užmokestį, darbo grafiko, 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr.20-TE-328 dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos iÅ¡mokėjimo, vidutinio darbo užmokesčio 2012 m. rugpjūčio – spalio mėn. pažymos ir atsiskaitymo lapelių (b.l. 12-13, 39-44, 52, 54-59), CPK 179 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų apie vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį pareigÅ«no nedarbingumo laikotarpiu matyti, jog M.

S. vidutinis darbo užmokestis 2012 m. lapkričio 8 d. – 2012 m. gruodžio 19 d. nedarbingumo dėl sužalojimo laikotarpiu bÅ«tų sudaręs 3297,60 Lt (954,90 Eur). Kitokių duomenų apie realios turtinės žalos sveikatai sudėtį nepateikė nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo. Apelianto teiginys apie tokių įrodymų buvimÄ baudžiamojoje byloje nekonkretus, tai įrodančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Kadangi tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, jog kaltais atsakovo veiksmais nukentėjusiam asmeniui dėl netekto darbo užmokesčio buvo padaryta 954,90 Eur dydžio turtinė žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atmestinas apelianto argumentas apie tai, kad atsakovas privalo regreso tvarka atlyginti kompensavimÄ už sužalotÄ pareigÅ«no sveikatÄ kaip neturtinę vertybę.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad M. S. prašė atlyginti neturtinę žalÄ . Taigi Kauno apylinkės teismas, 2013 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamojoje byloje Nr.1-1594-311/2013 priimtu nuosprendžiu nusprendęs patenkinti civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ nuteistojo faktiÅ¡kai priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nukentėjusiajam Å¡iÄ sumÄ sumokėjo. Tokiu bÅ«du neturtinė žala trečiajam asmeniui buvo atlyginta.

Byloje ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad M. S. buvo padaryta didesnė neturtinė žala. Atmestinas apelianto teiginys, jog kompensacijos, apskaičiuotos pagal vieÅ¡osios teisės aktų reikalavimus, dydis, jo nepaneigus, savaime nereiÅ¡kia, kad sužalotas pareigÅ«nas nepatyrė tokio dydžio žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų iÅ¡mokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v.

P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; kt.). Toliau plėtodamas Å¡iÄ praktikÄ kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalÄ padariusio asmens, manančio, kad iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei iÅ¡mokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis).

Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetÄ , žalÄ Ä¯vertina ir jos dydį nustato ginÄÄ nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014). Tokiu bÅ«du kasacinio teismo praktika nuosekliai patvirtina, kad tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktÄ pareigÄ , nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai kompensuoja padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014 pagal Policijos departamento prie LR VRM ieÅ¡kinį D.K, dėl žalos atlyginimo).

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje atsakovas įrodė, kad sužaloto pareigÅ«no realiai patirtos žalos dydis yra mažesnis. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ . Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, jog CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kintinas vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadosAbi Å¡alys įrodė, kad realiÄ trečiojo asmens patirtÄ Å¾alÄ sudaro 954,90 Eur (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs visų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , be pagrindo nusprendė, kad ieÅ¡kovas tokio žalos dydžio neįrodė, t.y. padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kinį patenkinant iÅ¡ dalies (CK 6.290 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 58 Eur žyminio mokesčio (po 29 Eur žyminio mokesčio už patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį abiejų instancijų teismuose) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 p., 4 dalis, 96 straipsnio 3 dalis). Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje nėra. IÅ¡ atsakovo valstybei turi bÅ«ti priteista procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų dalis, proporcinga patenkintai ieÅ¡kinio daliai, t.y. 31 procentas nuo 11,24 Eur iÅ¡laidų sumos (4,96 Eur pirmosios instancijos teisme ir 6,28 Eur apeliacinės instancijos teisme), sudarantis 3,48 Eur.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimÄ .

Priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 954,90 (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis Eur 90 ct) Eur žalai atlyginti ieÅ¡kovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, ir 3,48 (tris Eur 48 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                    Aušra Baubienė Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė