e4acb63b-3719-4525-9cc2-dceabaa58b2b · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-493/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31522-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1;

(S)

2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

nuteistojo D. R. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. R. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo

D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nuteistas:

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (I-a veika) – 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros. Per visÄ paskirtos bausmės atlikimo laikÄ nustatyti sekantys draudimai, apribojimai ir įpareigojimai: dirbti arba bÅ«ti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ( kuriÄ Ä¯vykdyti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo); be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis);

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (II-a veika) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiÅ«ros. Per visÄ paskirtos bausmės atlikimo laikÄ nustatyti sekantys draudimai, apribojimai ir įpareigojimai: dirbti arba bÅ«ti Užsiregistravus užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ( kuriÄ Ä¯vykdyti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo); be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, paskirtÄ sias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, D. R. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros. Per visÄ paskirtos bausmės atlikimo laikÄ nustatyti sekantys draudimai, apribojimai ir įpareigojimai: dirbti arba bÅ«ti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ( kuriÄ Ä¯vykdyti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo); be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 721 straipsniu, D. R. skirtas įpareigojimas per visÄ bausmės atlikimo laikÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. R. ir nesiartinti prie jos arčiau negu 1 000 metrų atstumu (nes tai bÅ«tina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus), o tai daryti leisti tik iÅ¡imtinais atvejais ir tik su nuteistojo priežiÅ«ros vykdančios institucijos leidimu.

D. R. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskyrus įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose bÅ«na nukentėjęs asmuo.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. R. (toliau – ir D. R.) nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o bÅ«tent: 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiÅ¡kai vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užkirto keliÄ iÅ¡ priekio ir priverstinai sustabdė sutuoktinės K. R. (toliau – ir K. R.) vairuojamÄ automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko priėjęs prie K. R. automobilio naudodamas psichinę prievartÄ grasino fiziÅ¡kai susidoroti su nukentėjusiÄ ja K. R. – kumščiu tris kartus trenkė į automobilio lango stiklÄ , variklio dangtį ir Å¡aukdamas iÅ¡sakė grasinimus „nužudysiu, prisiekiu vaikais nužudysiu“, demonstratyviai rankomis parodė žegnojimÄ si, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti sutuoktinę K. R., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

2. Be to, D. R. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, o bÅ«tent: 2021 m. spalio 9 d., apie 18.15 val., tiksliai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos paskambinęs mobilaus ryÅ¡io telefonu naudodamas psichinę prievartÄ grasino fiziÅ¡kai susidoroti su nukentėjusiÄ ja K. R., Å¡aukdamas necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡sakė grasinimus „iÅ¡pjausiu, iÅ¡pjausiu visus kaip Å¡unis, prisiekiu savo gyvenimu, vaikai bus vaikų namuose, matysi, neauginsi, iÅ¡pjausiu kaip kiaules“, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti sutuoktinę K. R., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

3. Nuteistojo D. R. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , D. R. iÅ¡teisinantį nuosprendį.

3.1. Gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi grindžiamas ne įrodymais, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o vien prielaidomis, jokių bylos nagrinėjimo eigoje nepašalintų abejonių, neaiškumų ir netikslumų neaiškinant kaltinamojo naudai, nepasisakant dėl visų kaltinime nurodytų aplinkybių, išvadų dėl kaltės ir veiksmų kvalifikavimo argumentacijai pagrįsti nesivadovaujant jokia teismų praktika, be to, surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų.

3.2. Dėl 2021 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamos veikos skunde nurodoma, kad D. R. teisme dėl Å¡ios veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad su K. R. jau ilgÄ laikÄ kartu nebegyvena, tarp jo ir sutuoktinės vyksta nuolatinis ilgalaikis konfliktas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nors Å¡i ir yra nustatyta teismo. Jiems susitarus dėl dukros pasiėmimo, sutuoktinė jam jau esant pusiaukelėje paskambina ir pasakė, kad „nevažiuok“, „negausi“, tai Å¡iaip neleidžia matytis dėl iÅ¡galvotų priežasčių. Dėl neteisėto neleidimo matytis su vaikais yra kvietęs ir policijos pareigÅ«nus. Ä®vykio dienÄ buvo sutaręs su K. R. (duomenys neskelbtini) pasiimti iÅ¡ jos dukrÄ , tačiau važiuodamas iÅ¡ Kauno pamatė K. R. taip pat kažkur važiuojančiÄ automobiliu. Skambino jai ir prašė sustoti, kadangi norėjo susitarti dėl dukros pasiėmimo iÅ¡ jos tėvų, tačiau sutuoktinė sustoti atsisakė. Kadangi žinojo, kad be sutuoktinės patvirtinimo jos tėvai dukros jam neduos, važiavo iÅ¡ paskos, vėl skambino, prašė sustoti, rodė ranka, kad sustotų, kol K. R. pagaliau sustabdė automobilį kelkraÅ¡tyje. Sustojęs priėjo prie jos automobilio, prašė atidaryti langÄ , tačiau K. R. atsisakė. Kumščiu automobilio nedaužė. Buvo įpykęs dėl sutuoktinės tyčia nuolat sudaromos stresinės situacijos pažeidžiant jo teisę matytis su vaikais, nevengė ir aÅ¡tresnių žodžių, kad bÅ«tų grasinęs nužudyti, nepamena, kÄ konkrečiai kalbėjo, nepamena. Pamatęs, kad bendravimo nebus, grįžo į automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. IÅ¡ esmės tokie D. R. parodymai ir iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje.

3.3. Toliau skunde teigiama, kad vertindamas Å¡iuos parodymus pirmosios instancijos teismas nurodė konstatuojantis ir laikantis, kad nors D. R. kaltu neprisipažino, „jo kaltė pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais “. Jokios D. R. nurodytų aplinkybių analizės ir vertinimo skundžiamame nuosprendyje nėra, iÅ¡skyrus teiginį, kad „kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas Å¡io proceso baigtimi todėl ir siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės“. Å iame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas jau prieÅ¡ eilę metų pabrėžia, jog kaltinamojo neprisipažinimo padarius nusikaltimÄ vertinimas, kaip siekio iÅ¡vengti atsakomybės, neatitinka formuojamos teismų praktikos, kurioje laikomasi nuostatos, kad „kaltinamojo neprisipažinimo vertinimas, kaip jo pasirinktos gynybos versijos ir siekimo iÅ¡vengti atsakomybės bei bausmės, prieÅ¡tarauja kaltinamojo teisių sampratai pagal BPK 22 straipsnį, kadangi teisių įgyvendinimas negali bÅ«ti vertinamas neigiamai – kaltinamojo parodymus, kaip ir kiekvienÄ versijÄ , teismas privalo patikrinti ir įvertinti“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-671/2005).

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu, kuomet vyko jo ir nukentėjusiosios santuokos nutraukimo procesas, lydimas nuolatinių tuomet dar sutuoktinių barnių ir nesutarimų. Todėl bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamÄ jį (nuteistÄ jį), su kuriuo ji yra ilgalaikėje konfliktinėje situacijoje, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti itin kritiÅ¡kai, visas nepaÅ¡alintas abejones, neaiÅ¡kumus ir netikslumus aiÅ¡kindamas D. R. naudai.

3.5. Nurodoma, kad kaip įrodymus, kategoriÅ¡kai ir neginčijamai patvirtinančius D. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo 2021 m. rugsėjo 11 d., pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios ir aÅ¡tuonių liudytojų parodymus bei nukentėjusiosios telefoninio pokalbio su Bendruoju pagalbos centru (toliau – BPC) stenogramÄ . Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta.

3.6. Toliau nurodoma, kad nukentėjusiosios K. R. parodymai yra teigimas, kad D. R. priėjęs prie jos automobilio trenkė kumščiu į stiklÄ , grasino, kad nužudys ir žegnojosi. Ji buvo užsirakinusi maÅ¡inoje, nes labai bijojo. Kodėl iÅ¡ karto neskambino policijai ir kodėl iÅ¡ viso policijÄ kvietė žymiai vėliau, paaiÅ¡kinti negali. Likusioji dalis itin iÅ¡samiai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų nukentėjusiosios parodymų su grasinimu nužudyti nesusijusi ir skirta iÅ¡ esmės D. R. neigiamam charakterizavimui (skundžiamo nuosprendžio 2–4 psl.). Vienintelė tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja R. B. tuos pačius D. R. veiksmus, kurie buvo įvertinti kaip grasinimas nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti apie galimÄ grasinimo įvykdymÄ , apklausiama pirmosios instancijos teisme apibÅ«dino taip: „Į stiklÄ trenkė ir rėkė, kad užmuÅ¡iu“, „Trenkė į langÄ , rėkė ant K., sakė užmuÅ¡iu. Parėkavo ir nuvažiavo“. Jokie kiti byloje apklausti liudytojai 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykio nematė, Å¡ių liudytojų apie tai turima informacija buvo gauta vien iÅ¡ K. R. pasakojimo, kÄ aiÅ¡kiai patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti jų parodymai. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstas ir skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad liudytoja Z. K. taip pat yra tiesioginis įvykio liudininkas, dėl ko jos parodymai vertintini, kaip tiesioginis D. R. kaltės įrodymas (skundžiamo nuosprendžio 8 psl.). Å i liudytoja niekuomet nėra davusi parodymų apie tai, kad bÅ«tų buvusi įvykio vietoje, savo akimis mačiusi D. R. veiksmus ar girdėjusi jo pasakytus žodžius – jos parodymai iÅ¡ esmės yra vien neigiamas buvusio žento charakterizavimas bei persakymas to, kÄ jai sakė dukra K. R..

3.7. Pabrėžiama, kad telefoninio pokalbio su BPC stenogramoje nėra užfiksuota K. R. teigiant, kad jÄ grasinta nužudyti ar iÅ¡ viso kokius nors grasinimus, vienintelė priežastis, kuriÄ ji nurodo, kaip praÅ¡ymo kviesti policijÄ pagrindÄ , yra teiginys, kad prie jos automobilio stovintis jos sutuoktinis daužo kumščiu į automobilio stiklÄ . Atkreipia dėmesį, kad galimai D. R. padarytas veiksmas, nukentėjusiosios Å¡iame pokalbyje įvardintas, kaip „daužymas ir kalimas“ į stiklÄ , aptariamame garso įraÅ¡e ir jo stenogramoje užfiksuotas kaip neintensyvus beldimasis į stiklÄ â€ž(Girdisi barbenimas į langÄ )“, kas Å¡iuo atveju objektyviai patvirtina dar ikiteisminio tyrimo metu D. R. duotus parodymus, kad stiklo jis kumščiu nedaužė, tik beldėsi praÅ¡ydamas atidaryti langÄ . Toje pat stenogramoje užfiksuota ir tai, kad „girdisi tarp vyro ir moters barnis“ bei „Moteris kažkÄ rėkauja, barasi abu“, kas pirmosios instancijos teismui akivaizdžiai turėjo sukelti abejones tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme K. R. duotais parodymais, iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia, jog įvykio metu ji labai bijojo, su D. R. niekaip nebendravo, kalbėjosi tik telefonu su BPC ir policijos pareigÅ«nais. Toks nukentėjusiosios parodymų neatitikimas objektyviai nustatytoms aplinkybėms yra akivaizdus pagrindas ir likusios jos parodymų dalies itin kritiÅ¡kam vertinimui.

3.8. Dėl 2021 m. spalio 9 d. veikos skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje D. R. pozicija dėl šios kaltinimo dalies iš viso neatskleista. Jo parodymuose, išdėstytuose skundžiamame nuosprendyje, nėra jokių duomenų, leidžiančių objektyviai spręsti, kad kaltinamasis kalba būtent apie šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes.

3.9. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, ne vienÄ kartÄ konstatavęs, kad D. R. kaltu neprisipažino, skundžiamo nuosprendžio dalyje „Dėl veikos kvalifikavimo“, prieÅ¡taraudamas minėtai savo nuostatai, jau teigia, kad kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir dalinis D. R. prisipažinimas (skundžiamo nuosprendžio 7 psl.), vėlgi niekaip neatskleisdamas, ar Å¡i nauja nuostata siejama su abiem kaltinimo epizodais, ar tik vienu iÅ¡ jų, ir jeigu taip, tai su kuriuo.

3.10. Pabrėžiama, kad D. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nėra davęs parodymų, kuriuose patvirtintų 2021 m. spalio 9 d. skambinęs K. R. ir šio pokalbio metu išsakęs jam priskiriamas frazes.

3.11. Toliau skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje yra teigiama, jog D. R. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiosios K. R. parodymai ir jos 2021 m. spalio 29 d. pateikto garso įrašo stenograma. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

3.12. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytuose nukentėjusiosios K. R. parodymuose, kuriuose ji kalba faktiÅ¡kai vien apie 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykį ir neigiamai charakterizuoja D. R., 2021 m. spalio 9 d. epizodui skirtas tik vienas sakinys: „Jis grasindavo ir yra įraÅ¡as spalio 9 d., kaip jis grasino iÅ¡pjauti visÄ jos Å¡eimÄ â€œ (skundžiamo nuosprendžio 3 psl.). Byloje yra mobilaus ryÅ¡io telefono ekrano nuotrauka su užfiksuotu Å¡iame ekrane įraÅ¡u „9 oct 2021 at. 18:17“ bei kompaktinis diskas su minėto pokalbio garso įraÅ¡u. Kaip Å¡io kompaktinio disko turinys objektyviai susijęs su nurodyta nuotrauka, nei bylos medžiagoje, nei skundžiamame nuosprendyje niekaip neatskleista. Jokie specialistai nei nuotraukoje užfiksuoto telefono, nei garso įraÅ¡o kompaktiniame diske niekuomet netyrė. Garso įraÅ¡o, esančio kompaktiniame diske, padarymo laikas niekaip objektyviai nenustatytas ir grindžiamas vien nukentėjusiosios parodymais apie Å¡iÄ aplinkybę, nors jokie objektyvÅ«s faktiniai duomenys to nepatvirtina. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. R. kada nors naudojosi mobilaus ryÅ¡io telefonu ir numeriu, kuriuos naudojant buvo skambinta K. R., kuomet pastarosios teigimu ir buvo padarytas minėtas garso įraÅ¡as.

3.13. Be to, net ir laikydamasis nuostatos esant įrodyta, kad aptariamame garso įraÅ¡e užfiksuotas nukentėjusiosios pokalbis bÅ«tent su D. R., pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡io pokalbio metu iÅ¡sakytus teiginius įvertinti kaip grasinimus bÅ«tent K. R.. Frazės „iÅ¡pjausiu visus kaip Å¡unis“ ir „iÅ¡pjausiu kaip kiaules“, be konteksto iÅ¡ minėto pokalbio stenogramos perkeltos į kaltinimÄ teigiant, kad bÅ«tent jomis ir buvo iÅ¡sakytas grasinimas nužudyti K. R., akivaizdžiai nukreiptos ne į vienÄ konkretų asmenį, o į neapibrėžtÄ neįvardintų asmenų ratÄ . Pabrėžtina, kad ir pati K. R. aukščiau minėtuose parodymuose, duotuose jÄ apklausiant pirmosios instancijos teisme, aiÅ¡kiai teigė mananti, jog Å¡io pokalbio metu buvo grasinama nužudyti ne jÄ , kad skambinusysis „grasino iÅ¡pjauti visÄ jos Å¡eimÄ â€œ. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iÅ¡ minėtos stenogramos paimtos frazės perkeliant jas į kaltinimÄ buvo pakoreguotos, sujungiant į vienÄ iÅ¡tisinį sakinį atskirus ir skirtingais pokalbio momentais pasakytus žodžius bei frazes.

3.14. Dėl D. R. priskiriamų veiksmų nepagrįsto kvalifikavimo kaip numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje gynėjas nurodo, kad net ir laikydamasis nuostatos, jog bylos nagrinėjimo eigoje buvo kategoriškai ir neginčijamai įrodyta, kad D. R. pasakė jam priskiriamus žodžius ir padarė jam priskiriamus veiksmus, nurodytus kaltinime, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų vertinti, kaip numatytų BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.

3.15. Pabrėžiama, kad vien subjektyvus nukentėjusiojo teiginys, jog jis manė ar net buvo įsitikinęs, kad jį nužudyti grasinantis asmuo gali savo grasinimÄ Ä¯vykdyti, nėra pakankamas pagrindas grasinimÄ Ä¯vertinti kaip nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnyje. Visų pirma, neįmanoma patikimai nustatyti, ar nukentėjusysis tikrai taip manė, antra, pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, turi įžvelgti ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir grįsti tai vėlgi ne vien tvirtinimu taip manantys, bet ir nurodyti konkrečias tokį manymÄ objektyviai patvirtinančias aplinkybes.

3.16. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apygardos teismų praktika, susijusi grasinimo realumo klausimų sprendimu. Gynėjas laiko, kad grasinimo realumas nebuvo nustatytas ir D. R. byloje. Nurodoma, kad D. R. nėra teistas nei už tyčinį nužudymÄ , nei už pasikėsinimÄ padaryti tokį nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymų apie metais skaičiuojamÄ konfliktinės situacijos trukmę, jos eigoje D. R. nuolat spontaniÅ¡kai iÅ¡sakomus grasinimus bei pripažinimÄ , kad nei vieno tų grasinimų niekad nebuvo bandyta įgyvendinti, tampa akivaizdu, kad nukentėjusioji neturėjo jokio objektyvaus pagrindo tikėti Å¡ių formalių rutininių grasinimų realumu.

3.17. Toliau nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje laikomasi kaltinime iÅ¡dėstytos nuostatos pakankamu pagrindu manymui, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, esant tai, jog D. R. iÅ¡sakydamas minėtus grasinimus kumščiu tris kartus trenkė į automobilio lango stiklÄ , variklio dangtį ir žegnojosi. Kokios aplinkybės suteikė pagrindÄ tokiam manymui 2021 m. spalio 9 d. galimai buvusio grasinimo atveju, nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ viso nenurodyta. Akivaizdu, kad vertinant tai santykyje su in dubio pro reo principu bei teismų praktika darytina iÅ¡vada nesant nustatyta pakankamo pagrindo manymui, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

3.18. Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kuo D. R. yra kaltinamas, tačiau tinkamai neatskleidžiant, ar visas aplinkybes, nurodytas kaltinime, pirmosios instancijos teismas pripažįsta įrodytomis.

3.19. Be to, skunde nurodoma, kad kaltinimo dalyje dėl 2021 m. rugsėjo 11 d. veikos nurodyta, kad dar prieÅ¡ pasakydamas nukentėjusiajai žodžius, įvertintus, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiantis grasinimas, D. R. chuliganiÅ¡kai vairuodamas automobilį, „užkirto keliÄ iÅ¡ priekio ir priverstinai sustabdė sutuoktinės K. R. vairuojamÄ automobilį“. Å ios aplinkybės įtraukimas į kaltinimÄ grindžiamas vien nukentėjusiosios K. R. ir liudytojos R. B. subjektyviais teiginiais, nesant jokių objektyvių faktinių duomenų, kurie jų nurodomas aplinkybes kaip nors patvirtintų. D. R. tokiÄ aplinkybę nuosekliai ir kategoriÅ¡kai neigia. NežiÅ«rint to, D. R. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl chuliganiÅ¡ko vairavimo. Kadangi tokios aplinkybės, kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas, nustatymui keliami tam tikri reikalavimai, administracinio nusižengimo bylos ROIK 2115851785 nagrinėjimas 2021 m. gruodžio 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo atidėtas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo D. R. baudžiamojoje byloje, nutarus, kad tarp Å¡ių bylų yra prejudicinis ryÅ¡ys. Akivaizdu, kad abstraktus Å¡ios aplinkybės nurodymas skundžiamame nuosprendyje vien kaip aplinkybės, dėl kurios D. R. taip pat kaltinamas, toliau niekaip neatskleidžiant pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl Å¡ios aplinkybės įrodymo ir nepateikiant jokio jos įvertinimo, gali įtakoti nepagrįstÄ ir neteisėtÄ asmens nubaudimÄ administracine tvarka.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas skundÄ palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Prokurorė siÅ«lė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo D. R. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas nesutinka su nuteistojo nuteisimu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimÄ jo ginamÄ jį D. R. iÅ¡teisinti. Pabrėžiama, kad byloje nėra surinkta tiesioginių jo kaltės įrodymų. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės remėsi tik nukentėjusiosios K. R. parodymais bei kitais įrodymais, kurie savo esme yra subjektyvÅ«s. Skundžiamas nuosprendis kritikuojamas jame teismui nurodžius ne tÄ tiesiogiai įvykį mačiusį liudytojÄ .

8. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). NusikaltimÄ padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad Å¡iais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje turi bÅ«ti sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

9. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad D. R. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡samiai aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant D. R. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ (prieÅ¡ingai nei vertinama apeliaciniame skunde), padaryta nebuvo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. R. pripažindamas kaltu rėmėsi visų bylos duomenų (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jo kaltę pagrindžiančių) iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka analize, laikėsi teismų praktikoje nustatytų taisyklių ir esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas iÅ¡tirtus įrodymus nurodė, kad „Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir tiesioginio liudininko Z. K. parodymais <...>“, kai tuo tarpu iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog vienintelė 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykį mačiusi liudytoja yra kartu su nukentėjusiÄ ja K. R. automobilyje važiavusi R. B.. Tai, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogine liudytoja nurodė Z. K., aukÅ¡tesnis teismas laiko pirmosios instancijos teismo raÅ¡ymo apsirikimu. Tuo tarpu skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nurodęs tiesiogine liudytoja Z. K. vertino bÅ«tent Å¡ios netiesioginės liudytojos parodymus, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi baudžiamojoje byloje net nekyla abejonių, kad vienintelė 2021 m. rugsėjo 11 d. nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ matęs asmuo yra liudytoja R. B.. Å is akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, nekeičiantis skundžiamo nuosprendžio esmės, iÅ¡taisytinas.

11. Nagrinėjamoje byloje D. R. pripažintas kaltu už dvi nusikalstamas veikas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už tai, kad grasino nužudyti sutuoktinę K. R., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios K. R. ir liudytojos R. B. subjektyviais teiginiais (dėl 2021 m. rugsėjo 11 d. veikos), o taip pat garso įrašu (dėl 2021 m. spalio 9 d. veikos), nesant jokių objektyvių faktinių duomenų.

12. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes dėl abiejų (2021 m. rugsėjo 11 d. ir 2021 m. spalio 9 d.) nusikalstamų veikų pagrįstai nukentėjusiosios K. R. parodymus vertino kaip patikimus, nes nukentėjusios parodymai viso proceso metu ( t.y. duoti ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir jos parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu) buvo nuoseklÅ«s, jie papildė ir detalizavo įvykių aplinkybes, sutapo su jos nurodytomis aplinkybėmis pareiÅ¡kime-protokole dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuomet ji tvirtino, jog jos sutuoktinis D. R. grasina jÄ nužudyti, kad jo veiksmai yra realus ir akivaizdus grasinimas.

13. Tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji K. R. parodė, kad D. R. yra jos sutuoktinis, su kuriuo jie turi du mažamečius vaikus. Å iuo metu vyksta jų skyrybų procesas, tarp jų dažnai vyksta žodiniai konfliktai dėl vaikų globos. 2021 m. rugsėjo 11 d. tarp jos ir sutuoktinio telefonu įvyko žodinis konfliktas dėl sutuoktinio galimybės tÄ dien bendrauti su jų dukra, kadangi pastaroji sirgo ir atsisakė vykti susitikti su tėvu. Apie tai sužinojęs sutuoktinis supyko. 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 12.00 val., nukentėjusiajai iÅ¡ Kauno klinikų važiuojant kartu su teta R. B. nukentėjusioji pastebėjo, kad paskui jos vairuojamÄ automobilį važiuoja jos vyras D. R. ir įžūliais manevrais bando jÄ sustabdyti. Jai sustojus (duomenys neskelbtini) prospekte sankryžoje prie Å¡viesoforo, sutuoktinis taip pat sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir atėjęs bei atidaręs jos vairuojamo automobilio dureles jai ėmė grasinti. Užsidegus žaliam Å¡viesoforui, ji pradėjo važiuoti atidarytomis automobilio durelėmis, tik bevažiuodama jas užsidarė. Pakui važiavęs sutuoktinis pradėjo blokuoti keliÄ ir tai darė nuolat. Pavažiavus už PPC „Megos“ autostradoje, jis staigiai užstabdė ir ji buvo priversta staigiai stabdyti, į jos automobilį vos neįvažiavo paskui važiavęs vilkikas. Dar jis ir skambinėjo jai į telefonÄ , bet ji neatsiliepė. Kai ji nusuko keliu link (duomenys neskelbtini), tai sutuoktinis vėl ten užblokavo keliÄ . Kartu su ja važiavusi teta (tai yra liudytoja K. R.) sakė, kad ji negali, bijo, sakė, kad reikia kviesti policijÄ . Nukentėjusioji užsirakino maÅ¡inÄ , nes labai bijojo. Prie automobilio priėjęs sutuoktinis trenkė kumščiu į stiklÄ ir iÅ¡vertęs akis grasino, kad nužudys, kad paliks vaikus naÅ¡laičiais, kad prisiekia nužudyti, žegnojosi. 2021 m. spalio 9 d. telefonu jis grasino iÅ¡pjauti visÄ jos Å¡eimÄ , vaikus palikti naÅ¡laičiais, kad vaikai augs vaikų namuose.

14. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad gyvenant kartu, sutuoktinis nuolatos naudojo prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ , ji ne kartÄ buvo kvietusi policijÄ . Dėl vyro psichologinio smurto ji savaitę buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje. KartÄ miegamajame jis paėmęs jai už kaklo ėmė smaugti ir sakė, kad jei ne vaikai, tai su ja susidorotų. Kai gimė sÅ«nus, tie grasinimai irgi buvo dažni ir jeigu ne vaikai ant rankų, tai jis nekartÄ jai bÅ«tų kažkÄ padaręs. KartÄ jis bandė jÄ Ä¯ voniÄ uždaryti, kad pakelti prieÅ¡ jÄ rankÄ . Ji jo nuolatos bijodavo. Ne kartÄ ji kvietė policijÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams, jos vyras viskÄ neigė. Nukentėjusiosios vertinimu, psichologinį smurtÄ Ä¯rodinėti yra sunku.

15. Nukentėjusiosios K. R. parodymus apie 2021 m. rugsėjo 21 d. įvykį patvirtina iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki kartu su ja važiavusios R. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje sutampantys. Minėta liudytoja parodė, kad D. R. važiavo joms iÅ¡ paskos vis sudarydamas avarinę situacijÄ . Važiavo vilkikai, o ji drebėjo, dukterėčios (pas. – K. R.) prašė jÄ iÅ¡laipinti. D. R. vairuodamas automobilį joms vis trukdė važiuoti, į nukentėjusiosios vairuojamÄ automobilį vos neatsitrenkė vilkikas. Kai jos sustojo, atėjęs D. R. trenkė kumščiu į maÅ¡inos langÄ , liudytoja galvojo, kad stiklas sulys K. (past. – R.), kad jau viskas, kas gyvos jos neparvažiuos. Liudytoja pradėjo drebėti, K. sakė, kad ji irgi dreba. K. lango neatidarė, tik D. R. prašė leisti važiuoti namo, o paskui aiÅ¡kintis santykius. Jis į stiklÄ trenkė ir rėkė, kad užmuÅ¡. Liudytojai tai atrodė realÅ«s grasinimai. Jie buvo baisÅ«s. K. su juo gražiai kalbėjo, sakė, kad mergaitė atsisakė važiuoti, kadangi suslogavo. O jis rėkė, akys jo buvo iÅ¡verstos, žodžiai baisÅ«s. Jis norėjo, kad K. padarytų avarijÄ , kad užsimuÅ¡tų. Kelias buvo pilnas vilkikų. Jis daužė, trenkė maÅ¡inÄ gal apie 5–10 min. Joms pasukus į (duomenys neskelbtini), iÅ¡kvietė policijÄ . Ties M. atvyko policija, kuri jas lydėjo.

16. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 11 d. stenogramos, tai yra K. R. su Bendruoju pagalbos centru (BPC) turinio matyti, kad nukentėjusioji informuoja BPC apie sukeltÄ avarinę situacijÄ bei praÅ¡o policijos pagalbos.

17. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai M. K. ir E. J., pagal gautÄ praneÅ¡imÄ pasitikę nukentėjusiosios vairuojamÄ automobilį ir po to jį lydėję, taip pat patvirtino, kad automobilį vairavusi moteris (K. R.) nurodė, kad jÄ dar Kauno aptarnaujamojoje teritorijoje automobiliu persekiojo sutuoktinis, kad moteris atrodė akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, jos balsas buvo drebantis. Taip pat Å¡ie liudytojai parodė, kad kartu su nukentėjusiÄ ja automobilyje dar važiavo ir kita moteris (R. B.).

18. Liudytojai S. Ž. ir P. B., taip pat policijos pareigÅ«nai, parodė, kad jiems tarnybos metu patruliuojant sustojus prie parduotuvės, prie jų priėjęs vyriÅ¡kis (past. – nukentėjusiosios brolis) buvo sutrikęs, paaiÅ¡kino, kad telefonu kontaktuoja su giminaite, kuri Å¡iuo metu vyksta iÅ¡ Kauno ir jÄ seka jos buvęs vyras, kuris bando sustabdyti automobilį, užkirtinėja keliÄ , su giminaite nepavyksta nuolatos pabendrauti, nutrÅ«ksta ryÅ¡ys arba nepavyksta prisiskambinti. Taip pat Å¡ie liudytojai parodė, kad jie nedelsiant patys užregistravo įvykį, susisiekė su K. R. reaguojančiu ekipažu, kuris pasitiko nukentėjusiosios vairuojamÄ automobilį. Liudytojas P. B. parodė, kad vėliau jam apklausiant K. R. ir kitÄ kartu važiavusiÄ moterį, tai yra R. B., pagal jų duodamus parodymus policijos pareigÅ«nui atrodė, kad grasinimo nužudyti grėsmė buvo reali, kad nukentėjusiosios sutuoktinis bandė užkiÅ¡ti automobilį, kad trankė automobilio langÄ ir kapotÄ , kad abi jos bijojo važiuoti, kad D. R. veiksmai buvo agresyvÅ«s. Liudytoja S. Ž. taip pat parodė, kad kai nukentėjusioji moteris apibÅ«dino, jog jos vyriÅ¡kis bandė iÅ¡daužti jos automobilio langÄ , kumščiu trankė į vairuoto pusėje esantį langÄ ir variklio dangtį, apžiÅ«rėjus moters automobilį, kuris buvo tamsios spalvos ir Å¡iek tiek dulkėtas, ant jo matėsi rankų prisilietimai ir nuvalytos dulkės. Å ios liudytojos vertinimu, moteris (past. – K. R.) nebuvo iÅ¡sigalvojusi įvykio aplinkybių, o pagal tai, kaip ji buvo iÅ¡sigandusi, kaip buvo iÅ¡sigandęs prie jų priėjęs jos giminaitis, tai jie tÄ situacijÄ Ä¯vertino kaip grėsmingÄ ir realiÄ .

19. Nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytojai K. K. bei Z. K. (nukentėjusiosios tėvai), kurie parodė, jog dukra jiems pasakojo, kad jai važiuojant su teta iÅ¡ Kauno klinikų, jÄ persekiojo jos sutuoktinis, blokavo keliÄ , sudarė avarines situacijas, sustojus daužė automobilio langÄ , sakė, kad norėjo jÄ užmuÅ¡ti, dukra buvo Å¡oko bÅ«senoje, drebėjo.

20. 2021 m. spalio 29 d. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios K. R. pateikto 2021 m. spalio 9 d. garso įraÅ¡o stenograma patvirtina, kad D. R. necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėja K. R. bei grasina jÄ nužudyti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡io pokalbio metu iÅ¡sakytus teiginius įvertinti kaip grasinimus bÅ«tent K. R., frazės „iÅ¡pjausiu visus kaip Å¡unis“ ir „iÅ¡pjausiu kaip kiaules“ be konteksto iÅ¡ minėto pokalbio stenogramos perkeltos į kaltinimÄ teigiant, kad bÅ«tent jomis ir buvo iÅ¡sakytas grasinimas nužudyti K. R., akivaizdžiai nukreiptos ne į vienÄ konkretų asmenį, o į neapibrėžtÄ neįvardintų asmenų ratÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi be skunde minėtų grasinimų jų kontekste nuteistojo iÅ¡sakyti grasinimai „<...> vaikai bus vaikų namuose, matysi, neauginsi <...>“ akivaizdžiai yra nukreipti nukentėjusiosios atžvilgiu.

21. Nuteistojo D. R. realaus grasino nužudyti atvejus, situacijÄ , kad nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi pagal nustatytas byloje aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortÄ dėl nuteistojo veiksmų, iÅ¡ dalies patvirtina ir byloje esantys įrodymai, susiję su ankstesniu nuteistojo elgesiu savo sutuoktinės atžvilgiu. Liudytoja S. Ž. parodė, kad su Å¡ia Å¡eima buvo susidÅ«rusi ir prieÅ¡ šį įvykį, nes buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Å i policijos pareigÅ«nė taip pat parodė, kad prieÅ¡ Å¡iuo atveju aktualų įvykį mėnesio ar mažiau laikotarpyje teko bÅ«ti pagal iÅ¡kvietimÄ Å¡ioje Å¡eimoje, pamena, kad tuo metu vyriÅ¡kis buvo labai įpykęs, Å¡aukė ant moters, moteris buvo sutrikusi, nes, kiek prisimena, jai buvo neseniai gimęs jų antras vaikas ir moteris turėjo kažkokių psichologinių problemų, susijusių su pogimdyvine depresija, moteris buvo sutrikusi ir jai buvo sudėtinga su ja bendrauti dėl jos bÅ«senos, o vyriÅ¡kis ant moters Å¡aukė. Nukentėjusiosios tėvai liudytojai K. K. bei Z. K. taip pat patvirtino, kad ir ankščiau nuteistasis jų dukrai grasino, dukra ne kartÄ buvo kvietusi policijÄ ir raÅ¡iusi pareiÅ¡kimus policijai.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, virÅ¡ aptarti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad D. R. abiem atvejais atliko jam inkriminuotus veiksmus. Nurodytų įrodinėjimo Å¡altinių turinys pakankamai detaliai atskleistas skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta visus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuteistojo iÅ¡teisinimu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai atskleidė nuteistojo grasinimų pavojingumÄ ir realumÄ , todėl vertinti, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktiniai santykiai buvo dirbtinai kriminalizuoti nėra pagrindo. Viso proceso metu nukentėjusioji tvirtino, kad ji nuteistojo bijojo, grasinimus laikė realiais, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir pirmiau apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai.

23. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties nuteistojo D. R. veiksmuose buvimo abejonių nekelia, nuteistojo veiksmai abiem atvejais pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.

24. Dėl kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų (bausmės, su ja skirtų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės bei kardomosios priemonės išsprendimo) apeliaciniame skunde nepasisakoma ir jie nėra ginčijami. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas ir nenustačiusi priežasčių, kurios leistų teisėjų kolegijai šias ribas peržengti, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apeliantui individualizavo bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių ir šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, todėl plačiau šiais klausimais nepasisako.

25. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. R. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje – vietoje pirmosios instancijos teismo nurodymo, kad „Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir tiesioginio liudininko Z. K. parodymais <...>“ laikyti, kad pirmosios instancijos nurodytas tiesioginis liudytojas yra R. B..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

Arūnas Paštuolis

Algirdas Remeika