2017-03-27 Nr. AB-6870-3-62-3-00921-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-263-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00921-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiajam specialistui J. B. dėl termino atnaujinimo, administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: atnaujinti terminą Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2014/177 apskundimui ir panaikinti šį raštą; panaikinti Administracijos 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr.(12.1)-GP-2015/274; įpareigoti Administraciją pavesti geodezinius darbus atlikusiam asmeniui patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. balandžio 18 d. geodezinių matavimų žiniaraštį, paženklinant žemės sklypo posūkio taškus 1, 2 riboženkliais, pastatytais ant linijos, nubrėžtos 3 metrų atstumu nuo verandos; paženklinant posūkio taškus 3, 4 riboženkliais, pastatytais ant linijos, nubrėžtos 3 metrų atstumu nuo garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, ir nustatyti patikslintą sklypo plotą;

įpareigoti Administraciją pavesti geodezinius darbus atliekančiam asmeniui atlikti matavimus, nustatant atstumus nuo (duomenys neskelbtini) g. kelio ašies ir nuo (duomenys neskelbtini) g. kelio asfalto dangos krašto ((duomenys neskelbtini) gatvės pusėje su porine namų numeracija) iki pareiškėjų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų; įpareigoti Administraciją pavesti geodezinius darbus atliekančiam asmeniui atlikti matavimus, nustatant atstumus nuo (duomenys neskelbtini) g. kelio ašies ir nuo (duomenys neskelbtini) g. asfalto dangos krašto ((duomenys neskelbtini) gatvės pusėje su porine namų numeracija) iki pareiškėjų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, gyvenamų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui A.

Ž. turtinės žalos, kurios dydis yra 3 550 Lt (1 028,15 Eur), atsiradusios dėl atsakovo neveikimo ir pareigų nevykdymo, atlyginimą; atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštą Nr. 10SS-9-(14.10.45.) ir panaikinti šį raštą, 2015 m. birželio 15 d. raštą Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 10SD-2347-(14.10.104); įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal patikslintą geodezininko J.

B. 1997 m. balandžio 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Pareiškėjai paaiškino, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas J. B., 1997 m. balandžio 18 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone (toliau – ir Sklypas), geodezinius matavimus. Pagal atliktus matavimus buvo išmatuota, kad minėto žemės sklypo plotas 11,22 a. Pareiškėjai pažymėjo, kad 1997 m. gegužės 27 d. jie iš R. D., pirkimo – pardavimo sutartimi, įsigijo žemės sklypą. 1997 m. lapkričio 17 d. Prienų rajono Žemėtvarkos skyrius, pasirašydamas žemės pirkimo–pardavimo sutartį, pareiškėjų perkamo žemės sklypo plotą patvirtino tik 10 a, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę pirkti visą namų valdos žemės sklypą (11,22 a). 2006 m. liepos 20 d.

J. B., sutinkamai su pirmutiniais žemės sklypo 1997 m. balandžio 18 d. geodezinių matavimų duomenimis, parengė žemės sklypo, atitinkančio 10 a plotą, planą. Pareiškėjai paaiškino, kad 2006 m. savivaldybė, vykdydama kartografinius darbus 10 kV požeminės kabelinės linijos (toliau – 10 kV PKL) statybvietės planui sudaryti, nepažymėjo 2006 m. pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, jo ribų. Pareiškėjų teigimu, Prienų rajono savivaldybė pasinaudojo 10 kV PKL klojimu pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pakraščiu, esančiu (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, kaip valstybės žeme.

Statant 10 kV PKL prie pareiškėjų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, buvo sugadinti namų valdos ženklinimo riboženkliai. Pabaigus 10 kV PKL statybą 2006 m. spalio mėnesį, savivaldybė neatstatė Sklypo riboženklių. 2008 m. balandžio 16 d. pareiškėjų pasamdyta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Matininkų konsultacijų biuras“ (toliau – ir Bendrovė) paženklino žemės sklypo ribas pagal 1997 m. balandžio 18 d. geodezinių matavimų duomenis, esančius žemės sklypo plano koordinačių žiniaraštyje, parengė žemės sklypo planą su 10 kV PKL išklotine ir Sklypo topografinį planą.

Bendrovė derino topografinį planą su Prienų rajono savivaldybe, kurią atstovavo J. B.. 2008 m. gegužės 16 d. Bendrovės direktorius A. U. savavališkai pakeitė prie pareiškėjų namų valdos žemės Sklypo riboženklių, pastatytų Bendrovės 2008 m. balandžio 16 d., padėtį. Pareiškėjai nurodė, kad 2010 m. Prienų rajono savivaldybė užsisakė Vandentiekio ir buitinio nuotakyno projektą UAB „Patvanka“. Savivaldybė, teikdama būsimos statybvietės erdvės planą, nepažymėjo jame statinio 10 kV PKL ir pareiškėjams priklausančio žemės Sklypo.

Pareiškėjų teigimu, Prienų rajono savivaldybė po antrų (Vandentiekio ir buitinio nuotakyno centralinės magistralės) statybų neatstatė Sklypo riboženklių, nors pareiškėjai kreipėsi į Administraciją su tokiu prašymu 2011 m. gegužės 16 dieną. Atsakydama į pareiškėjų 2014 m. balandžio 29 d. pašymą, Administracija 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr.(12.1)-GP-2014/177, atsisakė šalinti J. B. veiklos pažeidimus bei atlikti veiksmus. 2015 m. birželio 15 d. Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius raštu Nr. 10SD-1598-(14.10.104), atsisakė patikslinti Sklypo kadastro duomenis.

Pareiškėjai iš naujo kreipėsi į atsakovus – į Administraciją 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu ir į Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių 2015 m. rugpjūčio 14 d. prašymu. Pareiškėjai darė išvadą, kad atsakovai tiesiogiai neatsakė į jų iškeltus klausimus, esamos padėties neištaisė. Pasisakydami dėl termino apskųsti Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (12.1 )-GP-2014/177, ir Tarnybos 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 10SS-9-(14.10.45) atnaujinimo, pareiškėjai nurodė, jog Administracija ir J. B. pažeidė Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3, 7, 9 punktų, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Administracija atsisakė pavesti J. B. šalinti pasikartojančius jo darbų pažeidimus 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (12.1)-GP-2014/177. Pareiškėjai pažymėjo, kad Administracija ne tik atsisakė šalinti J. B. veiklos pažeidimus, bet ir atsisakė vykdyti jos veiklai priskirtinus darbus, t. y. tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, numatytus Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnyje. Tokiu būdu, pareiškėjų manymu, Administracija ne tik neteisėtai naudojosi pareiškėjams priklausančio žemės sklypo pakraščiu, vykdydama statybos darbus, bet ir toliau pažeidinėjo pareiškėjų nuosavybės teisę.

Pareiškėjai nurodė, kad 1997 m. lapkričio 17 d. Prienų rajono žemėtvarkos skyriui patvirtinus perkamo žemės sklypo plotą 10 a, pareiškėjai galėjo išpirkti ir likusį 1,22 a plotą, tačiau jiems buvo pateikta klaidinga informacija, kad 1,22 a privatizacija pirkimo metu buvo sustabdyta. Pareiškėjai darė išvadą, kad Žemėtvarkos skyrius neatliko savo pareigos 1997 m. lapkričio 17 d., t. y. nesikreipė vienu metu į Kauno apskrities viršininko administraciją dėl potvarkio, kuriuo pareiškėjams leistų išpirkti ne tik 10 a, bet ir papildomai rastą 1,22 a plotą, remiantis 1997 m. balandžio 18 d. tiksliais geodeziniais sklypo matavimais.

Pareiškėjai pabrėžė, kad Administracijai nesiimant veiksmų, jie buvo priversti pasinaudoti Bendrovės teikiamomis paslaugomis už 3 550 Lt (1 028,15 Eur) ir dėl Administracijos darbuotojo kaltės paslauga nebuvo tinkamai suteikta. Dėl to pareiškėjai prašė Administraciją įpareigoti atlyginti padarytą 3550 Lt (1 028,15 Eur) žalą, atsiradusią dėl pareigų neatlikimo ir klaidingos informacijos suteikimo Bendrovei keičiant 2008 m. balandžio 16 d. pastatytų riboženklių vietas.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovo manymu, pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais samprotavimais, nepateikė konkrečių įrodymų, kad Prienų rajono savivaldybė netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl ko pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Atsakovas paaiškino, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba 2006 m. rugpjūčio 3 d. akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „VST“ išdavė statybos leidimą Nr. L-66 dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Jiezno sen., Prienų r. sav., kuris galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 3 dienos.

Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą statiniams: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Minėtam statiniui išduotas Statybos leidimas Nr. L-96, galiojantis iki 2020 m. birželio 16 dienos. Administracija nurodė, kad pareiškėjų teiginys, jog Prienų rajono savivaldybė nepažymėjo statybvietės plane pareiškėjų žemės sklypo, neįrodo savivaldybės veiksmų neteisėtumo, kadangi pareiškėjų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jieznas, Prienų r. sav., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotas taip: matavimo tipas – „žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“ (kadastro duomenų nustatymo data – 1997 m. lapkričio 12 d., Žemės sklypo posūkių kampų koordinačių sistema – Jiezno m. vietinė).

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypai yra ženklinami riboženkliais, atliekant žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymą. Tai gali būti atliekama nuostatuose išvardintais atvejais, tarp jų ir žemės sklypo savininkui pageidaujant. Be to, pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) ir Tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 įsakymu Nr. 1P-209 patvirtintų Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka.

Atsakovo teigimu, savivaldybės neturi pareigos atlikti kažkokius tai veiksmus, susijusius su privataus žemės sklypo ženklinimu, patikslintame skunde nurodytų matavimų atlikimu ar pavesti atlikti minėtus veiksmus geodezinius darbus atlikusiam asmeniui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjams taip ir buvo atsakyta jų skundžiamame Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (12.1)-GP-2014/177, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jų skundą. Atsakovas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato atsakovui pareigos vykdyti jų prašomus veiksmus, o tokių teisės aktų nenurodo ir patys pareiškėjai.

Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjų patikslinto skundo nėra aišku, kokias teisės aktų normas pažeidė Administracija, atsakydama pareiškėjams 2015 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (12.1)-GP-2015/274. Atsakovas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų ir neįrodė, jog Administracijos veiksmai yra neteisėti ir jie sukėlė žalą pareiškėjams. Be to, pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos faktą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Prienų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d. potvarkiu Nr. 271v „Dėl leidimo įsigyti žemės sklypus privatinėn nuosavybėn“ R. D. leista įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,10 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, už 2 339 investicinius čekius. 1992 m. rugpjūčio 31 d. R. D. už šį žemės sklypą sumokėjo 2 339 investicinius čekius. 1997 m. gegužės 27 d. sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarės O. M., registro Nr. 3133, R.

D. pardavė A. Ž. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste. Šia sutartimi R. D. perleido A. Ž. piniginę įmoką 2 339 investiciniais čekiais, įmokėtą 1992 m. rugpjūčio 31 d. už 0,10 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne. Kauno apskrities viršininko administracija 1997 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 07-3622 iš dalies pakeitė Prienų rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 6 d, potvarkio Nr. 271 v 1.733 punktą, 1997 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P69/97-0177 Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų rajono Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius pardavė A.

Ž. 0,10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. birželio 15 d. raštu Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) pareiškėjams paaiškinta, kokie teisės aktai sutarties sudarymo metu galiojo ir reglamentavo ginčo teisinius santykius, taip pat kad dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo jie turėtų kreiptis į matininkus, turinčius kvalifikacijos pažymėjimus minėtiems darbams atlikti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nenurodė teisės normų, kurias Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius pažeidė 2015 m. birželio 15 d. raštu Nr. 10SD-1598-(14.10.104.).

Atsakovas nurodė, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 10SD-2347-(14.10.104.) pareiškėjai informuoti, jog institucija jų prašomų pateikti duomenų neturi, pareiškėjai nenurodė teisės normų, kurias Tarnyba pažeidė ginčijamu raštu. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami, vadovaujantis Nuostatų nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad šių nuostatų nustatyta tvarka būtų atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastrinių matavimų byla pateikta Tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, byloje nėra.

Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjų prašymas įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių pakeisti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis yra nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Teismas atnaujino terminą Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2014/177 ir Tarnybos 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. 10SS-9-(14.10.45.) apskundimui; administracinę bylą dalyje dėl Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2014/177, 2015 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2015/274 ir Tarnybos 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. 10SS-9-(14.10.45.), 2015 m. birželio 15 d. rašto Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. l0SD-2347-(14.10.104) panaikinimo nutraukė. Kitoje dalyje teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Spręsdamas dėl reikalavimo atnaujinti terminą Tarnybos skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštui Nr. 10SS-9-(14.10.45.) apskųsti, teismas nustatė, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštas Nr. 10SS-9-(14.10.45.) pareiškėjams išsiųstas paštu (neregistruotu laišku). Tarnyba duomenų apie laiško įteikimą pareiškėjams neturi. Tačiau iš atsakovo paaiškinimų ir jo pateikto išsiųstų duomenų tinklapio teismas nustatė, kad ginčijamas raštas 2015 m. kovo 2 d. pareiškėjams buvo išsiųstas prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu, ir sprendė, kad tikėtina, jog apie ginčijamo 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. 10SS-9-(14.10.45.) turinį pareiškėjams tapo žinoma 2015 m. kovo 2 dieną. Teismas atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir sudėtingumą, į pareiškėjų padėtį, jog pareiškėjas A. Ž. yra neįgalus, o pareiškėja L. Ž. yra jo rūpintoja, bei į tai, kad byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kada tiksliai pareiškėjams tapo žinomas rašto turinys, pareiškėjų prašymą tenkino ir terminą atnaujino.

Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimų dėl Tarnybos skyriaus 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. 10SS-9-(14.10.45.), 2015 m. birželio 15 d. rašto Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 10SD-2347-(14.10.104.) panaikinimo, teismas įvertino pareiškėjų 2015 m. sausio rugpjūčio mėnesiais Tarnybos Prienų ir Birštono skyriui pateiktų prašymų ir į šiuos prašymus ginčijamais raštais pateiktų atsakymų turinį ir darė išvadą, kad pareiškėjai nenurodė teisės normų, kurias ginčijamais raštais Tarnyba galimai pažeidė, bei teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis ginčijami Tarnybos skyriaus raštai galėtų būti panaikinti kaip nepagrįsti.

Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, teismas darė išvadą, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Teismo vertinimu, skundžiami Tarnybos 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštai nelaikytini individualiais teisės aktais.

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką aiškinant, kas laikytina ginčo administracinėse bylose dalyku, bei pažymėjo, kad informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai ar viešojo administravimo subjekto priimti rekomendacinio pobūdžio dokumentai LVAT praktikoje nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui. Teismas darė išvadą, jog šioje administracinėje byloje pareikštas reikalavimas, kurį pareiškėjai pateikė teismui dėl Tarnybos raštų panaikinimo, negalėjo būti keliamas, nes pareiškėjų atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jiems privalomų elgesio taisyklių, todėl ginčijami raštai negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu. Teismas konstatavo, jog skundžiami Tarnybos raštai nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjams, todėl administracinė byla šioje dalyje dėl paminėtų raštų panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Tarnybos skyrių pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal patikslintą geodezininko J. B. 1997 m. balandžio 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą, teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, jog 1997 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P69/97-0177 Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų rajono Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius pardavė A. Ž. 0,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų teismas nustatė, kad 0,1000 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, pareiškėjai valdo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ginčo žemės sklypo žemės tvarkymo byloje esančiuose namų valdos techninės apskaitos dokumentuose (techniniame pase ir plane) nurodytas 0,1000 ha žemės sklypo plotas. Duomenų apie tai, kad, vadovaujantis ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatomis ginčo žemės sklypo plotas būtų padidintas, byloje nėra. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, pareiškėjui A. Ž. parduotas laikantis sandorio metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami vadovaujantis Nuostatų nustatyta tvarka. Duomenų apie tai, kad šių nuostatų nustatyta tvarka būtų atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastrinių matavimų byla pateikta Tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, teismas nenustatė, todėl konstatavo, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti tokį pareiškėjų reikalavimą.

Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo atnaujinti terminą Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2014/177 apskundimui, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštas pareiškėjams įteiktas 2014 m. birželio 7 d., paskutinė diena apskųsti raštą buvo 2014 m. liepos 7 diena. Nustatęs, kad pareiškėjai skundą pateikė teismui 2014 m. liepos 8 d., t. y. viena diena praleidę apskundimo terminą, kas teismų praktikoje nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, tačiau įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, ir tai, kad ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga, teismas sprendė, kad šiuo atveju formalus įstatymų laikymasis suvaržytų pareiškėjų teises ir terminą skundui paduoti dėl Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (12.1)-GP-2014/177 atnaujino.

Spręsdamas dėl skundo reikalavimų panaikinti Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2014/177 ir 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2015/274 teismas įvertinęs skundžiamų raštų turinį, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, numatančiomis administracinių aktų panaikinimo pagrindus, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis ginčijami administraciniai aktai galėtų būti panaikinti kaip neteisėti.

Atsižvelgęs į ABTĮ 2 straipsnio 14 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, teismas darė išvadą, kad skundžiami Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštas Nr. (12.1)-GP-2014/177 ir 2015 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. (12.1)-GP-2015/274 nelaikytini individualiais teisės aktais. Remdamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas darė išvadą, kad šioje administracinėje byloje pareikštas reikalavimas, kurį pareiškėjai pateikė teismui dėl Administracijos raštų panaikinimo, negalėjo būti keliamas, nes pareiškėjų atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jiems privalomų elgesio taisyklių, jų teisių ir pareigų, todėl ginčijami raštai negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu.

Teismas pabrėžė, kad ginčijamais raštais nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjams, juose konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukuria pareiškėjams ar kitiems asmenims teisių ar pareigų. Administracijos raštai nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjams, todėl teismas konstatavo, kad administracinė byla šioje dalyje dėl paminėtų raštų panaikinimo nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismas vadovavosi Geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsniu, nustatančiu savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, reglamentuojančiomis riboženklio sąvoką. Teismas taip pat atsižvelgė į Taisykles ir Nuostatus, nustatančius žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarką. Įvertinęs pareiškėjų argumentus, kad Prienų rajono savivaldybė pažeidė Geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktų nuostatas, atsisakydama pavesti geodezininkui ištaisyti jo geodezijos darbų pažeidimus ir atsisakydama vykdyti jos veiklai priskirtinus darbus, t. y. tvarkyti erdvinių duomenų rinkinius, teismas sprendė, kad pareiškėjai netinkamai aiškina teisinį reglamentavimą.

Atsižvelgęs į Geodezijos ir kartografijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad savivaldybės neturi pareigos atlikti veiksmus, susijusius su privataus žemės sklypo ženklinimu, matavimų atlikimu ar pavesti atlikti minėtus veiksmus geodezinius darbus atlikusiam asmeniui, kaip nurodo pareiškėjai. Teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad Administracijos Architektūros ir urbanistikos tarnyba 2006 m. rugpjūčio 3 d. AB „VST“ išdavė statybos leidimą Nr. L-66 dėl 10/0,4 kV kabelinės linijos statybos į UAB „Doleta“ (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Jiezno sen., Prienų r. sav., kuris yra galiojantis iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., ir nepanaikintas. Prienų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisija, patikrinusi statytojo pateiktą projekto „Vandentiekio ir buitinio nuotakyno plėtra Jiezno mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajono savivaldybėje“ techninį projektą, 2010 m. birželio 16 d. protokolu Nr. KP-96 nusprendė išduoti statybos leidimą statiniams: vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams Jiezno mieste ir nuotekų šalinimo tinklams (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajono savivaldybėje. Minėtam statiniui išduotas statybos leidimas Nr. L-96, galiojantis iki 2020 m. birželio 16 dienos. Statybos leidimai nepanaikinti ir galiojantys.

Nustatęs, kad pareiškėjų žemės sklypas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotas taip: matavimo tipas – „žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus“ (kadastro duomenų nustatymo data – 1997 m. lapkričio 12 d., Žemės sklypo posūkių kampų koordinačių sistema – Jiezno m. vietinė), teismas darė išvadą, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjų argumentai (ir dėl to, jog nepažymėjo statybvietės plane jų žemės sklypo) atmestini.

Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti turtinę žalą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1–4 dalių nuostatomis dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Išanalizavęs ginčo teisinį reglamentavimą (dėl administracinių aktų panaikinimo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) teismas nenustatė Administracijos veiksmuose neteisėtų veiksmų, todėl prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino.

Atsižvelgęs į ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį bei įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis nenuginčyta ir galiojanti, joje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjai pirko 0,10 ha žemės sklypą, išduoti statybos leidimai taip pat nenuginčyti ir šiuo metu galiojantys, pardavėjas R. D. ir jo sutuoktinė sutarties neginčijo, teismas sprendė, kad pareiškėjams nesuteikta teisė ginti kitų asmenų (šiuo atveju R. D.) tariamai pažeistų teisių.

Teismo vertinimu, pareiškėjų reikalavimas, jog „Reikalavimas keistinas, jei notarė R. D. pateiks prašomą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, žemės sklypo padidintų ribų geodeziškai išmatuoto ir išpirkto žemės sklypo, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), planą, patvirtintą nustatyta tvarka“ neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra nenagrinėtinas. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo ribos (esamoje situacijoje) neįrodinėjamos testamentais, paveldėjimo teisės liudijimais ir kitais pareiškėjų nurodytais dokumentais, ir išduoti pareiškėjams liudijimo dėl tokių įrodymų gavimo nebuvo pagrindo. Teismo nuomone, byloje pakankamai išreikalauta įrodymų iškeltam ginčui išspręsti, todėl pareiškėjų prašymų dėl papildomai reikalautinų dokumentų teismas netenkino.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais samprotavimais ir teismui nepateikė konkrečių įrodymų, jog atsakovai netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl jų detaliau neanalizavo.

III. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų teigimu, procesinį sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes tie patys teisėjai dalyvavo 2011 metais nagrinėjant panašią bylą, prijungtą prie administracinės bylos Nr. I-1536-402/2015, ir priėmė nepalankų sprendimą. Dėl šios priežasties, pasak pareiškėjų, teisėjų kolegija privalėjo nusišalinti, o 2015 m. lapkričio 30 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjų manymu, teismas vilkino administracinės bylos nagrinėjimą nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nevykdė teisingumo, t. y. neleido pareiškėjams pateikti rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimus Administracijai ir J.

B., pats teismas neišreikalavo šių įrodymų iš notarės. Pareiškėjai pažymi, kad teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl Administracijos atstovo J. B. procesinės padėties administracinėje byloje, neįtraukdamas jo atsakovu, nes jis, remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis, asmeniškai buvo atsakingas už jo vykdomą kadastrinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, kad teismas iš J. B. neišreikalavo duomenų apie kadastrinės bylos eigą. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių pakeisti arba įregistruoti nustatytus žemės sklypo duomenis pagal patikslintą geodezininko J.

B. 1997 m. balandžio 18 d. žemės sklypo duomenų bylą ir dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus raštų panaikinimo, pareiškėjai nurodė, kad remiantis Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. rašte nurodytais paaiškinimais ir J. B. parengtu 1997 m. balandžio 18 d. geodezinių matavimų planu, padidinto ploto 11,22 a ginčo žemės sklypas galėjo būti parduotas pareiškėjui A. Ž. 1997 m. lapkričio 17 dieną. Pareiškėjai pažymi, kad 1997 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo pastatų, esančių namų valdoje (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone (toliau – ir Valda Nr.

1) sutartis, sudaryta tarp pardavėjo R. D. ir pareiškėjo A. Ž., buvo patvirtinta Kauno miesto 10-ojo notaro biuro notarės O. M., Registro Nr. 3133, ir 1997 m. gegužės 29 d. įregistruota VĮ Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Įvykus sandoriui ir jį įregistravus, A. Ž. buvo perleista piniginė įmoka 23,39 Lt investiciniais čekiais įmokėta 1992 m. rugpjūčio 31 d. už 0,10 ha, ir nuo 1997 m. gegužės 29 d. pareiškėjo A. Ž. vardu turėjo būti vykdoma žemės sklypo 11,22 a kadastrinė byla. Pareiškėjų vertinimu, Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius iš pradžių turėjo uždėti ant 1997 m. balandžio 18 d. plano žymą, jog Valda Nr. l yra valdoma pareiškėjo A.

Ž., tuo pačiu turėjo nurodyti teisinį pagrindą – 1997 m. gegužės 29 d. įregistruotą pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjai pabrėžia, kad jokių kliūčių parduoti pareiškėjui A. Ž. 11,22 a padidinto ploto žemės sklypą, esantį Valdoje Nr. l, tuo metu nebuvo. Pareiškėjai pažymi, kad planas buvo suderintas nustatyta tvarka su Kauno apskrities Valdytojo administracijos Prienų miesto / rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, t. y. vyriausiuoju geodezininku G. K., patikrinusiu ribų nustatymo tikslumą, ir Prienų miesto / rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininku A.

T.. Planas (tam, kad atlikti aukščiau nurodytus veiksmus) arba Žemės sklypo brėžinys ir techninės apskaitos bylų planų kopijos su pažymėtomis sklypų ribomis mero teikimu turėjo būti perduoti Prienų miesto / rajono Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai. Atsižvelgdami į paminėtas aplinkybes, pareiškėjai nesutiko su teismo išvada, kad duomenų apie tai, jog, vadovaujantis ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos nuostatomis, ginčo žemės sklypo plotas būtų padidintas, byloje nėra ir kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, pareiškėjui A.

Ž. parduotas laikantis sandorio metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjų teigimu, Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius nėra pateikęs paaiškinimų apie A. T. ir G. K. netinkamą pareigų atlikimą, pareigų atlikimo vilkinimą, dėl ko buvo pažeistos pareiškėjo A. Ž., nuosavybės teisėmis valdančio Valdą Nr. l nuo 1997 m. gegužės 29 d., visos teisės. Pareiškėjai nurodo, kad G. K. nuo 1997 m. gegužės 29 d. neparengė įsakymo, adresuoto Kauno apskrities Valdytojo administracijai, kuriuo pareiškėjui A. Ž. būtų leista pirkti padidinto žemės sklypo plotą 0,10 ha + 0,0122 ha, projekto.

Pareiškėjai teigia, kad G. K. vėliau parengė netinkamą 1997 m. lapkričio mėnesio įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo leista pirkti tik 0,10 ha žemės plotą Valdoje Nr. l, projektą, suklastojo Valdos Nr. l žemės sklypo privatizacijos aplinkybes, neigdamas faktą, jog yra parengtas ir net suderintas su A. T. geodezinių matavimų planas, vilkindamas Valdos Nr. 1 žemės sklypo padidinto ploto procedūrą iki dabar. Pasak pareiškėjų, būtent minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. K. inicijavo Plano dingimą iš archyvinės Žemės Valdos Nr. l bylos.

Todėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštas naikintinas, atsižvelgiant į Plano originalą, kuris buvo pateiktas apžiūrai teismo posėdžio metu. Pareiškėjai pabrėžia, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius turi atsakyti už G. K. neveikimo, vilkinimo ir netinkamo pareigų atlikimo padarinius. Pasak pareiškėjų, teisinis jų reikalavimų dėl Tarnybos raštų panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių pakeisti arba įregistruoti nustatytus žemės sklypo duomenis pagal patikslintą geodezininko J.

B. 1997 m. balandžio 18 d. žemės sklypo duomenų bylą tenkinimo pagrindas yra:

1. Plano originalas su vyriausiojo geodezininko G. K. originaliu parašu; 2. 1997 m. lapkričio 12 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas Nr. 07-3622, parengtas G. K.;

3. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P69/97-0177. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvadomis, jog nėra priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjai nurodo, kad Administracija, atstovaujama Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresniojo specialisto J. B., tvirtino Bendrovės parengtus brėžinius, užsakytus pareiškėjos ir apmokėtus pareiškėjo A. Ž.. Dėl šių veiksmų pareiškėjams atsirado žala. Pareiškėjai pažymi, kad Administracijos veiksmai, susiję su Bendrovės užsakymo atlikimu, yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. 1997 m. lapkričio 17 d.

Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai, įregistruotai valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 69/11210, kur nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas be geodezinių matavimų. Dėl šios aplinkybės Bendrovė turėjo atlikti matavimus, nesiremdama 1997 m. balandžio 18 d. J. B. parengtu planu. Pareiškėjų teigimu, bylos medžiagoje yra duomenų, jog 1993 m. rugpjūčio mėn. pardavėjo motina D. D. neteisėtai pasirašė ant J. B. padidinto ploto žemės sklypo plano. Tokiu būdu Administracija, pasirašydama netinkamai atliktus Bendrovės brėžinius, pažeidė pagrindinį teisės aktą (1997 m. lapkričio 17 d.

žemės pirkimo sutartį), taip pat pagrindines procedūras, taisykles, turėjusias užtikrinti gretimų žemės sklypų Valdos Nr. l ir Valdos Nr. 2 (esančios adresu (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone) išdėstymą, laikantis galiojančių normų, tikslinant Valdos Nr. l išdėstymą (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. pažeidimai). Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl J. B. atliktų klastojimų, remiantis tikslių geodezinių matavimų 1997 m. balandžio 18 d. plano duomenimis. Pareiškėjų manymu, pardavėjas R.

D. sukčiavo, pažeisdamas pareiškėjo A. Ž. teises, o jam padėjo J. B. ir G. K., sutartinai nevykdę savo pareigų, t. y. nevykdė kadastrinės žemės Valdos Nr. l bylos, nerengė įsakymų dėl padidinto ploto privatizacijos, neteikė šios bylos 1997 m. lapkričio 17 d., kai buvo sudaroma Valstybinės žemės 0,1000 ha pirkimo–pardavimo sutartis. Pasak pareiškėjų, byloje nėra įrodymų apie tai, jog R. D. privatizavo 0,10 ha žemės sklypą, esantį Valdoje Nr. l, nes jų teismas neišreikalavo iš Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarės R.

D. ir iš Raseinių rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. S.. Teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 18 d. raštas Nr.(1.23.)7R-7894. Pareiškėju manymu, teismas iškreipė M. D. laiško turinį, nes laiške nėra ir negalėjo būti užuominos apie tai, jog R. D. pirko 0,1000 ha žemės sklypą. Pareiškėjai nurodo, kad teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prie bylos prijungimo, tuo pačiu nurodydami, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiojo geodezininko G.

K. pareigų neatlikimo, reikšmingos nagrinėjamai bylai, ir atsižvelgiant į tai, pareiškėjai prašo patraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis vyriausiąjį geodezininką G. K. ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne Prienų rajone, savininkę R. U.. Taip pat prašo įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių neatlygintinai užbaigti 1997 m. balandžio 18 d. pradėtą sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo kadastrinę bylą, paženklinant dažais ant asfalto Sklypo ribą tarp taškų 1, 2 trijų metrų atstumu nuo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, gyvenamojo namo verandos.

Sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą tarp taškų 3, 4 paženklinti, koreguojant Sklypo geodezinių matavimų, atliktų 1997 m. balandžio 18 d. planą sutinkamai su 1968 m. Jiezno miesto teritorijos planavimo žemėlapiu, pagal kurį Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, savininkei R. U. priklauso keliukas, esantis tarp Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, ir Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Administracija sutinka su pirmosios instancijos sprendimu. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo atsakovu Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnįjį specialistą J. B., nors tokio atsakovo šioje byloje nėra. Atsakovas pažymi, kad apeliantų argumentai dėl neteisėtos teisėjų kolegijos sudėties yra visiškai nepagrįsti teisės aktų normomis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų skunde teismui keliami reikalavimai buvo adresuoti skunde nurodytiems atsakovams, t. y.

Administracijai ir Tarnybai, jokių reikalavimų, adresuotų trečiajam suinteresuotam asmeniui, pareikšta nebuvo. Atsakovo manymu, byloje nebuvo jokio pagrindo teismui spręsti, kad atsakovai yra netinkami, o pareiškėjas pats turėjo galimybę tikslinti savo skundą, jo reikalavimus bei nurodyti kitus atsakovus. Atsakovas pabrėžia, kad nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismas neatsižvelgė į Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatas, bet neįvardintos minėto įstatymo nuostatos, kurios, apeliantų manymu, buvo pažeistos priimant skundžiamą teismo sprendimą.

Atsakovo manymu, pareiškėjai nepagrindė Administracijos atstovo J. B. neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams turėtų būti priteista neturtinė žala. Atsakovo teigimu, apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais samprotavimais, nepateikiant konkrečių įrodymų, kad Administracija netinkamai vykdė savo funkcijas ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, dėl ko pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjai nepagrindė savo reikalavimų teisės normomis, dėl kurių pažeidimo būtų nustatyti atsakovo Administracijos neteisėti veiksmai.

Administracijos teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjams netinka nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r. sav., plotas. Tačiau aiškus faktas, pagrįstas įrodymais yra tas, kad minėto žemės sklypo matavimų tipas pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis – žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovas atsižvelgia į Taisykles, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, Nuostatuose nustatytą tvarką ir pažymi, kad pareiškėjams, teisės aktų nustatyta tvarka užsakius ir atlikus jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ginčo šioje byloje nebūtų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, ir pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė, kokiu ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėjų kolegija turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, bei nenurodė nusišalinimo pagrindą pagrindžiančių argumentų. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjai patikslintu skundu nereiškė jokių reikalavimų trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B.. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė 1997 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P69/97-0177, kuria Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų rajono Žemėtvarkos ir geodezijos skyrius pardavė A. Ž. 0,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų rajone, sudarymo metu galiojusius teisės aktus ir pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjui A. Ž. parduotas laikantis sandorio metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų prašymas įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių pakeisti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų apeliacinio skundo ir jo papildymų turinį, konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. kovo 21 d. gautame pareiškėjų prašyme suformuluoti reikalavimai : įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių užbaigti 1997 m. balandžio 18 d. pradėtą sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą tarp taškų 3-4 paženklinti, koreguojant šio sklypo geodezinių matavimų, atliktų 1997 m. balandžio 18 d. planą sutinkamai su 1968 m. Jiezno miesto teritorijos planavimo žemėlapiu, pagal kurį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, savininkei R. U. priklauso keliukas; įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių užbaigti sklypo kadastrinę bylą pareiškėjams neatlygintinai; patraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vyr. geodezininką G. K. ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, savininkę R. U. - nebuvo reiškiami proceso pirmosios instancijos teisme metu, todėl jie laikytini naujai pareikštais reikalavimais, o pareiškėjų apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teismui, ribose.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo administracinė byla dėl Administracijos ir Tarnybos raštų panaikinimo nutraukta, o kitoje dalyje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjų apeliacinis skundas netenkintinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Remdamasi minėta praktika, teisėjų kolegija, iš naujo nekartodama visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.

Dėl neteisėtos teismo sudėties

Vertindama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl teismo neteisėtos sudėties, teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.).

Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar toks nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjų nurodyti skundžiamą teismo sprendimą priėmusių teisėjų procesiniai veiksmai (priimti sprendimai kitose bylose), šių teisėjų anksčiau nagrinėtos kitos bylos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo teisėjai, turintys asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, išankstinį asmeninį nusistatymą ar būdami tendencingi, t. y. sprendimą priėmė šališkas teismas ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų nurodomoje administracinėje byloje, prijungtoje prie šios administracinės bylos, buvo sprendžiama dėl pareiškėjų skundo atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo. Joje, kaip teisingai nurodo pareiškėjai, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas jų nenaudai, t. y. pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tačiau teisėjai, nagrinėję šią administracinę bylą ir priėmę pareiškėjų apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimą, priešingai nei tvirtina pareiškėjai, nenagrinėjo administracinės bylos, prijungtos prie šios administracinės bylos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja L. Ž., taip pat jos atstovas dalyvavo 2015 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, jiems buvo išaiškintos nušalinimų teisės, tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovas nušalinimų teismo sudėčiai nepareiškė (b. l. 75).

Byloje aplinkybių, kurios duotų pagrįstą pagrindą išvadai, jog bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėję teisėjai galėjo būti suinteresuoti šios bylos baigtimi arba kad egzistavo aplinkybės, draudžiančios nagrinėti jiems šią bylą dėl anksčiau jų atliktų tam tikrų procesinių veiksmų šioje ar kitose bylose, nėra surinkta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir patys pareiškėjai. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų nurodomas teismo šališkumas nagrinėjant bylą grindžiamas iš esmės vien subjektyvaus pobūdžio argumentais, objektyvių teisėjų šališkumo įrodymų byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši byla buvo išnagrinėta nešališkai bei objektyviai.

Dėl administracinės bylos nagrinėjimo vilkinimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kitais reikiamais atvejais. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria kito teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai paskelbia atvykusiems asmenims (ABTĮ 80 str. 2 d.).

Apeliantų teigimu, teismas vilkino bylos nagrinėjimą nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 dienos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. birželio 11 d. vyko pirmosios instancijos teismo posėdis, kurio metu pareiškėjo atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas nutarė tenkinti šį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą iki 2015 m. rugsėjo 17 d., suteikiant galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Taigi, minėtas bylos nagrinėjimo atidėjimas buvo inicijuotas pačių pareiškėjų, todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl bylos nagrinėjimo vilkinimo.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų teiginiu, kad buvo delsiama spręsti dėl liudijimo išdavimo pareiškėjams. Kaip matyti, Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 15 d. buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl liudijimo išdavimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. raštu pareiškėjams pasiūlė dėl rašytinių įrodymų pateikimo į notarę kreiptis patiems ar pateikti prašymus, su kuriais kreipėsi į notarę dėl duomenų pateikimo bei notarės atsisakymą teikti minėtus dokumentus. 2015 m. liepos 10 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 13 d. raštu pareiškėjams pakartotinai nurodė, kad teismas gali spręsti klausimą tik dėl konkrečių, su bylos nagrinėjimu sietinų, įrodymų išreikalavimo, tačiau pareiškėjams nenurodžius šių aplinkybių, teismui nebuvo aiškus dokumentų prijungimo būtinumas, pareiškėjams pasiūlyta iki 2015 m. liepos 27 d. pateikti teismui duomenis, kodėl šių dokumentų prijungimas yra reikalingas ir ką konkrečiai tais dokumentais įrodinės. Šios aplinkybės taip pat nurodytos Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. rašte, atsakant į 2015 m. liepos 15 d. gautą pareiškėjų prašymą.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 22 d. gautas pareiškėjų patikslintas skundas, kuriame yra ir prašymas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš notarės. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartyje dėl pareiškėjų prašomo liudijimo išdavimo nurodė, kad, siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą, teismas išreikalavo tiek pareiškėjų, tiek gretimo sklypo kadastrinių matavimų ir namų valdos technikinės apskaitos bylas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šių įrodymų pakanka ginčui spręsti, o iškilus būtinumui, liudijimo išdavimo klausimas bus sprendžiamas bylos eigoje. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu atsakė į 2015 m. rugpjūčio 4 d. gautą pareiškėjų prašymą dėl liudijimo A. Ž. išdavimo, pakartotinai nurodydamas, kad teismas gali spręsti klausimą tik dėl konkrečių, su bylos nagrinėjimu susijusių įrodymų išreikalavimo ir tik tuo atveju, jei suinteresuota šalis pateikia įrodymus, kad buvo aktyvi juos rinkdama. 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, kuriuo, be kita ko, prašė išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus iš notarės. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl liudijimo išdavimo, nurodydamas, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau pareiškėjai šia savo teise nepasinaudojo.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos vilkinimo faktų nenustatė. Taip pat išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas operatyviai spręsdavo pareiškėjų prašymus, susijusius su liudijimo išdavimu, pakartotinai nurodydavo tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, įsiteisėjusia nutartimi, kurios pareiškėjai neskundė, jų prašymo dėl liudijimo išdavimo netenkino. Todėl atmestini apeliantų teiginiai, kad teismas užkirto kelią pareiškėjams gauti prašomus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl liudijimo išdavimo, pateikto nurodymo, kad, iškilus būtinumui, tiek liudijimo išdavimo klausimas, tiek papildomų įrodymų išreikalavimo klausimas bus sprendžiamas bylos eigoje, negalima vertinti kaip teismo pažado vėliau teigiamai išspręsti klausimą dėl liudijimo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas aiškiai minimoje nutartyje nurodė, kad, siekiant objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą, teismas išreikalavo tiek pareiškėjų, tiek gretimo sklypo kadastrinių matavimų ir namų valdos technikinės apskaitos bylas, t. y. visus su ginču susijusius dokumentus. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šių įrodymų pakako ginčui spręsti, todėl pareiškėjų prašymas dėl liudijimo išdavimo pagrįstai nebuvo tenkintas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad aptariamas klausimas, išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, turėjo būti sprendžiamas pakartotinai.

