Legislator Case Law & Legislation
e4b20ded-5754-4cc7-9bbe-bf6077a71b74 AI generated

e4b20ded-5754-4cc7-9bbe-bf6077a71b74 · Kauno apygardos teismas

Case Number e4b20ded-5754-4cc7-9bbe-bf6077a71b74
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Simonai NeniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei J. R., atsakovams R. V. ir R. J. apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-729-475/2012 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams

Legislator headnote

AI generated

e4b20ded-5754-4cc7-9bbe-bf6077a71b74 · Kauno apygardos teismas: 1-2/5,49; 1-3/14,10, adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. IeÅ¡kinyje nurodė, kad su atsakovais nėra sudariusi ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, jos atsakovai ieÅ¡kovei nepateikė net pareikalavus, todėl laiko, jog atsakovai patalpose gyvena be teisinio pagrindo, dėl ko privalo bÅ«ti iÅ¡keldinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-217-254/2013;

                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2.; 99.9.; 121.14., 121.18.;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Simonai NeniÅ¡kytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei J. R., atsakovams R. V. ir R. J. apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-729-475/2012 pagal ieÅ¡kovės Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams

R. V. ir R. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovo R. V. priešieškinį dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos sutarties sudarymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovė

kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 3-6) ir prašė iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, pažymėtų Å¡ifrais 1-1/2,37,

1-2/5,49; 1-3/14,10, adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovais nėra sudariusi ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, jos atsakovai ieškovei nepateikė net pareikalavus, todėl laiko, jog atsakovai patalpose gyvena be teisinio pagrindo, dėl ko privalo būti iškeldinti.

Atsakovas priešieškiniu (b. l. 49-50) prašė pripažinti jį S. V. šeimos nariu, įpareigoti ieškovę pakeisti gyvenamųjų

patalpų, pažymėtų Å¡ifrais 1-1/2,37; 1-2/14,10, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, jÄ sudarant su atsakovu. Nurodė, kad su ginčo buto

nuomininke S. V. gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, savo lėšomis butÄ prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė, po nuomininkės mirties toliau rÅ«pinosi butu, mokėjo

mokesčius jame gyveno ir gyvena šiuo metu. Nurodo, kad iš karto po S. V. mirties Kauno miesto savivaldybė neprieštaravo dėl jo

gyvenimo ginčo bute, tačiau atsakymo į 2011 m. balandžio mėnesį pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl nuomos sutarties sudarymo atsakovas nėra gavęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 156-161) ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: pripažino, kad atsakovas R. V. iki pagrindinės nuomininkės S. V. mirties (duomenys neskelbtini) buvo jos šeimos narys ir

vedė bendrÄ Å«kį; įpareigojo ieÅ¡kovę sudaryti su atsakovu gyvenamųjų patalpų, pažymėtų Å¡ifrais 1-1/2,37, 1-2/5,49; 1-3/14,10,

esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad rašytinių įrodymų

apie tai, jog atsakovo močiutė S. V. buvo ginčo patalpų pagrindinė nuomininkė nėra, tačiau ieškovė

nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpose pastaroji gyveno neteisėtai ir kad ieškovė dėl to mirusiajai būtų reiškusi pretenzijas, nors ieškovei ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso nuo 1995-02-07, o S.

V. mirė tik (duomenys neskelbtini). Teismas

nustatė, kad atsakovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs nuo 1981-12-10, jo motina A. V., vadovaujantis jos santuokos akto iÅ¡raÅ¡u, nuolatinę

gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi dar 1969-04-12. Atsakovai ir liudytojai parodė, kad atsakovo motina ginčo bute kartu su savo motina S. V. ir atsakovu gyveno iki mirties (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį, atsakovas mokėjo ir moka mokesčius už elektros energijÄ , remontavo ginčo patalpas, rÅ«pinosi malkomis patalpų Å¡ildymui. Teismas konstatavo, kad Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra, todėl sprendė, kad atsakovas ginčo patalpose nepertraukiamai gyveno nuo gimimo, su buto nuomininkėmis vedė bendrÄ Å«kį,

rūpinosi ginčo patalpų priežiūra. Nors rašytinių įrodymų, kad S. V. buvo sudariusi su ieškove

ginčo patalpų nuomos sutartį, byloje nebuvo, tačiau iš nustatytų aplinkybių ir

nesant tai paneigiančių įrodymų, teismas laikė labiau tikėtina, kad S. V. ginčo patalpose gyveno kaip

Å¡ių patalpų nuomininkė, turėdama teisinį pagrindÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad atsakovė yra atsakovo sugyventinė, kartu su juo vedanti bendrÄ Å«kį daugiau kaip metus laiko, kÄ patvirtino atsakovų paaiÅ¡kinimai ir UAB „City Service“ raÅ¡tai, atsakovė kaip atsakovo Å¡eimos narys taip pat buvo pripažinta įgijusi teisę gyventi ginčo patalpose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (b. l. 168-174) praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1.  Teismas netinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo LAT aiškinimų dėl pastarųjų teisės normų taikymo. Teismas netinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas bei teisės aktams prieštaraujančias išvadas, nes jas pagrindė vien atsakovo ir liudytojų žodiniais paaiškinimais;

2. Teismas pažeidė Butų kodekso, 1964 CK ir Å¡iuo metu galiojančio CK 6.579 straipsnio nuostatas, kuriose imperatyviai nurodyta, jog valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu ir valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. Kadangi raÅ¡ytinės nuomos sutarties ir tokio sprendimo nėra, jokie kiti santykiai negali bÅ«ti laikomi teisėtais. Aplinkybė, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena ne vienerius metus, negali bÅ«ti pripažįstama faktiniais nuomos santykiais, nes tokių nuomos santykių nenumato įstatymas. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ ragino atsakovus pateikti jų teisę gyventi bute patvirtinančius dokumentus arba gera valia iÅ¡sikraustyti iÅ¡ patalpų, tačiau jie to nepadarė;

3. Teismas visų pirma turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovo močiutė R. V. ginčo bute gyveno kaip teisėta nuomininkė, ir tik tada spręsti, ar likę ginčo patalpose asmenys atitinka visas CK 6.588 straipsnio 4 dalies sÄ lygas. Atsakovas neįrodė ir nepagrindė visų CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sÄ lygų Å¡eimos nario statusui pagrįsti: byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas iÅ¡gyveno močiutės nuomojamoje patalpoje ne mažiau kaip vienerius metus bei kartu su ja bendrai tvarkė namų Å«kį, kai Å¡ių aplinkybių nustatymas yra bÅ«tinas;

4. Ä®pareigodamas sudaryti nuomos sutartį teismas taip pat turėjo spręsti, ar atsakovai atitinka Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, nes praÅ¡omos iÅ¡nuomoti gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio bÅ«sto fondui, ir bÅ«stas gali bÅ«ti iÅ¡nuomojamas tik asmenims, atitinkantiems Å¡ias sÄ lygas. Tačiau byloje nėra dokumentų, jas patvirtinančių;Â

5. Vien iÅ¡ byloje esančios 2009-08-31 pažymos apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, negalima konstatuoti, kad įrodyta aplinkybė, jog S. V. ir atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį ilgiau nei vienerius metus. LAT praktikoje nurodoma, kad dažnai asmens įregistravimo ir jo faktinio gyvenimo vietos gali nesutapti, todėl registracija niekada nebuvo pripažįstama vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu asmens gyvenimÄ konkrečioje vietoje. O Å¡iuo atveju asmens faktinė gyvenamoji vieta laikytina esmine aplinkybe siekiant pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu;

6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas rūpinosi ginčo patalpomis ir jas remontavo, nes byloje tokių duomenų nėra. Net jei tokie įrodymai būtų pateikti, tokiu pagrindu negali būti patvirtintas teisėtas ginčo turto valdymas. Sumokėti komunaliniai mokesčiai taip pat negali būti laikomi nuomos santykių atsiradimo pagrindu, nes tai nepatvirtina teisėto ginčo turto valdymo;

7. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė neginčija atsakovės teisės gyventi ginčo patalpose. Byloje pateikti raÅ¡tai įrodo, kad ieÅ¡kovė visada atsakovų įsikėlimÄ Ä¯ ginčo patalpas laikė savavaliÅ¡ku. Be to, teismas pažeidė teismų praktikÄ , kurioje nurodoma, jog tokio pobÅ«džio ginčuose ne ieÅ¡kovė turi įrodinėti atsakovų neteisėtÄ gyvenimÄ jai priklausančiame gyvenamajame bÅ«ste, tačiau Å¡i pareiga tenka atsakovams.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ gauta nebuvo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), todėl ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tuo aspektu, kad jis netinkamai taikė CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl nuomininko pripažinimo šeimos nariu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais

klausimais suformuotos teismų praktikos ir priėmė dėl Å¡ios bylos neteisėtÄ sprendimÄ . Kolegija su

tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį. Apeliantė neginčija, kad ieÅ¡kovas yra S. V., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikaitis, iÅ¡ jo motinos A. M. I., mirusios (duomenys neskelbtini), pusės (II t., b.l. 76-83). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantė pateikė 1955-05-26 Kauno miesto DŽDT VK sprendimÄ Nr. 180, iÅ¡duoti ginčo buto (duomenys neskelbtini) orderį buto nuomininkei S. V.. Taigi, butas Å¡iam asmeniui buvo suteiktas dar iki 1964 m. CK ir Butų kodekso įsigaliojimo, o pagal Å¡iuos aktus gyvenamosios patalpos orderis buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje ir suteikiantis teisę su butÄ eksploatuojančia organizacija sudaryti gyvenamosios

patalpos nuomos sutartį. Aplinkybė, kad į bylÄ atsakovas nepateikė S. V. raÅ¡ytinės nuomos sutarties, neduoda pagrindo paneigti nuomos

santykius, kuomet butas buvo perduotas ir ji jame apsigyveno. Valstybinio fondo gyvenamosios patalpos paprastai buvo iÅ¡nuomojamos neribojant nuomos santykių jokiu terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. LR gyventojų registro duomenimis (I t., b.l. 187) nustatyta, kad atsakovo motina ir buto nuomininkė - jo senelė buvo registruotos Å¡iame bute iki pat mirties, o atsakovas įregistruotas sulaukęs 16 m., t.y. nuo 1981-12-10. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad ginčo bute su motina ir senele gyveno nuo gimimo (1965-11-18) ir kitos gyvenamosios vietos niekada neturėjo ir Å¡ios aplinkybės nėra paneigtos. 1991-06-30 įsigaliojęs Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pardavimo tvarkÄ nuomininkams, pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas, tačiau nenustatė pareigos bÅ«tinai Å¡ias patalpas pirkti (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad asmenys, deklaruoti ginčo patalpose Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka nuomojamų butų nuosavybėn neįgijo, todėl atsakovo senelė S.

V. iki mirties buvo ginčo buto nuomininke. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra vieno kambario be patogumų, todėl akivaizdu, kad pagrindinė nuomininkė, jos dukra ir vaikaitis, gyvendami kartu turėjo bendrÄ Å«kį ir tai paliudijo

pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. N., R. K. (1 t., b.l. 152, 153), todėl pirmosios instancijos

teismas pagrįstai atsakovÄ priskyrė prie nuomininkės S. V. Å¡eimos narių ir nelaikė jį ginčo patalpas užėmusiu savavaliÅ¡kai (CK 6.588 str. 2 d.).

Apeliantė nurodė, kad teismas nesprendė ar atsakovas atitinka Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, kuomet praÅ¡omos iÅ¡nuomoti gyvenamosios patalpos priskirtinos socialinio bÅ«sto fondui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012, buvo suformuota teisminė praktika dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos teisinio statuso  ir iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d., vietoje Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pradėjus veikti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymui, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nekito ir jų nuomos sutartys neturėjo bÅ«ti pakeistos, iÅ¡skyrus atvejus, kai nuomininkams, atitinkantiems Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus (teisę į savivaldybės socialinį bÅ«stÄ pagal 2003 m. sausio 1 d.

Ä®statymo redakcijÄ ), pateikus praÅ¡ymÄ , galėjo bÅ«ti taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas pagal Ä®statymo 10 straipsnio 2 dalį. IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pastaroji norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog gyvenamųjų patalpų sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d., bÅ«tų taikomos Ä®statymo nuostatos, kurios reikÅ¡mingos sudarant nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., nes tai prieÅ¡tarautų Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir įstatymo negaliojimo atgaline data (tvarka) principui (lot. lex retro non agit)“.

Å ios iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais remiamasi ir vėliau priimtose nutartyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. K. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-230/2012). Todėl nuomininkei S. V. pagal orderį buvo iÅ¡nuomota gyvenamoji patalpa, bet ne socialinis bÅ«stas, ji ir liko savivaldybės nuomojama gyvenamÄ ja patalpa.

Atsakovas, kaip S. V. šeimos narys, esant jai gyvai, turėjo tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė, todėl jai mirus įgijo teisę būti pripažintas nuomininku (CK 6.602 str. 2 d.).

Atsakovė R. J. ginčo patalpose gyvena atsakovo R. V. sugyventinės statuse. IeÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pateikė 2009-09-29 ginčo gyvenamųjų patalpų apžiÅ«ros aktÄ Nr. MK-126, kuriame yra konstatuota, kad bute gyvena abu

atsakovai. Šie faktai patvirtinti ir vėlesniuose patikrinimo aktuose. Atsakovė R. J. paaiškino, kad su atsakovu gyvena kartu bendrai jau

keturi metai. CK 6.588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko sugyventinis priskiriamas prie nuomininko Å¡eimos narių, tačiau tam jis turi įrodyti, kad su pagrindiniu nuomininku įstatyme reikalaujamÄ laikÄ gyveno ginčo bute, buvo jo sugyventiniu, turėjo ir tvarkė bendrÄ Å«kį (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Kolegija sprendžia, kad esant byloje nustatytoms sÄ lygoms priskirti R. J. prie atsakovo Å¡eimos narių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl Å¡ios atsakovės iÅ¡keldinimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo motyvais  panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1. p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

 Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                              Žibutė

Budžienė

Dalė Burdulienė

Leonas Jachimavičius