Legislator Case Law & Legislation
e4b8e1a4-d0bf-4784-bf1d-3ab3cbac437a AI generated

Court dismisses police department's claim for damages due to statute of limitations expiration. The plaintiff filed the lawsuit after the deadline expired. The court ruled the claim inadmissible because the limitation period had passed. The court awarded the defendant's legal fees. The court applied the statute of limitations rule. The court dismissed the claim based on the expired limitation period. The court awarded the defendant's legal fees. The court dismissed the claim due to the statute of limitations. The court awarded the defendant's legal fees. The court dismissed the claim based on the statute of limitations. The court awarded the defendant's legal fees.

Case Number e4b8e1a4-d0bf-4784-bf1d-3ab3cbac437a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for damages against the police officer and insurance company, ruling that the statute of limitations had expired. The plaintiff filed the lawsuit in December 2012, after the limitation period ended in July 2012, despite the defendant's request to apply the statute of limitations. Consequently, the court did not examine the substantive arguments regarding the third party's compensation or the extent of the injury. The court awarded the defendant's legal fees and dismissed the claim entirely.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos CPK 93 str.; Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos CPK 268 str.; Lietuvos Respublikos CPK 270 str. - If a claim is filed after the expiration of the limitation period, the court shall dismiss the claim, and the losing party shall bear the costs of the proceedings.

Keywords

AI generated
statute of limitations civil procedure code limitation period expiration dismissal of claim legal fees award police department liability third party compensation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos CPK 93 str.
patirtos žalos dydžio, šios žalos pagrįstumo. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos CPK 268 str.
Lietuvos Respublikos CPK 270 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Sprendimas civ. byla 2-8981/94 Civilinė byla Nr. 2-143-938/2013 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02791-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2; 24.4; 99.5; 113.1; 116.1.; 116.4. (S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 7 d. Kėdainiai            Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Buziliauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei Nadieždai Loibienei, nedalyvaujant atsakovei V.

K., dalyvaujant atsakovės V. K. atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, tretiesiems asmenims: A. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Nadeždai Loibienei,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams V. K., AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims A. M. ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovų V.

K. ir AB „Lietuvos draudimas 3040,30 Lt žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota atstovė Nadiežda Loibienė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2009-10-09 buvo pasiraÅ¡yta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl pareigÅ«nų A. M. ir J. M. sužalojimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl pareigÅ«nų M. ir M. sužalojimo buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, suraÅ¡yta nelaimingo tyrimo iÅ¡vada ir nelaimingo tyrimo aktas.

Atliekant tarnybinį patikrinimÄ nustatyta, kad 2009-07-16, apie 14.50 val., tarnybos metu, vykdami tarnybiniu automobiliu į eismo įvykį pateko Å¡ie du Kauno apskrities VPK pareigÅ«nai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareigÅ«nai dirbo pagal planÄ ir apie 14.50 val., atsakovės V. K. vairuotas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais važiavusiu tarnybiniu automobiliu. Eismo įvykio metu nukentėjo tretysis asmuo pareigÅ«nė A. M., kuri dėl galvos smegenų sukrėtimo nuo 2009-07-16 iki 2009-07-28 buvo gydoma Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriaus stacionare, o iki 2009-07-31 gydėsi ambulatoriÅ¡kai. 2009-07-16 Kauno VPK Kėdainių r.

PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kur A. M. buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. Atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad A. M. buvo sužalota tarnybos metu atlikdama tarnybines pareigas. Tarnybos atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi, padidėjusia rizika pareigÅ«nės sveikatai. Centrinės medicinos ekspertizės komisija konstatavo, kad A. M. padarytas sužalojimas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigÅ«nas, kuris buvo sužalotas atlikdamas pareigines pareigas priklauso iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymÄ 2009-04-02, 4.1. p., kai nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, iÅ¡mokama vieno mėnesio pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ , taip ir buvo iÅ¡mokėta. Kompensacija iÅ¡mokėta visiÅ¡kai teisėtai ir teisingai. PraÅ¡ome subsidiariai priteisti iÅ¡ V. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ Policijos departamento naudai 3040,30 Lt turtinei žalai, tai yra kompensacijai, kuri buvo sumokėta trečiajam asmeniui A. M., atlyginti, nes V. K. savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi Å¡ioje draudimo kompanijoje, apie kÄ ieÅ¡kovas atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ nežinojo, todėl iki kreipimosi į teismÄ Ä¯ Å¡iÄ draudimo kompanijÄ nesikreipė ir teikdamas ieÅ¡kinį teismui draudiko į bylÄ ir nebuvo įtraukęs, o Å¡iÄ aplinkybę sužinojęs iÅ¡ atsakovės pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį, AB „Lietuvos draudimas“ įtraukė į bylÄ bendraatsakoviu.

Atsakovės V. K. atstovas advokatas E.Markevičius su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti visas atsakovės turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. Palaiko tuos argumentus, kurie iÅ¡dėstyti atsiliepimuose, akcentuodamas tai, kad įvykio dienÄ , tai 2009-07-16 atsakovė savo automobilį buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. iki 2009-12-10 galiojusiÄ redakcijÄ buvo numatyta, kad atlyginama žala asmeniui 500.000 eurų, tame tarpe 1000 eurų neturtinei žalai ir 1000 eurų dėl žalos turtui.

Dėl šių argumentų mano, kad V. K. visiškai nepagrįstai įtraukta šioje byloje atsakove. Kaip matyti iš paaiškinimų, byloje pateiktos medžiagos, ieškovas reikalavimo prašomai sumai nepateikė AB „Lietuvos draudimas“, nors privalėjo žinoti, kad atsakovė V. K. buvo apsidraudusi privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad įvykis buvo 2009-07-16, ieškinys pateiktas 2012-12-21, todėl yra suėjusi senatis ir ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas su ieškiniu nesutiko.

Nurodė, kad savo pozicijÄ yra iÅ¡dėstę savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuriÄ palaiko, t.y. argumentus, kad praleista ieÅ¡kinio senatis ir kad iÅ¡mokėta kompensacija - iÅ¡moka nėra žalos atlyginimas, dėl to ieÅ¡kovas neturi regreso, arba subrogacijos arba atgręžtinio reikalavimo teisės. Labai keista, kad policijos komisariatas, kuris tikrai turi labai dideles galimybes, netgi didesnes negu bet kuris asmuo, iÅ¡siaiÅ¡kinti bet kurio asmens civilinės atsakomybės draudikÄ , Å¡iuo atveju to nedarė.

Neįtikėtina situacija, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ , atliekant du tarnybinius patikrinimus dėl M. ir dėl M., nebuvo galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur buvo drausta K., kaip vairuotojos, civilinė atsakomybė. Jau 11 metų Lietuvoje yra Å¡i sistema ir bet kuris asmuo įėjęs internetiniu adresu www.cab.lt, gali pasitikrinti bet kurio Lietuvos Respublikoje registruoto automobilio informacijÄ apie draudimÄ , kuri pateikiama iÅ¡kart su poliso numeriu. Dėl senaties -  tai remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 3 d., dėl žalos atlyginimo kylančių reikalavimų yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Dėl regresinių reikalavimų yra CK 1.127 str. 4 d., kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Å ioje byloje yra vienintelis įrodymas, tai trečio asmens A. M. nurodymas kada ji gavo Å¡itÄ iÅ¡mokÄ , kito įrodymo nėra. Abejoti tokiu įrodymu, nėra pagrindo, nes tai labiausiai tikėtina, o civiliniame procese, kas yra labiausia tikėtina, tas ir yra laikoma įrodyta. IÅ¡moka buvo padaryta 2009-12-09.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus trims metams ir berods 12 dienų praėjus. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2012-12-21, gautas teisme, tai yra akivaizdu, kad praleistas ieÅ¡kininės senaties terminas ir praÅ¡o jį taikyti. Jeigu teismas manytų, kad ieÅ¡kininės senaties terminas nepraleistas, arba atrastų pagrindÄ Å¡itos praleistos senaties terminui atstatyti, tai mano, kad Å¡ita Policijos departamento iÅ¡moka, kuri vadinama kompensacija nėra nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimas. Kas yra subrogacija, arba atgręžtinio reikalavimo teisė - tai asmenų pasikeitimas prievole.

Pati M., kaip nukentėjusioji, kaip sužalota Å¡itame eismo įvykyje, turėjo reikalavimo teisę, deliktinės civilinės atsakomybės reikalavimo teisę į kaltininkę. IÅ¡ esmės, jos reikalavimas, buvo visiÅ¡kai įvykdytas. Jos negautas pajamas atlygino Sodra, tai Sodra turėtų regreso teisę. Gydymo iÅ¡laidas atlygino pati K.. Neturtinę žalÄ atlygino K. civilinės atsakomybės draudikas. VisÄ jos patirtÄ Å¾alÄ , kuri buvo įrodyta, jinai yra atlyginta. Policijos departamento M. iÅ¡mokėta vieno atlyginimo dydžio kompensacija yra mokama kaip statutiniam pareigÅ«nui, kaip papildoma socialinė garantija.

Å alia tų argumentų ir tuo klausimu priimtų Lietuvos Aukščiausio teismo nutarčių, yra Lietuvos Respublikos K. T. 2012-04-18 nutarimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas bÅ«tent dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo 530, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, konstitucingumo. Å itie procesai Konstituciniame Teisme buvo nutraukti, argumentuojant tuo, kad Konstitucinis teismas nesprendžia tokių klausimų, bet nutarimo V skyriaus 8 punkte pasisakė dėl regreso teisės: „Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų sÄ lygų 26 p. įgyja reikalavimo regreso teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenys civilinio kodekso nustatyta tvarka“.

ReiÅ¡kia, kad policijos įstaigos iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ar kompensacijas nukentėjusiems pareigÅ«nams ar jų Å¡eimos nariams, įgyja reikalavimo (regreso teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenys) dėl tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo. Todėl policija gali reikalauti tik K. M. padarytos žalos atlyginimÄ . O, kaip jau minėta, M. visos žalos yra atlygintos. Ir reikalauti iÅ¡ K. dar papildomai vienos algos, pati M. tiesiai iÅ¡ kaltininkės neturėjo jokios teisės. Å ita iÅ¡moka nelaikytina žalos atlyginimu, tai yra papildoma socialinė garantija valstybės pareigÅ«nams, todėl ieÅ¡kinys nepagrįstas ir dėl to  praÅ¡o jį atmesti.

Trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡o jį tenkinti. VisiÅ¡kai palaiko ieÅ¡kovo pozicijÄ , nurodytas aplinkybes ir argumentus. Tretysis asmuo A. M. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio specialiste. 2009-07-16 įvyko eismo įvykis ir po tarnybinio tyrimo jai buvo iÅ¡mokėta kompensacija vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., nes tai įvyko darbo metu ir vykdant pareigas.

Jos banko sÄ skaitos elektroninės bankininkystės duomenimis, 2009 m. gruodžio 9 d. jai buvo iÅ¡mokėta ta 3040,30 Lt kompensacija. Ikiteisminio tyrimo metu nei ieÅ¡kinio, nei kitokio reikalavimo V. K. nereiÅ¡kė ir Å¡iai dienai jai jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi. Ä®rodymų, patvirtinančių apie jos turėtas gydymo iÅ¡laidas neteikė nei policijos komisariatui, nei draudimui, nei dar kam nors. Pati V. K. buvo atėjusi pas jÄ Ä¯ ligoninę ir jai nupirko visus receptuose iÅ¡raÅ¡ytus vaistus, tačiau už kokiÄ sumÄ , nepamena, t.y. jo ligoninėje turėtas gydymo iÅ¡laidas atlygino.

Jai mokėjo ir Sodra, kai ji gulėjo ligoninėje.         IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡nagrinėjus bylÄ , iÅ¡klausius Å¡alių ir trečiojo asmens Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų bei trečiojo asmens A. M. paaiÅ¡kinimų, iÅ¡tyrus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate 2009-08-24 gautas Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK Organizacinio poskyrio vyresniosios specialistės Žydrės Krivičienės tarnybinis praneÅ¡imas, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r.

PK atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl šio policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės A. M. ir to paties poskyrio tyrėjo sužalojimo tarnybos metu (b.l. 31). Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad dėl pareigūnės A. M. ir kito minėto pareigūno buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, 2009-08-24 surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 20-IS-292 ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 20-I-NA-24 (b.l. 32-34, 35-36).

Tyrimo metu nustatyta, kad 2009-07-16 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK VTS PP specialistė A. M. (tretysis asmuo) ir kitas pareigÅ«nas, dirbdami tarnybiniu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal priemonių planÄ , apie 14.50 val. J.Basanavičiaus g., ties namu Nr. 79, Kėdainių m., pateko į eismo įvykį, kurį sukėlė V. K. (atsakovė), vairuodama automobilį Ford Econovan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo tarnybiniame automobilyje keleivio vietoje sėdėjusi pareigÅ«nė A.

M., kuri dėl patirtų sužalojimų nuo 2009-07-16 iki 2009-07-31 buvo gydoma VšĮ Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriaus stacionare, o iki 2009-07-31 gydėsi ambulatoriÅ¡kai Neurologijos skyriuje (b.l. 9-17, 24-30). Dėl Å¡io įvykio 2009-07-16 Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK V. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 66-1-00717-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., kuriame A. M. dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažinta nukentėjusiÄ jÄ (b.l. 18-20, 21-23).

Eismo įvykio metu atsakovės V. K. civilinė atsakomybė vairuojant minėtÄ automobilį buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 49). Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino ir draudiko, byloje įtrauktu bendraatsakoviu, atstovas, kuris nurodė, kad dėl minėto draudiminio įvykio A. M. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ ir jai 2009-09-16 draudiko sprendimu buvo iÅ¡mokėtas 517,92 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas (b.l. 125). Tretysis asmuo A. M. teismo posėdžio metu patvirtino gavusi iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ Å¡iÄ draudimo iÅ¡mokÄ bei nurodė, kad dėl Å¡io įvykio jos patirtÄ turtinę žalÄ atlygino atsakovė V.

K., nupirkdama visus jai reikalingus vaistus, todėl ji ikiteisminio tyrimo metu nei ieÅ¡kinio, nei kitokio reikalavimo V. K. nereiÅ¡kė ir Å¡iai dienai jai jokių pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos neturi. Be to, A. M. paaiÅ¡kino, kad ji nedarbingumo laikotarpiu gavo ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡ Sodros. 2009-10-09 Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada „Dėl pareigÅ«nų A. M. ir J. M. sužalojimo“ Nr. 20-IS-347 pasiÅ«lyta pripažinti, kad Kauno apskr. Kėdainių r. PK VTS PP specialistė M. buvo sužalota tarnybos metu, eidama tarnybines pareigas; pasiÅ«lyta A.

M. siųsti į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, o gavus iÅ¡vadas, priimti sprendimÄ iÅ¡mokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančias darbo užmokesčio dydžio kompensacijas ir kreiptis į Policijos departamento prie LR VRM Finansų valdybÄ su praÅ¡ymu pervesti lėšas, reikalingas kompensacijoms iÅ¡mokėti (b. l. 5-8). Lietuvos Respublikos VRM Medicinos centro Centrinė medicinos komisija atliko A. M. sveikatos ekspertizę dėl jos tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir konstatavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130, A.

M. sveikatos sutrikdymas, patirtas 2009-07-16 priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 37). 2009-12-01 Kauno apskr. VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 20-TE-759 „Dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo“ pripažinta, kad A. M. buvo sužalota eidama tarnybines pareigas  ir nuspręsta iÅ¡mokėti jai 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ (b. l. 38). 2009-12-22 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM iÅ¡vada pasiÅ«lyta skirti Kauno m. AVPK 3041,30 Lt sumÄ 1 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijai iÅ¡mokėti ir pavesti Kauno m.

AVPK Policijos departamento prie VRM naudai regreso tvarka Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įvykio kaltininko (b. l. 39, 40). Kaip teismo posėdyje nurodė A. M., minėta suma pinigų į jos sÄ skaitÄ banke buvo pervesta 2009-12-09, nors ir nepateikė tai patvirtinančių kitų įrodymų, tačiau byloje nėra minėtÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų, t.y. ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie Å¡ios kompensacijos A. M. iÅ¡mokėjimÄ , todėl teismas neturi pagrindo netikėti A.

M. paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės teisingumu, juolab, kad ji Å¡iÄ aplinkybę nurodė, pasižiÅ«rėjusi į teismo posėdžio metu turėtus užraÅ¡us (dokumentus). IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų V. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ subsidiariai  priteisti žalos atlyginimÄ . Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. M. sveikata buvo sutrikdyta 2009-07-16 jai vykdant tarnybines pareigas patekus į eismo įvykį. IeÅ¡kovas 3040,30 Lt sumÄ 2009-12-09 iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui A.

M. kaip vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ dėl jos sužalojimo einant tarnybines pareigas dėl to, kad 2009-07-16 atsakovė V. K., vairuodama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustÄ transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, kurį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu įvykiu ir atlygino trečiajam asmeniui A. M. 517,92 Lt dydžio neturtinę žalÄ (b.l. 124), o atsakovė V. K. atlygino jai nenustatyto dydžio turtinę žalÄ , t.y. nupirko visus reikiamus vaistus, dėl ko A.

M. neturi pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.   Atsakovų atstovai praÅ¡o ieÅ¡kovo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, atsakovai ginčija ieÅ¡kinio reikalavimÄ kaip nepagrįstÄ , ydingÄ iÅ¡ esmės, nurodydami, kad V. K. sukelto eismo įvykio metu tarnybines pareigas vykdžiusiai pareigÅ«nei A. M. atsakovė V. K. yra atlyginusi turtinę žalÄ , atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ – neturtinę žalÄ , o ieÅ¡kovo A. M. iÅ¡mokėta vieno jos atlyginimo dydžio kompensacija yra papildoma socialinė garantija vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nei, ieÅ¡kovas net neįrodinėjo aplinkybės, kad Å¡ia kompensacija A.

M. buvo atlyginama dėl sveikatos sužalojimo tarnyboje padaryta žala, teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovė net neįvardijo reikalaujamos atlyginti žalos rūšies.   Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , pasisakė, kad ieÅ¡kinio senaties terminai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kada žalÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , t.y. nuo žalos padarymo momento, o asmeniui, kuris nukentėjusiam asmeniui atlygino jo patirtÄ Å¾alÄ , taikomi tie patys ieÅ¡kinio senaties terminai ir ta pati jų skaičiavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-73/2012, civilinėje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v A.

V. U.). Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieÅ¡kovui, iÅ¡mokėjusiam piniginę kompensacijÄ pareigÅ«nei dėl jos sveikatos sutrikdymo, patirto jai atliekant tarnybines pareigas, ieÅ¡kinio senaties termino pradžia prasidėjo tuo pačiu momentu, kaip ir žalÄ dėl tarnybinių pareigų atlikimo patyrusiai pareigÅ«nei, t.y. 2009-07-16. IeÅ¡kovo atstovės argumentas, kad Policijos departamentas lėšas kompensacijai iÅ¡mokėti Kauno apskrities policijos komisariatui pervedė 2009-12-22 ir visiÅ¡kai nežino, kodėl anksčiau laiko buvo ta kompensacija iÅ¡mokėta A.

M., gal Å¡i kažkÄ ne taip pasakė, todėl ieÅ¡kinį pateikė nepraleisdami senaties termino, Å¡io termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kai buvo pervesti pinigai, vertintinas kaip nepagrįstas. CK 1.127 str. 4 d. numato, kad iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Tačiau Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas nustatomas taikant CK 1.127 str. 1 d.

IeÅ¡kovui teisė reikÅ¡ti regreso ieÅ¡kinį asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ , atsirado dėl to, kad jis atlygino žalÄ dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo. IeÅ¡kovas, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str.). IeÅ¡kovas, atlyginęs padarytÄ Å¾alÄ , perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio asmens) teises ir pareigas, t. y. jau egzistuojančioje prievolėje reikalauti žalos atlyginimo pasikeičia viena iÅ¡ tos pačios prievolės Å¡alių, ieÅ¡kovui atlyginus žalÄ , pradinė prievolė nebuvo pakeista nauja, turinčia skirtingÄ negu ankstesnioji prievolė dalykÄ ar skirtingÄ Ä¯vykdymo bÅ«dÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieÅ¡kinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-73/2012, civilinėje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v A. V. U.). Å iuo atveju regreso teisė nustato ieÅ¡kovo perimto reikalavimo ribas ir terminus perimtÄ teisę įgyvendinti, tačiau savaime nenustato naujos ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nuo to momento, kuris Å¡ioje byloje nustatytas tik trečiojo asmens paaiÅ¡kinimu – 2012-12-09 ir nepaneigtas kitais įrodymais, kai ieÅ¡kovas trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujančiai A.

M. iÅ¡mokėjo piniginę kompensacijÄ ir taip atlygino jai padarytÄ Å¾alÄ . Teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado 2009-07-16, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2012-07-16. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas 2012-12-21, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atsakovams praÅ¡ant taikyti šį terminÄ (CK 1.126 str. 2 d.), ieÅ¡kovo reikalavimams taikytina ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kinys atmestinas.   Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas nebenagrinėja, nesprendžia ir nepasisako dėl atsakovų argumentų, jog trečiajam asmeniui A.

M. jie yra pilnai atlyginę turtinę ir neturtinę žalÄ , kad ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui iÅ¡mokėta kompensacija Å¡iuo atveju neatlieka žalos atlyginimo funkcijos, nenustatinėja A. M. patirtos žalos dydžio, Å¡ios žalos pagrįstumo. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas tarp proceso subjektų vykdomas pagal bendrÄ jį principÄ â€“ pareiga kompensuoti procesÄ laimėjusios Å¡alies ir valstybės iÅ¡laidas tenka pralaimėjusiai bylÄ Å¡aliai.

Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei V. K. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias pagal pateiktus mokėjimo dokumentus sudaro 3300 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 50, 123), kurios, įvertinus Å¡alių procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę, jų skaičių, ginčo ir rengimosi bylos specifikÄ , reikalavimų dydį bei kiekį, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, nevirÅ¡ija maksimalių Å¡ių iÅ¡laidų dydžių, numatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2, 8.18.,11 p.). IeÅ¡kovui įstatymu (CPK 83 str.) esant atleistam nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, 47,92 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistinos.   Vadovaujantis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d., CPK 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos priteisti 3300,00 Lt (tris tÅ«kstančius tris Å¡imtus litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.       Teisėja                                                                                                     Dalia Buziliauskienė