Legislator Case Law & Legislation
e4a42cf2-8f7e-40e6-8a87-be835bdd67b9 AI generated

e4a42cf2-8f7e-40e6-8a87-be835bdd67b9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number e4a42cf2-8f7e-40e6-8a87-be835bdd67b9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

K., jos atstovui adv. M.Kukaičiui,suinteresuotam asmeniui V. J., jos atstovei adv. padėjėjai D.OliÅ¡evskajai,vertėjoms A.Stančinskai, L.Jasnauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. J., Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo,                                                                 n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

e4a42cf2-8f7e-40e6-8a87-be835bdd67b9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: J.. Be to, net ir nuginčijus mirusios S. K. 2007-05-21 sudarytÄ testamentÄ , V. J., kaip mirusiosios anÅ«kė, turi teisę paveldėti jos turtÄ pagal įstatymÄ kartu su pareiÅ¡kėja. Nurodė, kad po S. K. mirties ji name negyveno, nesinaudojo mirusiosios daiktais, žeme, nemokėjo už elektrÄ , nes nebuvo galimybės, K. jai neleido. S. namo dalimi naudojasi K., ten laiko savo daiktus.              Suinteresuoto asmens V. J. atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                 Civilinė byla Nr. 2-48-494/2012 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01798-2011-0                   Procesinio sprendimo kategorija:(S)                                                                                             34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.;                                                                                             114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 31 d.Vilnius             Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,sekretoriaujant L.Davenienei, D.Dubakienei, J.Vavruščak,dalyvaujant pareiškėjai G.

K., jos atstovui adv. M.Kukaičiui,suinteresuotam asmeniui V. J., jos atstovei adv. padėjėjai D.OliÅ¡evskajai,vertėjoms A.Stančinskai, L.Jasnauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. K. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. J., Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei V. P. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo,                                                                 n u s t a t ė :

            PareiÅ¡kėja G. K. patikslintu pareiÅ¡kimu, paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu, prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja po savo motinos S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.             Nurodė, kad jos motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Motina pagimdė penkis vaikus, bet du vaikai mirė bÅ«dami kÅ«dikais.

Liko trys vaikai: ji (pareiškėja), jos brolis I. M. (I. M.), kuris mirė (duomenys neskelbtini) bei jos sesuo J., kuri mirė (duomenys neskelbtini) metais. Mirus pareiškėjos broliui, motinos sveikata stipriai pablogėjo, ji sunkiai orientavosi aplinkoje. Pareiškėja gyveno šalia savo motinos, o po brolio mirties ji apsigyveno kartu su savo motina ir nuolat ja rūpinosi. 2006 metų spalio mėnesį pareiškėja gulėjo ligoninėje, jai buvo atlikta operacija, po kurios ji negalėjo nuolat pasirūpinti savo mama.

Mama nuo 2006 metų spalio mėnesio iki 2007-01-02 gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o pastarajai grįžus iÅ¡ ligoninės, jÄ Ä¯ savo namus parsivežė pareiÅ¡kėjos sesers J. dukra V. J.. Po mamos mirties pareiÅ¡kėja priėmė mamos asmeninius daiktus, iki Å¡iol rÅ«pinasi mamos turto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklypas, tiek pastatas pareiÅ¡kėjai ir jos motinai priklausė bendros dalinės nuosavybės teise, tačiau dalys nebuvo atidalintos. Taigi, pareiÅ¡kėja priėmė mamos turtÄ pradėdama valdyti ir naudotis jos daiktais.            Po motinos S. K. mirties, pareiÅ¡kėja, nepraėjus trims mėnesiams, nuvyko į Vilniaus rajono 4-Ä jį notarų biurÄ , kad bÅ«tų užvesta paveldėjimo byla, tačiau notarė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo nepriėmė ir paaiÅ¡kino, kad mama surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjos sesers J. dukrai V.

J.. PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, 2010-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir S. K. 2007-05-21 sudarytas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. 2011-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. PareiÅ¡kėjai vėl pasikreipus dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, notarė jai paaiÅ¡kino, jog, kadangi nuo motinos mirties praėjo daugiau nei trys mėnesiai, ji turi kreiptis į teismÄ Â dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.            Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Papildomai nurodė, jog, dėl jos sveikatos problemų, ji negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti mama, kuri irgi gulėjo tuomet ligoninėje, jos mamÄ po ligoninės pas save pasiėmė V. J.. Po mamos mirties ji prižiÅ«rėjo namÄ , ten apsigyveno ir gyvena iki Å¡iol. Naudojasi Å¡iltnamiu, žeme, ten sodina bulves, burokus, naudojasi Å¡uliniu, moka mokesčius už elektrÄ . Raktus nuo mamos namo dalies turi tik ji, mamos namo dalyje laiko daržoves, naudojasi ten esančiais daiktais. Kai mirė mama, V. J. pas jÄ neateidavo, su ja nekalbėdavo.            PareiÅ¡kėjos atstovas prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame nurodytais argumentais kaip įrodytÄ .          Suinteresuotas asmuo V.

J. su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ iÅ¡dėstytus argumentus, jog pareiÅ¡kėja tik teigia, kad ji priėmė palikimÄ po savo motinos mirties, bet nepateikė nė vieno, tai patvirtinančio įrodymo, kad turtÄ valdo, moka už jį mokesčius. PareiÅ¡kėja nurodė, kad žemės sklypas ir namas priklausė jai ir jos mirusiajai motinai, tačiau kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų, didžiosios dalies turto bendrasavininke yra V.

J.. Be to, net ir nuginčijus mirusios S. K. 2007-05-21 sudarytÄ testamentÄ , V. J., kaip mirusiosios anÅ«kė, turi teisę paveldėti jos turtÄ pagal įstatymÄ kartu su pareiÅ¡kėja. Nurodė, kad po S. K. mirties ji name negyveno, nesinaudojo mirusiosios daiktais, žeme, nemokėjo už elektrÄ , nes nebuvo galimybės, K. jai neleido. S. namo dalimi naudojasi K., ten laiko savo daiktus.              Suinteresuoto asmens V. J. atstovė prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė V.

P. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.                Liudytoja I. Ž. parodė, kad pareiÅ¡kėja yra jos mama. Mama ir močiutė S. K. gyveno viename name, namas buvo iÅ¡ dviejų dalių. Po 2008-02-13 močiutės S. K. mirties, jos mama liko gyventi tame name, sutvarkė močiutės namo dalį, ten laiko daržoves. Mama taip pat paveldėjo močiutės paveikslus, maldaknyges, Å¡aldytuvÄ , naudojasi likusiu inventoriumi, darbo įrankiais, prie namo esančiu žemės sklypu, Å¡iltnamiu.

Nuo močiutės namo dalies raktus turi tik mama, kiekvienoje namo dalyje yra po skaitiklį, mokesčius moka mama. Tarp jos mamos ir V. J. iÅ¡kilo konfliktas, nes mama kreipėsi į teismÄ dėl močiutės testamento nuginčijimo ir jis buvo panaikintas.               Liudytoja D. S. parodė, kad ji vaikščiodavusi pas mirusiÄ jÄ S., kuri gyveno savo name (duomenys neskelbtini) kartu su savo sÅ«numi, sÅ«nus mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po S. mirties (duomenys neskelbtini) metais, ten gyvena jos dukra K., kuri gyveno ten iki S. mirties ir ja rÅ«pinosi.

V. J. ten negyveno, atvažiuodavo į svečius. Toje dalyje, kur gyveno S., K. laiko daržoves, darbo įrankius, ten yra baldai, veidrodis, lova, spinta. K. prižiÅ«ri darÅ¾Ä , Å¡iltnamį, kurį dar statė S..               Liudytoja I. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynystėje su S. dukra K.. S. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) name, namas buvo dviejų dalių. S. dalyje buvo stalas, spinta, televizorius, kilimas ant sienos. Vienoje namo dalyje gyveno S. kartu su sÅ«numi, kita namo dalis buvo nenaudojama.

Kai S. gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, name niekas negyveno, iÅ¡ ligoninės jÄ pas save pasiėmė V. J.. Nepamena tiksliai, kada S. name apsigyveno K., bet tikrai iki S. mirties. K. gyvena šiame name po S. mirties, naudojasi žeme, Å¡iltnamiu, J. ten niekada negyveno.                 Liudytojas K. J. (J.) parodė, kad jis yra V. J. vyras, G. K. yra jo žmonos teta. S. K. mirė prieÅ¡ tris metus, ji gyveno name (duomenys neskelbtini) kartu su savo sÅ«numi I., kuris mirė, vienoje namo dalyje, o kitoje namo dalyje niekas negyveno.

Dar S. bÅ«nant gyvai K. kitÄ namo dalį nugriovė ir pradėjo statyti iÅ¡ naujo. S. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ten ji gulėjo du kartus. K. po ligoninės atsisakė slaugyti S., tai S. buvo pas juos (J.) namie. Nuo S. namo dalies raktai yra pas K., kuri jų į namÄ neįleidžia. Prie namo yra žemės, kuriÄ jie po S. mirties dirba, sodina daržoves. S. laidojo jis su žmona, mokėjo už transportÄ , gedulingus pietus, K. neprisidėjo. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Vienas iÅ¡ palikimo priėmimo bÅ«dų yra palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.).

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos G. K. motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5), iki mirties S. K. gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l.6). Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-483-723/2010 pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. J., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 12-ojo notarų biuro notarei D. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (b.l.54-55, 110-129, 149-155), 2007-05-21 S. K. sudarė testamentÄ (kurį patvirtino Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė D.

S.), kuriuo S. K. mirties atveju visÄ jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko V. J.; 2010-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483-723/2010 pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. J., trečiajam asmeniui Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ieÅ¡kovė G. K. ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir S. K. 2007-05-21 sudarytas testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. 2011-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas 2010-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (nagrinėjamos bylos b.l.21-30).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų apie mokesčių už naudojimÄ si komunaliniais patarnavimus sumokėjimÄ (b.l. 73-86, 98), po S. K. mirties pareiÅ¡kėja G. K. mokėjo mokesčius už vartojamÄ elektros energijÄ name, (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti daiktai, likę po S. K. mirties (b.l.53-55), ginčo, kad tai S. K. priklausantys daiktai bei, kad jais naudojasi po pastarosios mirties G. K. tarp Å¡alių nekilo.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės: patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004 ir kt.).

Vienok, teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Pavyzdžiui, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007 ir kt.).

Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006 ir kt.). Sprendžiant ginÄÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , paėmęs konkretų daiktÄ ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktÄ : jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ .

Akivaizdu, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja po jos motinos mirties ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui priimti. Pa­gal CPK 178 str., Å¡a­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iÅ¡­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Tai­gi įro­di­nė­ti tu­rin­Äias reikÅ¡­mės ci­vi­li­nė­je by­lo­je ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­kÄ ) yra Å¡a­lių tei­sė ir pa­rei­ga.

Å ias tei­ses ir pa­rei­gas mi­nė­ti as­me­nys įgy­ven­di­na nu­ro­dy­da­mi tei­siÅ¡­kai reikÅ¡­min­gas ap­lin­ky­bes, rink­da­mi ir pa­teik­da­mi teis­mui įro­dy­mus bei da­ly­vau­da­mi juos ti­riant ir ver­ti­nant. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (CPK 185 str.).Suinteresuoto asmens V. J. nesutikimo su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei yra iššaukti konfliktiÅ¡kais tarp Å¡alių susiklosčiusiais santykiais dėl S. K. palikimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo V. J. savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje nereiÅ¡kė, neginčijo, kad po S. K. mirties jos likusiais daiktais naudojosi bÅ«tent pareiÅ¡kėja, kuri gyveno ir gyvena po motinos mirties likusiame name, kad nuo namo raktai yra tik pas G. K., kad pastaroji moka mokesčius už naudojimÄ si namu, dirba žemę, sodina daržus (kÄ patvirtino byloje apklausti liudytojai, tame tarpe ir V. J. vyras K. J. (J.)), t. y. naudojasi po motinos likusiu turtu kaip savu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjos bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja po savo motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).                      Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str. str., 448 str., n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.               Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                           Dalia Zeniauskaitė