Dėl šalių procesinės padėties

Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakovas yra institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami; tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis (ABTĮ 54 str.).

Pareiškėjai skundu prašė teismo įpareigoti Administraciją pavesti geodezinius darbus atlikusiam asmeniui atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. patikslinti žemės sklypo geodezinių matavimų žiniaraštį, nustatyti patikslintą sklypo plotą, atlikti matavimus pareiškėjų nurodomu būdu.

Šioje administracinėje byloje Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi klausimą dėl bylos teismingumo perdavė spręsti specialiajai teisėjų kolegijai. Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. kovo 24 d. nutartyje, kuria konstatuota, kad byla teisminga administraciniam teismui, nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimai dėl įpareigojimo Administraciją pavesti atlikti veiksmus, susijusius su riboženklių atstatymu ir matavimų atlikimu, yra išvestiniai ir jų išsprendimas priklausys nuo Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. rašto Nr. (12.1)6P-2014/177, kuriuo atsakyta į pareiškėjų prašymą įpareigoti atstatyti žemės sklypo riboženklius ir nustatyti atstumus nuo pareiškėjų gyvenamojo namo / žemės sklypo iki gatvės kelio asfalto ribos, teisėtumo įvertinimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai tiek pirminiame skunde, tiek tikslindami skundą geodezininko J. B. nenurodė kaip atsakovo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjai nekėlė klausimo dėl šio asmens pakeitimo atsakovu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde nereiškė tiesioginių reikalavimų geodezinius darbus atlikusiam asmeniui J. B.. Be to, šis asmuo yra įtrauktas administracinės bylos proceso šalimi – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pažymėtina, jog administracinės bylos ribas apibrėžia pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas ir jame nurodytos aplinkybės (ABTĮ 23 str.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Taigi pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, patys nustatė skundo dalyką ir pagrindą, tokiu būdu apibrėždami būsimos administracinės bylos ribas. Kaip minėta, pareiškėjai jokių tiesioginių reikalavimų J. B. atžvilgiu nenurodė. Todėl apeliantų teiginiai dėl teisingumo nevykdymo J. B. atžvilgiu, padėjimu šiam asmeniui išvengti atsakomybės ir pan. atmestini, kaip nesusiję su bylos nagrinėjimu ir nesudaro pagrindo vertinti, kad minėtas asmuo turėjo būti atsakovu šioje administracinėje byloje.

Dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių bei Administracijos raštų panaikinimo

Pareiškėjai skundu prašė panaikinti Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštą Nr. 10SS-9-(14.10.45.), 2015 m. birželio 15 d. raštą Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 10SD-2347-(14.10.104) bei Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (12.1)-6P-2014/177 ir 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2015/274.

Pirmosios instancijos teismas šių raštų nelaikė individualiais teisės aktais, nustatė, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra imperatyviai suformuotų jiems privalomų elgesio taisyklių, jų teisių ir pareigų, todėl ginčijami aktai negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu.

Iš Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. 10SS-9-(14.10.45.) (t. II, b. l. 47) matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjų 2015 m. sausio 23 d. prašymą (t. II, b. l. 44-46), kuriuo pareiškėjai prašė prijungti šį prašymą prie bylos, sudaryti byloje esančių dokumentų apyrašą, leisti susipažinti su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, privatizacijos dokumentais, paaiškinti, koks žemės sklypo unikalus numeris yra teisingas. Pareiškėjams ginčijamu raštu buvo pateikta informacija dėl jų iškeltų klausimų, t. y. nurodytas jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo unikalus numeris, paaiškinta dėl bylos vidaus apyrašo darymo tvarkos, pareiškėjams nurodytas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reglamentavimas konstatuojant, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius neleis susipažinti su gretimo žemės sklypo, priklausančio privačios nuosavybės teise G. K., archyvine medžiaga, jie informuoti, kad jų prašymas su pateiktais dokumentais yra įdėtas į žemės sklypo archyvinę bylą.

Iš Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 10SD-2347-(14.10.104.) (t. III, b. l. 12-13) matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjų prašymą dėl informacijos pateikimo apie P. D. ir D. D. namų valdos privatizavimą, pareiškėjus informuojant, kad Prienų ir Birštono skyriaus archyve nėra duomenų apie sudarytas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis su P. D. ar D. D., apie Prienų rajono valdybai, Kauno apskrities valdytojo administracijai ar Kauno apskrities viršininko administracijai D. D. rašytus prašymus ir Prienų rajono valdybos potvarkių, kuriais D. D. buvo leista išpirkti padidintą žemės sklypą, ir P. D. testamento. Iš Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. birželio 15 d. rašto Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) (t. II, b. l. 118) matyti, kad juo yra atsakoma į pareiškėjų 2015 m. gegužės 18 d. prašymą dėl žemės sklypo plano patikslinimo. Šiuo raštu pareiškėjams pateikta su jų prašymu susijusi informacija ir nurodoma, kad jų prašymo patikslinti žemės sklypo planą negalima tenkinti, taip pat paaiškinama, kad dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo pareiškėjai turėtų kreiptis į matininkus, turinčius kvalifikacijos pažymėjimus tokiems darbams atlikti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Administracija, 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (12.1)-6P-2014/177 (t. I, b. l. 15) atsakydama į pareiškėjų 2014 m. balandžio 29 d. prašymą, pažymėjo neturinti teisinio pagrindo nurodyti atstatyti žemės sklypo riboženklius bei nustatyti atstumus nuo gyvenamojo namo / žemės sklypo ribų iki (duomenys neskelbtini) gatvės asfalto dangos. Administracija 2015 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (12.1)-GP-2015/274 (t. III, b. l. 15), atsakydama į pareiškėjų 2015 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, nurodė, kad neturi juridinės galios tenkinti pareiškėjų prašymo, t. y. keisti ir (ar) inicijuoti privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų planų.

Teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti ją suteikti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Susipažinusi su ginčijamų atsakovų raštų turiniu, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors šiuose raštuose yra ir informacijos, kuri neįtakoja pareiškėjų teisių ir pareigų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šie aktai negali būti laikomi ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais viešojo administravimo subjektų priimtais aktais ar veiksmais. Kaip matyti, Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. 10SS-9-(14.10.45.), be kita ko, atsisakoma tenkinti jų prašymą leisti susipažinti su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, privatizacijos dokumentais, t. y. atsisakoma pateikti prašomą informaciją. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 10SD-2347-(14.10.104.) pareiškėjams atsakoma į jų prašymą suteikti informaciją apie P. D. ir D. D. namų valdos privatizavimą. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. birželio 15 d. raštu Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) netenkinamas pareiškėjų prašymas patikslinti žemės sklypo planą. Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (12.1)-6P-2014/177 atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą atstatyti žemės sklypo riboženklius bei nustatyti atstumus. Administracija 2015 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. (12.1)-GP-2015/274 atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą ir keisti ir (ar) inicijuoti privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų planų.

Tai reiškia, jog pareiškėjų ginčijamuose raštuose yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus). Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog ginčijami Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus bei Administracijos raštai, kaip jokių teisių pareiškėjams nesuteikiantys ir pareigų nenumatantys raštai, nelaikytini individualiais administraciniais aktais, todėl byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Taigi ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra teisėta ir pagrįsta.

Kita vertus, nors ginčijami Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus bei Administracijos raštai vertinti kaip jokių teisių pareiškėjams nesuteikiantys ir pareigų nenumatantys raštai, iš skundžiamo apygardos administracinio teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas aiškinosi šių raštų teisėtumą ir pagrįstumą, akcentavo, kad pareiškėjai nenurodė jokių teisės normų, kurias atsakovai pažeidė ginčijamais raštais. Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat nepateikė jokių papildomų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti ginčijamų Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus bei Administracijos raštų teisingumu. Pažymėtina, kad apeliantų teiginiai dėl vyriausiojo geodezininko G. K. veikos nesudaro pagrindo naikinti Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. rašto Nr. 10SS-9-(14.10.45.). Šiame atsakovo rašte nebuvo sprendžiami pareiškėjų keliami klausimai dėl vyriausiojo geodezininko veikos, o apeliantų teiginiai dėl vyriausiojo geodezininko G. K. neveikimo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus raštų.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus bei Administracijos raštų panaikinimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, atmetant pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštą Nr. 10SS-9-(14.10.45.), 2015 m. birželio 15 d. raštą Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 10SD-2347-(14.10.104) bei Administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (12.1)-6P-2014/177 ir 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2015/274.

Dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus bei Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjai prašė įpareigoti Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių pakeisti nustatytus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal patikslintą geodezininko J. B. 1997 m. balandžio 18 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Pasisakydamas dėl šio pareiškėjų reikalavimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypas pareiškėjui A. Ž. parduotas laikantis sandorio metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie tai, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka būtų atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastrinių matavimų byla pateikta Tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti tokį pareiškėjų reikalavimą.

Teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apeliantų teiginiai, kad nuo 1997 m. gegužės 29 d. pareiškėjo vardu turėjo būti sudaroma žemės sklypo (11,22 a ploto) kadastrinė byla, tėra pagrįsti pareiškėjų subjektyviu situacijos aiškinimu ir nepagrindžia faktinių aplinkybių, jog buvo atlikti tokio ploto ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai, egzistavimo. Kaip minėta, Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. vasario 23 d. raštu Nr. 10SS-9-(14.10.45.) nebuvo sprendžiami pareiškėjų keliami klausimai dėl vyriausiojo geodezininko veikos. Šiuo atveju apeliantų teiginiai dėl vyriausiojo geodezininko G. K. neveikimo nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus.

Apeliantai taip pat nenurodė jokių kitų teisinių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jų reikalavimų įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktai aktualaus teisinio reglamentavimo analizei ir prieitai išvadai, kad teisės aktais savivaldybėms nėra pavesta atlikti veiksmus, susijusius su privataus žemės sklypo ženklinimu ar jo matavimų atlikimu, savivaldybės taip pat neturi kompetencijos pavesti tokius veiksmus atlikti geodezinius darbus atlikusiam privačiam ar juridiniam asmeniui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundo reikalavimus dėl Administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Pareiškėjai skundu prašė priteisti iš Administracijos pareiškėjui turtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovo neveikimo ir pareigų nevykdymo, atlyginimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Būtent šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) (CK 6.271 str. 1 d.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodę, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

Taigi šioje byloje pareiškėjai turėjo įrodyti, kad neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu) jiems buvo padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjų prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai neteisingai nurodo, jog teismas nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi, kaip minėta, pirmiausia teismas nustatinėjo, ar atsakovo veiksmai buvo teisėti. Tam, kad atsirastų atsakovo atsakomybė, būtina nustatyti trijų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus ar neveikimą, padarytą žalą ir ryšį tarp šių veiksmų ar neveikimo ir patirtos žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų faktą, darytina išvada, kad ir Administracijos civilinė atsakomybė negali kilti. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, nebebuvo tikslinga toliau nustatinėti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą ir spręsti klausimą dėl turtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjų reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį yra šio reikalavimo pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija, o tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su išvada, kad byloje nebuvo nustatyta Administracijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl Administracijos veiksmų, susijusių su UAB „MKB“ užsakymo atlikimu, neteisėtumo yra grindžiamos vien jų subjektyvia nuomone, pareiškėjai nenurodo, kokius teisės aktus Administracija pažeidė, savo reikalavimų nepagrindė teisės aktų nuostatomis, nepateikė pakankamų įrodymų, kad Administracija netinkamai vykdė savo funkcijas, dėl ko pareiškėjui A. Ž. buvo padaryta turtinė žala. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų skundo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo tenkintas.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į visus pareiškėjų reikalavimus ir aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma tenkinti šiuos reikalavimus, t. y. atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Taigi priimtas teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjų apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų, kurios yra pagrįstos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, nenustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjų skunde nurodytus reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria administracinės bylos dalis nutraukta, keistina, šį pareiškėjų reikalavimą atmetant kaip nepagrįstą. Likusi pirmosios instancijos teismo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2014/177, 2015 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. (12.1)-GP-2015/274 bei Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. vasario 23 d. raštą Nr. 10SS-9-(14.10.45.), 2015 m. birželio 15 d. raštą Nr. 10SD-1598-(14.10.104.) ir 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. l0SD-2347-(14.10.104).

Šiuos pareiškėjų skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė