2017-01-11 Nr. AB-1284-3-61-3-04400-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-01-11 Nr. AB-1284-3-61-3-04400-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abastas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nurodymą Nr. SD-1-10642; 2) panaikinti Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SD-25-11945 dėl minėto Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-79-525/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04400-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abastas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2016 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nurodymą Nr. SD-1-10642; 2) panaikinti Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SD-25-11945 dėl minėto Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymo.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SD-25-11945 gavo 2016 m. spalio 3 d., tačiau tuo metu Bendrovės direktorius iki 2016 m. spalio 10 d. atostogavo ir darbuotojai be jo žinios negalėjo imtis jokių veiksmų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog terminas praleistas nežymiai, tik 6 dienas, ir dėl svarbių priežasčių – siekiant atsikirsti į visus Inspekcijos argumentus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti jo skundą.
Teismas nustatė, kad skundžiamas Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. SD-25-11945, kuriuo pripažintas teisėtu ir vykdytinu taip pat skundžiamas Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nurodymas Nr. SD-1-10642, pareiškėjui įteiktas 2016 m. spalio 3 d., todėl paskutine skundo dėl šio rašto pateikimo teismui diena laikytina 2016 m. lapkričio 3 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. lapkričio 9 d., jis praleido įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodė skundo padavimo terminą praleidęs dėl Bendrovės direktoriaus atostogų, teigė, kad Bendrovės direktorius į darbą atėjo tik 2016 m. spalio 10 d., todėl iki to laiko darbuotojai negalėjo savarankiškai imtis jokių veiksmų, o terminas praleistas nežymiai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 30 str.). Iš teismui pateikto Bendrovės direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. A-32 matyti, kad jo atostogos tęsėsi nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. spalio 7 d., sekanti darbo diena buvo 2016 m. spalio 10 d., todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki 2016 m. lapkričio 3 d. parengti skundą teismui. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nebuvo pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas jokių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių skundą pateikti laiku, nenurodė. Tuo tarpu vien, pareiškėjo vertinimu, „nežymus“ termino praleidimo laikotarpis (6 dienos) negalėjo būti laikomas esmine aplinkybe sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Esant minėtoms aplinkybėms, skundo padavimo terminas neatnaujintinas ir skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III. Pareiškėjas UAB „Abastas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jo skundą.
Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės direktorius iš atostogų grįžo tik 2016 m. spalio 10 d., terminas Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštui Nr. SD-25-11945 apskųsti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas nežymiai – tik 6 dienomis. Be to, terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. siekiant atsikirsti į visus Inspekcijos argumentus pareiškėjui reikėjo kvalifikuotos teisininkų ir kitų specialistų pagalbos, o Inspekcija pareiškėjo atžvilgiu yra stipresnioji šalis, turinti didelę patirtį ir darbuotojų skaičių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Abastas“ siekė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti.
Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad jo nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios atnaujinti terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje TA502-69/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl skundžiamo Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. SD-25-11945 (b. l. 6), kurį gavo 2016 m. spalio 3 d. (žyma ant voko, b. l. 11), į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 9 d. (žyma ant skundo, b. l. 1-5). Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo terminą skundui paduoti skaičiuoti ne nuo dienos, kurią jis gavo skundžiamą raštą, o nuo dienos, kai Bendrovės direktorius grįžo iš atostogų ir pareiškėjas galėjo pradėti rengtis šio rašto apskundimui, t. y. nuo 2016 m. spalio 10 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodytas termino skundui paduoti pradžios momentas – akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas nenurodė jokių pakankamai svarbių aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo šios normos galėtų būti pripažintas pagrįstu, todėl šis pareiškėjo prašymas atmetamas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas 6 dienomis praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo operatyviai parengti ir teismui pateikti skundą dėl pageidaujamo panaikinti rašto, kurį, kaip patvirtino ir pats pareiškėjas, jis gavo tinkamai ir laiku. Pareiškėjas nenurodė, kad, gavus ginčijamą raštą Bendrovės direktoriaus atostogų metu ir negalint be jo žinios imtis atitinkamų veiksmų, su Bendrovės direktoriumi buvo susisiekta ar bent bandyta susisiekti. Be to, pabrėžtina, kad jo atostogos baigėsi 2016 m. spalio 7 d., jis į darbą sugrįžo sekančią darbo dieną – 2016 m. spalio 10 d. Taigi, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko parengti tinkamą ir kokybišką skundą – 23 dienas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis su skundžiamu Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nurodymu Nr. SD-1-10642 (b. l. 16) buvo susipažinęs, nes skundžiamu Inspekcijos 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. SD-25-11945 buvo atsakyta į, be kitų skundų, skundą dėl minėto nurodymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šios aplinkybės negali būti pripažintos pakankamai svarbiomis terminui pateikti skundą atnaujinti.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nežymiai praleistas terminas skundui paduoti nėra pakankama priežastis šiam terminui atnaujinti. Akcentuotina, jog maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės tik vertinant, ar yra pakankamai svarbios priežastys atnaujinti terminą, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vieno mėnesio terminą skundui paduoti praleido 6 dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytos jokios kitos priežastys terminui atnaujinti, ši pareiškėjo pabrėžiama aplinkybė nelaikytina pakankamai svarbia terminui atnaujinti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios ir pakankamai svarbios terminui skundui paduoti atnaujinti, nusprendžia netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė