2022-01-05 Nr. AB-1099-3-63-3-02287-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2524-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02287-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai R. A., V. J. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 72-272 „Dėl pareiškėjų grupės 2019 m. liepos 22 d. skundo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija panaikinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas); 2) panaikinti Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sudarymo“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas); 3) įpareigoti Tarybą suformuoti naujos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisiją (toliau – ir Peticijų komisija) ir iš naujo perduoti pareiškėjų kreipimosi pripažinimo peticija klausimo svarstymą naujos sudėties Peticijų komisijai.

2. Pareiškėjai nurodė, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjų 2019 m. liepos 22 d. skundą, kuriame jie prašė panaikinti Peticijų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (1.27.)-75-116 „Dėl peticijos nagrinėjimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjų kreipimąsi nepripažinti peticija. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjų kreipimesi keliamų siūlymų nagrinėjimas nepriskirtinas Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijai ir jiems (siūlymams) išspręsti nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto. Pareiškėjai su tokia Tarybos išvada nesutiko.

3. Pareiškėjai teigė, kad Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 72-272 „Dėl pareiškėjų grupės 2019 m. liepos 22 d. skundo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija panaikinimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai paaiškino, kad pateikė siūlymą papildyti Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-143 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. delegavimo į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją“ 2 ir 3 punktais, kurie nustatytų, jog Taryba atskiru sprendimu nustato Klaipėdos miesto savivaldybės mero (toliau – ir Meras) teises ir pareigas bei jų mastą Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijoje (toliau – ir Projekto įgyvendinimo komisija) (2 p.) ir įpareigoja Merą po minėtos komisijos posėdžio artimiausiame Tarybos posėdyje informuoti Tarybos narius apie nagrinėtus klausimus, priimtus sprendimus ir t. t. (3 p.). Pareiškėjų vertinimu, kreipimesi pateikti siūlymai priskirtini Tarybos kompetencijai ir jiems (siūlymams) realizuoti būtinas Tarybos sprendimo papildymas. Pareiškėjai teigė, kad Tarybos paaiškinimai, jog galiojantys teisės aktai įpareigoja Merą teikti Tarybai kasmetinės veiklos ataskaitas, yra nepakankama priemonė užtikrinti, kad Meras pateiks tikslią, išsamią, visapusišką ir savalaikę informaciją apie Projekto įgyvendinimo komisijoje svarstytus ir priimtus klausimus.

4. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-144 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sudarymo“. Pareiškėjai teigė, kad Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu sudarant Peticijų komisijos sudėtį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies reikalavimas į savivaldybės tarybos sudaromą komisijos sudėtį įtraukti gyvenamųjų vietovių atstovus – seniūnaičius, bendruomeninių organizacijų atstovus, kitus savivaldybės gyventojus, nes visuomenė nebuvo informuota apie Peticijų komisijos sudarymą. Taip pat Tarybos ir Mero sekretoriato vyresnioji patarėja privalėjo nusišalinti nuo klausimo nagrinėjimo Peticijų komisijoje, nes buvo svarstomas klausimas, susijęs su jos tiesioginiu viršininku – Meru.

5. Pareiškėjai 2020 m. kovo 8 d. teismui pateikė prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla. Pareiškėjai prašė pradėti tyrimą, ar Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-406 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 daliai (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), kuri numato, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

6. Pareiškėjai 2020 m. kovo 21 d. teismui pateikė skundo papildymą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkyje Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ nurodyti jo (Potvarkio) priėmimo pagrindą, L. A. tikslias pareigas, jo asmens duomenis, pateikti L. A. išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją ir išbraukti iš Potvarkio žodžius „ir jos institucijoms“.

7. Pareiškėjai nurodė argumentus, kad abejoja, ar atsakovo atsiliepimą į skundą parengęs ir pasirašęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L. A. turėjo teisę parengti ir pateikti tokius procesinius dokumentus. Pareiškėjai nurodė, jog minėtam specialistui įgaliojimas atstovauti Tarybai buvo suteiktas Mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkiu Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ (toliau – ir Potvarkis), tačiau atkreipė dėmesį, jog Meras nėra tiesioginis Administracijos Teisės skyriaus valstybės tarnautojų vadovas. Pareiškėjai pažymėjo, kad Meras, nebūdamas tiesioginiu L. A. vadovu, neturėjo teisės jo įgalioti atstovauti Tarybos interesams teisme, todėl atsiliepimą į skundą parengė ir pasirašė tokios teisės neturintis valstybės tarnautojas.

8. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai skunde akcentuoja skundžiamų Tarybos sprendimų neteisėtumą, tačiau nenurodė jokių tai patvirtinančių teiginių. Be to, pareiškėjai praleido Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-144 apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjai skunde pabrėžė tik jų pateikto siūlymo tariamą naudingumą ir tikslingumą, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Atsakovo teigimu, pareiškėjų argumentai, kad Peticijų komisija netinkamai ar nekokybiškai atliko savo darbą, netinkamai organizavo balsavimą, Tarybos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie spręstus klausimus ir pan., yra grindžiami tik prielaidomis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai numato Tarybos narių teises ir sprendimų priėmimo procedūras, todėl, jeigu Taryba priima atitinkamus sprendimus, galima daryti išvadą, kad Tarybos nariams pakako informacijos pagal jų vidinį įsitikinimą sprendimui priimti.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkyje Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ nurodyti jo (Potvarkio) priėmimo pagrindą, L. A. tikslias pareigas, jo asmens duomenis, pateikti L. A. išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją ir išbraukti iš Potvarkio žodžius „ir jos institucijoms“; kitus pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjų prašymą pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, siekiant išaiškinti, ar Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-406 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų 31 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, neprieštarauja Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 daliai (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), kuri numato, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 9 ir 10 punktų, ABTĮ 113 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

13. Teismas, įvertinęs kvestionuojamo Nuostatų 31 punkto nuostatas, pareiškėjų ir atsakovo argumentus dėl prašymo pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, sutiko su atsakovo teiginiais, kad nepaisant to, jog Nuostatų 31 punkte nurodyta, kad Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, sisteminis paties teisės akto leidėjo aiškinamas ir praktinis taikymas yra grindžiamas kitu aspektu, nei teigiama pareiškėjų prašyme, t. y. neribojama teisė skųsti Tarybos spendimą teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau vertinama, kad jis (Tarybos sprendimas) nėra skundžiamas savivaldos institucijų lygmeniu ir Taryba yra ta institucija, kurios sprendimu teisinių santykių kvalifikacija yra baigiama.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą iš esmės grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 31 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nėra ir nebuvo kliūtimi pareiškėjams kreiptis į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Ginčijamame Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, skundą paduodant Regionų apygardos administraciniam teismui.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai nepagrindė 2020 m. kovo 8 d. prašymo dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo, neįrodė, jog jiems (pareiškėjams) administracinio akto (Nuostatų 31 punkto) taikymas sukėlė negatyvias teisines pasekmes. Teismo vertinimu, pareiškėjų išreikštos abejonės yra nukreiptos į ateityje kitiems asmenims galimai kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, t. y. kiti asmenys gali būti suklaidinti, kad nepalankus Tarybos sprendimas negali būti skundžiamas teismui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo norminio administracinio teisės akto tyrimo pagrindo ir dalyko, be to, atlikus preliminarų teisinio reglamentavimo įvertinimą, yra pagrindas konstatuoti, jog Nuostatų 31 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas nelemia ginčo šioje byloje procesinės baigties, todėl teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo inicijavimo.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo papildyme išreikštą abejonę, kad atsakovo atsiliepimą į skundą parengęs ir pasirašęs Administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas L. A. neturėjo tam įgalinimų, teismas nustatė, kad Meras 2020 m. sausio 9 d. potvarkiu Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ pavedė Administracijos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui L. A., turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei ir jos institucijoms ikiteisminio tyrimo institucijose, išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose ir visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines, civilines ir baudžiamąsias bylas, taip pat santykiuose su antstoliais ar bankroto administratoriais.

17. Teismas pažymėjo, kad pavedimas atstovauti yra skirtas išoriniam viešojo administravimo subjekto atstovavimui užtikrinti. Pavedimas tiek turiniu, tiek forma turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas, nepriklausomai nuo to, kokiu dokumentu pavedimas įformintas. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje ginčijamame įgaliojime atstovauti nėra išreiškiamas valinis viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl pareiškėjų, jame (įgaliojime) pareiškėjams nenustatomos teisės ar pareigos. Teismas vertino, kad Mero Potvarkis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, jis (Potvarkis) parengtas vadovaujantis CPK ir CPK normomis, todėl jam (Potvarkiui) netaikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkyje Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ nurodyti jo priėmimo pagrindą, L. A. tikslias pareigas, jo asmens duomenis, pateikti L. A. išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją ir išbraukti iš Potvarkio žodžius „ir jos institucijoms“ – negali būti skundo administraciniame teisme dalyku, todėl teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl šio reikalavimo ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu.

18. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T2-272 pagrįstumo ir teisėtumo, teismas bylos duomenimis nustatė, kad Taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-143 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. delegavimo į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją“ nusprendė deleguoti Merą į Projekto įgyvendinimo komisiją. Pareiškėjai 2019 m. birželio 6 d. kreipėsi į Peticijų komisiją, teikdami peticiją ir prašydami pripažinti jų kreipimąsi peticija bei priimti ją (peticiją) nagrinėti Peticijų komisijoje, t. y. pareiškėjai prašė papildyti Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-143 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero V.

G. delegavimo į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją“ 2 ir 3 punktais: 2 punktu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu nustato Mero teises ir pareigas bei jų mastą Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijoje; 3 punktu, kad po Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio Meras artimiausiame Tarybos posėdyje informuoja ją apie nagrinėjamus klausimus, priimtus sprendimus, gautus dokumentus, Tarybos įpareigojimų vykdymą ar priežastis, dėl kurių nepavyko jų įvykdyti ir kt.

Peticijų komisija, susipažinusi su pareiškėjų 2020 m. birželio 6 d. kreipimosi turiniu, 2019 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (1.27.)-75-116 „Dėl peticijos nagrinėjimo“, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjų prašyme keliamų siūlymų nagrinėjimas nepriskirtinas Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijai, nes Projekto įgyvendinimo komisijos personalinė sudėtis ir šios komisijos įgaliojimai nustatomi ne Klaipėdos miesto savivaldybės teisės aktu, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo“.

Peticijų komisija konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjų 2019 m. birželio 6 d. kreipimąsi pripažinti peticija. Pareiškėjai, nesutikdami su Peticijų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimu, 2019 m. liepos 22 d. pateikė skundą Tarybai, kuriuo prašė panaikinti Peticijų komisijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti jų 2019 m. birželio 6 d. kreipimąsi peticija. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T2-272 nutarė jo netenkinti ir paliko galioti Peticijų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą.

Taryba minėtame sprendime konstatavo, jog Peticijų komisija pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų pateiktame prašyme keliamų siūlymų nagrinėjimas nepriskirtinas Klaipėdos miesto savivaldybės kompetencijai ir jiems (siūlymams) išspręsti nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto.

19. Teismas, įvertinęs Peticijų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 5 dalių, 9 straipsnio 1 ir 3 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – ir Vyriausybės įstatymas) 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatas, pažymėjo, kad Vyriausybė turi teisę sudaryti komisijas, į kurių sudėtį gali būti įtraukti ir savivaldybės institucijų atstovai, ir turi išskirtinę kompetenciją nustatyti Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką. Teismas akcentavo, kad pagal Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 946 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1 punktą Vyriausybė, o ne Taryba, nusprendė, kad Projekto įgyvendinimo komisijos sudėtyje dalyvaus Meras. Teismas vertino, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog Taryba neturi kompetencijos reglamentuoti Mero teises ir pareigas Projekto įgyvendinimo komisijos sudėtyje – tai yra išskirtinė Vyriausybės kompetencija.

20. Teismas, aptaręs Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savavaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184, (toliau – ir Reglamentas) 20.3 punkto nuostatas, pažymėjo, kad minėtų teisės aktų nuostatos iš esmės įgyvendina pareiškėjų 2019 m. birželio 6 d. kreipimesi pateiktą siūlymą – įpareigoti Merą teikti informaciją Tarybos nariams apie Projekto įgyvendinimo komisijoje priimtus sprendimus ir nagrinėtus klausimus. Teismas vertino, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų kreipimasis negali būti pripažįstamas peticija, nes iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto. Teismas sprendė, kad ginčijamas Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T2-272 „Dėl pareiškėjų grupės 2019 m. liepos 22 d. skundo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl šio sprendimo panaikinimo.

21. Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-144 pagrįstumo ir teisėtumo, teismas nurodė, kad ginčijamu 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Taryba nusprendė į Peticijų komisijos sudėtį įtraukti keturis Tarybos narius, Administracijos Teisės skyriaus vyriausiąją specialistę bei Tarybos ir mero sekretoriato vyresniąją patarėją. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Taryba, spręsdama klausimą dėl Peticijų komisijos sudėties, kreipėsi į Taryboje esančias politinių partijų frakcijas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu deleguoti asmenį į Peticijų komisiją. Mero 2019 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. M-41 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Peticijų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūrų“ Peticijų komisijos pirmininku paskirtas Tarybos narys K. B., o jo pavaduotoju – Tarybos narė E. M..

22. Atsižvelgęs į Peticijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Reglamento 29.5 punkto nuostatas, teismas vertino, kad sudarant Peticijų komisijos sudėtį buvo paisoma Reglamento 29.6 punkte nustatytų principų – Peticijų komisija sudaryta laikantis demokratiškumo ir visuomenės bei politinių frakcijų proporcingo atstovavimo principų, nes Peticijų komisija buvo sudaryta iš įvairių politinių frakcijų narių, Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojų. Teismas dėl pareiškėjų akcentuojamo Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo nurodė, kad imperatyvi prievolė įtraukti vietos bendruomenės atstovus į Tarybos komisijos sudėtį yra taikoma tik renkant Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos sudėtis. Minėta Vietos savivaldos įstatymo nuostata numato galimybę Peticijos komisijos nariu skirti vietos bendruomenės atstovą, tačiau tai yra paliekama Tarybos diskrecijai ir nėra imperatyvi įstatymo nuostata. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sudarymo“, todėl atmetė pareiškėjų skundo dalį dėl šio spendimo panaikinimo.

23. Atmetęs pareiškėjų skundo reikalavimus dėl Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. sprendimų panaikinimo, teismas taip pat atmetė kaip išvestinį pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Tarybos įpareigojimo suformuoti naujos sudėties Peticijų komisiją ir perduoti pareiškėjų 2019 m. birželio 6 d. kreipimąsi iš naujo nagrinėti naujos sudėties Peticijų komisijai.

III. 24. Pareiškėjai R. A., V. J. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jų skundas ir prašymas pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą.

25. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Nuostatų 31 punktas neatitinka Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl mano, jog teismas turėjo pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą. Pareiškėjai pažymi, kad Nuostatų 31 punktas užkerta kelią asmenims administraciniam teismui skųsti Tarybos sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jų skundą, o toks reglamentavimas neatitinka įstatymų. Pareiškėjai teigia, kad teismas Nuostatų 31 punkto nuostatų teisėtumo tyrimą galėjo pradėti ir savo iniciatyva.

26. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkyje Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ nurodyti jo priėmimo pagrindą, L. A. tikslias pareigas, jo asmens duomenis, pateikti L. A. išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją ir išbraukti iš Potvarkio žodžius „ir jos institucijoms“. Pareiškėjų teigimu, teismas privalėjo įvertinti Mero Potvarkio atitikimą teisės aktų reikalavimams, nes jo (Potvarkio) pagrindu byloje atliekami konkretūs procesiniai veiksmai. Teismas turėjo įvertinti, ar minėtas potvarkis atitinka CPK ir CK nuostatas, konkrečiai jas (CPK ir CK nuostatas) išvardyti teismo sprendime, taip pat įvertinti, ar Meras teisėtai davė pavedimą jam atstovauti L. A., ar L. A. buvo pateikęs jo išsilavinimą patvirtinančius įrodymus, būtinus tinkamam atstovavimui.

27. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas neturėjo priimti L. A. 2020 m. kovo 6 d. teismui pateikto rašto „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo kaip L. A. įgaliojimus patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas Mero Potvarkis. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Potvarkis teisiniu pobūdžiu surašytas ydingai, todėl teismas turėjo sustabdyti tokią ydingų potvarkių praktiką ir imtis ABTĮ 110–111 straipsniuose nustatytų veiksmų.

28. Pareiškėjų teigimu, teismas turėjo panaikinti Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą ir įpareigoti Tarybą suformuoti naujos, teisėtos sudėties Peticijų komisiją. Pareiškėjai pabrėžia, kad Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą priėmė neteisėtos sudėties (ne pagal nustatytą tvarką suformuota) Peticijų komisija, taip pat ne pagal nustatytą tvarką paskirti ir jos pirmininkas bei pavaduotojas.

29. Pareiškėjų teigimu, teismas turėjo panaikinti Tarybos 2019 m. gegužės 26 d. sprendimą ir pareiškėjų keipimosi svarstymą perduoti nagrinėti naujos, teisėtos sudėties Peticijų komisijai.

30. Pareiškėjų vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, kad Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatos iš esmės įgyvendina pareiškėjų 2019 m. birželio 6 d. kreipimesi pareikštą siūlymą. Teismas pakartojo Tarybos ir Peticijų komisijos sprendimuose nurodytus argumentus, tačiau savarankiško bylos faktinių aplinkybių vertinimo neatliko.

31. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas teigia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir nurodo, jog teismas įvertino atsakovo 2019 m. gruodžio 13 d. atsiliepimo Nr. (8.2)-J2-534 motyvus ir pridėtus įrodymus, atsakovo 2020 m. kovo 6 d. papildomus paaiškinimus Nr. (8.2)-J2-107 ir pridėtus įrodymus, atsakovo 2020 m. kovo 23 d. nuomonę Nr. (8.2)-J2-130, todėl minėtuose procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. skundo papildymą dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkyje Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“ nurodyti jo (Potvarkio) priėmimo pagrindą, L. A. tikslias pareigas, jo asmens duomenis, pateikti L. A. išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją ir išbraukti iš Potvarkio žodžius „ir jos institucijoms“; atmesti skundo reikalavimai panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 72-272 „Dėl pareiškėjų grupės 2019 m. liepos 22 d. skundo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija panaikinimo“ ir 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-144 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sudarymo“ bei įpareigoti Tarybą suformuoti naujos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisiją ir iš naujo perduoti pareiškėjų kreipimosi pripažinimo peticija klausimo svarstymą naujos sudėties Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijai, pagrįstumas ir teisėtumas.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jų pareikšti reikalavimai turėjo būti patenkinti dėl jų skunde ir skundo papildyme nurodytų aplinkybių. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jų prašymą dėl Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-406 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos nuostatų 31 punkto teisėtumo tyrimo.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl Mero 2020 m. sausio 9 d. potvarkio Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Potvarkio turinį ir pareiškėjų nurodomas skundo papildyme aplinkybes, kuriomis remiantis šis Potvarkis yra ginčijamas šioje byloje (L. A. nėra Tarybos ir Mero sekretoriato darbuotojas, jo nesieja jokie tarnybiniai santykiai su Taryba, todėl neaišku, kokiu pagrindu Meras įpareigojo Administracijos valstybės tarnautoją teisme atstovauti Tarybos interesams; Potvarkyje tiksliai nenurodytos L. A. pareigos, prie Potvarkio nepridėta išsilavinimo diplomo tinkamai patvirtinta kopija), nustatė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl Potvarkio yra iš esmės procesinis reikalavimas, kuriuo kvestionuojama konkretaus atstovo teisė atstovauti Tarybai, ir toks reikalavimas nelaikytinas materialiuoju reikalavimu, kuris nagrinėtinas teismo ABTĮ nustatyta tvarka, ir dėl to bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.; 103 str. 1 p.).

37. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Potvarkio atitikimą teisės aktų reikalavimams, nes jo pagrindu nagrinėjamoje byloje yra atliekami konkretūs procesiniai veiksmai, o Potvarkis neatitinka CPK ir CK normų (be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių CPK ir CK normų); pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios galimybės nustatyti, ar Meras davė pavedimą atstovauti L. A., kuris atvyko į teismo posėdį; byloje nėra įrodymų, jog L. A. turi aukštojo išsilavinimo diplomą, Potvarkyje nenurodytos L. A. pareigos, L. A. nėra Tarybos ir Mero sekretoriato, kuriam vadovauja Meras, darbuotojas, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai nėra pavaldūs savivaldybės administracijos direktoriui, Potvarkyje nenurodytas pavedimo pagrindas, prie Potvarkio nėra pridėta L. A. išsilavinimo diplomo tinkamai patvirtinta kopija.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo papildyme ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl Potvarkio, daro išvadą, jog šie argumentai būtent ir patvirtina, kad pareiškėjų šioje byloje pareikštas kaip savarankiškas materialusis reikalavimas dėl Potvarkio yra susietas tik šios administracinės bylos procesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šis reikalavimas dėl Potvarkio nėra materialusis reikalavimas, kuris nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

39. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl Potvarkio, o pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti šį reikalavimą iš esmės, pažymėtina, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

40. Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Akcentuotina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

41. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir viešojo administravimo subjekto (Tarybos) nėra kilusio administracinio ginčo dėl Potvarkio.

42. Įvertinus Potvarkio turinį ir pareiškėjų nurodytas skundo papildyme aplinkybes dėl Potvarkio ydingumo, nustatyta, kad pareiškėjai šio Potvarkio nesusiejo su jų pažeistomis teisėmis ir teisėtais interesais, nenurodė, kokios pažeistos ar ginčijamos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai šiuo Potvarkiu pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d.), o pats Potvarkis jiems nenustato jokių teisių ir pareigų, nesukelia jokių teisinių pasekmių, tarp pareiškėjų ir Tarybos nėra jokio administracinio ginčo dėl šio Potvarkio (ABTĮ 2 str. 1 d.), todėl pagrįstai bylos dalis dėl Potvarkio ginčijimo yra nutraukta.

43. Nagrinėjamai bylai aktualu ir tai, kad pareiškėjai jau yra ginčiję analogiško pobūdžio potvarkį kitoje administracinėje byloje Nr. I-755-583/2017, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą, 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje (bylos Nr. A-3344-629/2020) konstatavo, kad tokio pobūdžio potvarkis negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu.

44. Potvarkis nagrinėjamu atveju yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar vadovaudamasis šiuo Potvarkiu L. A. turėjo teisę atstovauti Tarybai šioje administracinėje byloje pagal ABTĮ normas.

45. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. (Administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas) pagal Mero 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašytą Potvarkį dėl pavedimo atstovauti Savivaldybei ir jos institucijoms (I t., b. l. 71) pasirašė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 40–41). 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkyje nurodyta, kad L. A. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (Vilniaus universitetas, 2009 m. birželio 19 d. teisės magistro diplomas MA Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkiu L. A. pavesta atstovauti teismuose, atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, perįgalioti kitą asmenį, sudaryti taikos sutartį. Pareiškėjų ginčijamame Potvarkyje buvo nurodyta ta pati informacija kaip ir minėtame 2018 m. gruodžio 20 d. potvarkyje.

46. L. A. teikė informaciją pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 88–89), nuomonę dėl prašymo ištirti norminį teisės aktą (I t., b. l. 151–152), informaciją dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir pareigybės aprašymą (I. t., b. l. 159); prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (I t., b. l. 175–176) ir dėl posėdžių organizavimo būdo (I. 1, b. l. 183); dalyvavo 2020 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, vadovaudamasis šioje byloje ginčijamu Potvarkiu (I t., b. l. 101).

47. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, savivaldybė įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas Taryba nėra juridinis asmuo.

48. Pagal ABTĮ 47 ir 48 straipsnių nuostatas proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui (ABTĮ 47 str. 4 d. 5 p.). Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (ABTĮ 48 str. 2 d.). Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.).

49. CPK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. CPK 58 straipsnis nustato, kad įgaliojimas vesti bylas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.

50. Iš byloje pateikto Administracijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo matyti, kad ši pareigybė yra skirta ir tam, jog būtų atstovaujama ir Savivaldybės interesams teismuose (4 p.); veiklos sritis – teisė (5 p.), specialusis reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų srities teisės krypties (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) (6 p.); šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui (14 p.). Viešai Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamais duomenimis, Administracijoje yra įkurtas Teisės skyrius, kurio nuostatai patvirtinti Administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AD1-3100. Teisės skyriaus kompetencijai, be kita ko, priskirta užtikrinti tinkamą Savivaldybės interesų atstovavimą visų lygių teismuose bei kitose institucijose; atstovauti pagal įgaliojimą Savivaldybei ir jos institucijoms teismuose, prokuratūroje ikiteisminio tyrimo įstaigose, kitose valstybės institucijose, taip pat kartu su Finansų ir turto departamentu – skolininkų bankroto bylose; rengti procesinius dokumentus teismams (Administracijos Teisės skyriaus nuostatų 5.2, 6.2.3, 6.2.4 p.).

51. Nagrinėjamu atveju Potvarkiu atstovauti Tarybai buvo pavesta Administracijos skyriaus, kuriam ir priskirta užtikrinti tinkamą Savivaldybės ir jos institucijų interesų atstovavimą teismuose, valstybės tarnautojui, kurio pareigybė įsteigta be kita ko ir tam, jog būtų atstovaujama Savivaldybės ir jos institucijų interesams teismuose.

52. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstamas tinkamu savivaldybės tarybos atstovavimas teisme, kai mero įgaliojimu pavedama atstovauti teisme savivaldybei, tarybai savivaldybės administracijos teisės skyriaus darbuotojui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-520/2021; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1419-438/2021).

Dėl Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T2-272

53. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatos iš esmės jau įgyvendina pareiškėjų 2019 m. birželio 6 d. kreipimesi pateiktą siūlymą įpareigoti Merą teikti informaciją Tarybos nariams apie Projekto įgyvendinimo komisijoje priimtus sprendimus bei nagrinėtus klausimus, padarė išvadą, kad Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų kreipimasis negali būti pripažįstamas peticija, kadangi iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto (Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 2 p.).

54. Peticijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad kreipimasis nepripažįstamas peticija, jei iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto.

55. Byloje nustatyta, kad Taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-143 nusprendė deleguoti Savivaldybės merą V. G. į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją. Pareiškėjai 2019 m. birželio 6 d. kreipėsi į Peticijų komisiją su peticija, kuria prašė papildyti Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-143 2 ir 3 punktais ir sprendimą išdėstyti taip:

„1. Deleguoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą V. G. į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją.

2. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu nustato pirmame punkte nurodyto asmens teises ir pareigas bei jų mastą Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijoje.

3. Po Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio meras artimiausiame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje informuoja ją apie nagrinėjamus klausimus, priimtus sprendimus, gautus dokumentus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įpareigojimų įvykdymą ar priežastis, dėl kurių nepavyko jų įvykdyti, ir kt.“

56. Peticijų komisija 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (1.27.)-75-116 konstatavo, kad pareiškėjų prašyme keliamų siūlymų nagrinėjimas nepriklauso Savivaldybės kompetencijai, kadangi Projekto įgyvendinimo komisijos personalinė sudėtis ir šios komisijos įgaliojimai nustatomi ne Savivaldybės teisės aktu, bet Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 946 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo“; pareiškėjų kreipimuisi keliamiems reikalavimams išspręsti nereikia pakeisti atitinkamo teisės akto, kadangi Meras teikia kasmetinę veiklos ataskaitą, taip atsiskaitydamas Tarybai ir bendruomenei už savo veiklą. Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pritarė minėtiems argumentams.

57. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas yra pagrįstas dėl to, jog pareiškėjų peticijoje iškeltų reikalavimų ir siūlymų tenkinimui nereikia priimti naujo teisės akto, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojančio teisės akto (Peticijų įstatymo 9 str. 3 d. 2 p.), pažymėtina, jog Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. T2-143 nurodoma, kad Taryba nusprendė deleguoti Merą į Projekto įgyvendinimo komisiją, o sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi ir Nutarimu.

58. Vyriausybės įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas. Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti (Vyriausybės įstatymo 27 str. 4 d.). Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai – Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – Seimo kanclerio. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui, ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas (Vyriausybės įstatymo 27 str. 5 d.).

59. Vyriausybė Nutarimo 1 punktu nusprendė į Projekto įgyvendinimo komisijos sudėtį įtraukti ir Klaipėdos miesto savivaldybės merą. Komisijai pavesta nagrinėti, koordinuoti, ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl: 1) Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo klausimų, susijusių su teritorijų planavimo procedūromis; 2) Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu; 3) Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo veiksmų plano; 4) kitų svarbių, susijusių su Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimu, klausimų.

60. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad Taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-143 priėmė, vadovaudamasi Nutarimu, kuris būtent ir nustato, jog Projekto įgyvendinimo komisijos sudėtyje dalyvaus Meras. Taigi dėl Mero dalyvavimo Projekto įgyvendinimo komisijos veikloje nusprendė Vyriausybė, kuri ir nustatė šios komisijos kompetenciją bei darbo organizavimo tvarką. Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad Taryba neturi kompetencijos reglamentuoti Mero teises bei pareigas Projekto įgyvendinimo komisijos sudėtyje.

61. Aiškinamajame rašte prie Tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. delegavimo į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją“ projekto nurodyta, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) rengia Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko 2017 m. gruodžio 1 d. potvarkio Nr. 228 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos personalinės sudėties patvirtinimo“ pakeitimą. Projekto įgyvendinimo komisijos personalinė sudėtis yra patvirtinta vadovaujantis Vyriausybės 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 946 „Dėl Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos sudarymo“ 1 ir 3.2 punktais. Į šios komisijos sudėtį Tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu buvo deleguotas Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. G.. 2019 m. balandžio 25 d. gautas Susisiekimo ministerijos raštas „Dėl merų delegavimo į Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisiją“, kuriuo prašoma naujai išrinktos savivaldybių tarybos pateikti dokumentą, patvirtinantį Klaipėdos miesto savivaldybės mero delegavimą į minėtą komisiją.

62. Nagrinėjamu atveju taip pat pagrįstai vadovautasi ir tuo, jog Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalis nustato, kad meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą. Reglamento 20.3 punktas nurodo, jog Meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą. Savivaldybės ir mero veiklos ataskaitos pateikiamos raštu, pristatomos Tarybai ir paskelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės ir mero veiklos ataskaitos pateikiamos ne vėliau nei iki einamųjų metų gegužės 1 d.

63. Aiškinamajame rašte prie Tarybos sprendimo „Dėl pareiškėjų grupės 2019 m. liepos 22 d. skundo „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija panaikinimo“ projekto taip pat nurodyta ir tai, kad „meras gali teikti atsakymus suinteresuotiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka rengiant atsakymus į jų pateiktus rašytinius paklausimus“.

64. Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2021 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 515 Nutarimas pripažintas netekusiu galios.

65. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-143 priėmimo pagrindu, atsižvelgiant į aptartas Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nuostatas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo yra pagrįsta ir teisėta.

66. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Meras, A. I. (Tarybos ir Mero sekretoriato vyresnioji patarėja) turėjo nusišalinti nuo Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo, nėra teisiškai susietos su tuo, jog būtent dėl šių aplinkybių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas.

Dėl Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-144

67. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T2-144 teisėtumo, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad sudarant Peticijų komisiją, buvo šiurkščiai pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies reikalavimas: įtraukti į komisiją ekspertus, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus – seniūnaičius, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus, visuomenės atstovus, bendruomeninių organizacijų atstovus, kitus savivaldybės gyventojus, kurie apie šios komisijos sudarymą net nebuvo informuoti; pažeistas Reglamento 29.8 punkte (iki 2019 m. balandžio 18 d. buvęs 29.6 punktas) įtvirtintas principas, t. y. visuomenės ir politinių frakcijų proporcingo atstovavimo principas. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad Peticijų komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas apskritai Peticijų komisijos posėdyje nebuvo paskirti ir dėl to buvo pažeisti Reglamento 29.10 (iki 2019 m. balandžio 18 d. buvęs 29.8 punktas) ir 25.3 punktų reikalavimai.

68. Nagrinėjant šiuos apeliacinio skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuotina, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis nustato, jog savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Etikos komisijoje ir Antikorupcijos komisijoje seniūnaičiai arba seniūnaičiai ir visuomenės atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Reglamento 29.8 punkte nurodyta, kad komisijos (visuomeninės tarybos) sudėties formavimo tvarka turi būti nustatoma vadovaujantis demokratiškumo, visuomenės ir politinių frakcijų proporcingo atstovavimo, profesionalumo, nepriekaištingos reputacijos ir savanoriškumo principais atsižvelgiant į komisijos (visuomeninės tarybos) veiklos tikslus ir funkcijas. Komisijos (visuomeninės tarybos) pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami šių komisijų (visuomeninių tarybų) narių nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.

69. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6 dalis nenustato, kad Peticijų komisijos nariais privalo būti pareiškėjų nurodomi asmenys. Taip pat ir Reglamento 29.8 punktas nenustato tokio reikalavimo. Pažymėtina, kad Peticijų komisijos nariais gali būti ir valstybės tarnautojai.

70. Byloje nustatyta, kad Taryba, spręsdama klausimą dėl Peticijų komisijos sudėties, kreipėsi į Taryboje esančias politinių partijų frakcijas bei Administraciją su prašymu deleguoti asmenis į Peticijų komisiją, Peticijų komisija buvo sudaryta iš įvairių politinių frakcijų narių, Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojų. Nuostatuose nėra reglamentuota Peticijų komisijos sudarymo tvarka, taip pat ir šios komisijos pirmininko ir pavaduotojo rinkimo (skyrimo) tvarka.

71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-144 Peticijų komisijos pirmininku paskirtas Tarybos narys K. B., o jo pavaduotoju – Tarybos narė E. M.. Pagal bylos duomenis, Meras 2019 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. M-41 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Peticijų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūrų“ teikė Tarybai skirti Peticijų komisijos pirmininku Tarybos narys K. B., o jo pavaduotoja – Tarybos narę E. M.. Teikimas grindžiamas Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 61 ir 7 dalimis, 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Reglamento 29.8 punktu.

72. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis šioje byloje turėtų būti nustatyta, kad Tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. T2-144 dėl Peticijų komisijos, kuri nagrinėjo pareiškėjų pateiktą peticiją, sudarymo yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas pagal pareiškėjų skundą dėl to, jog Peticijų komisijos pirmininkas ir pavaduotojas paskirti nesilaikant Reglamento 25.3 ir 29.10 punktų reikalavimų.

Dėl pareiškėjų prašymo pradėti norminio administracinio akto tyrimą

73. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą pradėti tyrimą, ar Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-406 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės peticijų komisijos 31 punktas tiek, kiek jame numatyta, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, neprieštarauja Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 daliai (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), kuri numato, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti šį prašymą.

74. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors Nuostatų 31 punkte nustatyta, jog Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, tačiau sisteminis paties akto leidėjo aiškinamas ir praktinis taikymas yra grindžiamas kitu aspektu, nei teigiama pareiškėjų prašyme, t. y. neribojama teisė skųsti Tarybos spendimą teismui ABTĮ tvarka, o konstatuojama, kad jis nėra skundžiamas savivaldos institucijų lygmeniu ir Taryba yra ta institucija, kurios sprendimu teisinių santykių kvalifikacija yra baigiama. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nuostatų 31 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nėra ir nebuvo kliūtimi pareiškėjams kreiptis į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, ir darė išvadą, jog pareiškėjai prašymo nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jiems administracinio akto taikymas sukėlė negatyvias teisines pasekmes.

75. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, šioje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vadovaujantis ABTĮ 113 straipsniu pradėti tyrimą dėl Nuostatų 31 punkto dalies, kurioje nurodyta, kad Tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą yra galutinis ir neskundžiamas, teisėtumo.

76. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine byla, gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismai turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydami patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 114 str. 1 d.).

77. ABTĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

78. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019; kt.).

79. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013; kt. ).

80. Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012; kt.).

81. Atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje pareiškėjų skunde suformuluotus materialiuosius skundo reikalavimus, konstatuotina, kad Nuostatų 31 punkto dalis, dėl kurios prašoma pradėti tyrimą, visiškai nėra susijusi su pareikštais skundo reikalavimais, ši norminio teisės akto dalis nenulėmė pareiškėjų siekiamų apginti pažeistų teisių. Pareiškėjų šioje byloje pareikštos abejonės dėl kitiems asmenims galbūt kilsiančių neigiamų pasekmių nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pradėti Nuostatų 31 punkto dalies tyrimą.

82. Taigi nustačius, kad pareiškėjų prašymas nėra susijęs su šia nagrinėjama administracine byla, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymo pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo.

83. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad jų prašymas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu panaikinti Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, tačiau šio teiginio nepagrindžia jokiomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjų skundas dėl šio Tarybos sprendimo priimtas ir išnagrinėtas, be to, ir atsakovas pareiškėjams buvo nurodęs, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

84. Apibendrinant tai, kas išdėstyta nutartyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjų apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė