2016-01-14 Nr. AB-1099-3-61-3-03842-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-75-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03842-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir B. R. dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. I. K. (toliau – ir pareiškėja) savo skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 20SD-(14.20.53.)-2284; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1819; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių 0,50 ha (tarp jų 0,10 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko Nr. 5, sklypo Nr. 88, kuriuo laikinai leista naudotis pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą Nr. 1:10 000 A. N., suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667, kuriuo patvirtintos Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribos, dalį dėl 0,22 ha žemės sklypo Nr. 594-1 patvirtinimo B. R..

Paaiškino, kad pareiškėjos atstovė 2013 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą atsakovui suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai žemės sklypus, kad galima būtų eksploatuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius statinius, taip pat ir žolės miltų gamybos pastatą bei veršidę. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-843 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ 0,50 ha žemės (iš jų žemės ūkio naudmenų 0,10 ha) sklypu, esančiu po nuosavybės teise A.

I. K. priklausančiais pastatais (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, leista laikinai naudotis A. N. pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą Nr. 1:10 000. 2013 m. liepos 3 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo viešo susirinkimo metu A. N. sužinojo, jog žemės sklypas po A. I. K. priklausančiais minėtais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, projektuojamas ir jį ketinama suteikti B. R..

Atstovaudama pareiškėjos interesus, A. N. pareiškė pretenziją, tačiau NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius ginčijamu 2013 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 20SD-(14.20.53.)-2284 atsisakė nagrinėti pareikštą pretenziją. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė NŽT, prašydama jį panaikinti ir įpareigoti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių 0,50 ha (tame skaičiuje 0,10 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, esantį Marijampolės savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko Nr. 5, sklypo Nr. 88, kuriuo laikinai leista naudotis A.

N. pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą Nr. 1:10 000, suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai A. I. K., nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. NŽT 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1819 pareiškėjos skundo netenkino. Ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini. Pareiškėja pagal 2013 m. gegužės 17 d. prašymą turėjo būti įtraukta į asmenų, pageidaujančių Marijampolės savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje įsigyti žemės, miško ir vandens telkinių sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, sąrašą, patvirtintą NŽT Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-859. Atsakovas nesilaikė Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 punkto reikalavimų, kadangi iš 0,50 ha žemės sklypo tik 0,10 ha yra žemės ūkio naudmenys, o B. R. suformuotas 0,22 ha žemės ūkio naudmenų sklypas. Projektuojant sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui B. R. buvo pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 16 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su skundu nesutiko, kadangi ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pažymėjo, jog šiuose sprendimuose yra nurodyti jų priėmimo motyvai ir teisiniai pagrindai, papildomų argumentų atsakovo atstovė nenurodė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. N. su skundu sutiko, prašė jį tenkinti pareiškėjos atstovo išdėstytais motyvais.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-172 buvo patvirtinta teritorija Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Buvo nustatytas terminas iki 2013 m. vasario 28 d. pateikti prašymus ir siūlymus projektuojamoje teritorijoje suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinę žemę. Pareiškėja, jau pasibaigus šiuo įsakymu nustatytam terminui, tik 2013 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą suformuoti ir išnuomoti statinių, esančių Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtame laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 88, eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas paduotas praėjus nustatytam terminui, pareiškėja pagrįstai nebuvo įtraukta į NŽT vedėjo 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-379 patvirtintą Asmenų, pageidaujančių Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje įsigyti žemės, miško ir vandens telkinių sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, sąrašą, kurių prašymai pateikti iki 2013 m. vasario 28 d.

NŽT vedėjo 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-843 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ 0,50 ha žemės (iš jų žemės ūkio naudmenų 0,10 ha) sklypu, esančiu ir po ginčo pastatais (žolės miltų gamybos pastatu ir veršide) (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės savivaldybėje, leista laikinai naudotis A. N. pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą Nr. 1:10 000.

Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, (toliau – ir Aprašas) 1 punktas numato, kad šis Aprašas reglamentuoja neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis. Aprašo 3 punktas numato, kad žemės plotai suteikiami laikinai naudotis prašymus pateikusiems asmenims. Jeigu keli asmenys pageidauja naudoti tą patį žemės plotą, žemės plotu leidžiama laikinai naudotis asmeniui, kuris pirmiau pateikė prašymą. Atsižvelgiant į šio Aprašo nuostatas, leidimas laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu nesuponuoja išvados, kad visas šis žemės plotas yra reikalingas jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kuri yra kitokia nei žemės ūkio veiklai skirtas sklypas.

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. NŽT specialistai ir VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos skyriaus projekto autorė R. P. nuvyko išsiaiškinti, ar Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotame žemės sklype Nr. 594-1 nėra pastatų ar statinių (žolės miltų gamybos pastato ir prie jo esančios automobilių rampos) ir ar laisvos valstybinės žemės fondo žemės plote Nr. 88 suprojektuotame 0,28 ha žemės sklype esantiems statiniams pakanka ploto jų eksploatacijai.

Apžiūrėjus vietoje suprojektuotą žemės sklypą Nr. 594-1 (0,22 ha) ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypą Nr. 88 (0,28 ha) buvo nustatyta, kad žemės sklype Nr. 594-1 pastatų ir statinių nėra. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklype Nr. 88 yra likę tik pastato pamatų griuvėsių likučiai, o nuo pamato pietinės pusės iki suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 likę 9 m, nuo griuvėsių pamato šiaurinės pusės iki suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 – 7 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo nustatyta, kad eksploatuoti statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį likusios laisvos valstybinės žemės fondo žemės – 0,28 ha pakanka.

Pažymėta, kad faktiškai pastatų griuvėsiai yra neeksploatuojami, nes jų eksploatuoti neįmanoma. Likusiame neprojektuotame sklype (laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklype Nr.

88) esančiai automobilių rampai eksploatuoti žemės ploto taip pat pakanka, kadangi nuo rampos sienos iki suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 ribos yra 3 metrai. Pareiškėjos atstovė A. N. buvo informuota apie atliktą patikrinimą ir nustatytas aplinkybes NŽT 2013 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 20SD-(14.20.104.)-2898 bei 2013 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 20SD-(l4.20.104.)-3144. Atkreiptas dėmesys į tai, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. NŽT vedėjo įsakymas Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 „Dėl Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribų tvirtinimo“ buvo priimtas jau po atlikto vietoje patikrinimo ir nustatytų aplinkybių, įvertinus statinių būklę ir nustačius, kad laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 88 0,28 ha plotas yra pakankamas jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkte nurodoma, kad žemės sklypai parduodami/išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl svarbu ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 72 dalį, statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Aplinkybės, kad statinys (šiuo atveju sunykę ir fiziškai pažeisti pamatai) egzistuoja, savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir jį eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbu ir tai, ar vykdoma veikla yra susijusi su statinio naudojimu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad sunykę pamatų likučiai yra nenaudojami. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taigi Taisyklėse nėra nustatyta konkrečių reikalavimų, kokio ploto žemės sklypo reikia esamiems statiniams eksploatuoti, o įtvirtinti tik bendro pobūdžio kriterijai jo nustatymui, todėl kiekvienu atveju individualiai vertinama, koks žemės sklypo plotas ir ribos turi būti nustatytos esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorė įvertino Taisyklių 3 punkto reikalavimus bei faktinę padėtį ir pagrįstai nustatė, kad esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingas 0,28 ha ploto žemės sklypas, kuris yra laisvos valstybinės žemės fonde Nr.

88. Metodikos 4 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos projektus rengia ir projektui prilyginamame plane žemės sklypus projektuoja Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, sudarę sutartį su NŽT vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje.

Asmens teisė nuomoti ar pirkti naudojamą valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Pabrėžta, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms; nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis patvirtina, jog ginčo statinių (žolės miltų gamybos pastato ir veršidės) kadastro duomenys nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Apie priešgaisrinį vandens telkinį, jo teisinę registraciją pareiškėjos vardu, naudojimą jokių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pareiškėja.

Pažymėta, kad pagal minėtas faktines bylos aplinkybes ir teisinį ginčo situacijos reglamentavimą pagrįstai B. R. suprojektuotas žemės sklypas perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 8 p.), o ne sugrąžinant jį natūra (Žemės reformos įstatymo 1 d. 1 p.).

Nepagrįstas skundo motyvas, jog suformuoto 0,22 ha žemės sklypo Nr. 594-1 naudojimo paskirtis negalėjo būti pripažinta žemės ūkio paskirties žemės sklypu, nes visame 0,50 ha žemės sklype yra tik 0,10 ha žemės ūkio paskirties žemės, todėl šis sklypas suprojektuotas pažeidžiant Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies bei Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 punkto reikalavimus. Pažymėta, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į nurodyto straipsnio nuostatas, formuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šiuose žemės plotuose gali būti įsiterpusios ir ne žemės ūkio naudmenos. Žemės sklypų ribos ir dydžiai taip pat nustatomi atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus (atskirais žemės sklypais gali būti projektuojami žemės plotai su natūraliomis žemės naudmenomis – pelkėmis, krūmais, šaltinynais, akmenynais ir kt.), žemės dirbimo sąlygas (lygumose – tiesiomis linijomis, kalvotose vietovėse – atsižvelgiant į reljefo pobūdį), istorinį paveldą (atsižvelgiant į buvusių dvarų, jų parkų, palivarkų ribas) ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Metodikos 43 p.).

2013 m. liepos 3 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo viešo susirinkimo metu pareiškėjos įgaliota A. N. pareiškė pretenziją dėl projektuojamo 0,22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo B. R.. Atsakovas, tinkamai vadovaudamasis Metodikos 53 punkto nuostatomis, išnagrinėjo pareiškėjos atstovės pretenziją ir 2013 m. liepos 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. priėmė ginčijamus sprendimus, todėl skundo motyvas, kad atsakovas vilkino skundo nagrinėjimą, yra nepagrįstas.

Ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo juos naikinti. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių 0,50 ha (tarp jų 0,10 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko Nr. 5, sklypo Nr. 88, kuriuo laikinai leista naudotis pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą Nr. 1:10 000 A. N., suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, todėl skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja A. I. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Metodikos 28 punktą, kurio antroje pastraipoje nustatoma, kad po Pretendentų sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi prašymus suformuoti žemės sklypą po nuosavybės teise turimais statiniais ar įrenginiais pateikę pretendentai bei pretendentai, kuriems žemės sklypai bus projektuojami valstybės išperkamoje ir neprivatizuojamoje žemėje, išskyrus asmeninio ūkio žemės naudotojus. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso ginčo sklype esantis žolės miltų gamybos pastatas, užstatytas plotas 422 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu fiziškai pažeistas, baigtumas 25 proc., su priestatu, pamatai gelžbetonio, užstatytas plotas 278 kv. m, pažymėti kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prie jų esanti automašinų rampa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta kadastro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinis įrenginys – priešgaisrinis tvenkinys (neregistruotas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. gegužės 17 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama suformuoti ir išnuomoti žemės sklypą nuosavybės teise turimų statinių eksploatacijai. Todėl nepaisant to, kad prašymas suformuoti sklypą pateiktas po skyriaus vedėjos įsakymu nustatytos datos, 2013 m. vasario 28 d., atsakovas privalėjo šį prašymą tenkinti ir įtraukti pareiškėją į pretendentų sąrašą. Ginčo situacija atitinka Metodikos 28 punkte numatytąją, kuomet pretendentų sąrašas jau patvirtintas, tačiau pateikiamas prašymas suformuoti sklypą statiniams eksploatuoti.

Dėl šios priežasties teismo išvada, kad pasibaigus nustatytam terminui, pareiškėja pagrįstai nebuvo įtraukta į NŽT vedėjo 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-379 patvirtintą Asmenų, pageidaujančių Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje įsigyti žemės, miško ir vandens telkinių sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, sąrašą, prieštarauja Metodikos 28 punktui ir yra nepagrįsta. Projektas nebuvo patvirtintas, todėl atsakovui kilo pareiga atsižvelgti į pareiškėjos 2013 m. gegužės 17 d. prašymą ir įtraukti pastarąją į pretendentų sąrašą bei suformuoti sklypą statinių eksploatacijai, juo labiau kad 2013 m. gegužės 31 d.

įsakymu Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-379 patikslinimo buvo papildytas pretendentų sąrašas ir į jį įtrauktas L. M., kuris prašymą yra pateikęs dar vėliau už pareiškėją – 2013 m. gegužės 21 d.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso priešgaisrinis prūdas (tvenkinys), kuris pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 9 dalis priskiriamas prie inžinerinių statinių. Pareiškėjos nuosavybės teisę į šį statinį taip pat patvirtina byloje esantys Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013, 1992 m. liepos 31 d. Žemaitės žemės ūkio įmonės turto priėmimo–perdavimo aktas ir Patvirtinimas prie 1992 m. liepos 31 d. Žemaitės žemės ūkio įmonės turto priėmimo–perdavimo akto, kuriuose nurodoma, kad priešgaisrinis prūdas yra priskirtas žolės miltų gamybos pastatui.

Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, jog pusė šio inžinerinio statinio pateko į 0,22 ha sklypą (projektinis Nr. 594-1), suformuotą B. R.. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos nuosavybės teisė. Šiuo atveju aplinkybė, jog priešgaisrinis prūdas yra neregistruotas, neturi teisinės reikšmės. Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.).

Tačiau teisinė statinio registracija nesukuria ir nepanaikina daikto nuosavybės teisės – nuosavybė įgyjama ir prarandama visiškai kitais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnyje, o teisinė registracija atlieka išviešinimo funkciją. Nuosavybę paimti iš savininko galima tik teisingai atlyginant ir tik visuomenės poreikiams (CK 4.67 str.). Sprendimo visuomenės poreikiams paimti 1/2 dalį inžinerinio statinio – priešgaisrinio prūdo – iš pareiškėjos nėra, tačiau priimant ginčijamą įsakymą – NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 6 d.

įsakymą Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667, kuriuo patvirtintos Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miško sklypų ribos dalyje dėl 0,22 ha žemės sklypo Nr. 594-1 patvirtinimo B. R., faktiškai pareiškėjos nuosavybė buvo nusavinta, nes pateko į B. R. suprojektuotą žemės sklypą. Akivaizdu, kad šia statinio dalimi pareiškėja negalės naudotis. Atsakovui visą laiką buvo žinoma informacija, kad pareiškėja yra priešgaisrinio prūdo savininkė, nes atsakovas dalyvavo Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-97-896/2013, turi šios bylos sprendimą, 1992 m. liepos 31 d.

Žemaitės žemės ūkio įmonės turto priėmimo–perdavimo aktą ir Patvirtinimą prie 1992 m. liepos 31 d. Žemaitės žemės ūkio įmonės turto priėmimo–perdavimo akto.

Teismas nepagrįstai nevertino argumentų, kad atsakovas, turėdamas informaciją apie ginčo sklype esančius pareiškėjos statinius, turėdamas prašymą suprojektuoti sklypą, reikalingą šių statinių eksploatacijai, atskiru sklypu nesuformavo jiems reikalingo žemės sklypo, nenustatė jo ploto, ribų bei nenumatė privažiavimo kelių, nekvietė pareiškėjos į sklypo paženklinimą vietovėje, tokiu būdu pažeisdamas Metodikos 16 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro 11 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatų, o būtent Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, kuriuo buvo nustatyti naikinamieji terminai valiai dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą turtą, pareikšti. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad B. R. suformuotas 0,22 ha sklypas projektinis Nr. 594-1 yra skirtas atlyginti už valstybės išperkamą turtą. Pirminiame prašyme B. R. yra išreiškusi valią nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra, kas prilyginama prašymui atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu būdu – suteikiant naują žemės sklypą. Tačiau toks prašymas neprilyginamas prašymui dėl valios, kuriuo būdu atlyginama už valstybės išperkamą turtą, pareiškimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A16-748/2007; 2006 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1027/2006).

Bylos duomenimis, B. R. prašymą, kuriuo išreiškė valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą, pareiškė tik 2012 metais, t. y. po Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. Šis terminas yra naikinamasis, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į kompensaciją pinigais, bet ne į lygiavertį žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos (žr., pvz., 2013 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1375/2013; 2014 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2501/2014 ir kt.), kad piliečiai, nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo iki 2003 m. balandžio 1 d., turi teisę tik į nuosavybės teisių atkūrimą atlyginant pinigais. Ginčo sklypas B. R. suformuotas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas išdėsto, kad piliečiams pateikus prašymus po administraciniu aktu nustatyto termino išlieka teisė susiprojektuoti žemės sklypą rengiant sekantį kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nurodyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nesant byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjos nurodytas priešgaisrinis vandens telkinys atitinka statinio sąvoką ir jis, kaip nekilnojamasis daiktas, yra suformuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai apie jos tariamai pažeistas teises projektuojant 0,22 ha žemės sklypą Nr. 594-1 yra atmestini.

Nurodo, jog, kaip pažymėjo Kauno apygardos administracinis teismas, B. R. suprojektuotas žemės sklypas perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, o ne sugrąžinant jį natūrą, todėl Metodikos reikalavimai, kurie keliami projektuojant žemės sklypus, kurie numatomi grąžinti natūra, ginčo atveju neturėjo būti taikomi ir tai nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pareiškėja savo pažeistą teisę kildina iš teisės ne aukciono tvarka naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti (Žemės įstatymas), todėl nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, susijusios su ginčo sklype pareiškėjos turimais statiniais ar įrenginiais, jų realiu naudojimu ir eksploatavimu. Teismas šiuo aspektu bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, ištyrė ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir sprendimą pagrindė teisės normomis. B. R. teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą nagrinėjamojoje byloje ginčijama nebuvo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio taikymo skunde teismui nenurodė. Kadangi pareiškėja, skundu reikšdama reikalavimus, pati apibrėžė skundo ribas ir teismas pareiškėjos apibrėžtose skundo ribose nagrinėjo jos iškeltus reikalavimus, apeliacinio skundo argumentai dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio taikymo, atsižvelgiant į tai, kad B. R. teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą nagrinėjamojoje byloje ginčijama nebuvo, žemės reformos projektų rengimo procese nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-07-17 sprendimo Nr. 20SD-(14.20.53.)-2284 ir 2013-09-06 įsakymo Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667 dalies dėl 0,22 ha žemės sklypo Nr. 594-1 patvirtinimo B. R. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-27 sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1819, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, sprendimu A. I. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo juos naikinti, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių 0,50 ha (tarp jų 0,10 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko Nr. 5, sklypo Nr. 88, kuriuo laikinai leista naudotis pagal Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą Nr. 1:10 000 A. N., suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti.

Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-02-12 įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-172 patvirtinta teritorija Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti, taip pat nustatytas terminas iki 2013 m. vasario 28 d. pateikti prašymus ir siūlymus projektuojamoje teritorijoje suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinę žemę. Tuo tarpu pareiškėjos įgaliota atstovė prašymą suformuoti ir išnuomoti statinių, esančių Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane, pažymėtame laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 88, eksploatacijai reikalingą žemės sklypo plotą, pateikė tik 2013 m. gegužės 17 d., t. y. gerokai praleidusi minėtu įsakymu nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad įgaliotos atstovės prašymas paduotas praėjus nustatytam terminui, A. I. K. pagrįstai nebuvo įtraukta į NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-03-06 įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-379 patvirtintą Asmenų, pageidaujančių Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje įsigyti žemės, miško ir vandens telkinių sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, sąrašą, kurių prašymai pateikti iki 2013 m. vasario 28 d.

Neperduoto naudotis ir neišnuomoto valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančio kaimo gyvenamosiose vietovėse ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., kuris yra tinkamas žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis reglamentuoja NŽT direktoriaus 2012-03-16 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad žemės plotai suteikiami laikinai naudotis prašymus pateikusiems asmenims. Jeigu keli asmenys pageidauja naudoti tą patį žemės plotą, žemės plotu leidžiama laikinai naudotis asmeniui, kuris pirmiau pateikė prašymą. Įvertinus tai darytina išvada, kad Aprašo nuostatos nesuteikia pagrindo teigti, kad toks laisvos valstybinės žemės plotas, suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti pirmam atitinkamą prašymą pateikusiam asmeniui, yra suteikiamas šiame žemės plote esančių statinių ir įrenginių eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį. Nors NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-05-30 įsakymu Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-843 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ leista A. N. iki 2013 m. gruodžio 31 d. naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Marijampolės savivaldybėje, kurio ribos nurodytos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsižvelgiant į Aprašo nuostatas, leidimas laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotu nesuponuoja išvados, kad visas šis žemės plotas yra reikalingas jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kuri yra kitokia nei žemės ūkio veiklai skirtas sklypas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo atlikta Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 (ar nėra pastatų ar statinių (žolės miltų gamybos pastato ir prie jo esančios automobilių rampos)) ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės plote Nr. 88 suprojektuoto 0,28 ha žemės sklypo (ar esantiems statiniams pakanka ploto jų eksploatacijai) apžiūra vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, jog rengiamame Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotame žemės sklype Nr. 594-1 nėra pastatų ar statinių (žolės miltų gamybos pastato ir prie jo esančios automašinų rampos). Laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklype Nr. 88 yra likę tik pastato pamatų griuvėsių likučiai, o nuo pamato pietinės pusės iki suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 likę 9 m, nuo griuvėsių pamato šiaurinės pusės iki suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 – 7 m. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuota, kad eksploatuoti statinius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, likusios laisvos valstybinės žemės fondo žemės – 0,28 ha pakanka. Pažymėtina, kad faktiškai pastatų griuvėsiai yra neeksploatuojami, nes jų eksploatuoti neįmanoma. Likusiame neprojektuotame sklype (laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypas Nr. 88) esančiai automobilių rampai eksploatuoti žemės ploto taip pat pakanka, kadangi nuo rampos sienos iki suprojektuoto žemės sklypo Nr. 594-1 ribos yra 3 metrai (visa rampa, taip pat ir jos galai lieka neprojektuotame žemės sklype). Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis padaryta pagrįsta išvada, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklype Nr. 88 nesuprojektuotas 0,28 ha plotas yra pakankamas jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Be to, pastebėtina, jog NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėjo 2013-09-06 įsakymas Nr. 20VĮ-(14.20.2.)-1667, kuriuo patvirtintos Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės, miškų sklypų ribos, buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 6 d., t. y. po atlikto patikrinimo vietoje ir nustatytų aplinkybių įvertinimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) 3 punkte įtvirtinta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovas atsiliepime teisingai pažymėjo, kad Taisyklėse nėra nustatyta konkrečių reikalavimų, kokio ploto žemės sklypo reikia esamiems statiniams eksploatuoti, o įtvirtinti tik bendro pobūdžio kriterijai jo nustatymui, todėl konkrečiu atveju individualiai vertinama, koks žemės sklypo plotas ir ribos turi būti nustatyti esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Nagrinėjamu atveju Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė įvertino Taisyklių 3 punkto prasme ir nustatė, kad esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingas (pakankamas) 0,28 ha ploto žemės sklypas, kuris yra laisvos valstybinės žemės fonde Nr. 88.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsakovo veiksmus projektuojant ir tvirtinant Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (trečiajam suinteresuotam asmeniui suprojektuotą 0,22 ha žemės sklypą Nr. 594-1), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos ginčijami atsakovo aktai ir veiksmai, buvo teisėti, t. y. teisės aktais nustatyti reikalavimai nepažeisti. Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir kai kurių (pvz., dėl suformuoto 0,22 ha žemės sklypo Nr. 594-1 naudojimo paskirties, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1621/2014 nustatytų aplinkybių) papildomai nebeanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Panašiai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, A. I. K. teigia, jog atsakovas pažeidė Metodikos 16 punktą. Pastebėtina, jog taikyti šio punkto nuostatas nebuvo pagrindo, kadangi B. R. suprojektuotas žemės sklypas perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o ne sugrąžinant natūra (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nenustatyta ir Metodikos 28 punkto pažeidimo (nuostata nėra imperatyvi, o suteikianti atsakovui tam tikrą veiksmų laisvę. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes pagrindo taikyti šią nuostatą nebuvo). Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad į trečiajam suinteresuotam asmeniui B. R. suprojektuotą 0,22 ha žemės sklypą Nr. 594-1 patenka dalis priešgaisrinio vandens telkinio (tvenkinio), kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jos nurodytas vandens telkinys atitinka statinio sąvoką ir jis, kaip nekilnojamais daiktas, yra suformuotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui B. R. suformuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, kuriuo buvo nustatyti naikinamieji terminai valiai dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už valstybės išperkamą turtą, pareikšti, nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skunde pirmosios instancijos teismui tokie argumentai nebuvo nurodyti ir dėl jų ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.), todėl šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei konstatuoja, jog tenkinti A. I. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan