e4b507dc-fd41-424b-a15f-b162bdd82cb5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

                                                       Â

                          Administracinė byla Nr. AS146–288/2010                                                      Â

                          Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gegužės 7 d.

Vilnius

           Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Ablingio, Laimės BaltrÅ«naitės (pranešėja) ir ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „VVV“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo

30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „VVV“ skundÄ atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Anai Lajauskienei ir Valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VVV“ (toliau – ir UAB VVV, pareiškėjas) 2010

m. gruodžio 11 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundÄ , kurio reikalavimus vėliau patikslino (b. l. 79-86), dėl Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimų panaikinimų.

Patikslintame skunde UAB „VVV“ prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį 38,31 kv. m. bendrojo ploto Å«kinį pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, esantį adresu ŽirmÅ«nų g. 1A, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0486-3129. PaaiÅ¡kino, kad neuždraudus atsakovei perleisti ar kitaip suvaržyti jai nuosavybės teise priklausančio turto – kiemo rÅ«sio, atsakovas turės galimybę disponuoti Å¡iuo turtu ir nesÄ Å¾iningai jį perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims arba suvaržyti teises į jį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas Å¡ioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (b. l. 79-86).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino (b. l. 125-126).

Teismas įvertinęs pareiškėjos argumentus konstatavo, kad jie iš esmės grindžiami prielaidomis, nepateikiant įrodymų, kad gali kilti padariniai, dėl kurių, tuo atveju, jei būtų priimtas pareiškėjai palankus sprendimas, nebūtų įmanoma jo įvykdyti.

III.

2010 m. balandžio 9 d. pareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį

skundÄ (b. l. 135-137) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuriuo praÅ¡o panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡spręstas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Skunde išdėstė šiuos nesutikimo su atsisakymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus:

1. Teigia, kad teismas priimdamas sprendimÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. PareiÅ¡kėjo manymu, vien tai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių atsakovas turės galimybę laisvai disponuoti kiemo rÅ«siu, esančiu ŽirmÅ«nų g. 1A, Vilniuje, jį perleisti arba suvaržyti, jau kelia grėsmę, kad teismui priėmus pareiÅ¡kėjui palankų sprendimÄ jį įvykdyti bus sunkiau arba net neįmanoma.

2. Teismas atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones visiškai nesiaiškino ar nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nebus pažeistas ekonomiškumo principas.

           Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , kuriame praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti.

           Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, liudijančių apie savivaldybės realius ketinimus įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka perduoti turtÄ tretiesiems asmenims arba suvaržyti teises į jį.

2. Remiasi

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr. AS15-183/2006. Nr. AS143-417/2008) ir pažymi, kad teismas spręsdamas dėl

reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

           Atskirasis skundas netenkintinas.

               Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu praÅ¡ymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali bÅ«ti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali bÅ«ti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (71 straipsnio 2 dalies 1 punktas), iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal vykdomÄ jį dokumentÄ sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

           PareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ABTÄ® 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai perleisti ar kitaip suvaržyti jai priklausantį 38,31 kv. m. bendrojo ploto Å«kinį pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, esantį adresu ŽirmÅ«nų g. 1A, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0486-3129.      Â

          Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į praÅ¡omo užtikrinti reikalavimo pobÅ«dį, nurodomÄ jo faktinį pagrindÄ , ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimÄ Å¡ių teisių faktinį realizavimÄ , jų įtakÄ kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes bÅ«tų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo visų pirma turi bÅ«ti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimÄ panaikinti skundžiamÄ aktÄ (veiksmÄ ) iki jo priėmimo buvusios padėties atkÅ«rimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTÄ® 92 str.).                    Â

           Įvertinusi

pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu nėra realios

grėsmės pareiÅ¡kėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra įrodymų, liudijančių apie savivaldybės realius ketinimus įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka perduoti jai priklausantį turtÄ â€“ 38,31 kv. m. bendrojo ploto Å«kinį pastatÄ â€“ kiemo rÅ«sį, esantį adresu ŽirmÅ«nų g. 1A, Vilnius, unikalus Nr. 1094-0486-3129, tretiesiems asmenims arba suvaržyti teises į jį. Nesant įrodymų dėl pradėtos turto perleidimo ar kitokio teisių į turtÄ suvaržymo procedÅ«ros, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog praÅ¡ymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstas hipotetinėmis prielaidomis, kurios nepatvirtina, jog, nesiėmus praÅ¡omos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiÅ¡kėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas.

           Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu praÅ¡ymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTÄ® 71 str. 1 d.), taigi pasikeitus faktinei situacijai iÅ¡lieka galimybė iÅ¡ naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bÅ«tinumÄ .

           Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.

          Â

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

           pareiÅ¡kėjos UAB „VVV“ atskirÄ jį skundÄ atmesti.

           Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                         Antanas

Ablingis

                                                                                              Â

                  Laimė Baltrūnaitė

                                                                Â

                                     Arūnas Sutkevičius