2018-05-08 Nr. AB-10514-3-62-3-00560-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-380-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00560-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. 1296-1001-9017, 4400-0510-1642), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą ir vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje dienos.

Pareiškėjai šį prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovas apskųsto teismui Sprendimo pagrindu ir toliau vykdo 0,0663 ha žemės sklypo prie pareiškėjams priklausančio pastato formavimo procedūrą bei suformavo 0,0663 ha ploto žemės sklypą. Atsakovas apie parengtus sprendinius pareiškėjų neinformavo. Plane nesimato sklype esančių pastatų atstumo iki ribų, nenurodytas patekimas į sklypą, sklypo naudojimo sprendinių nėra. Aplinkui suformuoti 5 žemės sklypai, tačiau parodytas tik vienas sklypas, neparodyta, kaip formuojamas pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su gretimais sklypais. Akivaizdu, kad 0,0663 ha žemės sklypas nėra pakankamas įregistruoto pastato ir statinių naudojimui. Mano, kad pareiškėjams palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo vykdymas būtų labai apsunkintas, kadangi iki teismo sprendimo priėmimo 0,0663 ha žemės sklypo formavimo procedūra gali būti baigta ir tokiu atveju žemės sklypas būtų suformuotas pažeidžiant pareiškėjų teises.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė aplinkybių, patvirtinančių, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjai taip pat nepagrindė, kad jų nurodomų galimai atsirasiančių pasekmių būtų išvengta pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyti argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjai R. S. ir G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, padaręs išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Pažymi, kad ginčijame Sprendime nurodytas formuojamo sklypo dydis yra pagrindinis ginčo objektas. Todėl jeigu atsakovas prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio administracinės paskirties pastato ginčijamo įsakymo pagrindu suformuos būtent 0,0663 ha valstybinį žemės sklypą, atsiras būtinybė ginčyti tokio sklypo suformavimo ir/ar formavimo dokumentus. Įvykdžius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčijamą įsakymą, pareiškėjam ne tik atsiras didelė žala (nes negalės tinkamai naudoti jiems priklausančio administracinės paskirties statinio pagal jo paskirtį), tačiau jie bus priversti reikšti naujus reikalavimus.

Pareiškėjai pažymi, kad teismui prie prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikė dokumentus ir susirašinėjimą, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovas ginčijamo įsakymo pagrindu toliau vykdo 0,0663 ha žemės sklypo prie pareiškėjams priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procedūrą bei suformavo būtent 0,0663 ha ploto žemės sklypą (t. y. parengė žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinį, išviešino projekto sprendinius ir aiškinamuosius raštus, šiuo metu vyksta projekto derinimo su organizatoriumi procedūra).

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, pagal kurią negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Šiuo atveju atsakovas pertvarko teisminio ginčo objektu esantį žemės sklypą, todėl pareiškėjai įrodė, kad galimai palankus pareiškėjams teismo sprendimo vykdymas būtų labai apsunkintas, kadangi yra reali grėsmė, jog iki sprendimo priėmimo būtent 0,0663 ha valstybinio žemės sklypo formavimo procedūra (kuri vykdoma ginčijamo įsakymo pagrindu) bus baigta.

Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad: 1) žemės sklypas prie pareiškėjams nuosavybe priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini) nesuformuotas, jis nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje; 2) Pareiškėjai naudojasi valstybine žeme, reikalinga pastatui eksploatuoti; 3) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje Nr. A- 358-1354/2011 ir 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 konstatavo, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamo pastato (duomenys neskelbtini); 4) Rengiant ginčo sklypo projektą yra vykdomos visos procedūros, o pareiškėjai galės teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių; 6) pagal teisės aktų reikalavimus formuojamas žemės sklypas padės išvengti pareiškėjų nurodomų galimai atsirasiančių pasekmių bei parengtas teritorijos planavimo dokumentas leis pareiškėjams įteisinti žemės sklypą prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tai pat ateityje išvengti ginčų; 7) Pareiškėjai skunde nepagrindė, kad jų nurodomų galimai atsirasiančių pasekmių būtų išvengta pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS‑900‑662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Ginčijamu Sprendimu atsakovas Birštono savivaldybės administracija 2018 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. AV-051 nusprendė rengti apie 0,0663 ha ploto valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Pareiškėjai apskundė šį Sprendimą teismui, siekdami, kad jis būtų panaikintas, motyvuodami aplinkybėmis, kad atsakovas neteisėtai vykdo 0,0663 ha žemės sklypo prie pareiškėjams priklausančio pastato formavimo procedūrą, nes ginčijamame įsakyme nurodytas formuojamo sklypo dydis yra neteisingas.

Pareiškėjai šioje byloje, prašydami reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, siekia, kad būtų laikinai sustabdytas ginčijamas Sprendimo galiojimas ir vykdymas, kadangi, pareiškėjų teigimu, iki teismo sprendimo priėmimo ginčo 0,0663 ha žemės sklypo formavimo procedūra gali būti baigta ir tokiu atveju žemės sklypas būtų suformuotas pažeidžiant pareiškėjų teises, t. y. sklypo plotas bus per mažas pareiškėjams priklausančio pastato tinkamai eksploataciįai pagal jo paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, kadangi nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Kaip minėta, ginčo pirmosios instancijos teisme pagrindinis objektas yra formuojamo sklypo dydis. Pažymėtina, kad pareiškėjai kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikė pakankamai įrodymų (dokumentus ir susirašinėjimus), patvirtinančių realią grėsmę galimai palankaus pareiškėjams būsimo teismo sprendimo vykdymui, t. y. kad atsakovas ginčijamo Sprendimo pagrindu ėmėsi realių veiksmų jau šiuo metu vykstant ginčui teisme formuoti būtent 0,0663 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), parengė šio žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinius, išviešino projekto sprendinius ir aiškinamuosius raštus specialioje sistemoje, šiuo metu vykdo projekto derinimo su organizatoriumi procedūrą.

Pažymėtina svarbi aplinkybė, kad pats atsakovas neneigia ir patvirtina atsiliepime į atskirąjį skundą, jog šiuo metu jis toliau vykdo ginčo 0,0663 ha ploto žemės sklypo formavimo procedūrą, nurodydamas, kad rengiant ginčo sklypo (apie 0,0663 ha) projektą yra vykdomos visos privalomos procedūros, o pareiškėjai galės teikti pasiūlymus dėl projekto sprendinių. Todėl šiame proceso etape vykstant ginčui tarp šalių būtent dėl nurodyto sklypo ploto, pareiškėjams pateikus medžiagą ir atsakovui patvirtinus, kad jis vykdo būtent 0,0663 ha žemės sklypo formavimo procedūrą, darytina išvada, jog yra visiškai reali grėsmė, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos bus suformuotas 0,0663 ha ploto žemės sklypas, dėl ko ginčijamo Sprendimo panaikinimo atveju bus atlikti veiksmai, kurie sukels pareiškėjams tiesiogines neigiamas teisines pasekmes, pažeis jų teisėtus lūkesčius naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri jiems realiai priklauso, taip pat atsakovas patirs finansinius nuostolius dėl naujų ginčo sklypo performavimo (dėl pasikeitusio ploto) procedūrų, vyks kiti teisiniai ginčai ateityje, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad kyla reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir priėmus pareiškėjams galimai palankų sprendimą, pasunkės teismo sprendimo įvykdymas ar jo įvykdymas bus žymiai apsunkintas. Todėl šiuo atveju siekiant užfiksuoti ir išlaikyti status quo (iš lot. k. – esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas ginčas, pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti tenkinamas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nevisiškai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, reguliuojančios reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo institutą, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis naikinama klausimą išsprendžiant iš esmės ir sustabdant ginčijamo Sprendimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. AV-051 „Dėl valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė