e4bae080-96d5-40ae-a7cb-adc64153ec6c · Klaipėdos apygardos teismas

                                                 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-382/2018                                                            Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00485-2017-4                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 21.11.10 (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K.

S. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. sausio 18 d. nutarties, n u s t a t ė : Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja AuÅ¡ra SamoÅ¡kaitė surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 85ANP-129408177-17 K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 492 straipsnio 1 dalį už tai, kad K. S. 2017 m. lapkričio 7 d., apie 23.50 val., rÅ«kė bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . 2017 m. lapkričio 16 d.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja AuÅ¡ra SamoÅ¡kaitė priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129408804-17, kuriuo K. S. pagal ANK 492 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Šį nutarimÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. apskundė apylinkės teismui.Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. sausio 18 d. nutartimi K. S. skundas netenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos AuÅ¡ros SamoÅ¡kaitės 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129408804-17 paliktas nepakeistas.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K.

S. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti dėl vieno iÅ¡ trijų toliau nurodytų pagrindų: dėl mažo veikos pavojingumo (mažareikÅ¡miÅ¡kumo); remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5 punkto nuostatomis; remiantis in dubio pro reo principu.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tendencingas ir neobjektyvus.

Apylinkės teismas nurodė, jog „netiki liudytojo A. R. parodymais ir vertina tai, kaip siekį padėti K. S. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės“. Apeliantas skunde pažymi, jog liudytojas A. R. visiÅ¡kai nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi nėra K. S. giminaitis. Liudytojas A. R. teisme davė parodymus, bÅ«damas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, t. y. pasiraÅ¡ytinai įspėtas, jog už melagingų parodymų davimÄ gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.

Apeliantas konstatavo, jog apylinkės teismas tyčia ir specialiai ignoruodamas eliminavo liudytojo A. R. neutralius ir objektyvius parodymus.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ Ä¯rodo ir aplinkybė, jog jos priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo iÅ¡ dalies pakeistas (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-187-361/2017). Taip pat akcentuota, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į vienÄ esminę aplinkybę, kad praeityje K.

S. nėra baustas už analogiÅ¡kÄ administracinį nusižengimÄ ir nuolat nedaro administracinių nusižengimų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5 punkto nuostatos numato, jog teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.Argumentuota, jog K.

S. spontaniÅ¡kas ir neapdairus atsakymas, neįsigilinant į užduotÄ klausimÄ bei padarant minties klaidÄ , neva jis rÅ«kė bÅ«tent koridoriuje, privalo bÅ«ti oficialiai vertinamas pagal šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .Be kita ko, pažymėta, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad savęs apkalbėjimas galbÅ«t padarius administracinį nusižengimÄ , jeigu to nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, negali bÅ«ti pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn, o administracinio nusižengimo byla, nepakankant visapusiÅ¡kai pilnaverčių įrodymų, turi bÅ«ti nutraukta.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog ANK 12 straipsnyje yra reglamentuota, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika, asmens galima netraukti administracinėn atsakomybėn.Atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu“ yra nustatyta, kad nors asmuo ir rÅ«kė ar buvo užkluptas rÅ«kantis draudžiamoje zonoje, Å¡iuo atveju bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje, ir jeigu pagal 1.2.10.3 punkto iÅ¡aiÅ¡kinamÄ jÄ nuostatÄ â€žtabako ar tabako gaminių vartojimo ribojimo pažeidimas nėra susijęs su galimu žalingu poveikiu nepilnamečiams, nėščioms moterims ar asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų“, yra visi pagrindai asmens nebausti.Be viso to, kas jau aptarta, apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas atitinkamo asmens, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. apeliaciniame skunde padarė iÅ¡vadÄ , kad administracinio nusižengimo teisena jam turi bÅ«ti nutraukta.Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus virÅ¡ininkė Rima Trijonienė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliaciniame skunde ginčijamas K.

S. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 492 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo bÅ«ti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako bÅ«tent Å¡iuo klausimu. Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumoTeismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė – nagrinėjantis bylÄ teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių: teisminiame procese teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač traukiamo atsakomybėn asmens garantija dėl to, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo, neturinčio ir neiÅ¡reiÅ¡kiančio jokio iÅ¡ankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių.Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės aktų normų pažeidimus, nesilaikė proporcingumo ir dėl to bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai bei priėmė nepagrįstÄ nutartį.

Taip pat aplinkybė, kad aukÅ¡tesniosios instancijos teismas yra panaikinęs ar iÅ¡ dalies pakeitęs teisėjos Daivos Žebelienės procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti Å¡ios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, kadangi instancinė sprendimų kontrolė yra numatyta įstatyme ir garantuojama visiems proceso dalyviams. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bÅ«tent teismas sprendžia, kuriuos duomenis pripažinti įrodymais, o kuriuos ne, remdamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, tačiau savo sprendimÄ teismas turi motyvuoti.Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėdama administracinio nusižengimo bylÄ teisėja Daiva Žebelienė buvo Å¡aliÅ¡ka.

Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų vertinimoApeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylÄ nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. Dėl to skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimÄ Nr. 40, kuris yra tik metodinė medžiaga, savaime negali patvirtinti ir nepatvirtina administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindo buvimo.Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Kai savo ankstesnių parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie administracinio nusižengimo buvimÄ ar nebuvimÄ , nusižengimÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu.

Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. FaktÄ , kad K. S. rÅ«kė bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje, patvirtina tik jo paties 2017 m. lapkričio 9 d. raÅ¡ytiniame liudijime nurodyti teiginiai, jog „A. R. iÅ¡ tikrųjų buvo užpuolęs su peiliu, grasino ir iÅ¡koliavo vieÅ¡oje vietoje keiksmažodžiais mano kaimynas G. M. AÅ¡ tuo metu stovėjau koridoriuje ir rÅ«kiau“ (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 2). 2017 m. lapkričio 10 d. paaiÅ¡kinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad „Man bestovint laiptinėje ir rÅ«kant, atėjo į laiptinę A.

R., kuris buvo užrėmęs duris“ (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 3). Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuos parodymus K. S. davė neįspėtas dėl gresiančios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Tuo tarpu, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, K. S. nurodė, jog buvo išėjęs į namo laiptinę. Buvo su cigarete rankoje, bet nebuvo jos prisidegęs. Cigaretę prisidegė tik išėjęs į laukÄ (b. l. 16). K. S. papildomai pažymėjo, jog paaiÅ¡kinimÄ pareigÅ«nė surašė savo ranka, o jis tik pasirašė, kad perskaitė ir suraÅ¡yta teisingai.

Nurodė, kad paaiÅ¡kinimas buvo suraÅ¡ytas ne prie jo akių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad liudijimo į policijos komisariatÄ nenešė ir jį jam suraÅ¡yti padėjo A. R., nes pats neturi kompiuterio (b. l. 17). Abejoti Å¡iais K. S. parodymais apygardos teismas neturi pagrindo, tuo labiau, jog liudytojas A. R., bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ teisme (b. l. 15), pažymėjo, kad, nurodydamas pareigÅ«nei, jog K. S. rÅ«kė, turėjo omeny, kad galbÅ«t žadėjo rÅ«kyti.

Teismo posėdžio metu tvirtino, jog K. S. tikrai nerūkė laiptinėje (b. l. 18). Taigi be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. 2017 m. lapkričio 9 d. liudijimo ir 2017 m. lapkričio 10 d. paaiškinimo byloje daugiau nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis 2017 m. lapkričio 7 d., apie 23.50 val., rūkė bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje. Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog negalima remtis vieninteliu įrodymu, kuris nėra paremtas kitais, objektyviais, neginčijamais įrodymais.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas atitinkamo asmens, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Taigi vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir administracinio nusižengimo teisena K.

S. nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose ANK 492 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visumos.Dėl administracinio nusižengimo mažareikÅ¡miÅ¡kumoPapildomai pažymėtina, jog ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir Å¡io kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ turintis pareigÅ«nas gali jos nepradėti ir pareikÅ¡ti asmeniui žodinę pastabÄ .

Taigi akivaizdu, jog veikai esant mažai pavojingai galimybė nuspręsti nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra pareigÅ«no teisė, bet ne pareiga. Å ioje teisės normoje nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas, tai sprendžia teisę pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ turintis pareigÅ«nas, atsižvelgdamas į situacijÄ , veikÄ ir asmenį apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ .Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iÅ¡vados dėl K.

S. kaltės padarytos remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieÅ¡taravimus. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, nutaria administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nesant K. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : tenkinti K. S. apeliacinį skundÄ .Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimÄ dėl K.

S. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį.Administracinio nusižengimo teisenÄ K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Teisėjas                                                                                             Zigmas Pocius