e4bec370-b34b-450f-bce4-b73d31bb0a1e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-18109-375/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12879-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2.8; 2.5.39.2.5.5; 3.2.6.1; 3.2.6.11. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei, trečiajam asmeniui T.

J., trečiojo asmens UAB „Hegelmann Transporte“ atstovui T. J., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Hegelmann Transporte“, T. J., n u s t a t ė : IeÅ¡kovas pateiktu teismui ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 710,88 Eur turtinę žalÄ , 84,62 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2012-07-27 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu P. L. g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę . Vairuotojas duobės iÅ¡vengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). IeÅ¡kovas atliko vidinį vertinimÄ , skirtÄ draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimui, o ne iÅ¡orinį vertinimÄ .

Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: nepataisomai sugadintos (reikia keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos. Pagal UAB „Juta“ ir UAB „Krasta Auto Kaunas“, bei G. D. IÄ® „Ratai visiems“ pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras nustatyta, kad per eismo įvykį apgadintai transporto priemonei suremontuoti reikėjo 710,88 Eur, atskaičius PVM, padangų nusidėvėjimÄ , remontÄ slenksčiui.

Kaune esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė papildomai nurodė, kad frančizė nebuvo iÅ¡skaityta, kadangi administruojant žalÄ buvo nustatytas kaltininkas, atsakingas už žalÄ - savivaldybė. Atsakovas buvo ragintas atlyginti žalÄ , tačiau žalos neatlygino. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nesutikimas grindžiamas tuo, kad draudimo sutartis sudaryta 2012-10-30 jau po eismo įvykio, jokio dokumento, kad įvykio dienai automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ nėra pateikta. Nėra duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaiÅ¡tingÄ bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio, duomenų, kad automobilis buvo apgadintas bÅ«tent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kad buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovas nėra įtrauktas į turto ar verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sÄ raÅ¡Ä , todėl negalėjo vertinti apgadintos transporto priemonės ir nustatyti žalos dydžio. Vairuotojas, bÅ«damas atidus ir atsakingas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikoje galiojančių Kelių eismo taisyklių turėjo visas galimybes iÅ¡vengti eismo įvykio, todėl pats už jį ir yra atsakingas. Be to, vairuotojui turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali bÅ«ti duobių, vairuotojai apie tai informuojami per įvairias vieÅ¡ojo informavimo priemones.

Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greičio, dėl to neiÅ¡vengė duobės, todėl yra ir jo kaltės dėl transporto priemonės pagadinimo. Atsakovas pažymėjo, kad duobės (įgriuvos, nelygumai) gali atsirasti dėl įvairių gamtinių sÄ lygų ir staiga, o tokių reiÅ¡kinių atsakovas negali kontroliuoti. Dėl Å¡ių aplinkybių reikalinga atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės dėl paties vairuotojo neatidumo ir dėl nenugalimos jėgos poveikio duobės atsiradimui. Kauno miesto gatvių iÅ¡daužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan., priklauso ir nuo Vyriausybės skiriamų lėšų.

Atsakovas pagal turimas lėšas kelių priežiÅ«ros darbus atlieka tinkamai, tačiau nėra įmanoma iÅ¡ karto sutvarkyti visas miesto gatvėse esančias duobes. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kadangi žala kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normos. Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas palÅ«kanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad visos keistos detalės yra susijusios su nurodytu eismo įvykiu, kelia abejoniu Krasto auto 2015-08-01 sÄ skaita dėl detalės keistos, kad ji susijusi su eismo įvykiu, foto nuotraukų nėra, techninės apžiÅ«ros akte aiÅ¡kiai nurodyta, kad visos keičiamos detalės turi bÅ«ti derinamos su Lietuvos draudimu, nėra raÅ¡tu praneÅ¡ta LT draudimui apie keistinas detales, nėra jokio papildomo techninės apžiÅ«ros akto, kad veržlė susijusi su eismo įvykiu.

