2022-02-02 Nr. AB-2885-3-61-3-02292-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-853-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02292-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. (P. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo atsakovas panaikino jam išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Leidimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kad jis yra lietuvių kilmės, kadangi jo tėvas V. V. (V. V.) buvo lietuvių tautybės. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo kilmę, atsakovui pateikė gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), taip pat savo ir tėvo gimimo liudijimo originalą. Pareiškėjo gimimo liudijime jo tėvo tautybė nurodyta lietuvis, o V. V. gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas, pareiškėjo senelis, taip pat buvo lietuvis. Todėl ir pareiškėjas yra lietuvių kilmės. Pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas ir darbovietę Lietuvoje, jis su šeima deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena Lietuvoje. Todėl Departamentas 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjui ir jo šeimos nariams išdavė Leidimus. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. birželio 25 d. dekretu Nr. 1K-1676 pareiškėjui supaprastinta tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. pateikė prašymą leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai. Tačiau 2021 m. birželio 21 d. pareiškėjas gavo atsakovo tos pačios dienos priimtą sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.“. Departamentas 2021 m. birželio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes neva jį gavo apgaulės būdu, kadangi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvo tautybė – lietuvis, tačiau jo gimimo akto įraše pažymėta, kad tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė suklastotą savo gimimo liudijimą.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes pagrįstas prielaidomis, neparemtas objektyviais duomenimis. Sprendime nepaneigta, kad Leidimo išdavimo procedūros metu pareiškėjas pateikė reikalingus dokumentus. Pareiškėjo gimimo liudijimo kopija patvirtinta pažyma (Apostille), tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija įsitikino šiame liudijime esančio antspaudo, pareigūno pareigų bei parašo autentiškumu.

Pareiškėjas dokumentų originalų teismui pateikti negali, kadangi 2018 m. bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki persikėlimo į Lietuvą, kai dar nebuvo išsivežęs daiktų, įvykdyta vagystė, pavogti dokumentai, pareiškėjo bei jo tėvo gimimo liudijimai. Tačiau iš kopijų akivaizdu, kad tiek pareiškėjo, tiek jo tėvo gimimo liudijimai surašyti vienodu, tvarkingu braižu, nėra jokio rankraštinių įrašų braižo pasikeitimo, nesikeičia rašymo linija – ji vienodos spalvos, storio, nėra išsiliejimų. Atsakovas su Sprendimu nepateikė pareiškėjo gimimo akto įrašo ar kitos informacijos, iš kurių galima būtų spręsti, kad neva pareiškėjo gimimo akto įraše jo tėvo tautybė nurodyta (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas dėl to negali efektyviai ginti savo pažeistų teisių, nes jam neaišku, ar kreiptis į atitinkamas institucijas gauti savo gimimo akto įrašo kopiją, siekiant patikrinti jame esančią informaciją, ar kreiptis, kad jos paaiškintų tautybės neatitikimą, jei toks yra, ir ištaisytų klaidą. Remiantis pareiškėjo gimimo liudijimo duomenimis, tėvas V. V. yra lietuvių tautybės, o motina – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neatmeta galimybės, kad jo gimimo įraše tėvo tautybė galėjo būti nurodyta klaidingai, nes (duomenys neskelbtini) didžiosios dalies vaikų tėvų tautybė (duomenys neskelbtini), tad buvo labiau įprasta įrašyti šią tautybę nei lietuvis, o darbuotojas, daręs gimimo akte įrašus, galėjo suklysti.

Pareiškėjas, susipažinęs su Sprendimu, klausė savo tėvo, kokia jo tautybė ir, ar galėjo būti taip, kad jis visgi yra (duomenys neskelbtini), tačiau V. V. patvirtino, kad jis yra lietuvis, tokiu visada save laikė, tai nuolat girdėjo iš savo tėvo, kuris buvo lietuvis ir jam svarbu, kad vaikai turėtų jo tautybę. Pareiškėjo nuomone, Departamentas turėjo išsamiai išsiaiškinti situaciją ir kreiptis į pareiškėją, sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus ir reikšmingus dokumentus, o ne iš karto panaikinti Leidimą ir apkaltinti dokumentų klastojimu.

Sprendime Departamentas remiasi tuo, jog pareiškėjas, dirbdamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. neva negauna jokių pajamų. Pareiškėjas paaiškino, kad kurį laiką negavo darbo užmokesčio, nes įmonėje dėl COVID-19 pandemijos buvo susidariusi sunki finansinė padėtis, tačiau šiuo metu darbo užmokestį gauna ir pateikė teismui tai pavirtinančius įrodymus. Pareiškėjas neskundė atsakovo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.“, kadangi draudimas atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją taikomas nuo Sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi įsigaliojimo.

4. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas ir gavo iš Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašą apie gimimo valstybinę registraciją pagal (duomenys neskelbtini) šeimos kodeksą. Pareiškėjo gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo data (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog jo tėvo V. V. tautybė yra lietuvis.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas su prašymu išduoti Leidimą pateikė (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu, o 2016 m. gruodžio 22 d. papildomai pateikė savo gimimo liudijimą ir savo tėvo gimimo liudijimą. Pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvo V. V. tautybė – lietuvis, šio dokumento pakako lietuvių kilmei įrodyti, todėl pareiškėjui buvo išduotas Leidimas.

Departamentas, atlikęs pakartotinį dokumentų vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime esantis įrašas, jog tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės, nes gimimo liudijime nurodytame pareiškėjo gimimo akto įraše, padarytame (duomenys neskelbtini) įrašyta pareiškėjo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Departamentas gavo (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pateiktą informaciją, jog pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento pateiktus duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini) įrašyta, jog jo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini), o pateiktas pareiškėjo gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje nurodyta, kad jo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės. Todėl išvada, kad pareiškėjas Leidimą gavo apgaulės būdu, paremta kompetentingos institucijos oficialia informacija.

Dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) nepagrindžia dokumento turinio tikrumo ir kad jis parengtas laikantis dokumentų rengimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Argumentai, kad pateikė savo ir tėvo gimimo liudijimų originalus, kuriuose nėra klastojimo požymių, neturi teisinės reikšmės. Prašymo dėl Leidimo išdavimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumas nebuvo ir negalėjo būti vertinamas, o tik apžiūrėjus pateiktus gimimo liudijimus objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti, ar juose įrašyti duomenys yra teisingi.

Siekiant tuo įsitikinti, buvo būtina kreiptis į kompetentingas užsienio valstybės institucijas dėl informacijos gavimo, kas ir buvo padaryta. Departamentas nėra kompetentingas nustatinėti dokumentų suklastojimo faktą, nedisponuoja gimimo liudijimų originalais, todėl jie negalėjo būti perduoti atsakingoms teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl galimo dokumentų klastojimo atlikti. Teiginiai, kad dokumentų originalų pareiškėjas negali pateikti dėl įvykusios vagystės nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2017 m. sausio 31 d. deklaruota Lietuvos Respublikoje ir nėra pagrindo spręsti, kad dokumentų originalus jis vėliau išvežė į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas gali iš (duomenys neskelbtini) institucijų gauti kitus oficialius dokumentus, patvirtinančius jo tėvo kilmę, tačiau tokių dokumentų nesurinko ir nepateikė. Teisės aktai neįpareigoja užsieniečio apklausti prieš priimant sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Sprendime nekonstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 26 straipsnyje numatytų leidimo gyventi išdavimo sąlygų dėl to, jog negauna jokių pajamų. Minėta aplinkybė buvo nustatyta vertinant jo ryšius Lietuvos Respublikoje ir tai, ar išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimas atitinka proporcingumo reikalavimus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą patenkino, t. y. panaikino Departamento 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisė pareiškėjui atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į tai, jog jo tėvas V. V. yra lietuvių tautybės, todėl ir save laiko lietuvių kilmės. Kartu su prašymu pateikė iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. galiojusį kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. Migracijos valdybai papildomai pateikė savo gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs prašymą, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti leidimą, 2017 m. sausio 17 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu priėmė sprendimą išduoti P. V. leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Leidimai buvo išduoti ir pareiškėjo šeimos nariams. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 10 ir 30 straipsniais, 2019 m. birželio 25 d. dekretu Nr. 1K-1676 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę.

9. Teismas nurodė, kad Departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Interpolo biurą ir gavo informaciją, jog pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento pateiktus duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad jo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas, jog tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S2455 panaikinti leidimą nuolat gyventi, konstatuodamas, kad P. V. leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą gimimo liudijimą). Taip pat Departamentas 2021 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.“ uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo nuolat gyventi paskelbimo negaliojančiu dienos.

10. Teismas aptarė aktualias Įstatymo, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-583 redakcija) (toliau – ir Aprašas), Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė šiuos dokumentus lietuvių kilmei patvirtinti: savo pasą, gimimo liudijimo, kuriame nurodyta, kad jo tėvo V. V. tautybė – lietuvis, patvirtintą kopiją, pareiškimą, kad laiko save lietuviu, kaip ir jo tėvas, taip pat pateikė savo ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimus. Šių dokumentų pagrindu Departamentas ir išdavė pareiškėjui leidimą nuolat gyventi.

11. Teismas nurodė, kad Departamentas, pakartotinai atlikęs pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas apie tėvo tautybę neatitinka tikrovės. Pareiškėjo asmens byloje (kopijoje) pateiktas Departamento susirašinėjimas elektroniniais laiškais su (duomenys neskelbtini) Interpolo biuru, iš kurio matyti, kad pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo motina – (duomenys neskelbtini) pilietė. Pažymėta, kad jo pateiktas gimimo liudijimas nėra tikras, o ypač informacija stulpelyje „tėvas – Lietuvos pilietis“. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio šias aplinkybes, t. y. minėto gimimo įrašo, kuriuo remiasi Sprendime, tvirtindamas, jog pareiškėjo tėvas – (duomenys neskelbtini).

12. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 16.1 punktu, aplinkybę, kad užsienietis yra lietuvių kilmės asmuo, sudarančią pagrindą išduoti leidimą užsieniečiui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Minėtose teisės normose nėra konkrečiai įvardyti konkretūs dokumentai ar jų rūšys, taip pat neįtvirtinti reikalavimai juos išdavusioms institucijoms, dokumentų kiekiui ar pan., išskyrus reikalavimą, jog dokumentuose turi būti nurodyta, kad bent vienas iš asmens tėvų ar senelių yra ar buvo lietuvis.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime nurodyta, jog vienas iš jo tėvų, t. y. tėvas – lietuvis, taip pat atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas, kuriame nurodoma, kad pastarojo tėvas (pareiškėjo senelis) – lietuvis, pateiktas ir rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Todėl Departamentui buvo pateikti Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašą apie gimimo valstybinę registraciją pagal (duomenys neskelbtini) šeimos kodekso 126, 133, 135 straipsnius, iš kurio matyti, kad pareiškėjo tėvo V. V. tautybė – lietuvis.

14. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą, turėjo vertinti būtent tuos dokumentus, kurie teisės aktuose numatyti kaip lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai ir taip įrodantys asmens teisę gauti ir turėti leidimą nuolat gyventi pagal jo prašyme nurodytą pagrindą. Atsakovas iš esmės nei skundžiamame Sprendime, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimas ir patvirtinimas, kad pareiškėjas save laiko lietuviu) buvo nepakankami, nepatikimi ar neatitinka tikrovės. Atsakovas, remdamasis tik susirašinėjimu elektroniniais laiškais su kompetentinga institucija, prieštaringai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog yra lietuvių kilmės, o pats Departamentas šių aplinkybių motyvuotai nepaneigė. Pareiškėjo į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašas apie gimimo valstybinę registraciją patvirtina, kad jo tėvo tautybė – lietuvis, o duomenų, kad yra priešingai, byloje nenustatyta.

15. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir surinktų įrodymų visumoje neleidžia teigti esant rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Todėl Sprendimas panaikinti pareiškėjui P. V. išduotą leidimą nuolat gyventi yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

16. Teismas pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 22,50 Eur žyminio mokesčio.

III. 17. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti bei prijungti prie apeliacinio skundo pridedamus dokumentus.

18. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino kiekvieno byloje pateikto įrodymo ir įrodymų viseto. Teismas nevertino Departamento pateikto įrodymo – (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro elektroninio laiško, kuriame nurodyta, jog pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento pateiktus duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini) įrašyta, jog pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) V. P. tautybė yra (duomenys neskelbtini), o pateiktas pareiškėjo gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tautybė yra lietuvis, neatitinka tikrovės. Teismas nepasisakė dėl šio įrodymo patikimumo, tinkamumo, leistinumo ir pakankamumo. Departamentas informaciją apie pareiškėjo tėvo tautybę gavo teisėtu bei patikimu tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu iš oficialių ir žinomų kontaktų, todėl šis įrodymas nevertintas nepagrįstai. Vien tai, jog byloje nebuvo pateiktas pareiškėjo gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, jog (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pranešimas yra nepakankamas ar nepatikimas įrodymas. Teismas, manydamas, jog (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pateikti duomenys yra nepakankami (kelia abejonių) ar siekdamas įsitikinti kompetentingos institucijos pateiktos informacijos tikrumu, galėjo pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomus įrodymus ar juos surinkti savo iniciatyva, tačiau to nepadarė. Teismas nemotyvuotai, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių viseto, nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje nenustatyti duomenys, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo tėvo tautybė yra (duomenys neskelbtini), o ne lietuvis.

19. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę negu Departamento pateiktam (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pranešimui įrodomąją reikšmę suteikė pareiškėjo pateiktam (duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašui, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvo tautybė yra lietuvis. Teismas neatsižvelgė, kad šis pareiškėjo pateiktas dokumentas (išrašo kopija) teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas pažyma (Apostille) ir byloje nebuvo galima įsitikinti šiame išraše nurodyto asmens parašo bei antspaudo tikrumu. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl šio išrašo gavimo ir kaip šį išrašą gavo. Todėl šis įrodymas kelia rimtų abejonių dėl jo patikimumo, o (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pranešimas turi didesnę įrodomąją reikšmę. Todėl ginčijamame sprendime negalėjo būti konstatuojama, kad pareiškėjo į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašas apie gimimo valstybinę registraciją patvirtina, kad jo tėvo tautybė – lietuvis, o duomenų, kad yra priešingai, byloje nenustatyta.

20. Atsakovas teikia papildomus įrodymus – Departamentui Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) persiųstas (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcinio biuro raštas, prie kurio pridėtas ir (duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašas, kuriame nurodoma priešinga informacija nei pareiškėjo pateiktame išraše (t. y. nurodoma, kad pareiškėjo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini), o ne lietuvis). Departamentas, priešingai nei pareiškėjas, pateikia paaiškinimus, leidžiančius spręsti dėl teikiamų įrodymų patikimumo – paaiškintos įrodymų gavimo aplinkybės, data, jie gauti iš oficialių institucijų, oficialiais kanalais. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo teiktų įrodymų patikimumo, nesiėmė reikiamų priemonių įrodymams ištirti, nors tokių priemonių buvo būtina imtis tinkamam bylos išnagrinėjimui. Teismas neatsižvelgė, jog pats pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė savo bei savo tėvo gimimo liudijimų originalų ar jų dublikatų. Prašymo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumas nebuvo ir negalėjo būti vertinamas. Departamentas nedisponuoja pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimų originalais, šių dokumentų (kaip pirminių įrodymų) pareiškėjas iki šiol nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog pareiškėjas nepaneigė (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pranešime nurodytų aplinkybių bei tinkamais ir leistinais įrodymais nepagrindė, jog jis yra lietuvių tautybės asmuo.

21. Atsakovas teigia, kad naujų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo ir jo tėvo kilmę, pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kuomet pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog Departamento pateiktas (duomenys neskelbtini) Interpolo biuro pranešimas nepaneigia pareiškėjo byloje pateiktų įrodymų apie jo ir jo tėvo kilmę. Departamentas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti naujus įrodymus bei juos įvertinti priimant galutinį procesinį sprendimą. Šie nauji įrodymai nepatvirtina jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant Departamento Sprendimą – turinio prasme jos patvirtina tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos, t. y., kad pareiškėjo tautybė nėra lietuvis.

22. Pareiškėjas P. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas nesutinka su prašymu dėl naujų įrodymų prijungimo ir prašo teismo šių įrodymų nepriimti ir nevertinti, kadangi tam nėra jokių objektyvių priežasčių ir teisinių sąlygų. Atsakovas turėjo galimybes ir pakankami laiko, kad surinktų apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus ir juos pateiktų pirmosios instancijos teismui. Naujų įrodymų vertimą į lietuvių kalbą atsakovas pateikė 2021 m. lapkričio 26 d., t. y. po apeliacinio skundo pateikimo termino, todėl nėra pagrindo jų priimti.

Pareiškėjo teigimu, teismas sprendime pateikė atsakovo nurodomo elektroninio laiško vertinimą ir pagrindė, kodėl šiuo atveju šis įrodymas nėra pakankamas. Pareiškėjo pateiktas civilinės metrikacijos registro išrašas yra gautas iš pirminio šaltinio – civilinės metrikacijos įstaigos, kuri tiesiogiai registruoja gimimo aktus, daro įrašus ir yra atsakinga už šią informaciją. Iš atsakovo teikto elektroninio laiško nėra galimybės įsitikinti, kokia informacija buvo tikrinama, nes jame nurodoma, kad gimimo liudijimas nėra tikras, ypač informacija stulpelyje „tėvas – Lietuvos pilietis“.

Pilietybė ir tautybė yra du skirtingi dalykai ir pilietybė nėra leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindas. Toks pagrindas yra tautybė ir pareiškėjas kreipėsi su prašymu gauti leidimą nuolat gyventi dėl to, kad yra lietuvių kilmės ir save laiko lietuviu, be ne todėl, kad jo tėvas neva turėjo Lietuvos pilietybę. Įrodyti savo įrodinėjamas aplinkybes turi būtent atsakovas kaip proceso šalis, o ne teismas perimti atsakovo įrodinėjimo pareigą. (duomenys neskelbtini) išduoti oficialūs dokumentai yra atleisti nuo legalizavimo ar tvirtinimo pažyma (Apostille) Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 13 straipsnio pagrindu.

Pareiškėjo pateikti Metrikacijos registro išrašas, gimimo liudijimai yra oficialūs dokumentai, t. y., kol jie nėra pripažinti suklastotais, netikrais, tai jų tokiais laikyti ir negalima. Atsakovas remiasi iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų gautais duomenimis ir nuomone, tačiau ne tiesiogiai Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro informacija. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) pareigūnai suinteresuoti, jog pareiškėjas prarastų leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje ir neįgytų Lietuvos pilietybės, kadangi siekia jo atžvilgiu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, dėl ko pareiškėjas Lietuvoje buvo kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo, nes (duomenys neskelbtini) Respublikoje jam gresia žiaurus susidorojimas.

Atsakovas turi įrodyti, kad pareiškėjo tėvo tautybė yra ne lietuvis. Atitinkamai, atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiami išvestiniai dokumentai esant pareiškėjo pateiktam Valstybinės gyventojų civilinės metrikacijos registro institucijos išrašui nėra pakankami paneigti šio dokumento galiojimą ir spręsti, kad Sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo priimtas pagrįstai ir teisėtai.

24. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, nurodęs, kad jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajono teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti faktą, kad jo gimimo akto įraše tėvo tautybė nurodyta neteisingai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 18 d. Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui P. V. išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje.

26. Pirmosios instancijos pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, siekdamas gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo lietuvišką kilmę, atsakovas šių aplinkybių tinkamai nepaneigė, todėl Sprendimu Leidimas panaikintas nepagrįstai.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, kad turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie lietuvių kilmę, nurodyti jo gimimo liudijime, neatitinka tikrovės, taip pat teikia naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašą, kuriame nurodoma priešinga informacija nei pareiškėjo pateiktame išraše (t. y. nurodoma, kad pareiškėjo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini), o ne lietuvis).

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

30. Nustatyta, kad Departamentas pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui, išdavė Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, galiojusį nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2022 m. sausio 27 d., kadangi pareiškėjo tėvas V. V. yra lietuvių tautybės, o pareiškėjas taip pat laikė save lietuvių kilmės. Kartu su prašymu išduoti Leidimą pareiškėjas pateikė savo (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą, gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu, taip pat 2016 m. gruodžio 22 d. Migracijos valdybai papildomai pateikė savo gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Departamentas, pakartotinai atlikęs pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas apie tėvo tautybę neatitinka tikrovės. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Leidimas gautas apgaulės būdu) panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi susirašinėjimu elektroniniu paštu su (duomenys neskelbtini) Interpolo biuru gautais duomenimis, jog pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad tiek pareiškėjo tėvas V. V., tiek jo motina yra (duomenys neskelbtini).

31. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo. Pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Departamentas (Įstatymo 55 str. 2 d.). Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalis nustato, jog lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

32. Aprašo 16.1 punkte nustatyta, kad Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą patvirtina šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje (16.1.1 p.); dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis (16.1.2 p.); vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys dokumentuose, nurodytuose aprašo 16.1.1 ir 16.1.2 papunkčiuose, nesutampa su asmens duomenimis aprašo 5.1 papunktyje nurodytame kelionės dokumente (16.1.3 p.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju 10 str.) imperatyvų.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ir atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neturėjo pakankamai oficialių duomenų ir nepagristai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog jis yra lietuvių kilmės. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, disponavo tik elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini) Interpolo pareigūnų gautais tarnybiniam naudojimui duomenimis, tuo tarpu, pareiškėjas, siekdamas gauti Leidimą, buvo pateikęs savo ir savo tėvo gimimo liudijimus, kuriuose įrašyta, jog pareiškėjo senelis ir pareiškėjo tėvas – lietuviai. Atsakovas pareiškėjo tikro ar tinkamai patvirtinto gimimo akto įrašo, paneigiančio gimimo liudijime nurodytus duomenis, Sprendimo priėmimo metu neturėjo, duomenų, kad pareiškėjo pateikti gimimo liudijimai ar jų kopijos suklastoti, byloje taip pat nėra. Pripažintina, kad atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliantį Sprendimą, jo tinkamai nepagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

35. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktų kartu su apeliaciniu skundu dokumentų, jo nuomone, pagrindžiančių nustatytas aplinkybes apie tai, kad pareiškėjo gimimo liudijime pateikti duomenys apie pareiškėjo tėvo tautybę neatitinka tikrovės ((duomenys neskelbtini) valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašo), neturi pagrindo vertinti ir jais remtis, priimdamas procesinį sprendimą, kadangi atsakovas jų neturėjo priimdamas šioje byloje skundžiamą Sprendimą ir jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą (žr. šios nutarties 28 p.). Pažymėtina, kad atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka vykdydamas jam pavestas funkcijas Leidimų išdavimo srityje, turi teisę iš naujo spręsti Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą ir priimti sprendimą, atitinkantį šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų normas.

36. Pareiškėjo prašymas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą netenkinamas, nes šioje byloje nėra sprendžiama, kuris iš atsakovui pateiktų dokumentų yra atitinkantis tikrovę ir kokie juose nurodyti duomenys yra teisingi. Pareiškėjas turės teisę pateikti atsakovui, iš naujo sprendžiančiam Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą, bet kokius įrodymus, liečiančius jo tėvo tautybės nustatymą.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius