e4bc3b65-bbf5-41aa-9d77-62f186b2d796 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                          Civilinė byla Nr. 2A-888/2012                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo GailiÅ«no ir Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1596-230/2011 pagal nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kalviai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovo UAB „Murena“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“ (1 b. t., 10-11 l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieÅ¡kovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.IeÅ¡kovas BUAB „Murena“ 2010 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Vilniaus kalviai“, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovo ir atsakovų sudarytÄ susitarimÄ Nr. 29 (toliau – ginčo susitarimas) nuo jo sudarymo momento;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus kalviai“ 70 000 Lt sumÄ bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo 70 000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (1 b. t., 3-7 l.). Nurodė, kad ginčo susitarimu ieÅ¡kovas ir atsakovai susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, t. y. ieÅ¡kovas perleido atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“ reikalavimo teisę į 70 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2008 m. gegužės 29 d.

Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06 (toliau – Rangos sutartis), o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 70 000 Lt ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Vilniaus kalviai“ pagal ieÅ¡kovo ir nurodyto atsakovo sudarytÄ 2008 m. spalio 2 d. Statybos subrangos sutartį Nr. AD08-10-03-01/AD08-06-25 (toliau – Subrangos sutartis); 2009 m. vasario 9 d. atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ pervedė atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“ aukščiau nurodytÄ piniginių lėšų sumÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos paminėtam susitarimui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Pirma, Susitarimas buvo sudarytas, kai ieÅ¡kovas turėjo kitų kreditorių, tarp jų – darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), kuriems buvo suėję ieÅ¡kovo įsipareigojimų įvykdymo terminai, dėl ko paminėtu susitarimu buvo pažeistos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau – LMETÄ®) 3 straipsnio nuostatos.

Antra, ginčo susitarimas pažeidžia kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus, nes Å¡io susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas jau buvo nemokus. Trečia, Å¡alys neprivalėjo sudaryti Susitarimo, t. y. nebuvo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris bÅ«tų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamÄ susitarimÄ . Ketvirta, Å¡alys, sudarydamas SusitarimÄ , buvo nesÄ Å¾iningos; ieÅ¡kovas žinojo, kad yra skolingas kitiems kreditoriams (darbuotojams, valstybės institucijoms), kad teisme nagrinėjamos bylos dėl įsipareigojimų jiems įvykdymo (skolų sumokėjimo), kad pritaikytas įmonės turto areÅ¡tas, o atsakovai turėjo žinoti apie ieÅ¡kovo nemokumÄ , apie tai, kad ginčo susitarimu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi galėjo pareikalauti ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, spaudoje ir internete buvo skelbiama apie ieÅ¡kovo finansines problemas.

Penkta, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi įmonės administratorius ieÅ¡kovo dokumentus perėmė 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje. Be to, pažymėjo, kad teismas turi pareigÄ ex officio taikyti CK 1.80 - 1.81 straipsnių reikalavimus, kadangi ginčo sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo (LMETÄ® ir Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo (toliau – TAARÄ®) nuostatoms. Pripažinus negaliojančiu SusitarimÄ , prašė taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus kalviai“ ieÅ¡kovo naudai priteisti 70 000 Lt (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.).

Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (1 b. t., 140-141 l.), nurodydamas, kad atsakovas nepažeidė kreditorių interesų ir, sudarydamas ginčijamÄ susitarimÄ , buvo sÄ Å¾iningas, kadangi pareikalavo ieÅ¡kovÄ perduoti ir perėmė jo įsipareigojimus subrangovams, tarp jų - atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“ už darbus, kuriuos nurodytas subrangovas faktiÅ¡kai atliko atsakovui.Atsakovas UAB „Vilniaus kalviai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (1 b. t., 154-159 l.).

Nurodė, kad atsakovas pagal Subrangos sutartį, sudarytÄ su ieÅ¡kovu, atliko statybos rangos darbus atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ naudai, todėl pareiga sumokėti už atliktus statybos darbus kilo atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“, kuriÄ jis tinkamai atliko pagal ginčo susitarimÄ . Kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti, kadangi 70 000 Lt statybos darbų kaina, sumokėta atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“, buvo atsiskaitymas ne už ieÅ¡kovo, bet už atsakovo UAB „Vilniaus kalviai“ atliktus statybos darbus.

Taigi Å¡i pinigų suma negali bÅ«ti pripažįstama, kaip pajamos/pelnas už ieÅ¡kovo atliktus darbus, kurie galėtų bÅ«ti paskirstomi kitiems kreditoriams, vykdant skolinius įsipareigojimus. Atsakovui nebuvo žinoma informacija apie ieÅ¡kovo įsipareigojimus kreditoriams, nes tai nėra vieÅ¡i duomenys, o metinę finansinę atskaitomybę už 2008 m. ieÅ¡kovas patvirtino tik 2009 m. balandžio 28 d., kuriÄ Juridinių asmenų registrui pateikė 2009 m. liepos 1 d., todėl paminėti duomenys Susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“ nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomi, o, nesant nurodyto atsakovo nesÄ Å¾iningumo, ginčo susitarimas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį (2 b. t., 93-100 l.).Nurodė, kad negali bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį pagal actio Pauliana taisykles, kadangi nenustatytos visos bÅ«tinos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos. Teismo teigimu, nagrinėjamoje byloje ginčo sandorio esmę sudaro užsakovo, rangovo ir subrangovo susitarimas, kuriuo Å¡alys susitarė dėl apmokėjimo už darbus tiesiogiai juos atlikusiam subrangovui, o ne rangovui, kuris iÅ¡ esmės vykdė tik tarpininko funkcijas, todėl teismas sprendė, kad toks susitarimas negalėjo pažeisti kitų rangovo kreditoriaus teisių; rangovas (ieÅ¡kovas) Å¡iuo atveju nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus, jo teisė gauti atlygį už subrangovo atliktus darbus buvo sÄ lygota tik generalinio rangovo padėtimi; be to, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ gauti atlygį už subrangovo atliktus darbus perleido ne paÅ¡aliniam trečiajam asmeniui, bet darbus atlikusiam asmeniui.  Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio buvo skolingas tiek bendrovės darbuotojams, tiek VMI, tačiau Å¡iuo atveju nepakanka nustatyti, kad nurodyti asmenys buvo kreditoriais ginčijamo sandorio sudarymo metu, dėl ko bÅ«tina įrodyti, jog jų reikalavimo teisė yra atsiradusi konkrečiu pagrindu ir ji jau buvo iki sandorio sudarymo.

Teismo teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu yra atsiradusios nurodytų asmenų reikalavimo teisės, ar Å¡ios reikalavimo teisės buvo ir ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir kaip konkrečiai buvo pažeistos jų teisės (CPK 178 str.).Pasak teismo, ieÅ¡kovas sandorio sudarymo metu jau turėjo finansinių sunkumų ir nors bankroto byla nebuvo iÅ¡kelta, tokiÄ bÅ«senÄ vertintino kaip artimÄ Ä®monių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) įtvirtintai bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«senai, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrÅ«kusi, ji ir toliau vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ , todėl, atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010), ginčo susitarimas negali bÅ«ti pripažintas pažeidžiančiu kitų kreditorių teisių ir interesų.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Teismo teigimu, nebuvo pažeista Subrangos sutarties 3.4.3 punkto nuostata, pagal kuriÄ subrangovas (atsakovas UAB „Vilniaus kalviai“), užbaigęs darbus, ne vėliau kaip per 15 dienų turi pateikti rangovui (ieÅ¡kovui) banko arba draudimo kompanijos atliktų darbų garantinio laikotarpio draudimo garantijÄ , kadangi ginčo sandoriu numatytas 70 000 Lt mokėjimas buvo dalinis, bet ne galutinis atsiskaitymas pagal Subrangos sutartį.

Be to, ieÅ¡kovo 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registre buvo paskelbti tik 2009 m. liepos 17 d., o teismų informacinės sistemos Liteko, turto areÅ¡to aktų registro duomenys apie iÅ¡keltas bylas ir taikytas areÅ¡to priemones, nevertinant visos skolininko turtinės padėties (turimo turto ir įsipareigojimų mÄ sto), nelaikytini pakankamais duomenimis, priimant sprendimÄ sudaryti sandorį ir vertinant, ar sudaromas sandoris nėra rizikingas. Juolab kad nepasidomėjimas ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentais, skolininkui iÅ¡keltomis bylomis ar įregistruotais turto areÅ¡to aktais dar nereiÅ¡kia, kad atsakovai sandorio sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningi.Teismo teigimu, nenustatyta ir imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo (CK 1.80 – 1.81 str.); byloje pateikti duomenys apie turto areÅ¡to aktų įregistravimÄ nepatvirtina, kad buvo pažeisti turto areÅ¡to aktais nustatyti draudimai, kadangi nėra dokumentų, įrodančių, jog bÅ«tų areÅ¡tuota ieÅ¡kovo turtinė teisė gauti pinigines lėšas iÅ¡ atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (CPK 145 str. 1 d. 3 p.) ar bÅ«tų buvęs draudimas ieÅ¡kovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose bei draudimas perduoti kitiems asmenims turtÄ ar vykdyti kitas prievoles (CPK 145 str. 1 d. 6, 7 p.).

Teismas sprendė, kad dėl pasakyto nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas įstatyme numatytas draudimas disponuoti ginčo sandoriu perleista turtine teise. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Murena“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį (2 b. t., 103-110 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nepagrįsti teismo teiginiai, kad Susitarimu nebuvo pažeisti kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai, kad paminėto susitarimo sudarymo metu įmonė buvo moki.

Å iuo atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, ieÅ¡kovui esant nemokiam (įmonės pradelstiems įsipareigojimams virÅ¡ijant pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės), buvo suteikta pirmenybė atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“, kuris yra trečios eilės ieÅ¡kovo kreditorius, nors ieÅ¡kovas buvo pradelsęs atsiskaityti su įmonės darbuotojais, VMI bei VSDFV, turinčiais pirmenybę gauti atsiskaitymÄ pagal LMETÄ®, dėl ko ginčo susitarimu buvo pažeistos Å¡ių kreditorių teisės ir LMETÄ® nuostatos.

Be to, tai, jog ieÅ¡kovas nebuvo nutraukęs savo veiklos, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė buvo moki.Teismas be pagrindo sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė CK 6.67 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos prezumpcijos dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, sandorį sudarius dėl skolos, kurios apmokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, kadangi atsakovas nepaneigė paminėtų ieÅ¡kovo argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo įvykdyti Subrangos sutarties 3.4.3 punkto reikalavimai.

SÄ Å¾iningas yra tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o paminėti duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu ar jo atstovu, taip pat iÅ¡ registrų bei kitų oficialių ar privačių Å¡altinių. Teismas, vertindamas Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ , nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis ieÅ¡kovo finansine padėtimi.Susitarimas sudarytas tuo metu, kai teismo nutartimi buvo pritaikytas ieÅ¡kovo turto laikinas areÅ¡tas ir ginčo turto perleidimas buvo negalimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti paminėtÄ susitarimÄ negaliojančiu pagal CK 1.78, 1.80 ir 1.81 straipsnius.

Esant laikinai turto areÅ¡to bÅ«klei (iki asmuo, kurio reikalavimų užtikrinimui pritaikytas turto areÅ¡tas, kreipėsi į antstolį dėl turto apraÅ¡o sudarymo), realiai buvo areÅ¡tuotas visas ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas (TAARÄ® 11 str. 1 d.). Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teismo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus. Be to, neįvertinęs imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepagrįstai sprendė, jog perleidžiamas reikalavimas nepateko į areÅ¡tuoto turto masę, ir, nepripažindamas sandorio niekiniu ex officio, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Vilniaus kalviai“ praÅ¡o jį atmesti (2 b. t., 116-121 l.). Nurodo, kad atsiskaitymas pagal ginčo susitarimÄ atitiko versle ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, nes atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ pagal Rangos sutartį privalėjo sumokėti už atliktus darbus, todėl šį atlygį sumokėjo tiesiogiai subrangovui, o rangovo mokumas dėl to nepasikeitė ir tai nepadarė tiesioginės įtakos kitų kreditorių teisėms.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, o Subrangos sutarties 7.4 punkte įtvirtinta apmokėjimo sÄ lyga nėra siejama su draudimo nepateikimu, be to, ieÅ¡kovas nepaneigė ir atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovo turtinės teisės nebuvo areÅ¡tuotos, todėl teisė sudaryti ginčo susitarimÄ nebuvo apribota, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti imperatyvių teisės normų pažeidimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, pažeisdamas CPK taisykles, tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir reikÅ¡mingų aplinkybių, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , nepagrįstai atmesdamas ieÅ¡kinį (CPK 176 str., 183 str., 185 str.).

Todėl negalima palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių nuginčijimo pagrindais, tarp jų – CK 1.80, 1.81 bei CK 6.66 straipsnių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes dėl ieÅ¡kovo turto laikino areÅ¡to, buvusio ginčo susitarimo sudarymo metu, ir teisingai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti TAARÄ® 11 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad ginčo susitarimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kadangi juo buvo pažeistos TAARÄ® 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad tais atvejais, kai turto areÅ¡to akto priėmimo dienÄ nėra žinoma areÅ¡tuojamo turto sudėtis, jo buvimo vieta, ir dėl to turto areÅ¡to akte nenurodyti visÄ areÅ¡tuojamÄ turtÄ ar jo dalį identifikuojantys duomenys, Å¡is aktas įregistruojamas turto areÅ¡to aktų registre laikinai, nenurodant iÅ¡samių duomenų apie visÄ ar dalį areÅ¡tuojamo turto.

Pagal byloje esančius ieÅ¡kovo turto areÅ¡to duomenis, Susitarimo sudarymo metu (2009 m. vasario 3 d.) Turto areÅ¡to aktų registre buvo įregistruotas ieÅ¡kovo turto laikinas areÅ¡tas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-625-572/2009 (1 b. t., 122-126 l.; 2 b. t., 37-41 l.), kuria buvo areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui priklausantys 46 500 Lt vertės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, uždraudžiant visu areÅ¡tuotu turtu disponuoti, leidžiant areÅ¡tuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, o, ieÅ¡kovui neturint pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tuotos pinigines lėšos, nevirÅ¡ijančios reikalavimo sumos, esančios banko sÄ skaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant ieÅ¡kovui iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti įsiskolinimÄ UAB „Eugvilsta“, darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.Remiantis TAARÄ® 11 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų laikino areÅ¡to metu buvo areÅ¡tuotas visas nurodytas ieÅ¡kovo turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei piniginės lėšos), tačiau teismo nutartimi nebuvo pritaikytas ieÅ¡kovo turtinių teisių areÅ¡tas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.), ieÅ¡kovui neuždrausta dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), taip pat nenustatytas draudimas vykdyti kitas prievoles (CPK 145 str. 1 d. 7 p.).

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog, sudarant ginčo susitarimÄ , nebuvo pažeistas draudimas disponuoti Susitarimu perleista turtine teise, dėl ko pagrįstai nepripažino Å¡io susitarimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Dėl actio Pauliana sÄ lygų CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sÄ lygoms: kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagrįstas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, ginčo susitarimu suteikė nepagrįstÄ pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“, pažeisdamas kitų ieÅ¡kovo kreditorių teises. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas (rangovas) ir atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Lietuvos“ sanatorija; užsakovas) 2008 m. gegužės 29 d. sudarė statybos rangos sutartį, kurioje buvo numatyta galimybė, atliekant darbus, pasitelkti subrangovus (Sutarties 6.3.7 p.; 1 b. t., 18-34 l.).

IeÅ¡kovas su atsakovu UAB „Vilniaus kalviai“ 2008 m. spalio 2 d. sudarė Subrangos sutartį, kuria subrangovas UAB „Vilniaus kalviai“ įsipareigojo ieÅ¡kovui atlikti statybos rangos darbus (1 b. t., 14-17 l.). 2009 m. vasario 3 d. ieÅ¡kovas su atsakovais pasirašė susitarimÄ , įvykdytÄ 2009 m. vasario 9 d. (kurį ginčija ieÅ¡kovas), kad pagal aukščiau nurodytÄ Rangos sutartį atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (užsakovas) atsiskaitys ne su ieÅ¡kovu (rangovu), bet tiesiogiai su atsakovu UAB „Vilniaus kalviai“ (subrangovu; 1 b. t., 12-13 l.).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų (tarp jų 2009 m. kovo 26 – 27 d. ieÅ¡kovo pažymų Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui, 2008 m. gruodžio 24 d. praÅ¡ymo antstolių kontorai, Alytaus apskrities VMI 2008 m. lapkričio 13 d. kvietimo atvykti į VMI, taip pat nurodytos institucijos 2008 m. lapkričio 18 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2008 m. gruodžio 16 d., 2009 m. sausio 20 d. sprendimų iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ ir nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ bei pervedimÄ iÅ¡ banko sÄ skaitų, kreditorių priminimų ir raginimų, teismų procesinių dokumentų) matyti, kad ieÅ¡kovas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio, turėjo pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV (pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriams), taip pat kitiems kreditoriams (1 b. t., 36-47, 65-96 l.).

Be to, 2008 m. ieÅ¡kovo balanso duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, o turtas – 21 125 905 Lt, įmonė buvo patyrusi 6 360 633 Lt nuostolių; be to, ginčo susitarimo sudarymo metu (2009 m. vasario 3-4 d.) ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡ viso 15 852 096,39 Lt įsipareigojimų kreditoriams, tarp jų 11 773 192,55 Lt subrangovams, dalis įmonės turto buvo areÅ¡tuota (1 b. t., 98-126 l.; 2 b. t., 15, 31-36 l.).Paminėti duomenys sudaro pagrindo teigti, jog Susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo nemokumo požymių, t. y. nevykdė savo įsipareigojimų ir jo pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 p.).

Juolab kad ieÅ¡kovui 2009 m. birželio 30 d. nutartimi (po 4 mėnesių nuo Susitarimo sudarymo) buvo iÅ¡kelta bankroto byla, konstatavus įmonės nemokumÄ (1 b. t., 10-11 l.). Apygardos teismas, teisingai nustatęs, kad Susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovo finansinė padėtis buvo artima „ĮBÄ® įtvirtintai bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«senai“, tinkamai neįvertino Å¡ios aplinkybės, be pagrindo netenkino ieÅ¡kinio, remdamasis aplinkybe, jog įmonė tęsia savo įprastÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , kuri Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nustatant įmonės nemokumÄ .

Be to, nagrinėjamu atveju įrodyta, jog kitų aukščiau nurodytų ieÅ¡kovo kreditorių (darbuotojų, VMI, VSDFV) reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamo susitarimo sudarymo, be to, byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ UAB „Vilniaus kalviai“ siejo nevienkartiniai santykiai. Dėl to pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, kadangi nesutampa minėtos nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Taigi kasacinės instancijos teismo iÅ¡vados, padarytos paminėtoje byloje, nagrinėjamoje byloje netaikytinos.

Minėta, kad, pasiraÅ¡ydamas SusitarimÄ , ieÅ¡kovas turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių. 2009 m. vasario 3 d. galiojęs LMETÄ® (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) nustatė mokėjimų eilės tvarkÄ , kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, pagal kuriÄ Â pirmiausia turi bÅ«ti mokamos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetÄ bei savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus, kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei (LMETÄ® 3 str. 1 d.).

Be to, LMETÄ® 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, privalo laikytis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos, nepaisydamas, kada atsirado piniginiai įsipareigojimai.Pagal bylos duomenis, sudarius ginčo susitarimÄ , atsakovas UAB „Vilniaus kalviai“ 2009 m. vasario 9 d. gavo ieÅ¡kovo skolos apmokėjimÄ , nors liko nepatenkinti finansiniai reikalavimai aukščiau paminėtų kreditorių, kurių reikalavimai turėjo bÅ«ti patenkinti pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimų.

Todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, Susitarimu suteikė nepagrįstÄ pirmenybę vienam iÅ¡ įmonės kreditorių – ketvirtos eilės kreditoriui atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“, taip pažeisdamas kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu jis neprivalėjo bÅ«ti sudarytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs sÄ lygÄ - „neprivalėjo“ kaip neturėjimÄ teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimÄ sudaryti sandorį – kaip vienÄ iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad egzistavo teisinė pareiga sudaryti ginčo susitarimÄ , o tai, jog atsakovas UAB „Vilniaus kalviai“, kaip subrangovas, vykdė ieÅ¡kovo (rangovo) užsakytus darbus atsakovo (užsakovo) UAB „Grand SPA Lietuva“ objekte, nesuteikė teisės atsakovui UAB „Vilniaus kalviai“ gauti savo reikalavimų patenkinimÄ anksčiau pirmos, antros, trečios bei kitų ketvirtos eilės ieÅ¡kovo kreditorių.Be to, pagrįstas ir apelianto argumentas, jog, sudarydamos ginčo susitarimÄ , bylos Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ketinantis sudaryti sandorį asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama, sudarant sandorius, domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, tam, kad nebÅ«tų pažeisti įstatymai; toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo susitarimu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi ieÅ¡kovas Susitarimo sudarymo metu buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų – pirmos ir antros eilės kreditoriams, ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡ti ieÅ¡kiniai dėl skolų priteisimo ir priimti paminėtai įmonei nepalankÅ«s teismų procesiniai sprendimai, be to, dalis bendrovės turto buvo areÅ¡tuota.Kolegijos nuomone, atsakovai taip pat turėjo žinoti, jog Susitarimu pažeidžiami kitų kreditorių interesai.

Ginčo susitarimÄ sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai. Pagal teismų praktikÄ , sÄ Å¾iningo sandorio dalyvio elgesio standartÄ atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010).Turto areÅ¡to aktų registro 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, todėl su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad dar iki ginčo susitarimo sudarymo daug ieÅ¡kovo kreditorių kreipėsi į teismus, kuriuose buvo priimti jiems palankÅ«s teismų procesiniai dokumentai dėl skolų priteisimo (1 b. t., 81-83, 86-87). Be to, paminėtose ir kitose civilinėse bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dalies ieÅ¡kovo turto areÅ¡tas (1 t., 84-85, 90-91, 101-126 l.). Nors atsakovas UAB „Vilniaus kalviai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigia, jog ieÅ¡kovo finansiniai dokumentai už 2008 metus Susitarimo sudarymo metu nebuvo paskelbti Juridinių asmenų registre, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis arba atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydamas pateikti 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentus; be to, iÅ¡ vieÅ¡ai paskelbtų 2007 m. ieÅ¡kovo finansinių dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos) buvo matyti, jog jau tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki: ieÅ¡kovas 2007 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ viso turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 17 628 784 Lt, tarp jų – 14 696 111 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, patyrė 246 492 Lt nuostolių (2 b. t., 11-14 l.).

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, kad atsakovai, elgdamiesi apdairiai ir rÅ«pestingai, prieÅ¡ sudarydami SusitarimÄ , ėmėsi jiems prieinamų priemonių pasidomėti ieÅ¡kovo finansine padėtimi, kreditoriais ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti Å¡ių kreditorių interesai, paminėtų duomenų atsakovai nepateikė ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Taigi atsakovai turėjo ir galėjo pasidomėti, ar ginčo susitarimu nepažeidžiami kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesai, tačiau, to nepadarę, laikytini nesÄ Å¾iningomis sutarties Å¡alimis.Apygardos teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl actio Pauliana sÄ lygų (ne)buvimo, dėl ko be pagrindo atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu ginčo susitarimÄ , pareikÅ¡tÄ CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.).

Dėl pasakyto, panaikintinas apygardos teismo sprendimas, ir dėl aukščiau nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių viseto pripažintinas negaliojančiu ginčo susitarimas pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį (actio Pauliana) (CPK 178 str., 185 str.; 6.66 str. 1 d.). Byloje nesant ginčo dėl kitų dviejų Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų (neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės bei ieÅ¡kinio senaties termino (ne)praleidimo), teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Juolab kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepraleido vienerių metų termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti (CK 6.66 str. 1 d., Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.).

Dėl restitucijos taikymo Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, taikytina restitucija (CK 6.145 str. 1, 2 d.). Spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , teismas turi aiÅ¡kintis svarbias restitucijos taikymui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008). Nagrinėjamu atveju, SusitarimÄ pripažinus negaliojančiu dėl ieÅ¡kovo, kaip bankrutavusios įmonės, kreditorių teisių pažeidimo (CK 6.66 str.), restitucija taikoma, atsižvelgiant į Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ .

Todėl nepagrįstai perleistas turtas (70 000 Lt piniginių lėšų) grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui į bendrÄ jo turto masę ir turės bÅ«ti panaudotas atsiskaityti su nurodytos įmonės kreditoriais, Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).Patenkinus ieÅ¡kinį, priteisus iÅ¡ atsakovo UAB ,,Vilniaus kalviai“ ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ , iÅ¡ nurodyto atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1, 2 d.).

Dėl pasakyto panaikintinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo patenkintinas ieškovo ieškinys: pripažintinas negaliojančiu 2009 m. vasario 3 d. Susitarimas Nr. 29, o iš atsakovo UAB „Vilniaus kalviai“ ieškovui priteistina 70 000 Lt ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.66 str., 6.37 str. 2 d., 6.145 str., 6.210 str., CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovo, kuris yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , iÅ¡ atsakovo UAB „Vilniaus kalviai“ valstybei priteistinas byloje mokėtinas 2 100 Lt (70 000 Lt*3%) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, į. k. 149632768, ieÅ¡kinys.

Priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ patenkinti nurodyto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.Pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 3 d. SusitarimÄ Nr. 29, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kalviai“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Grand SPA Lietuva“, nuo jo sudarymo momento.Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kalviai“, į. k. 224214420, ieÅ¡kovui 70 000 Lt (septyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) ir 6 procentų metines palÅ«kanas nuo 70 000 Lt priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kalviai“, į. k. 224214420, valstybei 2 100 Lt (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ litų) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                      Algirdas Gailiūnas                                                                              Audronė Jarackaitė