IeÅ¡kovas už traukę 208 Lt neatlygino, o už kitas detales atlygino. Dėl kompensuojamų palÅ«kanų atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas neturi teisės praÅ¡yti kompensuojamų palÅ«kanų, kadangi ieÅ¡kovas kreipėsi į savivaldybės administracijÄ , o ne į pačiÄ savivaldybę, nes tai du skirtingi juridiniai asmenys. Pačiai savivaldybei apie žalÄ tapo žinoma nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu T. J. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka.Sutikimas grindžiamas tuo, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, duobės matomumÄ apsunkino įmestas bakelis, duobės iÅ¡matavimai maždaug 40-50 cm, prieÅ¡ais važiavo kita maÅ¡ina, duobės matyti nebuvo įmanoma.

Servisas keitė tÄ kÄ reikėjo, veržlė dedama vienÄ kartÄ , keičiant traukę veržlę keisti irgi reikia. Jis atidavė maÅ¡inÄ Ä¯ servisÄ ir detalių keitimo su juo servisas nederino, nes servisas už detalių keitimÄ ir jų naudojimÄ neÅ¡a atsakomybę, o jis tik apmokėjo serviso duotÄ sÄ skaitÄ .IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad draudėjas UAB „Hegelmann Transporte“ apdraudė transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudimu (draudikas AB „Lietuvos draudimas“, transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 95906439, draudimo galiojimo laikotarpis 2011-11-01 iki 2012-10-31). 2012-07-27 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens T. J. ir priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann Transporte“ LukÅ¡io g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę. Policijos pareigÅ«nai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.

UAB „Hegelmann Transporte“ 2012-07-27 kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už nurodyto eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį. IeÅ¡kovo transporto žalų vertintojo R. K. 2012-07-27 atliktos transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: deÅ¡inės pusės slenksčio apdaila, priekinis deÅ¡inės pusės lietas diskas, galinis deÅ¡inės pusės lietas diskas, ratų suvedimo patikra. Papildomos transporto priemonės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta priekinė ir galinė deÅ¡inės pusės padangos.

Transporto priemonės remontÄ ieÅ¡kovo pasirinkimu (kaip numatyta transporto priemonės draudimo liudijime) atliko Jiezno UAB „Juta“, Krasta Auto Kaunas, G. D. IÄ® ratai visiems, S. M. įmonė. IeÅ¡kovas 2012-09-12 mokėjimo nurodymu Nr.5774553 pervedė už remontÄ sumokėjusiam UAB „Hegelmann Transporte“ 3566,20 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . 2013-0127 pretenzija ieÅ¡kovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl 2454,54 Lt žalos atlyginimo. Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad subrogacijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.1015 str. nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, todėl mano, kad padarytÄ turtinę žalÄ turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.Atsakovas neneigė, kad gatvė – LukÅ¡io g., Kaune – jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovas, bÅ«damas vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiÅ«rÄ , taisymas, saugos eismo sÄ lygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.).

Atsakovas privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų bÅ«klės apžiÅ«ras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos bÅ«klės pokyčius bei užkirsti keliÄ tolimesniam kelio dangos irimui. Duobė atsiranda per ilgÄ laikÄ , todėl turėjo bÅ«ti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ LukÅ¡io g., Kaune, bÅ«klę ar kad kelio duobė buvo paženklinta, nepateikė.

Konstatuotina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos bÅ«klę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos LukÅ¡io g. Kaune, bÅ«klei pataisyti ir suremontuoti ar tinkamai pažymėti saugiam eismui kliudančius darinius. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtÄ kelio duobę ir bÅ«tent dėl to atsirado bÅ«tinybė atlikti transporto priemonės deÅ¡inės pusės slenksčio apdailÄ , buvo sugadinti priekinis deÅ¡inės pusės lietas diskas, galinis deÅ¡inės pusės lietas diskas, reikalinga ratų suvedimo patikra, reikalingos keisti priekinė ir galinė deÅ¡inės padangos.

Nors atsakovas tvirtina, kad nėra patikimų pakankamų įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės apgadinimų pobÅ«dį ir mastÄ , tačiau ieÅ¡kovo pateikti dokumentai: draudimo liudijimas, praneÅ¡imas apie eismo įvykį, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , duomenys apie automobilio apgadinimus, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktai, sÄ skaitos faktÅ«ros, aktai prie žalos bylos, neabejotinai patvirtino ieÅ¡kinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimÄ ir Å¡io įvykio kilimo aplinkybes.

Teismui nekilo abejonių dėl įvykio fakto, kad 2012-07-27 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu P. L. g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančiÄ duobę, dėl to buvo apgadintas minėtas automobilis. Atsakovas, neigdamas Å¡iÄ aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktÄ .Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, be to, vairuotojui turėjo bÅ«ti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali bÅ«ti duobių, apie tai vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, praÅ¡oma jų bÅ«ti atidesniais.

Kaip matyti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia ir eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos su įvykiu susijusios aplinkybės – jo vieta, nepažymėta gatvėje esanti duobė ir jos dydis, dislokacija automobilio atžvilgiu, kiti reikÅ¡mingi atstumai.

IeÅ¡kovo teigimu, vairuotojas duobės iÅ¡vengti negalėjo, kadangi ji nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais ir kitais atitvarais. Be to, nors eismo įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, tačiau duobės matomumÄ apsunkino numestas plastmasinis bakelis. Å ios aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę iÅ¡vengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, trečiasis asmuo negalėjo imtis jokių kitokių veiksmų ar kitaip elgtis, kad žalos bÅ«tų iÅ¡vengta ar kad ji bÅ«tų mažesnė.

Atsakovo argumentai, kad vairuotojas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atsakingas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, turėjo visas galimybes iÅ¡vengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta. Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad duobės atsiradimas sÄ lygotas ekstremalių gamtos sÄ lygų, todėl turėtų bÅ«ti taikoma nenugalimos jėgos sÄ lyga ir atsakovas atleidžiamas nuo atsakomybės. Gamtos reiÅ¡kinys, kaip pvz. staiga atsiradusi smegduobė gatvėje, bÅ«tų užfiksuota tiek policijos, tiek atsakovo dokumentuose ir tik tokių duomenų pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti force majore sÄ lygÄ . Å iuo atveju atsakovo teiginiai apie gamtos poveikį kelių bÅ«klei yra tik deklaratyvÅ«s ir įrodymais neparemti pasisakymai, kuriais siekiama sumažinti savo atsakomybės mastÄ .Tarp neteisėtų atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes atsakovas, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiÅ«rėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ .

Ginčo atveju yra visos trys sÄ lygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sÄ lygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas iÅ¡mokėjo pagrįsto dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kad atsakovas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieÅ¡kovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas iÅ¡mokėjo atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

Kadangi už patirtÄ Å¾alÄ atsako bÅ«tent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtÄ Å¾alÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rÅ«Å¡is ir tvarkÄ apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2011-09-28 redakcija) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytÄ draudimo sÄ lygų variantÄ , pasirinktÄ draudėjo. Nurodytų taisyklių II dalies 9.5 punkte numatyta, jog nuostolių dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar ) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio.

Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t. y. ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį nustatydamas, jog dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio išmokėtina 1032,84 Eur draudimo išmoka. Subrogacijos tvarka ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 710,88 Eur išmokėtos draudimo išmokos, kadangi yra išminusuojamas PVM mokestis, neįtraukiama žala transporto priemonės slenksčiui, išskaičiuojama naujų padangų nusidėvėjimo suma.

Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo iÅ¡moka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rÅ«Å¡ies nuostoliai ir tokia tvarka, kaip numatyta sutartyje. Pažymėtina, kad nors Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktuose nurodyti transporto priemonės sugadinimai skiriasi, tai nepatvirtina, jog kiti techninės apžiÅ«ros metu nustatyti automobilio sugadinimai atsirado ne ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis: tiek policijos pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas nutarimÄ ir apraÅ¡ydamas eismo įvykį, tiek ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo, atlikęs pirminę automobilio apžiÅ«rÄ , nurodė tik akivaizdžiai matomus sugadinimus, tuo tarpu iÅ¡sami ir profesionali apžiÅ«ra atlikta autoservise.

Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieÅ¡kiniu ir ginčydamas ieÅ¡kovo nustatytos ir paÅ¡omos priteisti žalos dydį, abejodamas Krasta Auto Kaunas PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, t. y. kad atsiradę apgadinimai yra nebÅ«dingi trečiojo asmens nurodytoms įvykio aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, susiję su autoservise atliktu remontu ir jo metu paaiÅ¡kėjusiais bÅ«tinais remonto, dalių keitimo darbais laikytini pagrįstais, nepaneigtais atsakovo (CPK 178 str.).Atsakovo argumentai, esÄ automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti.

Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ . Å io įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPÄ® 1 str.).

Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPÄ® 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (TVPÄ® 2 str. 7 d.). Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPÄ® 2 str. 13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPÄ® 7 str. 2 p.).

Minėta, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtÄ duobę dydžio pagrįstumu. Nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus.

Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių žalos dydį, atsakovas į bylÄ nepateikė.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir Å¡alių pateiktus įrodymus, įvertinus, kad žalos atsiradimÄ Å¡iuo atveju sÄ lygojo bÅ«tent atsakovui teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, nenustačius CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, ieÅ¡kinys tenkintinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 710,88 Eur turtinė žala.Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimoIeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 84,62 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-11) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2015-06-29).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinėje teisėje yra iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ , ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ . Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palÅ«kanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpcijÄ ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti.

PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. IÅ¡imtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ palÅ«kanos nemokamos, gali bÅ«ti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos:

1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė;

2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas;

3) įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos. Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotÄ 2013-01-27 pretenzijÄ Nr. R0001301002, kuria praÅ¡oma per 15 d. sumokėti 2454,54 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ už dėl draudiminio įvykio padarytÄ Å¾alÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i pretenzija yra adresuota juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakovu byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų (registruotos paÅ¡to siuntos numerio, kurjerių tarnybos patvirtinimo apie paÅ¡to siuntos įteikimÄ , atsakovo spaudo, su dokumento gavimo žyma, ar kt.), patvirtinančių, jog Å¡i pretenzija buvo įteikta atsakovui.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra savo srities profesionalas ir jam turi bÅ«ti žinoma kuriam juridiniam asmeniui turi bÅ«ti teikiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Nesant byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas yra gavęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ Â Ä¯vykdyti piniginę prievolę, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Nenustačius vienos iÅ¡ trijų bÅ«tinųjų sÄ lygų, CK 6.210 straipsnis negali bÅ«ti taikomas ir 84,62 Eur kompensuojamosios palÅ«kanos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CK 6.53 str. 2d., CPK 177, 178, 185 str.).Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kadangi žala kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normos, o Vietos savivaldos įstatyme nenumatytas palÅ«kanų dėl žalos nuo priteistos sumos mokėjimas.Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesinės palÅ«kanos), nuostatos.

Pažymėtina, kad jokia iÅ¡imtis vieÅ¡osios teisės subjektui – Å¡iuo atveju atsakovui – priteisiant procesines palÅ«kanas pagal Civilinio kodekso normas netaikoma. Ginčas teisme kilo todėl, kad atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo, žalos gera valia neatlygino, t. y. prievolės, kylančios iÅ¡ delikto neįvykdė, todėl turi pareigÄ mokėti įstatymo numatytas procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). IeÅ¡kovo reikalavimas yra grindžiamas CK 6.1015 straipsniu, pagal kurio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Deliktinės atsakomybės santykiai taip pat reguliuojami ne viešosios teisės, o civilinės teisės normomis. Be to, 5 procentų dydžio metinės palūkanos bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra priteisiamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., 2010-12-02 sprendimas a. byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis a. byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis a. byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-10-09 nutartis a. byloje Nr. A146-1265/2013; 2014-07-31 nutartis a. byloje Nr. A858-1423/2014; 2014-12-11 nutartis a. byloje Nr. A-624-1181-14, 2015-01-27 nutartis a. byloje Nr. eA-69-438/2015; 2015-01-19 nutartis a. byloje Nr. A-602-1718-14), ir bendrosios kompetencijos teismų (pvz., Kauno apygardos teismo 2015-01-14 nutartis c. byloje Nr. e2A-255-343/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-134-436/2015, 2015-01-16 nutartis c. byloje Nr. e2A-168-173/2015 2015-01-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-254-601/2015, 2015-02-19 nutartis c. byloje Nr. e2A-154-230/2015).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisės norams ir teismų praktikÄ , atsakovui praleidus terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Byloje pateiktas 2015-06-23 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 75215 patvirtina, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinį patenkinus iš dalies (710,88 Eur X 100 proc./795,50 Eur = 89 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 16,02 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 93 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

Ä®sakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismasn u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė J. B. g. 12, Vilnius, iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, 710,88 Eur (septynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų 88 ct) turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-07-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 16,02 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 2 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                               Irena Poderienė