e49fd82e-060c-4de3-a9ad-a1d97a7a67dd · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                         Civilinė byla Nr. 2A-2320/2013 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-608-881/2013 pagal V. G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alren“) dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu už akių (įvertinęs tai, kad 2008 m. birželio 13 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria V. G. laidavo už UAB „Arlen“ prievolių pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. SF-0613-J (su visais jos pakeitimais), sudarytÄ tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Arlen“, įvykdymÄ , o UAB „Arlen“ nustatytu terminu kredito negrÄ Å¾ino) priteisė UAB „Medicinos bankas“ solidariai iÅ¡ UAB „Arlen“, R.

R. bei V. G. 2 400 000 Lt negrÄ Å¾into kredito, 232 932, 17 Lt palÅ«kanų, 197 278,99 Lt delspinigių, iÅ¡ viso – 2 830 211,16 Lt, 14 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 2 400 000 Lt sumÄ nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 830 211,16 Lt sumÄ nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir po 10 767,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ kiekvieno. Å is sprendimas įsiteisėjo ir jo pagrindu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko V.

G. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai.2012 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovas V. G. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 2008-06, sudarytÄ tarp V. G. ir UAB „Medicinos bankas“. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Å¡ioje byloje uždrausti atsakovui UAB „Medicinos bankas“ atlikti bet kokius tolimesnius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu pagal 2008 m. birželio 13 d. laidavimo sutartį, kuria laiduota už UAB „Arlen“ prievolių pagal 2006 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. SF-0613-J (su visais jos pakeitimais) įvykdymÄ .

Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, t. y. sprendimas pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį neturės prasmės, bus deklaratyvus, nes atsakovui pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tarp Å¡alių buvę teisiniai sutartiniai santykiai iÅ¡nyktų. Tokiu atveju ieÅ¡kovas apskritai prarastų galimybę tinkamai apginti savo teises. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo V. G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė V.

G. ieÅ¡kinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau ieÅ¡kovas sprendimÄ apskundė apeliacine tvarka ir prašė apeliacinės instancijos teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. II. PraÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones argumentai IeÅ¡kovas V. G. praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui UAB „Medicinos bankas“ atlikti bet kokius tolimesnius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu pagal 2008 m. birželio 13 d. laidavimo sutartį.

Nurodo Å¡iuos argumentus:Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau jų taikymo bÅ«tinybė iki apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo neiÅ¡nyko ir gresia ieÅ¡kovo turto pardavimas iÅ¡ varžytynių.Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, t. y. sprendimas laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia neturėtų prasmės, bÅ«tų deklaratyvus, nes atsakovui pradėjus priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tarp Å¡alių buvę teisiniai santykiai iÅ¡nyktų ir ieÅ¡kovas prarastų galimybę tinkamai apginti savo teises, ieÅ¡kovui tektų kreiptis į teismÄ inicijuojant papildomÄ bylÄ dėl atsakovo atliekamų veiksmų, kas pažeistų civilinio proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 str.).

Byloje yra pateikti įrodymai, kad antstolis yra pradėjęs aktyvius iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio turto veiksmus, kuriuos tęsiant ir pardavus turtÄ , tačiau ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje tenkinus, teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomu.Lietuvos apeliacinis teismas, esant identiÅ¡koms faktinėms aplinkybėms, yra pritaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-305/2008). III. Teismo argumentai PraÅ¡ymas atmetamas.Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys praÅ¡ymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai Å¡io teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Kita vertus, minėta nuostata negali bÅ«ti suprantama kaip įgalinanti dalyvaujančius byloje asmenis teikti analogiÅ¡kus praÅ¡ymus skirtingose proceso stadijose, jeigu nėra iÅ¡ esmės pasikeitę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti pagrindai.

Tuo tarpu visi esminiai Å¡iuo metu ieÅ¡kovo teikiamo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimi (atskirojo skundo medžiagos 52 – 55 b. l.), kuria pritarta pirmosios instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis) iÅ¡vadai, jog taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę (iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymÄ ) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, o papildomai dėl ieÅ¡kovo nurodomų argumentų nepasisakytina.

Atitinkamai vadovautis apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-305/2008) panaÅ¡ioje byloje ir daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ (ypač įvertinant faktÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas, kas preliminariai leidžia spręsti apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ (CPK 144 str. 1 d.), Å¡iuo metu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsniu, n u t a r i a:

Atmesti ieÅ¡kovo V. G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Vytas Milius                                                                  Marytė Mitkuvienė