2018-04-05 Nr. AB-6985-3-61-3-01385-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-226-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01385-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. (T. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. (T. B.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. B. (T. B.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas, MD) 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. vasario 17 d. sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. (gauta teisme) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. lapkričio 20 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – nustatyta tvarka sumokėti už apeliacinį skundą 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui duomenis apie tai. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė naują terminą iki 2017 m. gruodžio 22 d. apeliacinio skundo trūkumams, nurodytiems teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje, pašalinti, šią teismo nutartį ir 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį pareiškėjui išsiųsdamas apeliaciniame skunde nurodytu adresu, pareiškėjo deklaruotosios gyvenamosios vietos adresu ir pareiškėjo darbovietės adresu, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui nepavyko įteikti (ji buvo išsiųsta pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu adresu, tačiau pareiškėjas neatsiėmė siunčiamų procesinių dokumentų), t. y. apeliacinio skundo trūkumai dėl objektyvių priežasčių nustatytu terminu nebuvo pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi nei vienu iš minėtų adresų nutarčių dėl trūkumų šalinimo nepavyko įteikti, pareiškėjui neatsiėmus laiškų per siuntų saugojimo terminus, t. y. pareiškėjas nesidomėjo jo inicijuoto teisminio proceso eiga, neatsiėmė teismo siunčiamų dokumentų, o teismas išnaudojo visas galimybes informuoti pareiškėją apie būtinybę ištaisyti teismo nutartyse nustatytus apeliacinio skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 22 d. pakartotinai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo bei prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir priimti pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą netenkino ir pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą atsisakė priimti, taip pat pareiškėjui grąžino 15 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

II. Pareiškėjas T. B. (T. B.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį, atnaujinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytą terminą trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje, pašalinti bei priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo teismui termino atnaujinimo bei pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo priėmimo, pažeidė rungimosi bei teisės į gynybą, nekaltumo prezumpcijos principus. Šiuo atveju pareiškėjas buvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir aktyvus bei nepraleidęs nustatytų procesinių terminų, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau nesumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Apie siunčiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo pareiškėjas nieko nežinojo, kadangi nei teismo laiškų, nei pašto pranešimų dėl laiškų atsiėmimo negavo. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį pareiškėjas gavo (jau po šventinio laikotarpio), laiškų negavimą galima būtų pateisinti prieššventinio laikotarpio (Šv. Kalėdos bei Naujieji metai) buvimu bei ženkliai padidėjusia AB „Lietuvos paštas“ darbo apimtimi, galimų klaidų įsivėlimu, laiškų ir siuntų pristatymo vėlavimu. Nepaisant to, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2018 m. sausio 23 d. nutartį, kuria nutarė pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti bei atsisakė priimti pateiktą apeliacinį skundą. Tokiu būdu teismas pažeidė bei apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, teisę į tinkamą teisinį procesą bei nekaltumo prezumpcijos principą, nukrypo nuo Lietuvos kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė viską, jog pareiškėjui būtų žinoma apie priimtas nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo, nes nutartys (2017 m. lapkričio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d.) buvo išsiųstos tiek pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu adresu, tiek pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek pareiškėjo darbovietės adresu, t. y. teismas išnaudojo visas galimybes informuoti pareiškėją apie būtinybę ištaisyti teismo nutartyse nustatytus apeliacinio skundo trūkumus. Tačiau kadangi pareiškėjas trūkumų nepašalino, todėl teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, nes pareiškėjas jos neapskundė, nors atskirajame skunde nurodė, kad ją gavo 2018 m. sausio 11 d. Taigi pareiškėjas 2018 m. sausio 22 d. pakartotinai paduodamas apeliacinį skundą turėjo nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. MD nuomone, šiuo atveju terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių ir tik nuo jo valios priklausiusių aplinkybių, kurios negali būti pagrindu šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad pareiškėjui pagrindinės procesinės teisės (tarp jų ir teisė apskųsti) ir pareigos buvo nurodytos Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešime dėl teismo posėdžio datos ir laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šiame mokestiniame ginče jau kartą buvo praleidęs terminą apskųsti, kuris buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Taigi teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu: 1) apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas.

Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pradinį apeliacinį skundą (2017 m. spalio 31 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė nepraleidęs minėto ABTĮ nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino, tačiau jo apeliacinis skundas turėjo trūkumų, t. y. pareiškėjas už jį nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio ir / ar nepateikė teismui duomenų apie tai, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokesti (ABTĮ 35 str. 2 d., 134 str. 3 d.). Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai 2017 m. lapkričio 6 d. bei 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Pareiškėjui to nepadarius, t. y. nepavykus net kelis kartus įteikti pareiškėjui minėtų nutarčių (nes pareiškėjas jų neatsiėmė pašte), vadovaudamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi taip pat teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Šios nutarties pareiškėjas apeliacine tvarka neskundė, todėl ji įsiteisėjo. Nepaisydamas to, pareiškėjas 2018 m. sausio 22 d. dar kartą pateikė teismui apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tačiau skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šis pareiškėjo prašymas netenkintas ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Taigi šiuo atveju spęstinas klausimas dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti (su tuo, kaip matyti iš atskirojo skundo, sutinka ir pats pareiškėjas) atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, Nr. AS6-247/2006, Nr. AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino apeliaciniam skundui, kuris buvo paduotas 2018 m. sausio 22 d., atnaujinimo, pagrįstai (nepaisant to, kad pareiškėjas pradinį apeliacinį skundą (2017 m. spalio 31 d.) ir buvo padavęs nepraleidęs nustatyto termino) vertino aplinkybes, susijusias su teismo 2017 m. lapkričio 6 d. bei 2017 m. gruodžio 4 d. nutarčių, kuriomis nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, neįteikimu pareiškėjui ir pažymėjo, kad minėtos teismo nutartys, kuriomis pareiškėjui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, išsiųstos visais žinomais pareiškėjo adresais ir šių teismo procesinių dokumentų pareiškėjui nepavyko įteikti dėl to, kad pareiškėjas jų neatsiėmė per nustatytą siuntų saugojimo laiką, taigi, iš esmės apeliacinio skundo trūkumai nebuvo laiku pašalinti dėl pareiškėjo pasyvaus elgesio.

Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo minėtų faktinių aplinkybių vertinimu ir priduria, jog atskirajame skunde pareiškėjas nurodo iš esmės analogiškas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis kaip ir kartu su apeliaciniu skundu 2018 m. sausio 22 d. teiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie teismo nutartimis nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, kadangi nei teismo laiškų, nei pašto pranešimų dėl laiškų atsiėmimo negavo, o tai aiškintina prieššventinio laikotarpio (Šv.

Kalėdos bei Naujieji metai) buvimu bei ženkliai padidėjusia AB „Lietuvos paštas“ darbo apimtimi, galimų klaidų įsivėlimu, laiškų ir siuntų pristatymo vėlavimu. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, šias pareiškėjo nurodomas priežastis taip pat vertina kaip neobjektyvias ir nuo pareiškėjo valios priklausančias aplinkybes, nesudarančias pagrindo pareiškėjui, nesidomėjusiam jo inicijuoto teisminio proceso eiga ir neatsiėmusiam teismo siunčiamų dokumentų, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

To, kad negavo minėtų teismo laiškų su nutartimis bei pašto pranešimų, AB „Lietuvos paštas“ darbo krūvis prieššventiniu laikotarpiu buvo itin padidėjęs, vėlavo pašto siuntos ir buvo įsivėlusios klaidos, pareiškėjas neįrodo jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais), šias aplinkybes grindžia tik savo subjektyviais (hipotetiniais) teiginiais bei samprotavimais. Byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad pareiškėjas neatsiėmė laiškų per siuntų saugojimo terminus ir todėl nepašalino nutartyse nurodytų trūkumų, t. y. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido išimtinai dėl savo paties neapdairaus ir nerūpestingo elgesio – subjektyvių aplinkybių (priežasčių).

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatęs pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tinkamai rūpinosi pareiškėjo teisės į apeliaciją užtikrinimu ir išnaudojo visas galimybes informuoti pareiškėją apie būtinybę ištaisyti teismo nutartyse nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, nutartis siuntęs ne tik pareiškėjo nurodytu, tačiau ir kitais įmanomais adresais, tačiau pats pareiškėjas nesidomėjo jo inicijuoto teisminio proceso eiga ir neatsiėmė teismo siunčiamų dokumentų, nors teisės aktuose yra numatyta proceso dalyvių pareiga operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo dėstomi argumentai apie rungimosi bei teisės į gynybą, nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimą, nukrypimą nuo Lietuvos kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi, viena vertus, pareiškėjas visiškai nepaaiškina ir nepagrindžia, kuo pasireiškia minėti teismo padaryti pažeidimai, kita vertus, teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), ir vienas iš tokių reikalavimų yra skundo padavimo terminas, kurio taikymas užtikrina atsiradusių teisinių santykių stabilumą, administracinio proceso operatyvumą bei vienodas asmenų galimybes ginčyti administracinius aktus ar veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2011). Be to, įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo T. B. (T. B.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė