2020-08-26 Nr. AB-15499-3-61-3-00898-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-346-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00898-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (J. H. G. teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. (J. H. G. teisių perėmėjas) skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. H. G. (teisių perėmėjas – G. G.) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. vasario 15 d. raštą Nr. 40-40 „Dėl J. H. G. prašymo“ ir įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškėjai raštišką atsakymą, per kokį konkretų terminą bus įrengta apie 500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio, kuris yra suprojektuotas Širvintų r., Alionių sen., Juodiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 (toliau – ir Žemės reformos žemėtvarkos projektas), atkarpa.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodybos pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisę į žemės sklypą pareiškėja įgijo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą turtą, grąžinant natūra 11,71 ha ploto žemės sklypą, pagrindu. Minėtu sprendimu papildomas kelio servitutas nebuvo nustatytas. Į šį žemės sklypą bei jame esančią sodybą pareiškėja visą laiką patekdavo per pietinėje žemės sklypo pusėje esantį 4 m pločio kelią, kurį pati remontuodavo ir prižiūrėdavo.

Tačiau 2013 m. birželio 7 d. V. K. įsigijus nuosavybėn žemės sklypą, per kurį ėjo vienintelis kelias į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą ir sodybą, V. K. pradėjo reikšti pretenzijas ir drausti naudotis keliu. Pareiškėja 2015 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Širvintų skyrių, prašydama išaiškinti gretimo žemės sklypo savininkės reikalavimų teisėtumą. NŽT Širvintų skyrius paaiškino jai, kad tariamas privažiavimas prie žemės sklypo yra užtikrintas iš šiaurinės žemės sklypo pusės 4 m pločio vietinės reikšmės viešuoju keliu ir 4 m pločio servitutiniu keliu per gretimą privatų žemės sklypą.

Susiklostė situacija, kad panaikinus vieną kelią, pareiškėjai ir valstybei reikės įsirengti laukuose esančius kelius. Nesutikdama su NŽT Širvintų skyriaus atsakymu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas jos skundo netenkino, konstatuodamas, kad ji praleido terminą skundui pateikti, o kelio servituto nustatymo klausimą turi spręsti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių pareiškėja kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą, prašydama nustatyti laikiną kelio servitutą V.

K. priklausančiame žemės sklype. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2017 m. vasario 27 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją, prašydama nurodyti konkretų terminą, kada bus nutiesta (įrengta) kelio atkarpa, tačiau Administracija 2017 m. balandžio 10 d. raštu atsisakė tai padaryti. Dėl to pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Administraciją pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjos prašymą.

Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėja negali patekti į jai priklausantį žemės sklypą.

3. Pareiškėja teigė, jog skundžiamame Administracijos sprendime nepagrįstai nurodoma, kad 2018 m. I–II ketvirčiais buvo svarstytas remontuojamų kelių sąrašas, o objektų, kurie 2018 m. nebus įtraukti į remontuotinus, svarstymas bus atidėtas kitiems metams. Administracija taip pat nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teigiama, kad įstatymai nenustato pareigos nustatyti termino, iki kada Administracija turėtų įrengti kelią, kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvusių aplinkybių.

4. Pareiškėja paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Administracija turi įrengti kelio atkarpą. Reikalavimas nustatyti terminą keliui įrengti kyla iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto. Civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016 buvo nustatyta, kad ji turi teisę reikalauti, o Administracija – privalo įgyvendinti pareiškėjos teisėtus reikalavimus ir pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis jai priklausančia nuosavybe. Nesant konkretaus termino, pareiškėja negalėtų pilnavertiškai naudotis savo nuosavybe, būtų pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai arba pareiškėja būtų priversta parduoti savo nuosavybę, kadangi niekas negalėtų suteikti jai jokios būtinos pagalbos esant sveikatos sutrikimams arba nusikaltimo atveju.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 ir 7 punktais. Įvardinti teisės aktai numato, kad būtent Administracijai suteiktos funkcijos, susijusios su kelių įrengimu, jų remontavimu. Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad nekvestionuoja šios funkcijos ir tai patvirtina skundžiamas Administracijos raštas. Administracija skundžiamame rašte neatsisako vykdyti jai priskirstos funkcijos, o išaiškina, kaip bus vykdomas siūlomų remontuotinų kelių įtraukimo į kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamųjų 2018 metais objektų sąrašą procesas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016 buvo nustatyta svarbi aplinkybė, t. y. kad 1995 m. ortofotografniame žemėlapyje matoma, kad kelias, esantis (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje yra išvažinėtas, naudojamas, o vėlesniame 2013 metų ortofotografniame žemėlapyje matyti, kad šis kelias jau yra nebenaudojamas, apleistas, apaugęs žolėmis ir krūmais. Ši aplinkybė įrodo, kad pareiškėja pasirinko naują vietą keliui per V. K. nuosavybę, o šiaurinėje dalyje jai privažiuoti skirtą kelią apleido. Be to, pareiškėja nedėjo pastangų tam, kad išsaugotų kelią, pagerintų jo būklę, nesikreipė į Širvintų rajono savivaldybę dėl kelio tvarkymo, išskyrus vieną atvejį 2016 m. Todėl pareiškėja nepagrįstai skunde nurodo, kad kelias šiaurinėje dalyje buvo suprojektuotas tik popieriuje.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos teisės normos, įtvirtinančios savivaldybės funkciją prižiūrėti, taisyti, tiesti kelius, nenustato jokių konkrečių terminų dėl kelių taisymo, tiesimo, taip pat nenustato momento, iki kada nurodyti veiksmai turi būti atliekami, kuriam praėjus būtų galima teigti, kad Administracija pažeidė jai priskirtas funkcijas. Be to, teisės normos nesukuria pareiškėjai subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu nutiesti, taisyti konkretų kelią.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės reformos žemėtvarkos projekte privažiavimas iki pareiškėjos valdomo žemės sklypo suprojektuotas vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpa ir per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam yra numatytas servitutas. Vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpa, kuria numatytas privažiavimas iki pareiškėjos žemės sklypo, yra blogos būklės, nėra atlikti šios kelio atkarpos kadastriniai matavimai, kelias nepatenka į (duomenys neskelbtini) seniūnijos prioritetinių kelių sąrašą, juo nevažiuoja mokyklinis autobusas.

10. Pareiškėja 2017 m. vasario 27 d. pateikė Administracijai prašymą dėl vietinės reikšmės viešojo kelio atkarpos įrengimo termino nustatymo. Pareiškėja prašė Administracijos įvardinti konkretų terminą (nurodant konkrečius metus, iki kurių metų arba kuriais metais), per kurį bus įrengtas apie 500 m pločio kelias, kuris buvo suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakydama į pareiškėjos prašymą, Administracija 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 40-243 informavo pareiškėją, kad apie 500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio atkarpa, vedanti link pareiškėjos valdomo žemės sklypo, nepatenka į Širvintų rajono savivaldybės vietinių kelių ir gatvių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 2017 m. objektų sąrašą. Administracija pažymėjo, kad kelio atkarpos įrengimas šiuo metu negalimas, nes kelio dalis (apie 170 m), eitų per privačius žemės sklypus, o žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nėra atliktos. Dėl minėtų priežasčių Administracija nurodė negalinti nustatyti konkretaus termino, per kurį bus įrengtas pareiškėjos nurodytas kelias.

11. Nesutikdama su atsakovo atsakymu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-3607-764/2017, pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino minėtą Administracijos raštą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 27 d. prašymą. Sprendime teismas nurodė, kad skundžiamu raštu Administracija įvertino aplinkybes, susijusias su kelio atkarpų, einančių per privačias žemės valdas, įrengimu, tačiau neįvertino aplinkybių, susijusių su Žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotos kelio atkarpos, einančios per Širvintų rajono savivaldybei priklausančią žemę, įrengimu.

12. Administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, skundžiamu 2018 m. vasario 15 d. raštu paaiškino pareiškėjai kelių įrengimo ir remonto darbų bei šiems darbams skirto finansavimo paskirstymo tvarką, nurodydama, kad teisės aktai nenumato jokio termino, iki kurio turi būti atlikti vietinės reikšmės kelių ir gatvių įrengimo, remonto darbai. Be to, Administracija nurodė, kad atsižvelgdama į pateiktą prašymą, sieks užtikrinti pareiškėjos teisėtų interesų įgyvendinimą ir sudaryti galimybę pareiškėjai naudotis vietinės reikšmės keliu.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, 9.2 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu. Iš aptariamų teisės aktų nuostatų teismas konstatavo, kad vietinės reikšmės keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, naudojami vietiniam susisiekimui ir pan., be kita ko, nuosavybės teise gali priklausyti savivaldybėms, ir būtent savivaldybei įstatymai nustato pareigą tiesti, remontuoti ir prižiūrėti vietinės reikšmės kelius ir gatves. Nagrinėjamu atveju Žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyta, kad pareiškėjos valdomą žemės sklypą suplanuota pasiekti minėtame projekte pažymėtu bendro naudojimo keliu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad kelias, suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte – tai vietinės reikšmės kelias, be to, tiek pareiškėja, tiek atsakovas pripažino, kad Administracijai kyla pareiga nutiesti ir prižiūrėti šį kelią. Vis dėlto, pareiškėja prašė Administracijos įvardinti konkretų terminą (nurodant konkrečius metus), kada ketinama įrengti ginčo kelią, skirtą susisiekimui su pareiškėjos valdomu žemės sklypu. Taigi, byloje kilo ginčas ne dėl Administracijos pareigos įrengti suprojektuotą kelią apskritai, tačiau dėl pareigos nurodyti šio kelio įrengimo terminus.

14. Šiame kontekste pažymėta, kad vietinės reikšmės kelių projektavimui ir tiesimui yra naudojamos kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos (Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas vadovavosi Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo sąlygų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) direktoriaus 2018 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. V-64, 6, 467 punktais, kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybėms, panaudojimo tvarką Širvintų rajono teritorijoje reglamentuojančio Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-207 (toliau – Aprašas), 2, 5, 6, 9 punktais.

Teismas nurodė, kad spręsdama klausimą dėl lėšų skyrimo kelių tiesimui ir priežiūrai, Administracija, įvertinusi Širvintų rajono savivaldybės perspektyvinį kelių priežiūros ir plėtros planą, finansuojamą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų, ir atsižvelgdama į gautus prašymus, parengia objektų sąrašą, kuris yra teikiamas svarstyti savivaldybės tarybai bei derinamas su Kelių direkcija. Numatomų tiesti ir remontuoti kelių sąrašas (objektų sąrašas), atsižvelgiant į nustatytus kriterijus ir poreikį, yra parengiamas kiekvienais metais, todėl kelių atkarpos, neįtrauktos į taisytinų kelių sąrašą konkrečiais metais, gali būti svarstomos ir, esant poreikiui, įtraukiamos į šį sąrašą bet kuriais kitais metais.

Sprendimas dėl kelio įtraukimo į konkrečiais metais numatomų tiesti ir remontuoti kelių sąrašą priklauso ne vien tik nuo Administracijos pozicijos, tačiau ir nuo kitų subjektų (savivaldybės tarybos, Kelių direkcijos) valios, todėl konkrečiais metais neįtraukusi ginčo kelio atkarpos į objektų sąrašą, Administracija negali prognozuoti ir numatyti, kuriais metais šis kelias bus įtrauktas, kadangi svarstymo procedūra kasmet yra atliekama iš naujo.

15. Nagrinėjamu atveju Administracija skundžiamame rašte nurodė pareiškėjai, kad savivaldybės priskirtos funkcijos – kelių įrengimo – įgyvendinimas priklauso nuo savivaldybės biudžete esančių lėšų, kurios yra skirtos ne tik naujų kelių projektavimui ir tiesimui, tačiau taip pat ir esamų gatvių remontui, rekonstrukcijai, saugaus eismo organizavimui ir kt. Kelių priežiūros ir remonto darbai yra finansuojami Kelių direkcijos. Kelių direkcijos direktorius įsakymu kasmet paskirsto savivaldybėms kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti. Administracijos direktoriaus sudaryta komisija, atsižvelgdama į paskirtas lėšas, 2018 m. I–II ketvirtį svarstys siūlomų kelių įtraukimą į kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamų 2018 m. objektų sąrašą pagal seniūnų ir gyventojų prašymus, o parengus šį sąrašą, jis bus teikiamas tvirtinti Širvintų rajono savivaldybės tarybai. Remontuotini keliai, kurie einamaisiais metais nebus įtraukti į finansuojamų objektų sąrašą, bus svarstomi kitais metais.

16. Taigi, Administracija, atsakydama į pareiškėjos raštą, pagal kompetenciją paaiškino pareiškėjai konkrečių kelių įtraukimo į planuojamų tiesti kelių sąrašą procedūras, ir šių darbų atlikimui skirtų lėšų paskirstymo tvarką, tačiau, kaip minėta, Administracija negali tiksliai prognozuoti, kokie žemės sklypai bus įtraukti į objektų sąrašą ateinančiais metais. Todėl, teismo vertinimu, Administracijai objektyviai negalint nurodyti konkretaus laikotarpio, kai ginčo kelias bus įtrauktas į objektų sąrašą, parengtas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu pažymėta, kad ši aplinkybė nepašalina atsakovo pareigų, susijusių su kelių tiesimu ir priežiūra, be kita ko, ir pareigos nutiesti ginčo kelią.

17. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Administracijos raštas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas raštas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti ir antrojo pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti raštišką atsakymą, per kokį konkretų terminą bus įrengta vietinės reikšmės kelio, kuris yra suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte, atkarpa, todėl skundas atmestas visa apimtimi.

III. 18. Pareiškėja J. H. G. (teisių perėmėjas – G. G.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamas Administracijos 2018 m. vasario 15 d. raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme bei ABTĮ įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame Administracijos rašte nebuvo nurodytas teisinis reglamentavimas bei faktinės aplinkybės ir argumentai. Pareiškėja pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas tik savo atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė papildomus argumentus, kodėl kelio atkarpa negali būti įrengta 2018 m. ar vėlesniais metais. Teismo sprendime nurodytas teisinis reglamentavimas atsirado tik teismo iniciatyva.

20. Pareiškėjos teigimu, teismas pripažindamas atsakovo atsisakymą nurodyti konkretų terminą, kada bus įrengta kelio atkarpa, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, pagal kurią atsakovas negalėtų būti įpareigotas nustatyti kelio planavimo ir įrengimo darbų terminų tik tuo atveju, jei nėra akivaizdžiai nustatyta, kad nesant nutiestų reikalaujamų gatvių pareiškėjui būtų atimta ar neteisėtai apribota susisiekimo galimybė patekti į jo žemės sklypą. O šioje byloje faktas, jog pareiškėja negali patekti į žemės sklypą ir naudotis savo žemės sklypu bei jame esančiu gyvenamuoju namu, yra akivaizdus, konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017.

21. Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dar ir todėl, jog teismas aiškindamas atsisakymą nurodyti kelio atkarpos įrengimo laiką Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-207 ir Kelių direkcijos direktoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-64 patvirtintus aprašus laikė aukštesnės galios teisės aktais, nei Vietos savivaldos įstatymo normas.

22. Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepaneigė civilinėje byloje Nr. e2-677-880/2016 įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėja gali reikalauti, o atsakovas atitinkamai privalo įgyvendinti jos teisėtus reikalavimus pašalinti kliūtis, trukdančias jai naudotis nuosavybe, taigi ir nurodyti konkretų terminą kelio atkarpai įrengti.

23. Pareiškėja pažymi, kad nesant konkretaus termino, ji turės gyventi neapibrėžtumo sąlygomis, nežinodama, kada galės pilnavertiškai naudotis savo nuosavybe. Bus pažeisti ir jos teisėti lūkesčiai, kad kliudymas iš atsakovo pusės naudotis nuosavybe bus pašalintas nedelsiant.

24. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas teigia, kad skundžiamame rašte pagal savo kompetenciją paaiškino pareiškėjai konkrečių kelių įtraukimo į planuojamų tiesti kelių sąrašą procedūras ir šių darbų atlikimui skirtų lėšų paskirstymo tvarką. Be to, kaip teisingai savo sprendime pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas objektyviai negalėjo pareiškėjai nurodyti konkretaus laikotarpio, kada ginčo kelias bus įtrauktas į objektų sąrašą. Atsakovas savo rašte nurodė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bei detaliai nurodė pareiškėjai pateikto atsakymo apskundimo tvarką.

26. Atsakovas pažymi, kad kriterijai, kuriais remiantis buvo atmestas prašymas įrengti kelio atkarpą, buvo nurodyti ne tik teismo posėdžio metu, bet ir Administracijos 2016 m. balandžio 5 d. atsakyme Nr. 40-110.

27. Atsakovas pažymi, kad Administracija skundžiamame rašte atsisakė nurodyti pareiškėjai konkretų terminą, per kurį Administracija planuoja nutiesti ginčo kelią, o ne atsisakė nutiesti ginčo kelią.

28. Atsakovas nesutinka, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi ši praktika buvo cituojama dar skundžiamame Administracijos rašte.

29. Atsakovo teigimu, jokiuose teisės aktuose nėra konkrečių terminų dėl kelių (gatvių) tiesimo, todėl negali būti pripažįstama, jog Administracija nepagrįstai atsisakė nurodyti pareiškėjai, kada bus įrengta kelio atkarpa.

30. Atsakovas pažymi, jog nei viename teismo sprendime ar nutartyje nebuvo nurodyta, kad atsakovas privalo nurodyti pareiškėjai konkretų terminą kelio atkarpai įrengti.

31. Atsakovas pareiškėjos teiginius dėl pažeidžiamų jos teisėtų lūkesčių vertina kritiškai, kadangi pareiškėja siekia, jog ginčo kelio atkarpa būtų nutiesta nedelsiant, o ne per protingą ir pagrįstą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 15 d. rašto Nr. 40-40 „Dėl J. H. G. prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos J. H. G. (teisių perėmėjas – G. G.) prašymo įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti raštišką atsakymą, per kokį konkretų terminą bus įrengta apie 500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės kelio, kuris yra suprojektuotas Žemės reformos žemėtvarkos projekte, atkarpa, pagrįstumo.

33. Byloje nustatyta, kad J. H. G. prašyme dėl vietinės reikšmės kelio atkarpos įrengimo termino, 2017 m. vasario 27 d. pateiktame Širvintų rajono savivaldybei, prašė nurodyti konkretų terminą (nurodant konkrečius metus, iki kurių metų ar kuriais metais), per kurį bus įrengta apie 500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikšmės atkarpa kelio, kuris buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089, Širvintų rajono savivaldybei priklausančiame žemės sklype.

34. Administracija, vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017 ir pakartotinai išnagrinėjusi J. H. G. 2017 m. vasario 27 d. prašymą, parengė šioje byloje skundžiamą 2018 m. vasario 15 d. raštą Nr. 40-40. Šiame rašte Administracija informavo, kad kelių priežiūros ir remonto darbai finansuojami Kelių direkcijos lėšomis, nurodė, kad atsižvelgdama į paskirtas lėšas Administracijos direktoriaus sudaryta komisija 2018 m. I-II ketvirtį svarstys siūlomų remontuotinų kelių įtraukimą į kelių priežiūros ir plėtros programos finansuojamų 2018 metais objektų sąrašą pagal pateiktus seniūnų ir gyventojų prašymus, kuris bus teikiamas tvirtinti Širvintų rajono savivaldybės tarybai; einamaisiais metais neįtraukti remontuotini keliai į finansuojamų objektų sąrašą bus svarstomi sekančiais metais. Administracija taip pat pažymėjo, kad kelių įrengimas, jų remontas tiesiogiai sietinas su savivaldybės biudžeto lėtomis, skirtomis ne tik naujų kelių projektavimo, tiesimo darbams, bet ir esamų gatvių remontui, rekonstrukcijai, saugaus eismo organizavimui ir kt. Be to, teisės aktai nenumato jokio termino, iki kada vietinės reikšmės kelių, gatvių įrengimas, remontas turi būti atliekami.

35. Ginčui aktuali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto redakcija numato, jog savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis taip pat nustato, jog gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės.

36. Pažymėtina, kad tiek ginčijamame rašte, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčija Administracijai kylančios pareigos nutiesti ir prižiūrėti Žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą vietinės reikšmės kelią. Tačiau šioje byloje iš esmės ginčijama tai, kad Administracija 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. 40-40 neįvardijo konkretaus termino, kada bus atlikti ginčui aktualaus kelio atkarpos tiesimo darbai.

37. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

38. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 35 punktas nustato, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį.

39. Šiuo atveju J. H. G. 2017 m. vasario 27 d. prašyme Administracijos prašė nurodyti konkretų terminą, per kurį bus įrengta vietinės reikšmės kelio atkarpa. Šiuo klausimu Administracija ginčijamame 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. 40-40 iš esmės nurodė, kad kelių įrengimas priklauso nuo tam skiriamo finansavimo. Taigi konkretaus termino, kada bus įrengta būtent ginčui aktuali kelio atkarpa, atsakovas nurodyti negalėjo.

40. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos vietinės reikšmės kelių (gatvių) tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, tai yra, be kita ko, keliams projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Vyriausybė nustato kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarką ir paskiria institucijas šiam įstatymui įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtintas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašas, pagal kurį programos finansavimo lėšų sąmatą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija (3 p.).

41. Minėtos normos, taip pat Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo sąlygų tvarkos aprašo bei Širvintų rajono savivaldybės tarybos patvirtinto Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo nuostatos, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepaneigia Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintos savarankiškosios savivaldybių funkcijos prižiūrėti, taisyti ir tiesti savivaldybių vietinės reikšmės kelius ir gatves. Tačiau šios nuostatos paneigia savivaldybės administracijos galimybę šiuo atveju nurodyti tikslų terminą, kada bus įrengtas konkretus kelio ruožas, kadangi tai priklauso ne tik nuo Administracijos veiksmų, bet ir nuo tam skiriamų biudžeto lėšų.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Administracija 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. 40-40 paaiškino pareiškėjai konkrečių kelių įtraukimo į planuojamų tiesti kelių sąrašą procedūras, ir šių darbų atlikimui skirtų lėšų paskirstymo tvarką, nurodė esmines su ginčo klausimu susijusias faktines aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas išsamesnis teisinis reglamentavimas, patvirtinantis ginčijamame Administracijos 2018 m. vasario 15 d. rašte Nr. 40-40 nurodytas išvadas, nepaneigia, kad atsakovas 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. 40-40 pagal kompetenciją atsakė į J. H. G. 2017 m. vasario 27 d. prašymą.

43. Pažymėtina, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Administracijos atsakymo į J. H. G. prašymą nurodyti konkretų terminą, per kurį bus įrengta vietinės reikšmės kelio atkarpa. Todėl kiti apeliaciniame skunde akcentuoti teiginiai dėl galimybės patekti į žemės sklypą bei naudotis nuosavybe nėra aktualūs sprendžiant, ar Administracija tinkamai atsakė į tokį J. H. G. 2017 m. vasario 27 d. prašymą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė, kad Administracija objektyviai negalėjo nurodyti konkretaus laikotarpio, kai ginčo kelias bus įtrauktas į objektų sąrašą, nepašalina atsakovo pareigų, susijusių su kelių tiesimu ir priežiūra, be kita ko, ir pareigos nutiesti ginčo kelią. Tai patvirtino ir atsakovas ginčijamame rašte, nurodydamas, kad Administracija sieks užtikrinti J. H. G. teisėtus interesus ir teises tinkamai naudotis vietinės reikšmės keliu.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. G. (J. H. G. teisių perėmėjas) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė