2016-08-10 Nr. AB-15715-3-61-3-01983-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-647-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01983-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjų Y. S., Y. B. S., U. Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Y. S., Y. B. S., U. Z. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Y. S., Y. B. S., U. Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. 1V-153 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą tenkinti pareiškėjų prašymus atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškėjai kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame paaiškino, kad pareiškėjai yra Izraelio piliečiai, nemokantys lietuvių kalbos, tad gavus iš Vidaus reikalų ministerijos dokumentus, jų išvertimas į suprantamą kalbą užtruko. Pareiškėjams gavus Vidaus reikalų ministerijos dokumentų vertimą, paaiškėjo, kad atsiųstuose dokumentuose nenurodyta tiksli jų apskundimo tvarka, t. y. nenurodyti terminai. Pareiškėjų teigimu, jie ėmėsi visų jiems žinomų priemonių tam, kad būtų sužinota konkreti sprendimo apskundimo procedūra ir terminai, taip pat, kad būtų rastas advokatas Lietuvoje, galėsiantis jiems atstovauti ir atlikti kitus procesinius veiksmus pareiškėjų vardu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjų Y. S., Y. B. S., U. Z. S. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, taip pat byloje esančią medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad jie kurį laiką dokumentų nesuprato. Teismo vertinimu, pareiškėjai, teikdami prašymus atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo suprasti, kad išnagrinėjusi prašymus Vidaus reikalų ministerija priims dėl šių prašymų atitinkamą sprendimą ir jį atsiųs pareiškėjų nurodytų gyvenamosios vietos adresu. Teismas pažymėjo, kad skundą teismui pareiškėjai pateikė praėjus beveik 2,5 mėn. nuo ginčijamo įsakymo priėmimo. Teismo vertinimu, nedidelės apimties (0,5 psl.) sprendimo vertimas bei advokato paieškos negalėjo trukti tiek laiko, be to, patys pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę tokį ilgą laiko tarpą versti dokumentą bei ieškoti advokato.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, o skundą atsisakė priimti.

II. Pareiškėjai Y. S., Y. B. S., U. Z. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą priimti.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai yra Izraelio valstybės piliečiai, nemokantys lietuvių kalbos, negyvenantys Lietuvoje, neišmanantys Lietuvos Respublikos įstatymų, kas jiems apsunkino galimybę nedelsiant paduoti skundą teismui. Pareiškėjai pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo sprendimo nuorašas lietuvių kalbos nesuprantančiam asmeniui objektyviai gali sukliudyti asmeniui laiku paduoti skundą teismui. Be to, ginčijamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, pateikta tik nuoroda į Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), ši aplinkybė teismų praktikoje taip pat pripažįstama pakankamu pagrindu teigti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-877/2011). Pareiškėjai atstovavimo sutartį su advokate Aiste Žemaitiene sudarė 2016 m. balandžio 28 d., kuri 2016 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl teikimo, kurio pagrindu pareiškėjų prašymas nebuvo tenkintas, išdavimo tam, kad galėtų tinkamai parengti skundą teismui. Dokumentą gavus 2016 m. gegužės 9 d., skundas buvo parengtas skubos tvarka, per kelias dienas. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panašiose bylose, esant identiškoms aplinkybėms, terminą skundui paduoti atnaujino (žr., pvz., 2016 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6063-189/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6023-331/2016). Pareiškėjai pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių ginčijamo įsakymo gavimo datą, neišsaugojo, nes nežinojo, jog tai reikalinga, tačiau įvertinus tai, kad Migracijos departamento pranešimo data yra 2016 m. kovo 2 d., manytina, jog dokumento pareiškėjai negavo bent iki kovo mėnesio vidurio. Jį gavę, pareiškėjai iškart ėmėsi visų būtinų priemonių dokumentui suprasti ir skundui paduoti, todėl terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundą teismui dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 1V-153 pareiškėjai pateikė 2016 m. gegužės 13 d. Duomenų, patvirtinančių, kada pareiškėjams įteiktas ginčijamas aktas, nenustatyta, kita vertus, šiuo atveju nekyla ginčo dėl to, jog skundas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą apskųsti ginčijamą aktą. Ginčas iš esmės kyla dėl to, ar pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti laikomos svarbiomis, pateisinančiomis termino skundui paduoti praleidimą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjai netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, tai reiškia, kad prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiu atveju pareiškėjų galimybę savarankiškai ginti savo teises ir interesus, piktnaudžiavimo turimomis teisėmis galimybes.

Pareiškėjai kaip vieną iš termino praleidimo priežasčių nurodė, kad jie yra Izraelio piliečiai, gyvenantys Izraelyje, lietuvių kalbos nemoka, todėl suprasti gauto dokumento turinį bei susirasti atstovą skundui parengti ir paduoti teismui užtruko laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai atstovavimo sutartis su advokate Aiste Žemaitiene sudarė 2016 m. balandžio 28 d., o skundas teismui paduotas 2016 m. gegužės 13 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai teismo nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde nenurodė ir iš byloje pateiktų duomenų negalima spręsti, kodėl pareiškėjai, gavę ginčijamą aktą, dėl teisinės pagalbos teikimo kreipėsi praėjus daugiau nei vienam mėnesiui laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčijamo akto gavimo datą, tačiau patys nurodė, jog dokumentas galėjo būti gautas maždaug 2016 m. kovo mėnesio viduryje. Kaip minėta, atstovavimo sutartys sudarytos 2016 m. balandžio 28 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovo paieškos priklauso nuo pareiškėjų valios ir veiksmų, tačiau pareiškėjai nedetalizavo su profesionalaus atstovo paieškomis susijusių aplinkybių, t. y. kokiais būdais, kada ir į ką kreipėsi dėl atstovavimo, nenurodė, kad advokatai, į kuriuos kreipėsi pareiškėjai, būtų atsisakę jiems teikti teisinę pagalbą. Pareiškėjai šiuo atveju objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad jie, ieškodami jiems galinčio atstovauti advokato, susidūrė su tokiais sunkumais, dėl kurių pareiškėjai neturėjo galimybės per nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Pareiškėjai tokį delsimą grindžia skundžiamame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad apskundimo tvarkos administraciniame akte nenurodymas ar neišsamus nurodymas kiekvienu atveju turi būti įvertintas konkrečių aplinkybių visumos kontekste ir sprendžiama dėl šios aplinkybės galimos įtakos termino praleidimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-148-146/2015). Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013). Asmens, praleidusio skundo padavimo terminą, elgesys savo teisių įgyvendinimo prasme vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė, kodėl, gavę ginčijamą aktą, iškart nesiėmė aktyvių veiksmų šiam dokumentui išversti ir kas turėjo įtakos ilgą laiką užtrukusiai atstovo paieškai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai, teikdami prašymus atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, turėjo suprasti ir pagrįstai tikėtis atitinkamo sprendimo jų atžvilgiu priėmimo bei, jį gavus, nedelsiant imtis būtinų priemonių tokio sprendimo turiniui išsiaiškinti bei rūpintis savo galbūt pažeistų teisių gynimu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai, siekdami apginti savo teises, veikė nepakankamai atidžiai ir operatyviai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Y. S., Y. B. S., U. Z. S. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius