Legislator Case Law & Legislation
e4a4dff1-d269-4610-85db-bc6908d8610d AI generated

e4a4dff1-d269-4610-85db-bc6908d8610d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number e4a4dff1-d269-4610-85db-bc6908d8610d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-144-158/2014Proceso Nr.1-30-1-00331-2013-6                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 2.3.6.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Jolantai Sarpalienei, gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, nukentėjusiajam E. P., jo atstovui advokatui Remigijui JakÅ¡tui, vertėjaujant Vidai Rimkienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje                           A.T. (A.T), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turtintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis A.

Legislator headnote

AI generated

e4a4dff1-d269-4610-85db-bc6908d8610d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: po rungtynių stovėjo ties įėjimu ant ledo, nuo ledo einantiems vaikams tapÅ¡nojo per galvas, matyt, todėl treneris užstojo vaikus nugarÄ atsukdamas į kaltinamÄ jį, o gal dėl to, kad iÅ¡vengti kamščio ties išėjimu. A. T. nustÅ«mė trenerį nuo savęs ir trenkė jam su galva, po ko E. P. nugriuvo. Parodė, kad įvykį matė gerai, stiklas nebuvo apÅ¡erkÅ¡nijęs ir buvo tik vienas, atstumas buvo gal 15-20 metrų. TÄ dienÄ su treneriu nebendravo, o kitÄ dienÄ po įvykio matė, kad E. P. veidas ties smakru nubrozdintas.

Keywords

AI generated
offences against public health whiplash injury causality medical malpractice tort liability destruction of crops cruel and degrading treatment
AI generated
571f0b95-c6d6-4369-966e-792cc5eb4cd3
Baudžiamoji byla Nr. 1-340-93 2011 m.Proceso Nr. 1-33-1-01734-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.11.9; 1.2.26.2.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S                                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 15 d. Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Stefa Naščenkovienė, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei, nukentėjusiajam A.
dcea0c7d-c2c2-4325-86f3-e29febfbabc2
Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr.1-444-246/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56144-2016-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.; 1.2.26.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS             N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 13 d.Kaunas    Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamajam A. J., nukentėjusiajam A. Å .,     vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje      A.
e4d0cc97-03ea-4400-8099-c61050bd78e8
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.N1-74-547/2014Teisminio proceso Nr.1-55-1-00511-2013-5Procesinio sprendimo kategorija1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.;2.1.15.3.3.2 (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 11 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei R. Juškevičienei, gynėjai adv. Nijolei Raulušaitienei, nukentėjusiajam E. K., kaltinamojo įstatyminei atstovei – civilinei atsakovei N. K., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei – civilinei ieškovei V.
9e9c24fc-12d4-4c68-b887-1243b2befd05
b. l. 77-79). Ieškinyje KTLK nurodo, kad įtariamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas A. T. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (-ose). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 76,95 Eur. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
f7df5eb2-8824-4a99-99f8-8d9c4b32efc7
Baudžiamoji byla Nr                                                 Baudžiamoji byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-144-158/2014Proceso Nr.1-30-1-00331-2013-6                                          Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 2.3.6.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 18 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant prokurorėms Nijolei Žemaitytei, Jolantai Sarpalienei, gynėjui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, nukentėjusiajam E. P., jo atstovui advokatui Remigijui JakÅ¡tui, vertėjaujant Vidai Rimkienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje                           A.T. (A.T), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turtintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis A.

T. gamybos ir paslaugų įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : A. T. buvo kaltinamas tuo, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t.y. tuo, kad jis, 2013-05-15, apie 18:00 val., vieÅ¡oje vietoje – čiuožyklos rÅ«binėje, esančioje prekybos centre „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tyčia savo galva smogė E. P. į smakrÄ , po to apkabino jį per liemenį bei nustÅ«mė ir parvertė ant suolelio, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ smakro priekiniame pavirÅ¡iuje, linijinius odos nubrozdinimus kaklo deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis A.

T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ jis stebėjo ledo rutulio rungtynes tarp „Baltijos“ komandos, kurioje žaidžia jo sÅ«nus ir „Skato“, kuriÄ treniruoja E. P.. Jis rungtynes stebėjo bÅ«damas prie įėjimo ant ledo. E. P. treniruojama vaikų komanda rungtynes pralaimėjo. E. P. rungtynių metu savo komandos vaikus vadino „debilais“, „daunais“, o vienam vaikui sakė, kad užmuÅ¡. Po rungtynių vaikai atrodė labai nusiminę , vienas vaikas ėjo net verkdamas, todėl jis, norėdamas juos padrÄ sinti, pasakė praeinantiems pro jo Å¡alį vaikams, kad jie žaidė gerai ir draugiÅ¡kai patapÅ¡nojo vaikui per petį ir Å¡almÄ .

PrieÅ¡ jį nugara atsistojęs E. P., sudavė tuo metu jam per rankÄ ,sakydamas, kÄ jis sau leidžia, jis E. P. iÅ¡ nugaros pastÅ«mė nuo savęs. Tada E. P. , sakydamas „nelieskit vaikų“ paėjo kelis žingsnius į priekį, bet netrukus apsisukęs grįžęs ranka sudavė jam į pilvÄ , trenkė keliu į galvÄ , jis tuo metu sukryžiavo rakas, kad nesužalotų veido, sukryžiuotomis rankomis bandė nustumti E. P. iki suolelio, nustÅ«męs nukentėjusįjį iki suoliuko, prispaudė prie jo.

G. A. bandė jį patraukti, tuomet priėjo A. Å .. Konfliktui pasibaigus nukentėjusysis nuėjo į rÅ«binę, o jis į medikus nesikreipė, nes nemanė, kad tai svarbus incidentas. Nurodė, jog visada rungtynes stebi prie įėjimo ant ledo, o ne kavinėse, kaip kiti tėvai, nes žino, jog reikia vaikus, pralaimėjusius rungtynes, nuraminti, padrÄ sinti. Kadangi dirbo mokytoju, įžeidžiančiai su vaikais niekada nesielgia, vaikai jį pažįsta, patys prie jo prieina. Mano, kad E. P. nėra kompetetingas treneris, jis siÅ«lė tėvams surinkti naujÄ komandÄ , dėl to E. P. jo atžvilgiu buvo suirzęs. E. P. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė.

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad įvykio dienÄ pasibaigus ledo ritulio varžyboms, vaikams iÅ¡einant nuo ledo, kaltinamasis plekÅ¡nojo delnu vaikams per Å¡almus, sakydamas „molodec“. Žinodamas, kad vaikams tai nemalonu, nusprendė A. T. neleisti taip elgtis, dėl to atsistojo nugara į jį ir paprašė neliesti vaikų. Praėjus dar keliems vaikams, kaltinamasis kelis kartus pastÅ«mė jį, jis buvo su pačiūžomis, tuomet smogė jam galva į smakrÄ , apkabino per juosmenį ir stÅ«mė į priekį.

Kad nenukristų jis apsikabino A. T., bet buvo nustumtas ant suoliuko, nugriuvo ant nugaros. Tuomet kitas treneris priėjęs patraukė kaltinamÄ jį. IncidentÄ matė daug vaikų, visi buvo iÅ¡sigandę. Po įvykio nekalbėjo su kaltinamuoju, nes mano, kad jis yra konfliktiÅ¡kas žmogus, be pagrindo jį įžeidinėja, nuvertina, žemina. A. T. dažnai ateina prie vaikų, glosto vaikus, elgiasi draugiÅ¡kai, tačiau vaikų tėvams tai nepatinka, todėl ir neleido įvykio dienÄ A. T. artintis prie jų.

Jis netrenkė kaltinamajam per rankÄ , nespyrė jam, kadangi buvo su pačiūžomis, tai smogti keliu bÅ«tų neįmanoma. Smakras buvo sužalotas nuo kaltinamojo smÅ«gio galva, kaklas subraižytas stumiant jį bei krentant ant suoliuko, o kuriuo tiksliai momentu buvo sužalota plaÅ¡taka, negali pasakyti, tikriausiai, krentant ant suoliuko. Nesutiko su kaltinamojo nurodyta aplinkybe, jog po rungtynių buvo piktas, prieÅ¡ingai – rungtynėmis tÄ dienÄ buvo patenkintas, nevadino vaikų „daunais“, „durniais“.

A. T. buvo už stiklo, todėl negalėjo girdėti, kas buvo kalbama ant ledo. Jis praÅ¡o patenkinti civilinį ieÅ¡kinį.Liudytojas A. Å . parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį, padeda treniruoti vaikus, yra trenerio asistentas. Ä®vykio dienÄ po rungtynių turėjo vykti treniruotė, vaikams padėjo jai pasirengti, todėl matė, kad tarp A. T. ir E. P. prie įėjimo ant ledo įvyko susistumdymas, A. T. spaudė atsigulęs iÅ¡ virÅ¡aus E. P., tuomet jis priėjęs iÅ¡skyrė juos.

Negirdėjo, dėl ko jie sukonfliktavo, bet mano, kad E. P. prašė neliesti vaikų, taip kalbėjo ir tėveliai rÅ«binėje po konflikto, kad A. T. glostė vaikus, tapÅ¡nojo jiems. Nurodė, jog ir pats anksčiau yra prašęs A. T. neliesti vaikų, nes tai nepatinka tėvams. Vaikai konfliktÄ matė, po to buvo sunku su jais dirbti, nes vaikai gailėjosi trenerio, nesuprato, kodėl A. T. atėjęs rėkia, aiÅ¡kina kaip žaisti. Kaltinamasis dažnai po treniruočių reiÅ¡kia savo nuomonę, jaučiasi antipatija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Negirdėjo įvykio metu, kad treneris vaikus bÅ«tų įžeidinėjęs, „durniais“ vadinęs, nes buvo rÅ«binėje, nežino, ar tai galėjo girdėti kaltinamasis. Jis buvo priėjęs prie A. T., klausė, kodėl jis provokuoja E. P., kodėl eina prie jo. E. P. yra treneris, jis turi teisę pagirti ar peikti vaikÄ , padrÄ sinti jį, taip pat apginti savo treniruojamus vaikus, kÄ E. P. įvykio metu ir darė. Nurodė, jog po įvykio ant E. P. veido nesimatė jokių žymių.Liudytojas D.

N. parodė, kad jo vaikas žaidžia ledo ritulį, todėl pažįsta trenerį E. P., žino ir A. T., kurio sÅ«nus įvykio dienÄ rungtyniavo kitoje komandoje. A. T. nuolat aiÅ¡kina, kalbasi su teisėjais, teigia, kad treneriai blogi, nekompetetingi. Ä®vykio dienÄ Å¾aidynių metu kaltinamasis bėgo ant ledo, priekaiÅ¡tavo teisėjui. SÅ«nus jam yra minėjęs, kad vengia A. T., nes jam nepatinka, kad tapÅ¡noja per Å¡almÄ . Ä®vykį matė per langÄ ar du langus, nes rungtynes stebėjo bare, matė, kad A.

T. po rungtynių stovėjo ties įėjimu ant ledo, nuo ledo einantiems vaikams tapÅ¡nojo per galvas, matyt, todėl treneris užstojo vaikus nugarÄ atsukdamas į kaltinamÄ jį, o gal dėl to, kad iÅ¡vengti kamščio ties išėjimu. A. T. nustÅ«mė trenerį nuo savęs ir trenkė jam su galva, po ko E. P. nugriuvo. Parodė, kad įvykį matė gerai, stiklas nebuvo apÅ¡erkÅ¡nijęs ir buvo tik vienas, atstumas buvo gal 15-20 metrų. TÄ dienÄ su treneriu nebendravo, o kitÄ dienÄ po įvykio matė, kad E. P. veidas ties smakru nubrozdintas.

Nurodė, jog varžybų metu treneris Å¡aukė, tačiau kÄ jis sakė, negali pasakyti. A. T. anksčiau siÅ«lė jam pervesti savo vaikÄ Ä¯ kitÄ komandÄ , bet jis atsisakė, nes yra patenkintas trenerio E. P. darbu, jo vaikas treniruojasi pas jį jau 7 metus. Niekada nėra girdėjęs, kad treneris vaikus „durniais“ vadintų.Liudytoja I. K. parodė, kad jos du vaikai lanko ledo ritulį pas E. P., įvykio dienÄ jie nežaidė, bet ruošėsi treniruotei po rungtynių, kavinėje stebėjo rungtynes, vėliau rungtynių eigoje atėjo į rÅ«binę perrengti vaikų.

Prie įėjimo ant ledo stovėjo A. T.. Jis daužė stiklus, bėgo ant ledo, atrodė agresyviai, Å¡aukė ant trenerio, ant vaikų. Pasibaigus rungtynėms vaikai ėjo nuo ledo nuleistomis galvomis, pergyveno, A. T. tapÅ¡nojo jiems per Å¡almus ir sakė, kad nepergyventų. E. P. nugara atsistojo prieÅ¡ A. T. ir jam pasakė, kad neliestų svetimų vaikų. A. T. jam sudavė galva į smakrÄ ir ėmė visu kÅ«nu stumti, treneris E. P. buvo su pačiūžomis, todėl neiÅ¡silaikė ir nuo stÅ«mimo griuvo ant suoliuko, o A.

T. užgriuvo ant trenerio. A. T. buvo įsikibęs į E. P.. Vieno vaiko tėvelis bandė vyrus išskirti, jam neišėjo, tada priėjo A. Š. ir išskyrė vyrus. A. T. nuėjo į rūbinę. Liudytoja V. C. parodė, kad incidento pradžios nematė, tik įėjus į rūbinę pasiimti daiktų ir iš jos išeinant pamatė, kad E. P. ir A. T. nukrito ant suolo, A. T. nukrito ant E. P.. Šalia jų stovėjo G. A., bandė išskirti vyrus, paskui pribėgo A. Š., J. M. taip pat norėjo vyrus išskirti.

Vaikai tuo tarpu iÅ¡eidinėjo nuo ledo. Vyrų žodžių negirdėjo, nesikiÅ¡o iÅ¡ konfliktÄ , tiesiog išėjo. Jis stebėjo rungtynes, tačiau žaidimo metu A. T. nematė, nors sėdėjo su jo žmona Å¡alia atsarginių žaidėjų suoliuko, taip pat kartu sėdėjo ir kiti tėvai - S. Č., A. R., J. G.. Kai „Skatas“ pradėjo pralaimėti, treneris E. P. pradėjo rėkti ant savo vaikų. Vartojo negražius žodžius, girdėjo žodžius „debilai“. Kai įvartis buvo neįskaitytas, A.

T. ant ledo iščiuožęs nebuvo. Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio dienÄ vyko draugiÅ¡kos rungtynės. Po rungtynių pirma išėjo E. P. komanda, o paskui jų. Kai vaikai iÅ¡eidinėjo, A. T. atidarė duris už jų stovėjo, guodė vaikus. E. P. stovėjo prie A. T. Å¡ono. Dar toliau stovėjo J. A.. Parodė, jog E. P. sudavė A. T. per rankÄ , kai Å¡is berniukui per petį tapÅ¡nojo. Tuo metu A. T. susilenkęs pastÅ«mė E. P. abiem rankom. Tuomet E. P. Å¡oko ant A. T., per kaklÄ apkabino, A.

T. ėmė kristi ant E. P. ir abu nukrito ant suoliuko. J. A. garsiai kalbėjo, kad kÄ darote, baikite, čia juk vaikai. Atbėgęs A. Å . pasakė, kad jie viskÄ patys iÅ¡sispręs. Konfliktas truko 15-20 sekundžių. Nepamena, ar su pačiūžomis buvo E. P., bet kai A. T. stÅ«mė E. P., Å¡is iÅ¡liko ant kojų. Nurodė, jog nebuvo smÅ«gių nei iÅ¡ vieno, nei iÅ¡ kito. Po konflikto nesimatė ir sužalojimų. Parodė, kad niekada negirdėjo A. T. komentuojant trenerių darbÄ , nematė jo ir iÅ¡bėgančio ant ledo, rėkiančio taip pat negirdėjo.

Girdėjo kalbas dėl E. P. sužalojimo, kad ant smakro buvo nubrozdinimas, tačiau jis pats to nematė.Liudytojas G. A. parodė, kad įvykio metu stebėjo rungtynes su A. T.. Po varžybų vaikai ėjo nuo ledo, A. T. prieÅ¡ininko komandos vienÄ vaikÄ per Å¡almÄ paguodė, sakė „molodcy“, kitÄ vaikÄ paguodė per petį. Išėjo prieÅ¡ingos komandos treneris, sudavė smÅ«gį per rankas A. T.. A. T. jį nuo savęs atstÅ«mė ir pasakė „kÄ tu sau leidi“. Treneris paėjo gal du žingsnius link A.

T. ir suėmė už kaklo, bandė smogti koja. Abu pargriuvo ant suoliuko, griÅ«nant A. T. buvo ant trenerio virÅ¡aus. Tuomet jis bandė vyrus iÅ¡skirti, tačiau nieko neišėjo. Pasirodė A. Å ., kuris pasakė, kad viskas savaime iÅ¡siaiÅ¡kins. J. M. stovėjo deÅ¡iniau. Nepamena, ar E. P. kÄ nors sakė A. T.. Nurodė, jog A. T. nebuvo agresyvus, geranoriÅ¡kai vaikus guodė. Moterys pasirodė, kai jau vyrai buvo nugriuvę ant suoliuko.Liudytojas M. F. parodė, kad įvykio dienÄ teisėjavo rungtynėms, nuo ledo nuėjo paskutinis, todėl įvykio nematė.

Varžybų metu kilo abejonių dėl įvarčio, dėl to jis kalbėjosi su treneriais, bet sprendimÄ Ä¯skaityti įvartį priėmė jis , niekas jam įtakos nedarė. Konflikto vietoje kraujo nesimatė, sužeistų asmenų ar su mėlynėmis taip pat nebuvo. KaltinamÄ jį matė 2-3 merų atstumu, E. P. tuo metu buvo rÅ«binėje, jo nematė. Ledo aikÅ¡telė yra uždara, komentarų per stiklÄ neįmanoma girdėti. A. T. nebuvo iÅ¡bėgęs ant ledo, negirdėjo, kad bÅ«tų daužęs stiklÄ , jis neįtakojo jo sprendimo dėl įvarčio.

Po rungtynių jis nekalbėjo nei su A. T., nei su E. P., bet iÅ¡ tėvų suprato, kad konfliktas vyko tarp jų, kažkas iÅ¡ tėvų minėjo, jog A. T. tik norėjo padėkoti vaikams. Negirdėjo, kad E. P. bÅ«tų vaikus „durniais“ vadinęs, apie A. T. taip pat negali pasakyti nieko neigiamo. Jis mano, kad nieko blogo, jei tėvas padrÄ sina svetimus vaikus, patapÅ¡noja per Å¡almÄ ar petį. Tarp komandų „Baltija“ ir „Skatas“ vyrauja sena konkurencija.IÅ¡ 2013-05-16 pareiÅ¡kimo matyti, kad E. P. pranešė policijai apie įvykį (b.l. 4).IÅ¡ 2013-05-16 specialisto iÅ¡vados Nr. G 968/13(03) matyti, kad E. P. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinė kraujosruva smakro priekiniame pavirÅ¡iuje, linijiniai odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to srityje.

Poodinę kraujosruvÄ galėjo įgauti paveikus smakro sritį kietu buku daiktu, linijiniai odos nubrozdinimai kakle, pirÅ¡te – paveikus aÅ¡triais daiktais, galimai nagais. Sužalojimai įgauti galimai 2013-05-15, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b.l. 11).IÅ¡ 2013-07-19 akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton A. T. ir E. P., abu pasiliko prie savo duotų parodymų (b.l. 34-35).IÅ¡ byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis A.

T. savo kaltės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nepripažįsta, nors neneigia, jog konfliktas tarp jo ir E. P. kaltinime nurodytu laiku 2013-05-15 apie 18:00 val. čiuožyklos rÅ«binėje, esančioje prekybos centre „Akropolis“, t.y. neabejotinai vieÅ¡oje vietoje, kur buvo ir kitų žmonių, netgi vaikų, buvo kilęs, tačiau ne jo iniciatyva, o bÅ«tent nukentėjusiojo. IÅ¡ pačio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. T. ir E. P. turėjo fizinį kontaktÄ vienas su kitu, abu kartu nugriuvo ant suoliuko, todėl konflikto buvimo faktas yra įrodytas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galimas tik tuo atveju, kai yra įrodyti visi nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-466/2005). Taigi sprendžiant klausimÄ , ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmens tokio elgesio paskatas. A. T. nurodė neturėjęs tikslo ne tik, kad sutrikdyti vieÅ¡osios tvarkos, bet ir apskritai sukelti konflikto, jis tik guodė vaikus po rungtynių plekÅ¡nodamas jiems per Å¡almus, pečius, ir tik E. P. sudavus jam per rankÄ , IR ALKUNE Ä® PILVĄ, jis gindamasis pastÅ«mė trenerį nuo savęs, po ko susierzinęs nukentėjusysis grįžo ir suėmęs jam rankomis už kaklo keliu sudavė jam į pilvÄ , o jam pasilenkus ir bandant gintis abu kartu nugriuvo ant suoliuko.

Tokius kaltinamojo parodymus, jog konfliktÄ pradėjo bÅ«tent nukentėjusysis, jog jis buvo susierzinęs dėl jo komandos pralaimėjimo, patvirtina ir liudytojais apklausti J. M., G. A., A. Å .. Rungtynėms įvykio dienÄ teisėjavęs ir liudytoju apklaustas M. F. nurodė nematęs ir negirdėjęs šūksnių, agresijos iÅ¡ A. T. pusės, tÄ patvirtino ir rungtynes stebėjusi liudytoja V. C.. Liudytojų D. N. ir S. K. parodymai , jog jie matė, kaip kaltinamasis pirmas smogė galva nukentėjusiajam į smakrÄ , kelia abejonių, nes G.

A. nurodė, jog moterys rÅ«binėje pasirodė tik tada, kai abu vyrai jau gulėjo ant suoliuko, tÄ patvirtino ir V. C., o iš D. N. parodymų matyti, kad jis įvykio metu sėdėjo kavinėje ir konfliktÄ galėjo matyti tik iÅ¡ 15-20 metrų atstumo , per ledo arenÄ nuo kavinės patalpų skiriančius net du stiklus. Å is liudytojas nebuvo nuoseklus pasakodamas apie įvykio stebėjimo aplinkybes , be to jo santykiai su kaltinamuoju jau iki įvykio nebuvo draugiÅ¡ki, o bÅ«damas V. P. treniruojamos komandos lyderio tėvu , nukentėjusįjį  apibÅ«dino ypač palankiai.

Atsižvelgiant į tai neatmestina, jog įvykio aplinkybes Å¡is liudytojas apibÅ«dina E. P. naudai. PrieÅ¡ingai nei D. N., liudytojais apklausti J. M., G. A. ir A. Å . buvo toje pačioje patalpoje, kur vyko konfliktas, todėl laikytina, kad jie įvykio aplinkybes apibÅ«dino tiksliau . Be to, nenustatyta, kad Å¡iuos liudytojus ir kaltinamÄ jį sietų kokie nors artimi tarpusavio ryÅ¡iai, dėl ko jie turėtų motyvÄ aplinkybes rodyti kaltinamojo naudai. Netgi prieÅ¡ingai, A. Å . yra nukentėjusiojo E. P. asistentas , jie kartu treniruoja vaikus, G.

A. kito vaiko tėvas. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo nedraugiÅ¡ki bei įtempti tarpusavio santykiai, susiklostę dar iki įvykio, kÄ patvirtino ne tik jie patys, bet ir liudytojai A. Å ., D. N., nepaneigia A. T. parodymų, jog jį E. P. ir D. N. apkalba. Kad E. P. yra konfliktiÅ¡kas, matyti iÅ¡ 2012-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. P. jau buvo pripažintas kaltu dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kurį jis padarė toje pat vietoje ir smurtavo vaiko atžvilgiu, t.y. sudavė savo auklėtiniui kumščiu du smÅ«gius į krutinę ir vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inįjį skruostÄ kitų bendraamžių akivaizdoje, dėl to, kad Å¡is neturėjo pinigų sumokėti už treniruotę.

IÅ¡ visko, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad A. T. nebuvo konflikto vieÅ¡oje vietoje iniciatoriumi, o jo veiksmai - tapÅ¡nojimas keliems praeinantiems vaikams per pečius ar Å¡almus, palydint Å¡iuos veiksmus padrÄ sinančiais žodžiais, negali bÅ«ti laikomi įžeidžiančiais ar provokuojančiais V. P., kurio neadekvati reakcija į A. T. veiksmus ir buvo konflikto vieÅ¡oje vietoje priežastimi. A. T. atsakomieji veiksmai į nukentėjusiojo elgesį, t.y. nukentėjusiojo pastÅ«mimas, sugriebimas už liemens ,stÅ«mimas link suolelio ir nugriuvimas susikabinus ant jo,   nelaikyti nusikalstamais, nes jų pavojingumas neperžengė tų ribų, už kurių elgesys laikomas nusikalstamu.

 Nors 2013-05-16 specialisto išvadoje Nr. G 968/13(03) konstatuota, kad galimai kaltinime nurodytu laiku E. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. poodinė kraujosruva smakro priekiniame paviršiuje, linijiniai odos nubrozdinimai kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės plaštakos III piršto srityje, tačiau pats nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kuriuo konflikto su kaltinamuoju momentu jam buvo padaryti kaklo ir piršto nubrozdinimai. Specialistas nurodė, jog tokie nubrozdinimai galimai padaryti nagais, todėl nukentėjusiojo parodymai, kad A.

T. jį galėjo sužaloti stumdamas, atmestini kaip neįrodyti, nes jis pats paneigė tokiÄ galimybę teigdamas, kad A. T. jį stÅ«mė apkabinęs per liemenį, iÅ¡ ko akivaizdu, jog kaklo sužaloti negalėjo. Liudytojais apklausti A. Å ., J. M., G. A. nurodė, jog konfliktas prasidėjo E. P. sudavus per rankas kaltinamajam, nei vienas iÅ¡ jų nenurodė matę, jog A. T. galva bÅ«tų sudavęs smÅ«gį E. P., dėl ko galėjo likti smakro sužalojimas. Nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino ir po įvykio matę E. P. sužalotu smakru, tik liudytojas D.

N. nurodė, jog kitÄ dienÄ treniruotėje ant trenerio E. P. smakro matėsi nubrozdinimas. Kaip jau nustatyta aukščiau, liudytojas D. N. turėjo priežasčių duoti parodymus E. P. naudai, be to, nubrozdinimÄ jis matė tik kitÄ dienÄ po įvykio, o tai neįrodo, jog nubrozdinimas atsirado bÅ«tent A. T. veiksmų pasekoje. Pažymėtina, kad iÅ¡ liudytojos I. K. parodymų matyti, jog treneris E. P. po įvykio vedė treniruotę kitos amžiaus grupės vaikams, buvo iščiuožęs ant ledo, į policijÄ jis kreipėsi ne tÄ pačiÄ dienÄ , todėl A.

T. daromos prielaidos, jog E. P. sužalojimus gavo kitomis aplinkybėmis, nėra be pagrindo.Jau nustatyta, kad A. T. ir E. P. santykiai buvo įtempti dar iki konflikto. Liudytojas A. Å . nurodė, kad jaučiasi antipatija tarp E. P. ir A. T., o liudytojas D. N. patvirtino, kad A. T. siÅ«lė suburti naujÄ komandÄ , nes nebuvo patenkintas trenerio darbu. Visi Å¡ie ir aukščiau aptarti duomenys tik patvirtina, jog konfliktas tarp A. T. ir E. P. kilo iÅ¡ asmeninių interesų. Byloje nenustatyta A. T. turėjus chuliganiÅ¡kų paskatų, nenustatyta ir jo tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

O Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik kaltininkui veikiant tiesioginės tyčios forma, t.y. kaltininko įžūlÅ«s veiksmai turi bÅ«ti nukreipti demonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados apkaltinamajame nuosprendyje turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas. Taigi, teismas įvertinęs aptartų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad A. T. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėties, t.y.

A. T. neturėjo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , dėl to jis iÅ¡teisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., E. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl 6000 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas, esantis voke b.l. 124, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais n u s p r e n d ž i a :

A.T. (A.T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.E. P. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diskÄ , esantį voke b.l. 124, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                               Zita Romanovaitė