e4a4e888-6817-40bb-b3ad-c335cc22a27f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-651-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16305-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.7.1.; 1.3.7.5.6.; 1.3.7.5.8.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,dalyvaujant ieškovės atstovei A.

N., atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. Ž. ir ko UAB apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3408-894/2017 pagal ieÅ¡kovės A. Ž. ir ko UAB ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys P. G., Ž. K., T. U.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir jų vertinimo taisykles, taikymo bei aiÅ¡kinimo.IeÅ¡kovė A.

Ž. ir ko UAB prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. 21 163,46 Eur nuostolių (žalos) atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2013 m. kovo 1 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti į energetikos darbų vadovo pareigas. Energetikos departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. dviem įsakymais (Nr. 066/124 ir Nr. 067/125) atsakovas paskirtas atsakingu asmeniu už statybos objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – „Šventininkų“ objektas), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – „(duomenys neskelbtini)“ objektas), vykdomus darbus.

Bendrovėje nuo 2013 m. balandžio 1 d. galiojo jos direktoriaus patvirtinta elektros montavimo bei statybos pobÅ«džio darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarka, kurios 6 punktu nustatyta, kad darbų vadovas yra atsakingas už kasmėnesinį brigados atliktų darbų akto suraÅ¡ymÄ ir matematinį apskaičiavimÄ pagal pateiktÄ formulę, taip pat už dokumentų pateikimÄ apskaitos ir finansų departamentui. Siekdama nustatyti, ar darbininkams iÅ¡mokėtas darbo užmokestis atitinka faktiÅ¡kai atliktus darbus, ieÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 19 d. ir 2016 m. vasario 26 d. atliko „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ objektų patikrinimÄ ir nustatė, kad atsakovo deklaruotos ir vėliau darbuotojams iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos neatitinka realiai atliktų darbų kiekio.

IeÅ¡kovės skaičiavimais, dėl atsakovo kaltės bendrovė patyrė 21 163,46 Eur nuostolių, iÅ¡ kurių 16 396,16 Eur „(duomenys neskelbtini)“ objekte ir 4 794,30 Eur „(duomenys neskelbtini)“ objekte. 2013 m. kovo 1 d. atsakovas pasirašė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo saugoti, tausoti ir tvarkyti jam patikėtÄ turtÄ ir materialinių vertybių apskaitÄ . Anot ieÅ¡kovės, atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos visos materialinės atsakomybės sÄ lygos, atsakovas neteisėtus veiksmus atliko tyčia, bÅ«damas atsakingas už visus bendrovei padarytus nuostolius, todėl prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž. ir ko UAB atsakovui A. S. 2520,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 12,04 Eur dydžio teismo iÅ¡laidas valstybei.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė visų bÅ«tinų darbuotojo (atsakovo) materialinės atsakomybės sÄ lygų.Pasisakydamas dėl atsakovo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad pagal DK 256 straipsnio 1 dalį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, – darbo tvarkos taisyklėse. Å i sutartis įforminama raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų (nuo 2011 m. sausio 1 dienos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija). IÅ¡ pateiktos į bylÄ 2013 m. kovo 1 d. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties teismas nustatė, kad atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumÄ ir įsipareigojo:

a) tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai;

b) laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui;

c) tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ ir ryÅ¡ium su tuo nustatyta tvarka ruoÅ¡ti ir tiekti prekines-pinigines ir kitas ataskaitas;

d) dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes (sutarties 1 punktas) (1 t., b. l. 150-151). IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto a, c, d papunkčius. Ä®vertinęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties turinį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teisinei iÅ¡vadai, jog atsakovas buvo prisiėmęs visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už ieÅ¡kovės darbuotojų darbo užmokesčiui skirtas pinigines lėšas.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017, teismas nurodė, jog tam, kad darbuotojas atsakytų materialiai, sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už kÄ jis yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui atsiradusiÄ Å¾alÄ . 2017 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė patvirtino, kad atsakovas nei įmonės grynųjų pinigų, nei prisijungimų prie ieÅ¡kovės elektroninės bankininkystės sistemų neturėjo.

Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovui naudotis darbe buvo perdavusi ieÅ¡kovės darbuotojų darbo užmokesčiui skirtas pinigines lėšas. 2017 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad suprato, jog jam priskirta visiÅ¡ka materialinė atsakomybė už medžiagas ir už mechanizmus, kuriuos naudojo savo darbe, tačiau, anot teismo, atsakovas, bÅ«damas protingas ir apdairus darbuotojas, susipažinęs su pareigine instrukcija ir pasiraÅ¡ydamas visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį negalėjo suprasti, kad jam tenka atsakomybė už pinigines lėšas, iÅ¡mokamas ieÅ¡kovės darbuotojams pagal darbo sutartis.Pasisakydamas dėl žalos, kaip vienos iÅ¡ darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygų, teismas nurodė, kad padarytos žalos dydį privalo įrodyti darbdavys (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).

Pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 257 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio. Teismas pažymėjo, kad faktiÅ¡kai patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės įrodinėjo 2015 m. lapkričio 19 d. Audito ataskaita (3 t., b. l. 50-56). Minėtos ataskaitos iÅ¡vadose nurodyta: „1) objekte nesilaikyta Elektros montavimo bei statybos pobÅ«džio darbus dirbančių darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkos: darbininkų mėnesinis darbo užmokestis (DU) apskaičiuotas ne pagal realiai atliktÄ darbų apimtį.

DU išmokėtas kituose DV objektuose vykdomiems darbams atlikti, t. y. 13 363 Eur.

2) Energetikos darbų vadovas A. S. bendrovėje nustatyta tvarka nesusitvarkė objektų sÄ naudų limitų“.Remdamasis bylos raÅ¡ytiniais įrodymais (Patirtų nuostolių apskaičiavimo suvestine (4 t., b. l. 190-191; 5 t., b. l. 116); 2015 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovės ir AB „Lesto“ rangos darbų sutartimi, 2015 m. gruodžio 28 d. praneÅ¡imu, 2015 m. spalio 26 d. praÅ¡ymu, 2015 m. rugpjūčio 15 d. raÅ¡tu Nr. 05-013/0360 Dėl papildomų lėšų skyrimo, 2015 m. rugsėjo 24 d.

Techninio įvertinimo aktu) (5 t., b. l. 63; 65-66; 75-76; 79-97; 98), trečiųjų asmenų Ž. K. ir T. U. paaiškinimais, teismas nustatė, kad be paminėtų „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ objektų darbai aptariamu žalos padarymo laikotarpiu buvo vykdomi dar dvejuose darbų objektuose – (duomenys neskelbtini) (05-R0380) ir Kino studijos objekte (05-R0360). Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas sprendė, jog ginčo laikotarpiu atsakovo darbininkams apskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis buvo panaudotas už kituose tuo pačiu metu vykdytuose objektuose atliktus darbus.

Konstatavus minėtÄ aplinkybę, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo darbo užmokestis darbininkams buvo iÅ¡mokėtas nesilaikant su jais sudarytų darbo sutarčių sÄ lygų. Atitinkamai, kaip nepagrįstus, teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog Å¡i darbo užmokesčio suma laikytina ieÅ¡kovės nuostoliais.Pasisakydamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad vadovaujantis ieÅ¡kovės direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu (įsakymo 5 punktas) Nr. 015 Dėl A. Ž. ir Ko UAB darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (1 t., b. l. 17-21), Darbo apmokėjimo nuostatais (priedas prie įmonės 2007 m. balandžio 23 d. kolektyvinės sutarties) ( Nuostatų 2 punktas) (2 t., b. l. 21, 52), įmonės darbininko mėnesinis darbo atlygis susideda iÅ¡ darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio dydžio fiksuotos darbo atlygio dalies (kuris visose darbininkų darbo sutartyse yra lygus Vyriausybės nustatytam minimaliam mėnesiniam darbo užmokesčiui) ir kintamosios darbo atlygio dalies – asmeninių priedų, kurie paskaičiuojami nustatyta tvarka, priklausomai nuo darbininko atliktų darbų kiekių ir kitų kriterijų.

IeÅ¡kovė į žalÄ , patirtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ objekte, įskaičiavo 5 086,64 Eur minimalų (privalomai iÅ¡mokėtinÄ darbininkams, nepaisant darbo rezultatų) darbo užmokestį, o „(duomenys neskelbtini)“ objekte – 2 555,22 Eur minimalų darbo užmokestį (4 t., b. l. 45-49). Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktas darbininkų darbo sutartis, konstatavo, kad minėtais lokaliniais teisės aktais ieÅ¡kovė darbuotojams buvo įsipareigojusi mokėti Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo į praÅ¡omos priteisti žalos dydį įtraukti ginčo laikotarpiu darbininkams iÅ¡mokėtÄ darbo sutartyje numatytÄ fiksuotÄ darbo užmokesčio dalį, sudarančiÄ 7 641,86 Eur (5 086,64 Eur + 2 555,22 Eur ).

Be to, į žalÄ , patirtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ objekte, ieÅ¡kovė įskaičiavo 2 304,79 Eur privalomų mokesčių, o į žalÄ , patirtÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ objekte, – 341,08 Eur mokesčių (0,2 proc. įmokÄ Ä¯ garantinį fondÄ , 31,17 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ ) (4 t., b. l. 45-49). Konstatavus, kad ieÅ¡kovės darbuotojams ginčo darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas pagrįstai (vadovaujantis darbo sutarčių nuostatomis) už ginčo laikotarpiu tiek ginčo objektuose, tiek ir kituose ieÅ¡kovės objektuose vykdytus darbus, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė taip pat privalėjo sumokėti visus teisės aktais nustatytus su priskaičiuojamu darbo užmokesčiu susijusius kitus mokesčius.

Todėl nėra pagrindo Å¡ių mokesčių 2645, 87 Eur (2 304,79 Eur+341,08 Eur) sumÄ pripažinti ieÅ¡kovės nuostoliais. Be to, ieÅ¡kovė į nuostolius įtraukė nekokybiÅ¡kai atliktus darbus – „(duomenys neskelbtini)“ objekte už 123,60 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ objekte už 2 367,94 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neteikė į bylÄ objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nekokybiÅ¡kų darbų atlikimo.

IÅ¡ pateiktų į bylÄ darbų vykdytojo pareiginių nuostatų 3.2, 3.7 punktų teismas sprendė, kad užtikrinti sutarties su užsakovu sÄ lygų, užsakovo taisyklių, tvarkų ir kitų reikalavimų, kuriais Kompanija (ieÅ¡kovė) privalo vadovautis pagal su užsakovu sudarytÄ sutartį, vykdymÄ ir laikymÄ si vadovaujamame padalinyje (brigadoje (-ose)) bei statybvietėje, vadovauti ir nuolat kontroliuoti priskirtam padaliniui (brigadai (-oms)) nustatytų bei deleguotų užduočių vykdymÄ , užtikrinti našų ir kokybiÅ¡kÄ darbÄ vadovaujamame padalinyje (brigadoje) bei statybvietėje yra atsakingas darbų vykdytojas (3 t., b. l. 76-83).

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas nurodė, kad užtikrinti ginčo darbų kokybę buvo ne atsakovo, o darbų vykdytojo tiesioginė pareiga. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dalyje dėl 2491,54 Eur (123,60 Eur + 2 367,94 Eur) žalos atlyginimo.Aptardamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės darbininkams kintama darbo užmokesčio dalis už ginčo laikotarpiu visuose ieškovės objektuose vykdytus darbus išmokėta pagrįstai, todėl nelaikytina ieškovės nuostoliais.Pasisakydamas dėl atsakovo kaltės, teismas nurodė, kad pagal aptartas ieškovės vidaus tvarkas bei teismo posėdyje duotus atsakovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, yra pagrindas išvadai, kad faktiškai atliktų darbų kiekius bei darbininkams mokėtinų priemokų dydžius atsakovui teikdavo darbų vykdytojas.

Tuo tarpu atsakovas Å¡iuos pateiktus dydžius naudojo atlikdamas matematinius skaičiavimus. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovas galimai buvo susitaręs su brigados nariais dėl didesnio, nei faktiÅ¡kai uždirbto, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo.Teismas nurodė, kad 2013 m. spalio 17 d. A. Ž. ir Ko UAB direktoriaus įsakymu Nr. 090 patvirtintos SÄ naudų limitų objektams nustatymo ir kontrolės tvarkos 1.8 punkte (3 t., b. l. 108-112) nustatyta, kad objekte atsiradus poreikiui keisti arba atlikti papildomus darbus, Å¡iuos darbus įteisinantį, su užsakovu suderintÄ dokumentÄ nedelsiant privaloma perduoti Rinkodaros departamento direktoriui dėl bendro sÄ naudų limito perskaičiavimo ir patvirtinimo.

Atsakingas darbus objekte vykdantis statybos/darbų vadovas. Ä®vertinęs atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. paaiÅ¡kinimÄ (1 t., b. l. 32-33) teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad atsakovas pažeidė SÄ naudų limitų nustatymo tvarkos 1.8 punktÄ , tačiau Å¡is pažeidimas, ieÅ¡kovei neįrodžius bÅ«tinosios atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos – žalos fakto, pats savaime nesudaro pagrindo atsakovo materialinei atsakomybei kilti. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A.

Ž. ir ko UAB praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas. Pasisakydamas dėl visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties teismas nurodo, kad sutartyje turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai įvardintos visos atsakovui perduodamos materialinės vertybės, nors toliau teismas nurodo, kad „konkrečių materialinių vertybių iÅ¡vardyti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia“.

Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika. Å ioje byloje atsakovo kaltė buvo įrodinėjama ne tik faktinėmis aplinkybėmis bet ir paties atsakovo - A. S. prisipažinimu, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ objektų oficialiuose finansinės atskaitomybės dokumentuose, skirtuose darbo užmokesčiui pagrįsti, atsakovas ieÅ¡kovės nenaudai didino darbų apimtis, kas realiai neatitiko atliktų darbų kiekio <...iÅ¡mokėjau DU sumÄ , kuri neatitinka realių atliktų darbų kiekio...>.

Todėl toks akivaizdus ir nenuginčijamas faktas yra ne kas kita, kaip darbuotojo neteisėta veika, padariusi ieÅ¡kovui turtinę žalÄ .Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti, o bÅ«tent: 21 163,46 Eur žalos darbdaviui buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtos veikos t. y. privalomų atlikti veiksmų neatlikimo, kas lėmė priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp atsakovo padarytos žalos ir ieÅ¡kovo veiksmų. Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė aplaidžiu ir nerÅ«pestingu pareigų vykdymu.

Žalos padarymo metu atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ saistė darbo teisiniai santykiai, o žalos padarymas susijęs su atsakovo darbo veikla. Taigi, visos bÅ«tinosios atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos yra nustatytos.Teismas neanalizavo visų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų faktų, argumentų, nors privalėjo tirti visus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo faktinius bei teisinius argumentus, į juos motyvuotai atsakyti. Tačiau teismas Å¡iÄ taisyklę pažeidė. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės vienodai teisėti raÅ¡ytiniai, žodiniai darbdavio reikalavimai darbuotojui buvo visiÅ¡kai neįvertinti, taip pažeidžiant ne tik CPK nuostatas, reglamentuojančias tinkamÄ Ä¯rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ (CPK 176-185 str.), tačiau ir civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , bei nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.

Ä®rodymus tyręs teismas nurodo: „ieÅ¡kovas pripažino aplinkybę, kad 2015 m. antrÄ jį pusmetį atsakovas vykdė tiek du ginčo objektus, tiek ir „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ <...> įvertinus aptartų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu atsakovo darbininkams apskaičiuotas iÅ¡mokėti darbo užmokestis buvo panaudotas apmokant darbininkams už kituose tuo pačiu metu vykdytuose atliktus darbus“. IÅ¡ to teismas daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės vykdomi darbai keliuose objektuose turėjo tiesioginės įtakos „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ objektų faktinėms darbų sÄ naudoms padidėti.

Toks teismo neteisingas interpretavimas iÅ¡kreipia ieÅ¡kovo reikalavimo atlyginti žalÄ faktinį pagrindÄ , o byloje pateikti įrodymai įrodo, kad darbo užmokesčio sÄ naudos yra priskirtos prie kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomų objektų atskirai, todėl teismo argumentas yra paneigtinas byloje esančiais objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovės 2013 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 015 5 punktas aiÅ¡kiai nurodo, kad darbininko mėnesinis darbo atlygis susideda iÅ¡ darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio dydžio fiksuotos darbo atlygio dalies ir kintamosios darbo atlygio dalies – asmeninių priedų. Minėto įsakymo 6 p. nustatyta, kad apskaičiuota pagal aukščiau patvirtintÄ â€žElektros montavimo bei statybos pobÅ«džio darbus dirbančių darbininkų mėnesio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkÄ â€œ ir „Techninio bei aptarnaujamo pobÅ«džio darbus dirbančių darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkÄ â€œ darbininkų mėnesinio darbo atlygio dalis, lygi darbo sutartyje nustatytam darbo užmokesčio dydžiui, yra laikoma fiksuota darbo atlygio dalimi, o bet kokios sumos, virÅ¡ijančios fiksuotÄ dalį, laikomos asmeniniu priedu.

Taigi, Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kokiu konkrečiai bÅ«du skaičiuojami atlyginimai darbuotojams, jei jie fiksuoti (Å¡ios aplinkybės nėra aiÅ¡kios nežinant darbuotojų darbo sutarčių turinio), o asmeniniai priedai gali bÅ«ti skiriami tik pagal atskirus vadovybės įsakymus.IeÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta bÅ«tent atsakovo praÅ¡ymu, o ne pagal kitus LR DK straipsnius, t. y. ne dėl atsakovo kaltės ar kitais pagrindais. Prie ieÅ¡kinio nėra pateikta jokių įrodymų, ar ieÅ¡kovė, nustačiusi iÅ¡mokėto darbo užmokesčio neatitikimus, jeigu iÅ¡ tiesų tokie buvo nustatyti, ėmėsi atitinkamų priemonių, kad permokos darbuotojams bÅ«tų grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei arba perkeltos į kito mėnesio darbo užmokesčio nepriemokÄ .

Eidamas energetikos darbų vadovo pareigas atsakovas negalėjo bÅ«ti paskirtas atsakingu asmeniu paskaičiuoti darbo užmokestį darbuotojams, kadangi jis neturėjo tam nei atitinkamo iÅ¡silavinimo, nei patirties tokio pobÅ«džio klausimų sprendimui, nebuvo supažindintas/susipažinęs su buhalterinės apskaitos vedimo teisės aktais.Tam, kad galima bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kinį dėl materialinės žalos atlyginimo DK 255 straipsnio 3 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatytos visos materialinės atsakomybės sÄ lygos.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas tuo pagrindu, kadangi bendrovė nepatyrė realios materialinės žalos. Kadangi nėra žalos, tai negali bÅ«ti ir neteisėtų atsakovo veiksmų ir jo kaltės. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Vienintelis dalykas, kuris siejo ieÅ¡kovę ir atsakovÄ â€“ tai darbo teisiniai santykiai, kurie Å¡iuo metu taip pat nutraukti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2013 m. kovo 1 d. sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas dirbti į energetikos darbų vadovo pareigas. TÄ pačiÄ dienÄ Å¡alys sudarė visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kurios 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas (atsakovas) prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už įmonės jam patikėtų materialinių vertybių saugumÄ ir įsipareigoja:

a) tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai;

b) laiku pranešti įmonės administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui;

c) tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitÄ ir ryÅ¡ium su tuo nustatyta tvarka ruoÅ¡ti ir tiekti prekines-pinigines ir kitas ataskaitas;

d) dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes (1 t., b. l. 9-12, 150-151). IeÅ¡kovės Energetikos departamento direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymais Nr. 066/124 ir Nr. 067/125 atsakovas buvo paskirtas atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus darbus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ objektuose (1 t., b. l. 15-16). Pagal įmonėje patvirtintas Energetikos darbų vadovo darbo funkcijas (11 punktas) ir Elektros montavimo bei statybos pobÅ«džio darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkÄ (6 punktas) atsakovas, be kita ko, buvo atsakingas už objekte pavaldžių darbuotojų darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio apskaičiavimÄ bei paskirstymÄ , kasmėnesinį brigados atliktų darbų akto suraÅ¡ymÄ ir matematinį apskaičiavimÄ pagal pateiktÄ formulę, dokumentų pateikimÄ apskaitos ir finansų departamentui (1 t., b. l. 13, 19-21).

Ieškovė teigė, kad minėtuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ darbų objektuose atsakovo deklaruotos ir tuo pagrindu vėliau darbuotojams išmokėtos darbo užmokesčio sumos neatitiko realiai atliktų darbų kiekio, dėl ko bendrovė patyrė 21 163,46 Eur nuostolius, iš kurių 16 396,16 Eur „Padekaniškių“ objekte ir 4 794,30 Eur „Šventininkų“ objekte. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis.

DK 245 straipsnyje (nurodomos DK normos, galiojusios ginčo teisnių santykių metu) nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012; kt.).VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje.

Visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejais, be kita ko, nustatyti ir šie atvejai: kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.); kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.).Visiškos materialinės atsakomybės sutartis reglamentuoja DK 256 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe;

Å¡i sutartis įforminama raÅ¡tu; joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. AiÅ¡kinant DK 256 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tam, jog darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už kÄ darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Kita vertus, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai iÅ¡vardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, sutartyje praktiÅ¡kai užfiksuoti to gali bÅ«ti net neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015; kt.). Materialinės atsakomybės sÄ lyga – žala - yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi Å¡alis bÅ«tų gavusi, jei pažeidėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas.

Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Dar viena iÅ¡ bÅ«tinų materialinių atsakomybės sÄ lygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali bÅ«ti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sÄ lyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.).

Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.).Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jei ji padaryta tyčia.

Asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad, teisme darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 straipsniai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos įrodymų, nepilnai motyvavo savo sprendimÄ , pažeidė ieÅ¡kovės teisę į tinkamÄ procesÄ , neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė klaidingas ir neteisingas, viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, minėti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir neparemti tai patvirtinančiais įrodymais bei teisiniais argumentais, nes ieÅ¡kovė nenurodo, kokių įrodymų teismas netyrė, kuriuos įrodymus vertino klaidingai, į kurių liudytojų ir kokius argumentus neatsižvelgė, kurios teismo iÅ¡vados yra neteisingos (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Antra, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl žalos (žalos dydžio), kaip vienos iÅ¡ darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygų, analizavo ir nustatė, kam ir kokio dydžio lėšos, skirtos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ objektams, buvo panaudotos.

Minėtas iÅ¡vadas teismas grindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: bylos raÅ¡ytinais įrodymais, skaičiavimais ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Trečia, ieÅ¡kovė neteikė į bylÄ duomenų ir neįrodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo apskaitytos lėšos, kurios turėjo bÅ«ti skirtos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ objektų darbams apmokėti, nebuvo panaudotos pagal paskirtį, iÅ¡eikvotos, pasisavintos ar kitaip iÅ¡vaistytos.

IeÅ¡kovė taip pat neteikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad darbuotojai už darbÄ minėtuose ir kituose objektuose ((duomenys neskelbtini) (05-R0380) ir Kino studijos (05-R0360) gavo nepagrįstai didesnį atlyginimÄ nei nustatytas lokaliniais teisės aktais. Vertindamas aptartas aplinkybes ir kitus teismo sprendime nurodytus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė neįrodė tikrosios tiesioginės žalos padarymo fakto, o paskaičiuotas žalos dydis neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka ieÅ¡kovės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti teiginiai, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra ir kitos materialinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Å i iÅ¡vada grindžiama tuo, kad byloje nebuvo nustatytas realus lėšų dingimo (iÅ¡vaistymas, praradimas, pasisavinimas) ir/ar panaudojimo ne pagal paskirtį faktas. Atsakovas nebuvo ta paskutinė darbuotojų grandis, kuri buvo atsakinga už darbo užmokesčio apskaičiavimÄ . Pagal minėto ieÅ¡kovės 2013 m. vasario 27 d. įsakymo Dėl darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkos 2 ir 5 punktus, konkretų priemokos dydį darbininkams, suderinęs su statybos/darbų vadovu, nustato darbų vykdytojas (meistras), kuris taip pat siÅ«lomus priemokų dydžius ir kitus darbininkų mėnesinio darbo atlygio nustatymui bÅ«tinus duomenis ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio antros darbo dienos pateikia statybos/darbų vadovui.

Be to, už finansų vadybÄ energetikos srityje ir pavaldžių darbuotojų darbo organizavimÄ bei kontrolę buvo atsakingas ir Energetikos departamento direktorius (T. U.), kuris kaip ir atsakovas pasiraÅ¡ydavo mėnesinius darbų vadovo, darbų vykdytojo ir meistro, darbininkų darbo laiko apskaičiavimus (1 t., b. l. 67-148). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir Å¡ios materialinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovo kaltę, be kita ko, patvirtina paties A.

S. 2015 m. lapkričio 16 d. paaiÅ¡kinimas, kuriuo jis patvirtino, kad iÅ¡mokėjo darbo užmokestį, kuris neatitinka realių atliktų darbų kiekio (1 t., b. l. 32-34). Paminėtam kontekste pastebėtina, kad ieÅ¡kovė nurodo tik tÄ atsakovo paaiÅ¡kinimo dalį, kuri naudinga ieÅ¡kovei, tačiau nutyli kitas paaiÅ¡kinime nurodomas ir ne mažiau svarbias aplinkybes, t. y. kur, kaip ir kodėl buvo naudojamas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ objektams skirtas darbo užmokesčio fondas (pvz., atsakovas nurodo, kad dėl akmenuoto grunto pailgėjo darbų atlikimo terminas, tuo pačiu padidėjo DU jiems atlikti“;

„(duomenys neskelbtini). buvo vykdomi trÅ«kumų Å¡alinimo darbai pagal techninio įvertinimo aktÄ , kuriems nebuvo numatytas DU“; „elektros tiekimo inžinierinių tinklų nuo Kinostudijos TP iki sklypo (duomenys neskelbtini) statybos darbai“). Paminėtoms problemoms spręsti atsakovas teikė darbdaviui savo pasiÅ«lymus (pvz., „nustatyti darbų vykdytojo ir brigados narių atlyginimo žemiausiÄ ir aukščiausiÄ ribÄ ir peržiÅ«rėti darbų vykdytojų KKK ...“ „peržiÅ«rėti limitų paskirstymo tvarkÄ , nes Å¡iuo metu laimimų objektų darbų įkainiai neatitinka darbuotojų atliekamam darbui, todėl ateityje teks mažinti DU...“).

Kaip teisingai pažymėjo teismas, iki atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė atsakovui turtinių reikalavimų, ieÅ¡kovės audito ataskaitoje atsakovui buvo suformuluota rekomendacija: „Energetikos darbų vadovui A. S. bendrovėje nustatyta tvarka atsikoreguoti vykdomų objektų (05-R0382, 05-R0383) sÄ naudų limitus“. Ä®vertinusi aukščiau aptartas 2013 m. vasario 27 d. įsakymo Dėl darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkos 5 ir 6 punktų nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kovės deleguotÄ kompetencijÄ darbų vadovui (atsakovui) ir darbų vykdytojui (tretiesiems asmenis P. G. ir Ž.

K.) darbo atlygio nustatymo srityje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad 2013 m. kovo 1 d. visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto a, b, c papunkčių nuostatos tampa neaiÅ¡kios, nes nėra suprantama, už kÄ darbuotojas (atsakovas) yra konkrečiai atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas suponuoja darbuotojo pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui atsiradusiÄ Å¾alÄ . Todėl nurodytu atveju visiÅ¡ka materialinė atsakomybė pagal minėtÄ sutartį, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti taikoma.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas netinkamai įgyvendino 2013 m. vasario 27 d. įsakymo Dėl darbininkų mėnesinio darbo atlygio apskaičiavimo tvarkos atitinkamas nuostatas, tačiau minėtas pažeidimas gali bÅ«ti pagrindas darbuotojo drausminei, bet ne materialinei atsakomybei taikyti. Minėta, kad darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Å ios nutarties 29–31 pastraipose konstatuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagrįstai atmetė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi jų išsprendimas galutinio teisinio rezultato byloje nepakeis. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo atstovė pateikė teismui įrodymus, jog atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 969,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus 8.11 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto maksimalaus atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, todėl jos priteistinos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnis).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 16,86 Eur (6 t., b. l. 3, 39), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 158102142) 969,50 Eur (devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 50 ct) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės A.

A. Ž. ir ko uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 158102142) 16,86 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į vienÄ iÅ¡ pasirenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų interneto svetainėje https://kat.teismas.lt/teismo-lankytojams/mokesciai-ir-baudos/78.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                 Žibutė Budžienė                 Gintautas Koriaginas                 Diana Labokaitė