e49fc7cd-a309-4243-9b01-54940a5ea960 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-826-918/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12646-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 2.6.18.3, 2.8.2.1; 3.2.4.11.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,

sekretoriaujant Laurai Dudlauskaitei,

dalyvaujant ieškovui K. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ vadovui D. D.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal K. G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greitkelis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas

n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas K. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Greitkelis“, praÅ¡ydamas laikyti tinkamai nutraukta 2021 m. birželio 22 d. sutartį Nr. 001210622, priteisti 3 600,00 Eur turtinės žalos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2021 m. birželio 22 d. buvo pasiraÅ¡yta sutartis Nr. 001210622 (toliau – sutartis), kuria UAB „Greitkelis” įsipareigojo ieÅ¡kovui, nurodytame sklype, iÅ¡ užsakovo medžiagų sumontuoti tvorÄ , stumdomus vartus be elektros ir elektroninių įrengimų ir kitus sutartyje numatytus darbus.

Darbai turėjo bÅ«ti atlikti per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiem pusėms tinkamu laiku, ir baigiami per 45 dienas nuo medžiagų pristatymo į montavimo vietÄ , bet ne vėliau kaip per 45 dienas nuo darbų pradėjimo. Bendra darbų kaina – 3 150 Eur, atsakovei 2021 m. gruodžio 16 d. pareikalavus sumokėti už papildomus darbus, buvo sumokėta 750 Eur, iÅ¡ viso – 3 900 Eur. IeÅ¡kovė nurodo, kad darbai pagal 2021 m. birželio 22 d. sutartį neatlikti iki Å¡iol, iÅ¡skyrus sutartyje nurodytus sandėliuko perkėlimo darbus, kurių vertė 300 Eur.

Nors ne kartÄ buvo kreiptasi į atsakovę, tačiau jokių darbų atlikta nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovė visų medžiagų nomenklatÅ«rÄ yra mačiusi 2021 m. lapkričio 17 d. ir pasižadėjo pradėti darbus 2021 m. lapkričio 30 d. IeÅ¡kovo vertinimu, visos reikalingos medžiagos darbams atlikti sutartame sklype buvo nuo 2022 m. vasario 14 d. Pagal sutartyje numatytus terminus sutartis laikoma sudaryta nuo jos pasiraÅ¡ymo arba pinigų sumokėjimo, t. y. 2021 m. birželio 22 d. arba abiem pusėms tinkamu laiku, tai reiÅ¡kia, kad Å¡io termino pradžia ir pabaiga turėtų bÅ«ti nustatoma įvertinant konkrečias faktines aplinkybes, Å¡iuo atveju vertintina informavimo apie medžiagų, reikalingų darbams atlikti diena, t. y. 2022 m. vasario 14 d.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2022 m. balandžio 20 d. atsakovei pateikė pretenzijÄ dėl neatliktų darbų ir pasiÅ«lė taikiu bÅ«du iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , tačiau atsakovės atsakymo nesulaukė. 2022 m. gegužės 11 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei reikalavimÄ dėl skolos sumokėjimo ir dar kartÄ informavo, kad 2021 m. birželio 22 d. sudaryta sutartis nutraukta dėl atsakovės vengimo atlikti sutartus darbus. IeÅ¡kovo vertinimu, buvo patirti ne tik finansiniai, bet ir moraliniai nuostoliai.

Dėl atsakovės neatliktų darbų laiku, ieškovas turėjo atidėti savo planus, ieškovas ir jo šeima patyrė daug išgyvenimų, turėjo perkelti šventę, atsisakyti kitų su švente susijusių užsakymų.

2. IeÅ¡kovas dublike nurodo, kad palaiko ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir praÅ¡o jį tenkinti. Dublike papildomai nurodo, kad atsiliepime jokiais įrodymais nepagrįsta aplinkybė, jog atsakovė nežinojo apie ieÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ , t. y. medžiagų atsiradimo sklype momentÄ . Apie medžiagų buvimÄ sklype, patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas (elektroniniu paÅ¡tu ir SMS žinutėmis). IeÅ¡kovas nurodo, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių užtikrinti tinkamÄ sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ , tiek laiku atliekant savo pagal sutartį numatytas pareigas, tiek ir sudarant sÄ lygas jas atlikti tinkamai atsakovei.

3. IeÅ¡kovas teismo posėdžiuose dalyvaudamas nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du, palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ sudarant sutartį atsakovės vadovas buvo atvykęs, apžiÅ«rėjo vietÄ , įvardijo, kiek kainuos darbai. Sutarė, jog darbus apmokėjus avansu atsakovė taikys nuolaidÄ . RaÅ¡ytinės sutarties tekstÄ pateikė atsakovė. Atsakovas paėmė pinigus birželio mėnesį, o sklype pasirodė tik rugpjÅ«tį.

Atsakovė vis delsė atlikti darbus, kurie numatyti sutartyje, motyvuodama darbų atlikimui netinkamais orais ar kad nėra atvežtų visų medžiagų. Atvykęs padirbdavo valandÄ ir po to vėl dingdavo. Buvo sutarta sutartyje sandėliukÄ perdaryti, atsakovė nurodė daiktus ir medžiagas iÅ¡ sandėliuko iÅ¡neÅ¡ti. Atsakovė dingo, todėl iÅ¡neÅ¡tos medžiagos suÅ¡lapo. Spalio mėnesį ieÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ , tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Po to nusprendė tęsti darbus.

Atsakovė matė atvežtas medžiagas į gretimÄ sklypÄ . Medžiagos pirmÄ kartÄ buvo atvežtos rugsėjo mėnesį (buvo atvežti stulpai ir tinklai, trÅ«ko tik vartų ir fasadinės tvoros dalies), o lapkričio 17 d. atsakovės atstovas matė medžiagas, kurios buvo sudėtos gretimame sklype. IeÅ¡kovas atsakovas apie stulpus informavo rugpjūčio mėnesį. Byloje nėra pateikta, kad atsakovas matė medžiagas, tačiau 2021 m. lapkričio 10, 15, 16 d. susiraÅ¡inėjime SMS žinutėmis buvo paminėta, kad medžiagos jau yra.

Sklype medžiagos buvo vasario mėnesį, yra sÄ skaita, atsakovui buvo praneÅ¡ta 2022 m. kovo 22 d., balandžio 11 d., o balandžio 15 d. nusiuntė nuotraukas – kad medžiagos atvežtos į objektÄ . Jei atsakovas bÅ«tų nematęs medžiagų, kam bÅ«tų pradėjęs kasti duobes stulpams. Atsakovė delsė pradėti ir pabaigti sutartyje numatytus darbus. Tikslios įvykių eigos neprisimena, yra užfiksuota susiraÅ¡inėjimuose. Atsakovės atlikti darbai, tokie kaip duobių tvoros stulpams paruoÅ¡imas, tapo netinkamais.

Atsakovė atliko papildomus darbus, už kuriuos buvo atskirai apmokėta. Kiek tiksliai sumokėta atsakovei, nežino, yra nurodyta ieÅ¡kinyje. faktiÅ¡kai atliko vieno iÅ¡ sandėliukų pertvarkymo darbus, prigręžė skylių stulpams. Darbai turėjo bÅ«ti baigti iki 2022 m. balandžio 26 d. arba iki balandžio pradžios, praėjus 45 dienoms nuo vasario 14 d., kai medžiagos buvo atvežtos į sklypÄ . Å iuo metu darbus atliko kitas rangovas, sutarties vykdymas neįmanomas. IeÅ¡kovui teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, atstovavimo sutartis su teisines paslaugas teikusiu asmeniu nebuvo pasiraÅ¡yta.

IeÅ¡kovas dėl netinkamai vykdomos sutarties patyrė neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas žemės sklypÄ , kuriame pagal sutartį turėjo bÅ«ti atliekami darbai, ir jame

4. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad nors sutartyje nebuvo numatyta sutarties pabaigos data, tačiau sutartis gali baigtis bendru sutarimu (pavyzdžiui, sutartį abiem pusėms įvykdžius arba neįvykdžius sutariant pasekmes) arba vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių valios nutraukti sutartį iÅ¡reiÅ¡kimu su atitinkančiomis pasekmėmis. Atsakovės vertinimu, jeigu darbų vykdytojas netinkamai atlieka arba neatlieka darbų dėl savo kaltės, pinigus turi grÄ Å¾inti, o nuostoliai, kylantys iÅ¡ sÄ naudų, lieka kaltajai pusei. Å iuo atveju nuostoliai, kylantys iÅ¡ įsipareigojimų neįvykdymo, taip pat lieka kaltajai pusei. Užsakovas pirmÄ kartÄ valiÄ nutraukti sutartį iÅ¡reiÅ¡kė praėjusiais metais ir dabar paduodamas ieÅ¡kinį. IÅ¡ankstinio mokėjimo tikslas yra garantas, kad sutartis bus vykdoma iÅ¡ankstinį mokėjimÄ atlikusios sutarties pusės. Užsakovas ir garanto davėjas sutartimi įsipareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, kurie natÅ«raliai yra pirmesni nei darbus atlikti įsipareigojusios įmonės, bet to nesugebėjo atlikti iki Å¡ios dienos. Tie veiksmai – tai medžiagų, reikalingų sutartimi numatytai tvorai, buvimas nurodytame sklype ir sutarimas, kada bus abiem pusėms tinkamas laikas pradėti darbus. Medžiagų, bÅ«tinų darbui pagal sutartį atlikti, atsakovė iki Å¡iol nematė nei pagal dokumentus, nei fiziÅ¡kai. IeÅ¡kinyje taip pat nematyti, kurios pagal projektÄ medžiagos turėtų bÅ«ti, kurios pristatytos į vietÄ , kada parodytos vykdytojui. Nesutartas ir laikas pradėti darbus pagal sutartį.

5. Atsakovė tripliku praÅ¡o ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Triplike papildomai nurodo, kad atsakovė ne kartÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovui parodyti medžiagas, tačiau ieÅ¡kovas Å¡io pasiÅ«lymo nepriėmė. IeÅ¡kovas tvirtina, kad sutarties sudarymo metu medžiagų nebuvo, o darbams pradėti buvo bÅ«tinas sutarimas abiem pusėms tinkamu laiku, kadangi ieÅ¡kovas vengė parodyti medžiagas, atsakovė tokio sutarimo nefiksavo. Atsakovės vertinimu, atsakovė dėl ieÅ¡kovo veiksmų patyrė nuostolių, o ieÅ¡kovo iÅ¡ankstinis mokėjimas yra garantas, kad garanto davėjas vykdys savo įsipareigojimus, tačiau ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį.

6. Atsakovės vadovas D. D. teismo posėdžiuose nesutiko su ieÅ¡kiniu, palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad neginčija aplinkybės, jog sutartis nebuvo įvykdyta, tačiau mano, kad dėl to kaltas ieÅ¡kovas, laiku nepateikęs medžiagų. IeÅ¡kovas tinkamai neinformavo apie į sklypÄ atvežtas medžiagas, nesudarė galimybių atsakovei tinkamai įvertinti, ar medžiagų pakanka darbams atlikti, nepavyko suderinti laiko, kada galimus darbus pradėti. Už faktiÅ¡kai atliktus, sutartyje nenumatytus darbus (t.y., sutartyje neaptarto sandėliuko pastatymÄ ) yra atsiskaityta. IeÅ¡kovas nepateikė medžiagų, neaiÅ¡ku, kada sutartis turėjo bÅ«ti vykdoma. Apie tai, kad darbus yra atlikęs kitas subjektas, nebuvo žinoma, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad duobės stulpams turėjo bÅ«ti daromos iÅ¡ naujo. Mano, kad turėtų bÅ«ti atlyginama už sugaiÅ¡tÄ laikÄ ir pradėtus atlikti darbus, tačiau kokia konkreti suma, nežino. Mano, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas vartotoju, kadangi ieÅ¡kovas buvo atsakingas už medžiagų pateikimÄ . VisÄ sutarties tektÄ suformulavo atsakovė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

7. Byloje nėra ginčo, kad Å¡alys 2021 m. birželio 22 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 001210622, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovo nurodytame sklype iÅ¡ užsakovo medžiagų sumontuoti tvorÄ (iki 50 metrų segmentinės ir iki 115 metrų tinklo), stumdomus vartus be elektros ir elektronikos įrengimų ir jų priklausinių (banketės iÅ¡liejimas ir vartų pastatymas), vartelius be elektros ir elektronikos įrengimų ir jų priklausinių ir be skylių spynoms iÅ¡gręžimo, fasadinėje pusėje suformuoti betoninį bortelį iki 4 m3 betono įmonės betonu, perkelti užsakovo metalinį sandėliukÄ Ä¯ užsakovo nurodytÄ vietÄ tame pačiame sklype, pastatant jį ant Å¡eÅ¡ių betoninių polių, kurių aukÅ¡tis virÅ¡ žemės iki 200 mm, o bendras polio aukÅ¡tis iki 1000 mm (4 e. b. l.). Sutartyje numatyta, kad dėl iÅ¡ankstinio apmokėjimo ieÅ¡kovui taikoma 315 Eur nuolaida, bendra darbų kaina su nuolaida yra 3150 Eur. Sutartyje taip pat yra numatyta tokia sÄ lyga: „Darbai pradedami per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiems pusėms tinkamu laiku ir baigiami per 45 kalendorines dienas nuo medžiagų (tvoros detalių, vartų, vartelių ir jų tvirtinimo detalių) pristatymo į montavimo vietÄ , bet ne anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo“ (sutarties sÄ lyga pacituota neredaguojant).

8. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad pagal sutartį ieÅ¡kovas 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo 2 500 Eur grynaisiais pinigais (5 e. b. l.), 2021 m. birželio 22 d. sumokėjo 650 Eur pavedimu (6 e. b. l.), t. y. sutarties sudarymo dienÄ sumokėjo 3150 Eur sumÄ . Be to, ieÅ¡kovas 2021 m. gruodžio 17 d. pavedimu sumokėjo 450 Eur, 2021 m. gruodžio 17 d. pavedimu 300 Eur, t. y. papildomai sumokėjo 750 Eur sumÄ už sutartyje nenumatytų darbų atlikimÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovas atsakovui sumokėjo 3 900 Eur sumÄ .

9. 2021 m. lapkričio 10 ir 15 d. elektroniniuose laiÅ¡kuose ieÅ¡kovas nurodė atsakovei, jog medžiagos yra sandėliuojamos kitoje sodyboje bei klausė, kada bus pradėti darbai (53 e. b.l.). 2022 m. lapkričio 16 d. atsakovės vadovas atsakė, jog apie darbų pradžios terminÄ galės pasisakyti, kai pamatys medžiagas (54 e. b. l.).

10. 2021 m. lapkričio 22 d. (pirmadienį) elektroniniu paštu atsakovės vadovas nurodė : „taip, trečiadienį planuoju darbus“ (54 e. b. l.), tačiau 2021 m. gruodžio 3 d., atsakydamas į ieškovo priekaištus dėl nepradedamų darbų, nurodė, kad „vis dar nėra medžiagų objekte“ (54 e. b. l.).

11. 2021 m. gruodžio 16 d. atsakovės vadovas elektroniniame laiÅ¡ke nurodė esant poreikį iÅ¡spręsti klausimus dėl papildomų darbų apmokėjimo: už suvirinimo darbus tvirtinant sandėliukÄ ir pervirinant duris (100 Eur), vamzdžių laidams pakasimas, žemių nukasimas, žvyro patraukimas nuo tvoros vietos ir grunto palyginimas (150 Eur), stulpų paruoÅ¡imas betonavimui juos pailginant iki tinkamo ilgio (50 Eur), metalinio sandėliuko pastatymas (300 Eur). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė faktiÅ¡kai, Å¡iuos darbus, iÅ¡skyrus stulpų paruoÅ¡imo betonavimui metalinio sandėliuko pastatymo darbus faktiÅ¡kai atliko.

12. Nors 2022 m. vasario 14 -15 . Å¡alys komunikavo dėl darbų atlikimo, tačiau duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų informavęs atsakovę apie medžiagų, reikalingų tvorai, atvežimÄ Ä¯ objektÄ , nėra. Atvirkščiai, ieÅ¡kovas neginčija, kad atsakovei praneÅ¡imÄ apie medžiagų buvimÄ sklype iÅ¡siuntė tik 2022 m. kovo 22 d. (57 e. b. l.).

13. 2022 m. kovo 16 d. atsakovės vadovas informavo apie ketinimus pradėti darbus „ateinančiÄ savaitę“ (57 e. b. l.). 2023 m. kovo 23 d. atsakovės vadovas elektroniniu paÅ¡tu nurodė, kad „rytoj“ atvyks į objektÄ virinti sandėliuko. 2023 m. kovo 25 d. laiÅ¡ke atsakovė vadovas nurodė apie „vakar“ nustatytÄ medžiagų sandėliukui trÅ«kumÄ (57 e. b. l.).

14. 2022 m. balandžio 8 d. ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu įspėjo atsakovę, kad jei kitÄ savaitę pirmadienį nebus pradėti darbai, ieÅ¡kovas atsisakys atsakovės paslaugų (58 e. b. l.). 2022 m. balandžio 11 d. atsakovės vadovas elektroniniu paÅ¡tu nurodė, kad jei medžiagos yra pristatytos, jas bÅ«tų galima apžiÅ«rėti „trečiadienį“, terminÄ bÅ«tų galima skaičiuoti nuo kitos dienos po apžiÅ«ros bei pasiÅ«lė ieÅ¡kovui, pasirÅ«pinus medžiagomis objekte ir apie tai praneÅ¡ti atsakovei (59 e. b. l.).

15. 2022 m. balandžio 11 d. ieÅ¡kovas nurodė, kad medžiagos objekte yra nuo 2022 m. vasario 14 d., jas atsakovės vadovas galėjo apžiÅ«rėti 2022 m. kovo 25 d., kai buvo atvykęs, taip pat pareikalavo nurodyti konkrečiÄ datÄ , kada bus pradėti darbai. 2022 m. balandžio 12 d. laiÅ¡ku atsakovės vadovas nurodė, kad tuo atveju, jei tvorai reikalingos medžiagos yra objekte, darbų pradžiÄ galima skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 14 d., o dėl sandėliuko medžiagų trÅ«kumo spręsis ateityje (59 e. b. l.).

16. 2022 m. balandžio 13 d. ieÅ¡kovas pasiÅ«lė du variantus: a) darbų pabaigÄ skaičiuoti nuo 2022 m. balandžio 1 d. ir darbus pradėti nuo fasadinės pusės kartu su vartais arba b) darbus pradėti nuo fasadinės pusės kartu su vartais ir Å¡iÄ darbų dalį pabaigti iki 2022 m. gegužės 9 d., o visus darbus pabaigti iki 2022 m. gegužės 30 d., o jei netinka nei vienas iÅ¡ variantų - nutraukti sutartį. Atsakovės vadovas 2022 m. balandžio 14 d. nurodė apie siÅ«lymus pagalvosiantis (60 e. b. l.).

17. 2022 m. balandžio 20 d. pretenzijoje (9-10 e. b. l.) ieÅ¡kovas nurodė, kad visos reikalingos medžiagos į sutartÄ sklypÄ buvo pristatytos 2022 m. vasario 14 d., o 2022 m. kovo 25 d. atsakovas medžiagas galėjo apžiÅ«rėti; taip pat atsakovės papraÅ¡yti „įvertinti savo galimybes atlikti darbu iki 2022-05-10 ir juos iki Å¡ios datos atlikti pilna sutarties apimtimi“, o iki nurodyto termino neatlikus darbų, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 3600 Eur sumÄ .

18. Atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakė, kad nėra parodytos medžiagos, kurias ieÅ¡kovas turėjo pristatyti į objektÄ .

19. 2022 m. gegužės 11 d. reikalavimu dėl skolos sumokėjimo ieÅ¡kovas nutraukė sutartį, pareikalavo grÄ Å¾inti 3 600 Eur sumÄ (11 e. b. l.).

20. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo elektroniniais laiÅ¡kais nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2022 m. balandžio 15 d. nusiuntė atsakovei sÄ skaitÄ ir sklypo nuotraukÄ , turėjusius patvirtinti medžiagų buvimÄ sklype. ( 46-47 e. b. l.).

21. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė faktiškai atliko sutartyje nenumatyto, tačiau šalių žodžiu aptarto sandėliuko pastatymo darbus, įvertintus 300 Eur suma. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose neįrodinėjo, kad faktiškai atliko ir perdavė kitus, nei nurodo ieškovas, darbus. Dar daugiau, teismo posėdyje atsakovės vadovas pripažino, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų tęsusi darbus, atsakovės atlikti skylių pragręžimo (duobių tvoros stulpams) darbus neabejotinai reikėtų perdaryti, kadangi iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad duobės, atsižvelgiant į jų gylį, nėra tinkamos.

22. Teismai, civiliniame procese vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl sutarties kvalifikavimo

23. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį. Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ bei už jį sumokėti, ir prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

24. Å alių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, kadangi pagal CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Statybos rangos sutartys iÅ¡skiriamos pagal specifinį rangos dalykÄ â€“ statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.).

25. Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Å iuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties Å¡alis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiÅ¡kia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju.

26. Šioje byloje kilo klausimas, ar tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nurodyto straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo. Tik tuo atveju, kai vartotojas yra fizinis asmuo ir prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, jo teisės ir teisėti interesai ginami kaip silpnesniosios sutarties šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

27. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas sutartyje numatytų objektų pastatymo (įrengimo) siekė savo asmeninių ar Å¡eimos poreikių tenkinimui, o ne verslo tikslais. Atsakovė, argumentuodama, jog sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, nurodo, kad ieÅ¡kovas turėjo pateikti medžiagas. Pabrėžtina, kad kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo teisinės reikÅ¡mės neturi aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs pateikti reikiamas medžiagas, kadangi Å¡iuo atveju aktualu nustatyti sutarties sudarymo tikslÄ . Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo, akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovė, o ne ieÅ¡kovas, yra Å¡ios srities profesionalas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turėjo pasirÅ«pinti medžiagų pateikimu, neįrodo, kad ieÅ¡kovas buvo Å¡ios srities profesionalas. Byloje nustačius, kad atsakovė yra įmonė, taip pat nustačius, kad ieÅ¡kovas žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus (statinius) naudoja tik asmeninių ir/ar Å¡eimos poreikių tenkinimui, Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi.

28. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, tarp Å¡alių buvo sudaryta sutartis, nepaisant to, kaip jÄ pavadino Å¡alys, priskirtina vartojimo rangos sutarčiai, atitinkančiai CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintÄ apibrėžimÄ , numatantį, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymÄ atlikti tam tikrÄ darbÄ , skirtÄ tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo Å¡eimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti. Å io straipsnio 2 d. numato, kad vartojimo rangos sutarčiai mutantis mutandis taikomos Å¡io kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės. CK 6.680 straipsnyje numatyta, kad Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytÄ darbÄ , užsakovas turi teisę pasinaudoti Å¡io kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis ( t. y. netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teisėmis). Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nekilo ginčo dėl atsakovės atliktų darbų kokybės.

Dėl vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo

29. BylÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva) (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis).

30. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetÄ vartotojo teisių gynimui. Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sÄ lygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo prieÅ¡ingai.

31. Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesÄ Å¾iningas sÄ lygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

32. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 1-18 punktuose nurodytas sÄ raÅ¡as kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. Be to, remdamasis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir kitokias vartojimo sutarties sÄ lygas, jeigu jos atitinka Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sÄ lyga nėra nesÄ Å¾ininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 6 dalis numato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį galima tik tokių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Å¡alių sudarytos sutarties turinį bei sudarymo mechanizmÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad sutarties sÄ lyga „Darbai pradedami per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiems pusėms tinkamu laiku ir baigiami per 45 kalendorines dienas nuo medžiagų (tvoros detalių, vartų, vartelių ir jų tvirtinimo detalių) pristatymo į montavimo vietÄ , bet ne anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo“ yra atsakovės parengtos sutarties sÄ lyga, dėl kurios formuluotės ieÅ¡kovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo sutarties sÄ lyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Tai, kad minėta sÄ lyga bÅ«tų buvusi individualiai aptarta su ieÅ¡kovu, taip pat kad ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs galimybę daryti įtakÄ Å¡iai sÄ lygai, atsakovė nesiėmė pareigos įrodinėti (6.2284 straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis).

34. Teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog aptariama sÄ lyga yra neaiÅ¡ki: iÅ¡ Å¡ios sÄ lygos neaiÅ¡ku, kada turi bÅ«ti pradėti darbai: ar per savaitę nuo sutarties sudarymo, ar „abiems pusėms tinkamu laiku“, kada turi bÅ«ti baigiami: ar per 45 dienas nuo medžiagų į montavimo vietÄ pristatymo, ar nei anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo. Tokia sutarties sÄ lyga, iÅ¡ kurios neįmanoma nustatyti sutartų darbų pradžios ir pabaigos terminų, galimybė atsakovei iÅ¡ esmės savo nuožiÅ«ra pasirinkti darbų pradžiÄ ir pabaigÄ , neatitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, suteikia atsakovei perdėtÄ pranaÅ¡umÄ vartotojo (ieÅ¡kovo) atžvilgiu.

35. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog yra pagrindas Å¡iÄ sutartinę nuostatÄ ta apimtimi, kuria aiÅ¡kiai nenurodyta darbų pradžia ir pabaiga, laikyti nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 3, 6 ir 8 dalys). Pripažinus Å¡iÄ Sutarties sÄ lygÄ nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

36. IeÅ¡kovas (užsakovas) ieÅ¡kiniu prašė pripažinti teisėtu vienaÅ¡aliÅ¡kÄ rangos sutarties nutraukimÄ dėl rangovės (atsakovės) kaltės. Viena vertus, iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio nėra aiÅ¡kus tokio reikalavimo reiÅ¡kimo tikslas. Pažymėtina, kad civilinis procesas negali bÅ«ti savitikslis, o pareikÅ¡tais reikalavimais, juos patenkinus, turėtų bÅ«ti ginamos tokius reikalavimus pareiÅ¡kusio asmens pažeistos teisės ar teisėti interesai. Å iuo konkrečiu atveju neaiÅ¡ku, kokius ieÅ¡kovo interesus ar teises galėjo pažeisti ieÅ¡kovo iniciatyva atliktas sutarties nutraukimas. Vis dėlto, iÅ¡ byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio bei Å¡alių pozicijos teismo posėdžiuose matyti, kad tarp Å¡alių paties ieÅ¡kovo iniciatyva kilo ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo.

37. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 straipsnis). Kiekviena sutarties Å¡alis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena sutarties Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 , 2, 3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai Å¡alis pati gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimÄ teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019).

38. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias turi bÅ«ti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Be to, įstatymas leidžia sutarties Å¡alims susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 str. 5 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.

39. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais Å¡alis gali nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, apie sutarties nutraukimÄ praneÅ¡dama kita Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu toks nenustatytas, prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. Taigi, Å¡i taisyklė nustato du reikalavimus vienaÅ¡aliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimÄ ne teismo tvarka bÅ«tina iÅ¡ anksto praneÅ¡ti kitai Å¡aliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti atliktas praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Ä®statyme nenustatyta praneÅ¡imo apie vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ forma, todėl Å¡alys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – praneÅ¡imu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant, ar apie sutarties nutraukimÄ praneÅ¡ta tinkamai, svarbu įvertinti ir tai, ar sutarties Å¡alis suprato praneÅ¡imo turinį ir ar ji galėjo iÅ¡vengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

40. Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ . VienaÅ¡alis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios Å¡alies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios Å¡alies elgesį, pasireiÅ¡kusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Pareigos prieÅ¡ nustatytÄ terminÄ informuoti apie sutarties nutraukimÄ pažeidimas pats savaime nesuponuoja pagrindo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimÄ grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad praneÅ¡imo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties Å¡alies civilinių teisių pažeidimÄ , Å¡alis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-687/2020, 25 punktas).

41. Vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis). Jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

42. Å alių pasiraÅ¡ytoje sutartyje jos nutraukimo sÄ lygos ir tvarka neaptarti, todėl vertinant sutarties nutraukimo teisėtumÄ aktualios CK 6.217-218 straipsnio nuostatos.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis Å¡alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, Å¡i pareiga vienodai svarbi abiem sutarties Å¡alims, o Å¡alis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos Å¡alies bendradarbiavimo stokos prieÅ¡ jÄ kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

44. Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį – vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartÄ terminÄ atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . CK 6.661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (Å¡io kodekso 6.219 straipsnis). Pagal CK 6.207 straipsnio 2 dalį, kai Å¡alys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitÄ , tai turinti sutartį įvykdyti vėliau Å¡alis gali sustabdyti vykdymÄ tol, kol kita Å¡alis neįvykdo savo prievolių. Pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi savo prievolių ieÅ¡kovui visa apimtimi ir tarp Å¡alių kilo ginčas dėl darbų vykdymo pradžios, eigos ir pabaigos. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas medžiagų, reikalingų darbams vykdyti, nepateikė iki 2022 m. vasario mėnesio. Dar daugiau, ieÅ¡kovas apie į sklypÄ atvežtas medžiagas, reikalingas darbams atlikti, atsakovę informavo tik kovo mėnesio viduryje. Kaip matyti iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo bei Å¡alių pozicijos teismo posėdžiuose, tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas, kokia tvarka ir bÅ«du atsakovė turėtų apžiÅ«rėti ieÅ¡kovo pateiktas medžiagas (jų kiekį, tinkamumÄ ). IeÅ¡kovas 2022 m. balandžio 20 d. iÅ¡siųsdamas atsakovei pretenzijÄ , joje apie ketinimus nutraukti sutartį nenurodė (Å¡ioje pretenzijoje ieÅ¡kovas prašė atsakovo „įvertinti savo galimybes atlikti darbus iki 2022-05-10 ir juo iki Å¡ios datos atlikti“ arba per 3 dienas grÄ Å¾inti visÄ sumÄ , kuri buvo sumokėta. 2022 m. gegužės 11 d. reikalavimu dėl skolos sumokėjimo ieÅ¡kovas nurodė, kad nutraukia sutartį, tačiau praneÅ¡ime nutraukimo datos nenurodė, o apie ketinimus nutraukti sutartį atsakovės neįspėjo. IeÅ¡kovas tiek nutraukdamas sutartį, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nenurodė atsakovo veiksmų, kurie CK 6.217 straipsnio nustatyta tvarka sudarytų pagrindÄ ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

46. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad abi rangos sutarties Å¡alys tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė visų nuo jų priklausančių protingų priemonių paÅ¡alinti kliÅ«tis, kurios trukdė tinkamai įvykdyti sutartį (CK 6.691 str. 1 d.). Darytina iÅ¡vada, kad darbai pagal rangos sutartį laiku nebuvo atliekami tiek dėl ieÅ¡kovo, tiek dėl atsakovės kaltės: ieÅ¡kovui delsiant pristatyti reikiamas medžiagas į sklypÄ , o atsakovei delsiant pristatytas medžiagas apžiÅ«rėti ir pradėti sutartimi aptartus darbus.

47. Visų į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iki 2022 m. vasario nebuvo tinkamai įvykdęs pareigos pateikti visas darbams atlikimui reikalingas medžiagas. Kita vertus, atsakovę tokia situacija iÅ¡ esmės tenkino. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pripažino, kad atsakovė apie darbams atlikti reikalingų medžiagų pristatymÄ Ä¯ sklypÄ buvo informuota elektroniniu laiÅ¡ku. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai apie tai, kad ji nebuvo sudarytos galimybės apžiÅ«rėti ir įvertinti pateiktų medžiagų pakankamumo, iÅ¡ esmės yra deklaratyvÅ«s. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, vienaÅ¡aliÅ¡kai atsakovei nustatydamas terminus sutarčiai įvykdyti, terminų pradžiÄ pradėdamas skaičiuoti nuo 2022 m. vasario mėnesio, taip pat nesielgė sÄ Å¾iningai. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovė 2021 m. kovo – balandžio mėnesiais klausė ieÅ¡kovo, kaip ir kada galėtų apžiÅ«rėti medžiagas, tačiau ieÅ¡kovas konkretaus atsakymo nepateikė, tik deklaratyviai nurodė, kad tokiÄ galimybę atsakovės vadovas turėjo. Atsakovės vadovui bandant tartis dėl sutarties vykdymo (sutartyje numatytos darbų pradžios) ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės tik kėlė sÄ lygas dėl darbų pabaigos.

48. Esant tokiai situacijai, darytina iÅ¡vada, kad abi Å¡alys nepakankamai bendradarbiavo ir abi neturėjo pakankamo intereso toliau vykdyti sutartį, todėl nedėjo pakankamų pastangų sutarties iÅ¡saugojimui. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti rangos sutartį, kadangi ir pats tinkamai nevykdė prieÅ¡prieÅ¡inių iÅ¡ sutarties kylančių įsipareigojimų, nutraukdamas sutartį, nesilaikė CK 6.217 str. nustatytos tvarkos ir įspėjimo apie sutarties nutraukimÄ terminų. Dėl nurodytų motyvų ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės pripažinimo teisėtu netenkintinas.

49. Teismo posėdžiuose ieškovas nurodė, kad sutartyje aptartus darbus yra įvykdęs kitas subjektas. Darytina išvada, kad šiuo atveju sutarties vykdymas yra faktiškai nebegalimas, todėl šalių sudaryta sutartis nutrauktina teismo sprendimu dėl abiejų šalių kaltės (CK 6.217 str. 4 d.).

Dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių

50. Remiantis CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisines pasekmes, normomis pripažintina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis) ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarkÄ nustatančių sutarties sÄ lygų ir kitų sutarties sÄ lygų galiojimui, jeigu Å¡ios sÄ lygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Kadangi įstatymas nustato dispozityvų sutarties nutraukimo pasekmių reguliavimÄ , sutarties nutraukimo pasekmės Å¡alių teisėms ir pareigoms vertintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio sutartimis nustatytÄ reguliavimÄ .

51. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal rangos teisinių santykių bendrÄ sias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).

52. Pažymėtina, kad atsakovės vadovui teismo posėdžių metu teismas siÅ«lė teikti įrodymus atsakovo teiginiams apie patirtus nuostolius pateikti, tačiau atsakovės vadovas 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje nurodęs, kad reikalinga atlikti skaičiavimus, 2023 m. balandžio 19 teismo posėdyje (ar iki jo) jokių duomenų apie didesnę darbų vertę nepateikė. CK 6.222 str. 1 d. numatyta, jog sutarties nutraukimo atveju, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi. Atsakovei neįrodžius dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių fakto ir dydžio, atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei tai, kÄ sutarties pagrindu buvo įgijusi (CPK 178, 185 str., 6.222 str. 1 d.).

53. Atsakovė neįrodinėjo, kad faktiÅ¡kai atliko ir perdavė darbų daugiau nei už 300 Eur sumÄ . Atsakovės vadovo teiginiai apie sugaiÅ¡tÄ laikÄ teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi rangos teisiniuose santykiuose rangovui yra mokama už tinkamai perduotÄ rezultatÄ , o ne už laikÄ , kurį rangovas sugaiÅ¡o siekdamas sukurti sutartyje numatytÄ rezultatÄ . Atsakovei neįrodžius, kad tinkamai atliko darbų už didesnę nei 300 Eur sumÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 3 600 Eur suma (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

54. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtÄ Å¾alÄ , todėl, sprendžiant klausimÄ , ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rÅ«pestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalÄ padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta pareiga bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantį teismÄ vertinti atsiradusios žalos pobÅ«dį.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši teisės norma įpareigoja vertinti nuostolių prigimtį, siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys. Nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nurodyta teisės norma įpareigoja teismÄ vertinti atsiradusios žalos prigimtį ir, tik jÄ Ä¯vertinus, priimti sprendimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos konkrečiu atveju, tada, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai.

55. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2dalis).

56. Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5punkte. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/1999).

57. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natÅ«ralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiÅ¡kinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ . Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo patirti nepatogumai ir rÅ«pesčiai neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos neturtinės žalos. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos padarymo faktui konstatuoti

58. Kaip jau nustatyta Å¡iame sprendime, rangos santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko dėl abiejų Å¡alių kaltės, abiem Å¡alims pritrÅ«kus bendradarbiavimo ir geranoriÅ¡kumo vykdant sutartį. Spręstina, kad ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Neturtinės žalos dydžiui įrodyti jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikÅ¡mingų nustatant jos dydį. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuotiNenustačius Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , o nenustačius Å¡ių sÄ lygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

59. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidomos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalaviomų daliai. CPK 88 straipsnyje numatytas detalus sÄ raÅ¡as, kokios Å¡alies patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

61. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 250 Eur sumÄ už teisininko konsultacijas iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iÄ praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ieÅ¡kovas sumokėjo teisininkui, kuris nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas už ieÅ¡kinio parengimÄ . IeÅ¡kovas pateikė 2022 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį 100 Eur pervedimÄ N. V. , mokėjimo paskirtyje nurodant „už teisines paslaugas“ (36 e. b. l.), taip pat 2022 m. gegužės 31 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 05-0005, iÅ¡raÅ¡ytÄ N. V., 150 Eur sumai už teisines konsultacijas ir teisinių dokumentų (civ.ieÅ¡kinio) projektų rengimÄ 2022-05-31 (41 e. b.l.) ir 2022 m. gruodžio 6 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 12-0001, iÅ¡raÅ¡ytÄ N. V., 140 Eur sumai už teisines konsultacijas ir teisinių dokumentų (dubliko) projekto parengimÄ (76 e. b. l.). CPK nuostatos aiÅ¡kiai apibrėžia, kokie subjektai gali atstovauti, taigi ir teikti teisines paslaugas teisme. Dar daugiau, CPK 88 str. 1 d. numatyta, kad bÅ«tent iÅ¡laidos, patirtos apmokant advokatų ar advokato padėjėjų paslaugas, yra priskiriamos Å¡alies bylinėjimosi iÅ¡laidoms ir, remiantis CPK 98 straipsniu atlyginamos. IeÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, kad N. V. nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, su juo nebuvo pasiraÅ¡yta teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartis dėl teisinių paslaugų Å¡ioje byloje teikimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos nepriskirtinos bylinėjimosi iÅ¡laidoms ir neatlygintinos. IeÅ¡kovas, pasirinkęs, kad jam teisines paslaugas teiktų asmuo, kuris neturi teisės atstovauti teisme, veikė savo rizika ir tokiu bÅ«tu prisiėmė galinčias kilti pasekmes, įskaitant tai, kad tokios iÅ¡laidos nebus atlygintos.

62. IeÅ¡kovas byloje yra sumokėjęs 292 Eur žyminio mokesčio (104 Eur už turtinio pobÅ«džio reikalavimus ir 188 Eur už neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl sutarties modifikavimo(nutraukimo)) (12, 18 e. b. l.). IeÅ¡kinio neturtinis reikalavimas atmestas, ieÅ¡kinio turtinis reikalavimas tenkintas 78,26 proc.. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal tenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus) (CPK 93 str. 2 d.).

63. Teismas patyrė 33,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alių į valstybės biudžetÄ priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 16,68 iÅ¡ kiekvieno (CPK 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti sutarties Nr. 001210622 sÄ lygÄ â€žDarbai pradedami per savaitę nuo sutarties sudarymo arba abiems pusėms tinkamu laiku ir baigiami per 45 kalendorines dienas nuo medžiagų (tvoros detalių, vartų, vartelių ir jų tvirtinimo detalių) pristatymo į montavimo vietÄ , bet ne anksčiau kaip per 45 kalendorines dienas nuo darbų pradėjimo“ ta apimtimi, kuria nenustatytas konkretus darbų pradžios ir pabaigos terminas, nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio.

Nutraukti tarp ieÅ¡kovo K. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“ sudarytÄ sutartį Nr. 001210622 dėl abiejų Å¡alių kaltės.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“, j. a. k. 305630778, ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 600 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai) skolos ir 81 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų.

KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitkelis“, j. a. k. 305630778, į valstybės biudžetÄ 16,68 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 16,68 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni centai) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės biudžetÄ priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suna turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamÄ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė