e4abc2de-6783-4c09-82da-85dd88587de9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-240-593/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53217-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. K. gynėjo advokato E. V. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3- ojo sektoriaus 2020 m. sausio 13 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme bei galutinė bausmė paskirta 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 6 d., pabaiga – 2022 m. sausio 6 d.

3. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – ir komisija) 2020 m. sausio 13 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) nutarta taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 27 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. sausio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 46 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (bausmės atlikimo pradžioje buvo 53 balai).

Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, buvo skatintas, dirba, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryÅ¡ius su giminaičiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti komisijos nutarimÄ . Teismas sprendė, jog byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis G. K. daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

5. Skunde nuteistojo G. K. gynėjas advokatas E. V. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ , t. y. 2020 m. sausio 13 d. komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti. 5.1. Skunde nurodoma, jog teismai, priimdami sprendimus pagal BVK 157 straipsnį turi įsitikinti ir turėti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra realiai pasiekti. Teismo įsitikinimas taip pat turėtų bÅ«ti paremtas objektyviai apčiuopiamais ir (ar) įvertinamais kriterijais, o ne vien tik formalių teiginių apraÅ¡ymu ir (ar) nurodymu.

Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neįsigilinimo į nuteistÄ jį G. K. charakterizuojančius duomenis, todėl skundžiama teismo nutartis priimta vadovaujantis daugiau abstrakčiais bei deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, nei objektyviai pagrįstais duomenimis. Sprendžiant šį konkretų klausimÄ iÅ¡ esmės pažeistos BVK 1 straipsnio, 9 straipsnio nuostatos, susijusios su tinkamu, teisingu ir progresyviu bausmių vykdymo nuostatų taikymu. 5.2. Skunde teigiama, kad skundžiamoje teismo nutartyje nenurodyta kokia nuteistojo pažanga (kokio laipsnio) turėtų bÅ«ti, jog bÅ«tų pagrindas tvirtinti komisijos nutarimÄ .

Taip pat, nenurodyta ir svarūs (objektyviai pagrįsti) argumentai, kodėl komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas. 5.3. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tai, jog nuteistojo padaryta veika yra kriminalinio elgesio modelis, jis yra baigęs tik 7 klases (nei laisvėje, nei įkalinimo įstaigoje nesimokė), t. y. teismas vertino tai, kas apskritai nesusiję su nuteistojo elgesiu (jo pokyčiais bausmės atlikimo metu, nes jie egzistavo ir iki atliekant bausmę). Skunde teigiama, kad nuteistasis neneigia savo padarytos veikos (kriminalinio elgesio) bei to, kad dar iki nuteisimo turėjo tokį išsimokslinimo lygį koks ir yra šiuo metu.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo suteikė didelę reikÅ¡mę minėtų aplinkybių vertinimui ir be pagrindo neatsižvelgė bÅ«tent į laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu pasikeitusį nuteistojo elgesį, teigiamus rizikos pokyčius ir kitus teigiamus faktorius (nuteistojo pažangÄ bausmės atlikimo metu), kurie nurodyti komisijos nutarime. 5.4. Skunde nurodoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 46 balai, nors bausmės pradžioje buvo 53 balai, kas rodo, jog nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo.

Pagal „OASys“ metodikÄ nuteistajam iki žemos (40 balų) ribos trÅ«ksta 6 balų. Atsižvelgiant į nuteistojo požiÅ«rį ir elgesį bausmės atlikimo metu, jis jau dabar realiai galėtų bÅ«ti priskiriamas ir prie žemos nusikalstamo elgesio rizikos subjektų. Teismų praktikoje, komisijos nutarimai nuteistųjų atžvilgiu tvirtinami ir esant ženkliai didesniems nusikalstamo elgesio rizikos balams nei Å¡iuo atveju. 5.5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neįsigilino dėl kokių priežasčių nuteistasis atlygino tik labai maÅ¾Ä dalį iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų, kodėl negalėjo atlyginti daugiau.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir gauna atlyginimÄ už darbÄ , kuris per mėnesį siekia nuo 9,67 Eur iki 16,14 Eur, todėl bausmės atlikimo metu nuteistasis objektyviai negali sumokėti daugiau nei turi. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl komisijos nutarimo patvirtinimo turėjo duomenis apie tai, jog nuteistasis 2019 m. spalio mėnesį darbo metu buvo susilaužęs rankÄ dėl to apskritai kurį laikÄ negalėjo dirbti, t. y. dėl Å¡ios priežasties negavo jokių pajamų. 5.6.

Skunde teigiama, kad iÅ¡vadÄ , ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , teismas turi priimti tik visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Nurodoma, kad svarbus ir jo požiÅ«ris į darbÄ , mokslÄ , taikytas socialines reabilitacijos priemones, socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ atmesti komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra iÅ¡ esmės grindė tik formaliais motyvais.

Pasak skundo autoriaus pirmosios instancijos teismas tvirtinti pateikto komisijos nutarimo iÅ¡ esmės nesvarstė, apsiribojo tik svarstymo teisminiame procese imitacija. Teigiama, kad pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistÄ jį, turi didžiausiÄ informacijos kiekį apie nuteistÄ jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryÅ¡ius su Å¡eima, tačiau komisijos surinktų teigiamų duomenų apie nuteistÄ jį pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nenurodė motyvų, pagrindžiančių teismo sprendimÄ netvirtinti komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų su intensyvia priežiÅ«ra.

Nurodoma, kad nusikalstamos veikos sudėtingumas ir (ar) kitos aplinkybės, susijusios su veika, apskritai neturėtų sÄ lygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Teigiama, jog G. K. sÄ Å¾iningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, savo doru elgesiu, stropiu darbu, nesilaikymu kitų nuteistųjų kriminalinės subkultÅ«ros ir gautais paskatinimais įrodė, jog yra pasitaisęs, todėl skundžiamos teismo nutarties motyvai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. 5.7.

IÅ¡ komisijos nutarimo matyti, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, intensyvaus nuteistojo parengimo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, aktyviai dalyvauja elgesio korekcijos programose, įvykdė visas pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos rekomendacijas, be to, komisijos nutarime nefiksuota nei viena neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojanti aplinkybė. Nurodoma, kad nuteistajam tenkanti finansinė naÅ¡ta yra didelė, tačiau jis bausmės atlikimo metu sutiko dirbti bet kokį jam pasiÅ«lytÄ darbÄ , todėl pagal galimybes dengia jam pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Neabejotina, jog laisvėje vykdomieji dokumentai bus apmokėti greičiau ir didesnėmis įmokomis.

6. Nuteistojo G. K. gynėjo advokato E. V. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų gali bÅ«ti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl netvirtina komisijos nutarimo, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. faktiÅ¡kai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (t. y. atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį), kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir yra pateikęs praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos administracijai jam šį institutÄ taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimÄ dėl G. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo G. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad Å¡i rizika sudaro 46 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti nuteistojo G. K. pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

11. Ä®vertinus nuteistojo G. K. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerÄ elgesį ir stropų darbÄ buvo paskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Nuteistojo požiÅ«ris į jo taikomÄ priežiÅ«rÄ â€“ pozityvus, nusiteikęs bei toliau laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų.

12. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistojo gynėjas, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis G.

K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sÄ lyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos požymius analizavo, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo G.

K. lygtiniam paleidimui vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

13. BVK numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl to BVK 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi bÅ«ti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei bÅ«damas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje. Nuteistasis G. K. anksčiau teistas, jo padarytos veikos pobÅ«dis ir sunkumas rodo nuteistojo pavojingumÄ visuomenei.

Å ios aplinkybės neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo padaryta pažanga dalyvaujant įvairiose elgesio pataisos programose lems iÅ¡skirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje. Vertindamas G. K. pažangÄ , mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nes jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam G.

K. negali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra pagal BVK157 straipsnio 3 dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

15. Pritariant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, visų pirma, pažymėtina, kad nors Å¡iuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra sumažėjusi nuo 53 balų iki 46 balų, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iÅ¡ jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma yra net 11 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo G. K. elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme vis dar galima, o tai rodo, jog komisijos nutarime nurodytos aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis G.

K. padarė pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo.

16. Nors iš tiesų, valstybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas yra nedidelis ir pagrįstai skunde nurodyta, kad nuteistasis negalėjo sumokėti daugiau negu gauna, tačiau vis tik sėkminga nuteistojo probacija abejonių kelia tai, kad žinodamas, jog turi didelius finansinius įsipareigojimus, jis dirbti sutiko ir buvo įdarbintas tik 2019 m. gruodžio 9 d., nors bausmę atlikinėjo jau daugiau kaip metus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis yra abejingas turimiems įsipareigojimas, o tai kelia abejones, kad ir būdamas laisvėje jis stengsis atlyginti išieškomas sumas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir aplinkybė, jog G. K., turėdamas tik 7 klasių iÅ¡silavinimÄ , pataisos įstaigoje nesimokė, nesiekė įgyti bent pagrindinio iÅ¡silavinimo, kas neabejotinai sudarytų galimybę gauti geriau apmokamÄ darbÄ ir rodytų siekį padengti turimus įsiskolinimus. Atkreiptinas dėmesys, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad G. K. buvo susilaužęs rankÄ darbo metu, kadangi tai įvyko 2019 m. spalio mėnesį, o dirbti jis pradėjo tik 2019 m. gruodžio 9 d.

17. Pažymėtina, kad vis dar iÅ¡skiriami G. K. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys veiksniai – nors nuteistasis suvokia dėl nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, jų neneigia, tačiau savo kaltę pripažįsta dalinai, o tai, kad jis ir anksčiau buvo padaręs smurtinius nusikaltimus, leidžia spręsti, jog nusikaltimai, už kuriuos jis atlieka bausmę, yra kriminalinio elgesio modelis. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Taigi, įvertinus G. K. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, o skundo teiginiai, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertinamos aplinkybės, nesusiję su jo elgesiu atliekant bausmę, laikomi nepagrįstais.

18. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam Å¡is teistumas nėra pirmas, praeityje jis buvo teistas už ne vienÄ veikÄ , kas rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio nuteistajam vis tik nepavyksta iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį. Tai neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo G. K. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis ar ankstesni jo teistumai ir negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

19. Kiekvienas nuteistasis yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, teigiama darbinė motyvacija, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog G. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

20. Ä®vertinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ nuteistojo asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga, lygtinai paleisti nuteistÄ jį teismas gali, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad G. K. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs G. K. charakteristikÄ , padarytų nusikaltimų pobÅ«dį bei visas kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog G. K. lygtinis paleidimas Å¡iuo metu netaikytinas. Skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo G. K. gynėjo advokato E. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė