e4a1d8ff-2128-4f39-ae8c-d1ce0c558ff6 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-23472-944/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19035-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos:116.5.1.; 116.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB SEB bankas ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas AB SEB bankas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V.

A. 416,20 Lt skolos, kuriÄ sudaro 134,36 Lt palÅ«kanos, 281,84 Lt delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt žyminio mokesčio. Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai – ieÅ¡kinys su priedais, teismo praneÅ¡imas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti, įteikti atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

IeÅ¡kovas prašė priimti sprendimÄ už akių, jei per teismo nustatytÄ terminÄ nebus pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį.Esant Å¡ioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavus Å¡alių apie raÅ¡ytinį procesÄ (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Atlikus formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų – 2008-04-21 vartojimo kredito sutarties, pažymos apie įsiskolinimÄ , palÅ«kanų skolos skaičiavimo iÅ¡raÅ¡o, delspinigių skolos skaičiavimo iÅ¡raÅ¡o – vertinimÄ bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimÄ , darytina iÅ¡vada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ sprendimÄ .Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į Å¡ias materialinės teisės normas ir į Å¡alių sutartimis sutartas sÄ lygas bei ieÅ¡kovo AB SEB bankas pateiktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad atsakovas prievolės mokėti sutartines palÅ«kanas nustatyta tvarka ir terminais tinkamai nevykdė, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovo naudai priteistina 134,36 Lt palÅ«kanų.Å alys sutartimi gali sulygti dėl netesybų, jei prievolė nebÅ«tų vykdoma ar bÅ«tų netinkamai vykdoma (LR CK 6.258 str. 1 d.).

Å alys sudarytos sutarties 5.3 p., 5.4 p. susitarė dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtos kredito dalies ar palÅ«kanų. Taikant šį dydį delspinigiai pagal vartojimo kredito sutartį bÅ«tų 281,84 Lt.Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 str.). Netesybos gali bÅ«ti nustatomos už prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , taip pat įvykdymo termino praleidimÄ (LR CK 6.71 str. 1 ir 3 d.).

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiÅ¡kia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieÅ¡kovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas.

Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio LR vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomos. Nors Å¡is įstatymas Å¡alims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali bÅ«ti taikoma kaip orientacinė, vertinant Å¡ioje ir kitose iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Kadangi Å¡iuo atveju klientas yra vartotojas, sudaręs ieÅ¡kovo parengtÄ standartinę sutartį prisijungimo bÅ«du ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sÄ lygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai neprotingo dydžio, prieÅ¡taraujantys LR CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. LR CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ nustatančios vartojimo sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, todėl remiantis LR CK 6.73 str. 2 d., LR CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiÅ¡kiai per dideles netesybas.

Sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,1 proc. už dienÄ ) yra aiÅ¡kiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys gali nustatyti bet kokias sutarties sÄ lygas, neprieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal LR CK 6.71–6.75 str. draudžiamos (LR CK 1.81 str.). IeÅ¡kovas į teismÄ su reikalavimu kreipėsi tik praėjus 1,5 metų nuo kredito grÄ Å¾inimo termino suėjimo dienos.

Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis nuo 281,84 Lt mažintinas dviem kartais iki 140,92 Lt sumos. Atsakovui, praleidusiam terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimÄ , kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieÅ¡kovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), todėl tenkintina ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, buveinė Gedimino pr. 12, Vilnius, 134,36 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt keturis Lt 36 ct) (38,94 Eur) palÅ«kanų, 140,92 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Lt 92 ct) (40,81 Eur) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (275,38 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-10-15) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdeÅ¡imt keturis Lt) (15,64 Eur) žyminio mokesčio.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimÄ už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kinį pateikusi Å¡alis turi teisę per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Aušra Barškietytė