2023-02-01 Nr. AB-3157-3-62-3-01937-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-96-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01937-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos“ (toliau – ir pareiškėjas arba NMA) kreipėsi į teismą su prašymu siekdamas iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ (toliau – ir atsakovas arba UAB „Translukta“) priteisti 72 553,47 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-8529-780/2021 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01937-2021-9) iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4164-535/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02247-2021-3) ir įsiteisės joje priimtas procesinis dokumentas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė UAB „Translukta“ skundą dėl NMA sprendimo susigrąžinti iš pareiškėjo 72 553,47 Eur padarius paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo ir nurodė, kad NMA sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai motyvuotas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2022 m. gruodžio 1 d. gautas pareiškėjo NMA prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, kurių vertė siekia 72 553,47 Eur. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad atsakovui vykdoma likvidavimo procedūra pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2. UAB „Translukta“ įstatinis kapitalas 2022 m. balandžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 1 buvo sumažintas. NMA, kaip atsakovo kreditorius, nebuvo informuotas nei apie bendrovės įstatinio kapitalo mažinimą, nei apie sprendimą vykdyti likvidavimo procedūras, nors teisės aktai atsakovui tokią pareigą numato. Atsakovas taip pat nepaskelbė informacijos apie likvidavimą viešai. Pareiškėjo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių atsakovas siekia apriboti NMA galimybę susigrąžinti sprendime nurodytą skolą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – nustatė turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 72 553,47 Eur sumai.

Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 26 d. atsakovas, būdamas paramos gavėju pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 (toliau – Paramos sutartis). Paramos gavėjui pagal sutartį parama suteikta 200 000 Eur, numatant, kad paramos gavėjas projektą įgyvendins vienu etapu (iki 198 117,47 Eur bus suteikta žvakių gamybos linijai; iki 1 882,53 Eur bendrosioms išlaidoms). NMA, projekto priežiūros metu nustačiusi projekto pažeidimų, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2021 m. balandžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BRK-4109 (14.5)) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) apie paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei NMA sprendimui paramos gavėjui už padarytą pažeidimą (nustatyta didesnė kaina įsigyjant žvakių gamybos liniją) taikyti sankciją – dalies išmokėtos paramos 72 553,47 Eur susigrąžinimo sankciją. Ministerija, įvertinusi faktines aplinkybes, 2021 m. gegužės 12 d. Ministerijos komisijos posėdyje (2021 m. gegužės 14 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-170 (5.50E)) informavo NMA, kad pritaria siūlymui paramos gavėjai taikyti dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 72 553,47 Eur.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad skundo suma didelė. Taip pat nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, jam vykdoma likvidavimo procedūra, o įstatinis kapitalas sumažintas. Nors teisės aktai atsakovui numato pareigą informuoti kreditorius apie vykdomą likvidavimo procedūrą, pareiškėjas, kaip kreditorius, nebuvo informuotas. Pareiškėjas siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas UAB „Translukta“ turtas, turtinės teisės bei piniginės lėšos 72 553,47 Eur sumai.

Teismas vertindamas tikėtinai kilsiančios žalos dydį, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikoma aspektu, atsižvelgė į tai, kad svarbus yra ne tik pats skolos dydis, bet ir skolininko turtinė padėtis, tokios padėties perspektyvos, skolininko elgesys (skolininko sąžiningumas) iki bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimo metu ir visų šių aplinkybių visuma.

Teismas nagrinėjo atsakovo vienintelio akcininko veiksmų eigą: pirmiausiai paskirstytas įmonės pelnas ir mažinamas įmonės įstatinis kapitalas, o vėliau priimamas sprendimas dėl įmonės likvidavimo, tačiau fakto viešai nepaskelbiant valstybės įmonės Registrų centro Informaciniuose leidiniuose leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo atstovas sąmoningai mažina įmonės turto ir/ar turtinių teisių apimtį bei galimai siekia nutraukti įmonės veiklą. Tokie atsakovo veiksmai pirmosios instancijos teismo laikyti nesąžiningais, kurių tikslas – siekis imtis kitokių veiksmų, kad kreditoriams būtų apribota galimybė susigrąžinti skolas. Teismas pabrėžė, kad mažėjant atsakovo turto ir/ar turtinių teisių apimčiai, didėja pareiškėjo rizika, jei teismo sprendimas būtų palankus, šio sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas.

Įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, dydį bei atsakovo vadovo veiksmus, bloginančius įmonės turtinę padėtį ir iš esmės nukreiptus į įmonės veiklos nutraukimą, teismas darė išvadą, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.

III. Atsakovas UAB „Translukta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir netenkinti pareiškėjo reikalavimo užtikrinimo priemonės – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis 72 553,47 Eur. sumai.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas priėmė akcininkų sprendimą tuo metu, kai pareiškėjas buvo atsakovo kreditoriumi. UAB „Translukta“ paaiškina, kad jo akcininkai priėmė sprendimą likviduoti bendrovę 2022 m. balandžio 29 d., o tokiu metu pareiškėjas nebuvo pripažintas atsakovo kreditoriumi. Pareiškėjo NMA sprendimas nėra įsigaliojęs, nes šiuo metu yra apskųstas. Dėl šios priežasties atsakovo vertinimu, jis neprivalėjo pranešti pareiškėjui apie pradėtas pareiškėjo likvidavimo procedūras, nes pareiškėjas nebuvo atsakovo kreditoriumi. Atsakovo pridėtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo (toliau – ir Sodra) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymos, kad UAB „Translukta“ neturi skolų valstybei. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis neturi kreditorių, todėl ir nereikėjo jokių kitų asmenų informuoti apie vykdomą likvidavimą. Pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad UAB „Translukta“ 2022 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimas likviduoti bendriją neteisėtas, galėjo kreiptis į teismą prašydamas jį panaikinti, tačiau to nepadarė. Atsakovo vertinimu, nepanaikinus minėto atsakovo akcininkų spendimo nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas paaiškina, kad 2022 m. balandžio 29 d., kai buvo priimtas sprendimas likviduoti UAB „Translukta“, bendrovė nebuvo nemoki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimui negalėjo būti taikomas draudimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 3 dalyje, numatantis, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę. Atsakovas pažymi, kad UAB „Translukta“ pradėtos likvidavimo procedūros, nes įmonė nebegalėjo vykdyti komercinės veiklos. Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje atsakovas nebegauna parafino jos veiklai – žvakių gamybai iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. Dėl esą išaugusių žaliavų kainos UAB „Translukta“ nebegali vykdyti pelningos ekonominės veiklos.

Atsakovas nurodo, kad reikalaujamų priteisti lėšų dydis nėra lemiamas veiksnys sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Atsakovas paaiškina, kad NMA nagrinėjamoje byloje atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo ir byloje nepateikė duomenų, kad atsakovas ketina turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų, kurių tikslas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė atsakovo nesąžiningumo. Tik aplinkybė, kad pareiškėjo vertinimu atsakovas netinkamai panaudojo gautas paramos lėšas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas yra nesąžiningas.

Atsakovas nurodo, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – tam tikros dalies turto areštą nebuvo laikomasi proporcingumo ir šalių interesų principo. Vien pareiškimo pateikimas teismui, atsakovo vertinimu, negali būti pagrindas kitai ginčo šaliai besąlyginio ribojimo disponuoti savo piniginėmis lėšomis ir taip trikdyti ūkio subjekto komercinę ūkinę veiklą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 metais tuo pačiu teisiniu pagrindu, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį NMA prašymas turi būti atmestas.

Pareiškėjas NMA pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo atskirąjį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

NMA nurodo, kad atmestini atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovas 2022 m. balandžio 29 d., kai buvo priimtas sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, dar nebuvo NMA kreditorius. NMA sprendimas priimtas 2021 m. gegužės 26 d. Apie priimtą sprendimą atsakovas informuotas 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-6363 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, sprendimą išsiunčiant el. paštu, paštu, taip pat sprendimas buvo patalpintas NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad NMA informacinis portalas yra pagrindinis pareiškėjų informavimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3230-968/2021). Taigi, NMA atsakovo kreditore laikoma nuo informavimo apie priimtą sprendimą, šiuo atveju – nuo 2021 m. birželio 4 d. Atsakovas NMA sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vėliau – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, be to ir nagrinėjamoje byloje teikė procesinius dokumentus, taigi akivaizdu, kad 2022 m. balandžio 29 d. atsakovui neabejotinai buvo žinoma, jog NMA yra jos kreditorė.

NMA informavo, kad 2022 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams yra pateikusi ieškinį dėl UAB „Translukta“ vienintelio akcininko sprendimo panaikinimo ir dėl įstatinio kapitalo mažinimo pripažinimo negaliojančiu. NMA nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neleis atsakovui vykdyti komercinę ekonominę veiklą – žvakių gamybą, nors atsakovas pats nusprendė savo veiklą stabdyti ir pradėti likvidavimo procedūras.

NMA paneigė atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad NMA yra atsisakiusi savo prašymo, pareikšto 2019 metais tuo pačiu pagrindu. 2019 m. sausio 16 d. NMA Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį Nr. BR6-396 „Dėl skolos priteisimo ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ ir prašė priteisti iš pareiškėjo NMA naudai – 133 547,51 Eur susidariusią skolą, pagal NMA 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1 „Dėl UAB „Translukta“ dalies išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ (toliau – panaikintas sprendimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019, kuriuo NMA skundas atmestas ir paliktas galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2019 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. AG-136/01-2019, kuriuo panaikintas NMA sprendimas, todėl 2020 m. lapkričio 10 d. NMA atsisakė ieškinio. Kaip nurodyta sprendime, NMA, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime ir LAGK sprendime išdėstytus motyvus, iš naujo atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu, nustačiusi pažeidimą, priėmė naują sprendimą. Taigi, NMA Sprendimas priimtas po naujai atlikto pažeidimo tyrimo, todėl sprendimas priimtas remiantis nauju pagrindu. Be to, ir pats atsakovas atskirajame skunde pripažįsta, kad panaikintame sprendime ir naujajame NMA sprendime atsakovui taikomos skirtingo dydžio sankcijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – atsakovo UAB „Translukta“ turtui bei piniginėms lėšoms taikytas turto areštas 72 553,47 Eur sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo (šiuo atveju – prašymo) reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas NMA siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas atsakovo UAB „Translukta“ turtas bei piniginės lėšos 72 553,47 Eur sumai. Teisme pateiktu prašymu, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, pareiškėjas siekia iš UAB „Translukta“ prisiteisti 72 553,47 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir palūkanas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog reikalavimas dėl skolos priteisimo, kuri susidarė atsakovui pažeidus teisės aktų reikalavimus vykdant projektą ir NMA nusprendus susigrąžinti išmokėtą paramos sumą, iš esmės yra pagrįstas, prašomos priteisti skolos suma yra didelė, be to atsakovas elgiasi nesąžiningai, jam vykdoma likvidavimo procedūra, o įstatinis kapitalas sumažintas. Nors teisės aktai atsakovui numato pareigą informuoti kreditorius apie vykdomą likvidavimo procedūrą, pareiškėjas, kaip kreditorius, nebuvo informuotas. Todėl, NMA manymu, gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, ja siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Bylos medžiaga patvirtina ir dėl šios faktinės aplinkybės ginčo nėra, kad atsakovui yra išmokėta 198 897,53 Eur paramos lėšų. NMA, įtarusi paramos gavėjos įgyvendinto Projekto pažeidimų (t. y. kad paramos gavėja įsigydama žvakių gamybos liniją dirbtinai padidino kainas), vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2756-662/2020), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-332-821/2019 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 19 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 išdėstytus motyvus, NMA direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimą Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjos įsigytos žvakių gamybos linijos kainos (paraiškos Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001) bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Atlikusi šį tyrimą NMA nustatė Projekto pažeidimų, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2021 m. balandžio 15 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. BRK-4109 (14.5)) pateikė informaciją Ministerijai apie paramos gavėjos padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą (nustatyta didesnė kaina įsigyjant žvakių gamybos liniją) taikyti sankciją – dalies išmokėtos paramos 72 553,47 Eur susigrąžinimo sankciją. Ministerija komisijos posėdyje 2021 m. gegužės 14 d. protokoliniu sprendimu Nr. 8D-170 (5.50E) informavo NMA, kad pritaria siūlymui paramos gavėjai taikyti siūlomą dalies išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.

Spręsdama dėl NMA prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės tikėtinumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja pagrindė, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė yra pagrįsta, tiesiogiai išplaukia iš byloje keliamo reikalavimo.

Atmestini atsakovo argumentai, siekiantys paneigti, kad tuo metu, kai UAB „Translukta“ priėmė sprendimą pradėti likvidavimo procedūras NMA nebuvo teismo sprendimu pripažintas atsakovo kreditoriumi, nes išieškoma suma nėra priteista. Šiuo atveju tai nėra reikšminga aplinkybė, nes sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės klausimą pats reikalavimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Šiuo atveju, svarbus reikalavimo užtikrinimo priemonės preliminarus pagrindimas ir saugomų interesų (viešieji finansai) pobūdis ir apsauga, kurie gali būti neužtikrinti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikoma. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas UAB „Translukta“ yra pradėjęs bendrovės likvidavimo procedūras, kas suponuoja didesnę riziką, kad jei pareiškėjui teismo sprendimas bus palankus, jis gali būti tinkamai neįvykdytas.

Atsakovo pateikiami argumentai, kad jis neslėpė likvidavimo fakto, nes nebuvo nemokus, t. y. neturėjo kreditorių, kuriems reikėjo pranešti apie pradėtą bendrovės likvidavimą negali būti vertinami kaip lemiami sprendžiant apie jo sąžiningumą. Atsakovas sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dieną (2022 m. balandžio 29 d.) buvo informuotas apie pažeidimą 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-6363 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ bei apie 2021 m. rugpjūčio 12 d. NMA prašymą teismui priteisti minėtą sumą (2021 m. rugsėjo 8 d. atsakovės advokatas teikė atsiliepimą byloje), vadinasi pradėdamas likvidavimo procedūras žinojo, kad jam gali tekti grąžinti jam išmokėtų paramos lėšų dalį (72 553,47 Eur).

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžeto lėšų apsauga) ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje. Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai netenkino NMA prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau pasikeitus situacijai, įvertinus atsakovo elgesį (vykstant teisminiams ginčams priimtas sprendimas likviduoti, sumažinti įstatinį kapitalą, nepranešimą NMA ir t.t.), pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė