Legislator Case Law & Legislation
e49d8b6b-cd81-4067-802c-9c0b2c46d08e AI generated

e49d8b6b-cd81-4067-802c-9c0b2c46d08e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e49d8b6b-cd81-4067-802c-9c0b2c46d08e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-280/2013 pagal ieÅ¡kovo K. J. J. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės ProkuratÅ«ros, uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“, Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.

Legislator headnote

AI generated

e49d8b6b-cd81-4067-802c-9c0b2c46d08e · Lietuvos apeliacinis teismas: Nurodė, kad nuo to laiko jis negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemės Å«kyje iÅ¡ savo nuosavos žemės, nes turi bylinėtis teismuose. Jo teigimu, per 13 metų, dirbdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje referentu, jis bÅ«tų galėjęs gauti 436 800 Lt, o iÅ¡ žemės Å«kio kasmet po 60 000 Lt pajamų. Taigi jis iÅ¡ viso negavo apie 1,22 milijonų Lt pajamų. IeÅ¡kovo teigimu, tiek bankroto, tiek baudžiamosiose bylose, iÅ¡keltose bankrutavusios įmonės vadovams ir kt. asmenims, jam nebuvo suteikta teisė apskųsti dalies teismo nutarčių bei prokurorų nutarimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-18-117/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 28.2; 44.2.4; 44.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovui K. J. J., ieškovo atstovui advokatui Irmantui Tumui,atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Jolantai Vasiliauskienei, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros atstovui Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui Remigijui Senkui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.

J. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-280/2013 pagal ieÅ¡kovo K. J. J. ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės ProkuratÅ«ros, uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“, Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. J. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės ProkuratÅ«ros, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Valeksa“, kurį patikslinęs, prašė teismo:1. pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumÄ teiginius, iÅ¡dėstytus UAB „Valeksa“ 2005 m. lapkričio 2 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį teismui, kad „...iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo K.

J. buvo grÄ Å¾inta 8000,00 litų...“. Ä®pareigoti atsakovÄ UAB „Valeksa“ šį dokumentÄ pakeisti, nurodant jame, kad paminėti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina K. J. J. garbę ir orumÄ ; 2013 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu šį reikalavimÄ patikslino ir prašė pripažinti neatitinkančiais ir ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ Å¾eminančiais teiginius, kad esÄ iki IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 8000 litų iÅ¡                   IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kasos arba administratoriaus UAB „Valeksa“ kasos, kuriuos įgalioti UAB „Valeksa“ atstovai paskleidė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriams per kreditorių susirinkimus, vykusius 1996–2003 metais;2. priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Valeksa“ ieÅ¡kovui 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir įpareigoti UAB „Valeksa“ per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo respublikiniame dienraÅ¡tyje ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vietiniuose laikraščiuose paskelbti tokio turinio paneigimÄ :

„UAB „Valeksa“ informuoja buvusius IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkus, kad piliečiui K. J. J. prieÅ¡ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ â€žInvesticinė Kauno holdingo kompanija“ iÅ¡ savo kasos arba po bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratorius UAB „Valeksa“ iÅ¡ savo kasos negrÄ Å¾ino 8000 litų ar kitos pinigų sumos.“;3. solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos (valstybės) ir Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kovui 1 418 000 Lt materialinės žalos ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;4. solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Valeksa“ ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas:

žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 1995 m. liepos 21 d. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir jis pripažintas kreditoriumi, nes tiek jo, tiek kitų indėlininkų pinigai buvo iššvaistyti arba iÅ¡leisti įsigyjant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ turtÄ . Tuo metu galiojęs Civilinio kodekso (toliau – CK) 471 straipsnis ir Lietuvos Respublikos valstybė garantavo indėlių slaptumÄ , jų saugumÄ ir iÅ¡mokėjimÄ pirmu indėlininko pareikalavimu, tačiau pradėjus indėlininkams reikalauti pinigų su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimo, paaiÅ¡kėjo, kad bendrovės savininkai neketina atsiskaityti.IeÅ¡kovo teigimu, už tai, kad įmonė netinkamai, pažeisdama įstatymų reikalavimus vykdė Å«kinę veiklÄ , yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė, įregistravusi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, nes ji privalėjo kontroliuoti Å¡ios bendrovės veiklÄ .

Be to, kaip laikomasi įstatymų reikalavimų, bendrovę privalėjo kontroliuoti valstybės kontrolės ir revizijos institucijos, policija, prokuratūra, Lietuvos banko kontrolės ir revizijos padaliniai, kitos institucijos.Ieškovo nuomone, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai – 10 metų, taip pažeidžiant investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarkos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 1252.

Bankroto bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas visas Å¡iai įmonei priklausęs turtas, dėl to kreditoriams nebuvo grÄ Å¾inta 6 800 620,40 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, dėl to yra kaltas teismo paskirtas administratorius UAB „Valeksa“, kuriam neteisėtai buvo skirtas nepagrįstai didelis atlyginimas. Be to, administratorius turėjo nepagrįstų didelių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo teigimu, žala padaryta UAB „Valeksa“ atsisakant nuo ieÅ¡kinių civilinėse bylose, atsiimant apeliacinius ir atskiruosius skundus, perduodant kelių deÅ¡imčių milijonų skolas suinteresuotiems asmenims, palaikiusiems ryÅ¡ius su EBSW vadovais ir pan., už nepateisinamai maÅ¾Ä kainÄ , neteisėtai vykdant skolų įskaitymus, nepagrįstai naikinant turto areÅ¡tus.

Jo vertinimu, didžioji Å¡ių prarastų lėšų dalis turėjo bÅ«ti panaudota atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kovas nurodė, kad nagrinėjant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylÄ , daug klaidų padarė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, nes administratoriaus iÅ¡laidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklausė kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai (Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnis). Be to, administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka turėjo bÅ«ti nustatyti pavedimo sutartyje, tačiau paskyrus administratorių, ji nebuvo sudaryta.

Nurodė, kad dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo yra kalti teismai, priėmę neteisėtas nutartis bei sprendimus tiek pratęsiant likvidavimo terminus, dėl ko papildomai kreditoriai patyrė nuostolių dėl vedamų bylų teismuose, tiek neteisėtai naikinant areÅ¡tus turtui, atsisakant priimti ieÅ¡kinius, duodant leidimus įskaityti debitorių ir kreditorių reikalavimus, tokiu bÅ«du pažeidžiant Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių reikalavimų eiliÅ¡kumÄ ir apimtis. IeÅ¡kovo nuomone, trÅ«kstant lėšų atsiskaityti su kreditoriais, Kauno miesto savivaldybei atsirado pareiga atlyginti skolÄ jos įregistruotos įmonės kreditoriams, t. y. trÅ«kstamas lėšas, kurių nesugeba atlyginti likviduojamos bendrovės likvidatorius, iÅ¡ kurių ir kildinama valstybės padaryta materialinė ir moralinė žala bankrutavusios bendrovės kreditoriams, nes Kauno miesto savivaldybės, o kartu ir valstybės valdžios institucijų darbuotojai, policija, prokuratÅ«ra, parengtinio tardymo pareigÅ«nai, teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (jai pavaldžios ministerijos), Lietuvos Respublikos Seimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ių institucijų ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnis, 6.272 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).

IeÅ¡kovas K. J. J. nurodė, kad jo finansinis reikalavimas bankroto byloje turėjo bÅ«ti patvirtintas su palÅ«kanomis, priskaičiuotomis ne iki 1995 m. liepos 21 d., o iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis iÅ¡kelti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylÄ . Ä® jo, kaip kreditoriaus, reikalavimÄ neįtraukta 172,5 Lt suma, o įvertinus infliacijÄ ir tai, kad iki Å¡iol Å¡i suma negrÄ Å¾inta, grÄ Å¾intina suma siekia jau 2010,26 Lt.IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad 1993 m. buvo neteisėtai panaikintas etatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, kur jis dirbo referentu pramonės, vėliau ekonomikos klausimais.

Ieškovo teigimu, etatas buvo panaikintas dėl jo aktyvios veiklos, nes jis buvo priešininkas neteisėto valstybės turto objektų privatizavimo, kuriuos privatizavo EBSW koncernas per savo dukterinę IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, kitas dukterines įmones ir bendroves už daugiau nei 340 milijonų Lt iš Lietuvos piliečių surinktų lėšų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje buvo klastojimai jo atžvilgiu priimti dokumentai ir buvo teikiami teismui.

Nurodė, kad nuo to laiko jis negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemės ūkyje iš savo nuosavos žemės, nes turi bylinėtis teismuose. Jo teigimu, per 13 metų, dirbdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje referentu, jis būtų galėjęs gauti 436 800 Lt, o iš žemės ūkio kasmet po 60 000 Lt pajamų. Taigi jis iš viso negavo apie 1,22 milijonų Lt pajamų. Ieškovo teigimu, tiek bankroto, tiek baudžiamosiose bylose, iškeltose bankrutavusios įmonės vadovams ir kt. asmenims, jam nebuvo suteikta teisė apskųsti dalies teismo nutarčių bei prokurorų nutarimų.

Dėl Lietuvos valstybės institucijų kaltės jam ir kitiems jį įgaliojusiems kreditoriams buvo padaryti dideli materialiniai ir moraliniai nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti Lietuvos Respublikos valstybė. Nuostoliai susidarė ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nepagrįstai leido bendrovėms imti iÅ¡ gyventojų indėlius, nereikalaujant, kad jų turtinė padėtis garantuotų indėlių grÄ Å¾inimÄ , teismų procedÅ«ros tęsėsi nepagrįstai ilgai dėl pareigÅ«nų kompetencijos stokos.

Lietuvos Respublikos teismai, prokuratÅ«ra, policija, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus dėl jo ieÅ¡kinių, pareiÅ¡kimų, neiÅ¡siųsdami jam procesinių dokumentų ar atsisakydami priimti jo dokumentus, klaidindami jį, atsisakė ginti jo teises, užtikrinti jo turto saugumÄ , be to, nėra vykdomi jo naudai priimti teismų sprendimai. Dėl atskirų prokuratÅ«ros darbuotojų veiksmų tinkamai neatliekamas tyrimas. Nagrinėjant bylas, atliekant tyrimÄ , buvo nuslėpta daug reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę ProkuratÅ«rÄ , tačiau veiksmų nesiimta iki Å¡iol.

Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra iki šiol nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nutarties, neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl televizijos darbuotojų elgesio iškeltoje baudžiamojoje byloje. Ieškovo įsitikinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai parodo tyrėjų, teisėjų, prokurorų, kitų atsakingų valstybės pareigūnų elgesį, kuris yra neteisėtas, pasireiškiantis pasyviu elgesiu (neveikimu).Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prisidėjo prie jo, kaip ieškovo ir IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriaus, patirtos materialinės ir moralinės žalos atsiradimo.

Tuometinės Ekonomikos, vėliau Ūkio ministerijos darbuotojai S. P., M. R. rengė Ä®monių bankroto įstatymÄ su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, vėliau įsteigė UAB „Valeksa“, o tai sudaro pagrindÄ manyti, jog IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ tyčiniam bankrotui ir Å¡ios įmonės administravimui buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto. Å ias iÅ¡vadas, anot ieÅ¡kovo, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados.IeÅ¡kovas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip valdymo institucija, savo darbuotojų veiksmais ir neveikimu padarė jam didelę materialinę ir moralinę žalÄ , nes įteisino bankrutavusios įmonės veiklÄ , kuri didžiÄ ja dalimi prieÅ¡taravo galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, o dėl aplaidaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo Gintarui Petrikui pavyko nekliudomai pabėgti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir taip apsunkinti bylų tyrimÄ .

Dėl valstybės institucijų neveikimo, įstatymų reikalavimų pažeidimų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Materialinė žala susidarė iÅ¡ negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei bÅ«tų suteiktos galimybės normaliai dirbti ir užsidirbti, o ne bylinėtis teismuose, negauto finansinio reikalavimo, negautų pajamų žemės Å«kyje, prarasto turto vertės, ir Å¡i žala priteistina iÅ¡ valstybės (CK 6.271 straipsnio l dalis, 2 dalis, CK 6.272 straipsnio l dalis, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).

IeÅ¡kovo teigimu, dėl 1000 kreditorių, kuriems ieÅ¡kovas atstovavo bankroto byloje, dvasinio skausmo ir kitų pergyvenimų jiems žala turi bÅ«ti atlyginta bent po 1000 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad įgaliojimai atstovauti kreditoriams yra bankroto bylos Nr. 25-300/02 tomuose, neįskaitant įgaliojimų, kurie buvo atÅ¡aukti kreditorių susirinkimo pirmininko A. M. ir administratoriaus UAB „Valeksa“ iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka (per notarÄ ). IeÅ¡kovo teigimu, jis yra pažemintas ir sumenkintas tarp valstybės valdžios ir valdymo pareigÅ«nų, o tai sudaro sunkumus normaliai dirbti ir užsidirbti (gauti darbÄ , atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ).

Jo nuomone, valstybės institucijų darbuotojai neatliko savo tiesioginio darbo pagal jiems priskirtas pareigas, elgėsi pasyviai, dėl ko jis ir bankrutavusios įmonės kreditoriai patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ .IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jam pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsiliepime į ieÅ¡kinį UAB „Valeksa“ pateikė tikrovę neatitinkančias ir jo garbę žeminančias žinias, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ jam grÄ Å¾ino 8000 Lt.

Šį nepagrįstÄ teiginį UAB „Valeksa“ atsakingi asmenys kartodavo per sueigas su žmonėmis Lietuvos Respublikos miestuose, kurių buvo apie dvideÅ¡imt, taip menkindami ir žemindami jį žmonių akyse, nors pinigai iÅ¡ bendrovės jam nėra grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovo teigimu, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratorius                 UAB „Valeksa“ netinkamai gynė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, netinkamai atliko savo pareigas, padarė ieÅ¡kovui moralinę žalÄ .

Šios aplinkybės, anot jo, nustatytos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadose. Šiose išvadose yra išnagrinėti klausimai, nurodytos teisėjų, prokurorų, kitų valstybės pareigūnų konkrečios pavardės, nes šie asmenys nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrintas valstybės viešasis interesas, taip pat ir jo, kaip valstybės piliečio, interesų gynimas, užtikrinta jo bei jo turto apsauga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo K.

J. J. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB „Valeksa“ 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Dėl indėlio negrÄ Å¾inimoTeismas nustatė, kad K. J. J. bankroto byloje neprašė jo reikalavimo dydį nustatyti su palÅ«kanomis, priskaičiuotomis iki 1996 m. vasario 7 d. Dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl palÅ«kanų yra nepagrįstas. Taip pat teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K.

J. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl žalos jam atlyginimo ir žalos dydį nustatė nuo negrÄ Å¾intos jam 3981 Lt dydžio paskolos pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 ir kurių neatgavo bankroto byloje, tačiau ieÅ¡kovas K. J. J. priskaičiuotų palÅ«kanų už laikÄ nuo 1995 m. liepos 21 d. iki 1996 m. vasario 7 d. priteisti neprašė. Todėl teismas sprendė, kad K. J. J. neteko teisės reikalauti 2010,26 Lt iÅ¡ nagrinėjamos bylos atsakovų. Taip pat nurodė, kad su ieÅ¡kovu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ V.

K. ir J. B. atsiskaitė, todėl sprendė, jog buvo kompensuotas ir jo turėtų piniginių lėšų nuvertėjimas.Teismas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡nagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo byloje ieÅ¡kovas J. K. J. reikalavo priteisti 10 350,60 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos, kuri, kaip jis nurodė, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neteko darbo, prarado sveikatÄ , patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus (analogiÅ¡kai nagrinėjamojoje byloje). Neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas.

Todėl, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė paneigia faktÄ , kad visÄ Å¡ioje nagrinėjamojoje byloje praÅ¡omÄ atlyginti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovo nurodomomis aplinkybėmis padarė nagrinėjamos bylos atsakovo Lietuvos valstybės atstovai: Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalÄ gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tik po 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK ir Å¡io kodekso 6.250 straipsnis, nustatantis pagrindus neturtinei žalai atlyginti.Teismas taip pat sprendė, kad Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokolo Nr. 24 turinys patvirtina, kad K.

J. J. dalį savo indėlio atgavo prieÅ¡ bankroto procedÅ«ros pradžiÄ , liudytojo L. P. parodymai įrodo, kad K. J. J. negrÄ Å¾intos tik 1995 m. sausio mėn. paskolintos lėšos, nes anksčiau skolintos lėšos grÄ Å¾intos. Be to, pats ieÅ¡kovas K. J. J., aiÅ¡kindamas 8000 Lt grÄ Å¾inimo faktÄ , yra nenuoseklus: vienu atveju nurodo, kad jam 8000 Lt sumokėti dėl to, kad 1995 m. gegužės 11 d. mirė jo motina, kitu atveju nurodo, kad dėl to, kad Vidaus reikalų ministras įpareigojo 1995 m. spalio mėn. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ savininkus atsiskaityti su indėlininkais.

Dėl to teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas atgavo visų indėlių sumas su palÅ«kanomis ir jam buvo kompensuotas lėšų nuvertėjimas dėl jų negrÄ Å¾inimo laiku.Dėl neturtinės žalosTeismas nesutiko su ieÅ¡kovu, jog teismų procedÅ«ros užsitęsė nepateisinamai ilgai, buvo vilkinamos dėl valstybės pareigÅ«nų dėmesio stokos ginant ieÅ¡kovo bei kitų pažeistas teisas. Nurodė, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla buvo didelės apimties, buvo daug kreditorių, kreditoriai nebuvo vieningi, jų nuomonės atskirais klausimais skyrėsi, todėl tiek teismui, tiek administratoriui ir likvidacinei komisijai iÅ¡kildavo įvairių sudėtingų situacijų.

Kadangi susiformavusios teisminės praktikos tuo metu dar nebuvo, kai kurie bankroto įstatymo reikalavimai keitėsi jau bankroto bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė, jog pasitaikiusios klaidos nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos teisme nebuvo tyčinės ir esminės, jos buvo taisomos procesine tvarka. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kai paaiÅ¡kėjo, kad bus atsiskaityta ne su visais indėlininkais, prasidėjo ir tarp pačių indėlininkų nesutarimai. Pažymėjo, jog ir pats ieÅ¡kovas teikdavo skundus.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė nesant pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui, nes jis indėlio neprarado, negautų pajamų neįrodė, jam žala nepadaryta, o kitiems asmenims atstovauti ir ginti jų interesus jis neturi teisinio pagrindo, nes kiti asmenys jo taip veikti nagrinėjamojoje byloje neįgaliojo.Dėl negautų pajamųTeismas nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos negautos pajamos iÅ¡ jo nutrauktos darbinės veiklos negali bÅ«ti priteisiamos dėl to, jog jis negautas pajamas skaičiuoja ne nuo jo paties gauto darbo užmokesčio dydžio, kuris yra nustatytas jau iÅ¡nagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 ir kuri nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ buvo iÅ¡reikalauta, o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų vidutinio uždarbio vidurkio, kuris yra daug didesnis.

Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu sprendimu buvo konstatuota, kad K. J. J. iÅ¡ darbo atleistas teisėtai, kad ieÅ¡kovas po darbo sutarties nutraukimo tiesiogiai bandė kur nors įsidarbinti, kad jis dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir iÅ¡ ten gautos informacijos nebuvo priimtas į konkretų kitÄ darbÄ , kad jis turėjo dirbti tik Vyriausybės kanceliarijoje, byloje nenustatyta. Teismas taip pat nurodė, kad yra nežinoma, kokias pajamas ieÅ¡kovas gaudavo pagal žemės nuomos sutartis.

Jo pateikti įrodymai apie tai, kad Raseinių laikraÅ¡tyje „Alio Raseiniai“ 2004 m. vasario 28 d. buvo paskelbtas dalies žemės sklypo pardavimas, kad dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, anot teismo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tik dėl Å¡ių priežasčių jis nebegali iÅ¡nuomoti žemės ir gauti pajamų. Pažymėjo, kad žemės sklypas nėra nei areÅ¡tuotas, nei jam uždėti kiti kokie nors draudimai. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė, kad turėjo realių galimybių gauti pajamų iÅ¡ žemės, bet dėl neteisėtų konkrečių veiksmų jų negavo.

Teismo nuomone, paties ieÅ¡kovo veiksmai, jam reiÅ¡kiant skundus dėl iÅ¡mokų priteisimo bei ieÅ¡kinius dėl garbės ir orumo gynimo, galėjo nulemti, kad potencialÅ«s žemės nuomotojai, sužinoję apie tai, kad ieÅ¡kovas K. J. J. savo teises dažnai gina kreipdamasis į teismus, ėmė vengti sutartinių santykių su juo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad savo garbę ir orumÄ ieÅ¡kovas gynė dar dirbdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir tuo pat metu dalyvaudamas Lietuvos žemės savininkų sÄ jungos veikloje, jis nevengė nesutarimų su kreditoriais-indėlininkais ir kai kurių veiksmus skundė teisėsaugai, o tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos jo asmens sumenkinimui.Dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų pateikimo ir vertinimoTeismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nurodomÄ Å¾alÄ patyrė dėl kitų asmenų, kuriuos byloje patraukė atsakovais, veiksmų.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos priteisimo grindė duomenimis, kurie galėtų paliudyti neteisėtus teisėjų, prokurorų, kitų pareigÅ«nų veiksmus, bet ne dėl jų patiriamÄ Å¾alÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas teismo pridėti iÅ¡nagrinėtas bylas, savo procesiniuose dokumentuose nekonkretizavo kokias dar aplinkybes, be nurodytų ir jau pateiktų procesiniuose teismų sprendimuose, patvirtins byloje esantys dokumentai, todėl sprendė, kad visų praÅ¡omų bylų prijungimas netikslingas.

Sprendė, kad iÅ¡reikalautoje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu, byloje pagal administratoriaus ieÅ¡kinius V. K. ir J. B. ir kt., Å iaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje naujų esminių duomenų, kuriais bÅ«tų pagrindžiamos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie neteisėtus veiksmus ir žalos dydį, nenustatyta (CPK 180 straipsnis, CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Teismas visų ieÅ¡kovo praÅ¡omų bylų nusprendė neiÅ¡reikalauti ir todėl, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismui suteikta teisė naudotis duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų. Anot teismo, ieÅ¡kovas, kaltindamas prokurorus, teismus neteisėtais veiksmais, reiÅ¡kė tik nesutikimÄ su bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatais, bet procesiniuose sprendimuose nustatytų faktų ir darytų iÅ¡vadų neginčijo. Pasak teismo, ieÅ¡kovas siekia teismÄ Ä¯tikinti jo pateiktomis, atmestomis, bet vis paties ieÅ¡kovo palaikomomis iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne konkrečiais abejonių nekeliančiais faktais, bet spėjimais.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas savo procesinėmis teisėmis Å¡ioje byloje naudojasi ne visai sÄ Å¾iningai, nes vienu metu jis kaltina teismus bylų vilkinimu, o Å¡iuo atveju per greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, teismui teikė nepagrįstus praÅ¡ymus sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė.Dėl ieÅ¡kinio senatiesTeismas nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nėra praleistas.

Terminas reikalavimui, kuriuo ieškovas ginčija Kauno miesto savivaldybės veiksmus, 1992 m. spalio 27 d. įregistruojant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, atnaujintas, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos veiksmųTeismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai su juo susidorojo dėl to, kad jis priešinosi EBSW vykdomai turto privatizacijai.

Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis buvo pripažinta, jog ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir darbo organizavimo pakeitimų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Vyriausybėje dirbo iki 1993 m. rugsėjo 20 d., iki privatizacijos pradžios, paskui pats su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ sudarė indėlių sutartis, pats buvo pažįstamas nuo 1992 m. su A. P., kuris iÅ¡ asmeninių lėšų jam grÄ Å¾ino 8000 Lt. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas linkęs visus kaltinti jo teisių ir laisvių pažeidimu pagal atskirus faktus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jo asmeniu, o jei ir kažkiek susiję, tai jis juos perdaug sureikÅ¡mina, todėl ir įžvelgia susidorojimÄ su juo.

Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad vykdydamas darbines pareigas buvo verčiamas elgtis neteisėtai ar dėl kieno nors privačių interesų nevykdyti darbinių pareigų.Dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmųTeismas nurodė, kas nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad bendrovė įregistruota neteisėtai, tačiau ieÅ¡kovas K. J. J. pats pasinaudojo neteisėta bendrovės veikla, gavo iÅ¡ to naudos, nes jam indėliai grÄ Å¾inti su palÅ«kanomis, todėl sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė, įsteigdama IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, tiesiogiai ir netiesiogiai ieÅ¡kovui žalos nepadarė ir ji atsakomybėn patraukta be teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl UAB „Valeksa“ veiksmųTeismas nustatė, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu UAB „Valeksa“ turėjo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tas faktas, kad S. P. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, anot teismo, savaime nereiÅ¡kia, kad UAB „Valeksa“, administruodamas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, elgėsi neteisėtai. Teismo vertinimu, visi administratoriaus veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovas K.

J. J. įvardija netinkamu bankrutavusios bendrovės administravimu, galėjo ir buvo skundžiami IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismas 1999 m. kovo 23 d. nutartimi pagal K. J. J. praÅ¡ymÄ nenustatė neteisėtų UAB „Valeksa“ veiksmų. Å i nutartis buvo palikta apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Valeksa“ veiksmus bankroto byloje atliko ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, o iÅ¡kilusius klausimus derino ir sprendė tuo metu galiojančio bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas administratoriaus atliktus veiksmus vertina pagal vėliau nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ ir vėlesnį bankroto procedÅ«rų reglamentavimÄ . Be to, administratoriui atlyginimas buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , todėl, teismo nuomone, nustatyto atlyginimo negalima laikyti kaip aiÅ¡kiai per didelio. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto bylos atliktos revizijos metu nustatyta, jog IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ dirbo nuostolingai nuo jos įkÅ«rimo pradžios, sprendė, jog dėl to nebuvo galima iÅ¡reikalauti tiek turto, kad užtektų patenkinti visų kreditorių reikalavimus.

Pažymėjo, jog buvo laikomasi nuostatos, kad draudžiama atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet nebuvo draudžiama tai daryti dar prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Be to, keliant bankroto bylÄ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ dar negaliojo naujas Civilinis kodeksas, todėl nebuvo teisinio pagrindo ginti kreditorių interesų CK 6.66 straipsnio (Actio Pauliana) tvarka.Anot teismo, UAB „Valeksa“ ėmėsi priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, realizuoti perduotÄ turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes bankroto byloje iÅ¡ pradžių bendraatsakovais buvo įtrauktos kitos investicinės akcinės bendrovės. Nurodė, kad turto realizuoti nepanaikinus areÅ¡to nebuvo galimybės, todėl laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, kad areÅ¡tas turtui bankroto byloje buvo naikinamas neteisėtai.

Be to, pažymėjo, kad administratorius turėjo teisę disponuoti perimtu turtu pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas. Be to, bankroto byloje neperleidus reikalavimo teisių su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ akcininkais tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims, bankroto procedÅ«ros bÅ«tų dar labiau užsitęsusios. Pasak teismo, per 2 metus užbaigti likvidavimo procedÅ«ras su priteistų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu nebuvo jokios galimybės. Nesutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovas vilkino bankroto bylÄ , nes, teismo nuomone, greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaičiumi bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo galima.

Anot teismo, perleidus reikalavimo teises bankroto byloje, nebebuvo galima išsaugoti šioms reikalavimo teisėms užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl, teismo vertinimu, turto areštai buvo pagrįstai panaikinti. Pažymėjo, kad UAB „Valeksa“ atsisakė apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje tik dėl to, kad nebebūtų vilkinamos bankroto procedūros, o bausmės skyrimas nuteistiesiems tiesioginės įtakos bankroto bylos eigai neturi. Tik po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo buvo galima nagrinėti civilines bylas.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė nesant pagrindo administratoriaus veiksmuose konstatuoti tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimų pažeidimo. Pažymėjo, jog nėra nustatyta, kad administratorius tyčia palaikė bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjus ar su jais susijusius asmenis, kaip tvirtina ieÅ¡kovas K. J. J.. Dėl prokurorų ir tyrėjų veiksmųTeismas, vertindamas ieÅ¡kovo nurodytus kaltinimus prokurorams: kad jie neužtikrino teisėtumo, neapgynė vieÅ¡ojo intereso, nes civilinis ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje dėl EBSW nusikalstamos veiklos neatstovavo teisme nukentėjusiems kreditoriams fiziniams asmenims; neiÅ¡tyrė atskirų objektų privatizavimo (PÄ® „ŠeÅ¡upė“, vieÅ¡bučio „Crown Plaza“), nevykdo Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 5 d. ir 2007 m. birželio 6 d. nutarčių, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nutarties dėl ikiteisminio tyrimo, nurodė, kad ieÅ¡kovas nurodytais veiksmais jam padarytos tiesioginės ir netiesioginės žalos dydžio nekonkretizavo, nepaaiÅ¡kino, kuo ji pasireiÅ¡kia, o apsiribojo tik teiginiais, kad jis buvo pažemintas ir sumenkintas eilinių žmonių (kreditorių), kuriems teko atstovauti teismuose, tarpe, pažemintas ir sumenkintas valstybinės valdžios ir valdymo asmenų tarpe, kas sudaro sunkumus normaliai dirbti ir užsidirbti (gauti darbÄ , atitinkantį iÅ¡silavinimÄ ) ir pan.

Be to, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Seimo komisijos iÅ¡vados Å¡ioje byloje neturi prejudicinės galios, jos vertintinos kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.Dėl teismų veiksmųTeismas, vertindamas ieÅ¡kovo kaltinimus teismams, kad: buvo neteisingai iÅ¡nagrinėta bankroto byla, ji buvo vilkinama, neteisėtai administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“, kitose civilinėse bylose nesilaikė proceso įstatymų reikalavimų, nustatė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atskirais teismų procesiniais sprendimais, buvo pasinaudojęs teise juos skųsti, priimant galutinius sprendimus, buvo įvertintos pasitaikiusios proceso ir materialinės klaidos, kurios nebuvo esminės, tačiau ieÅ¡kovas ir toliau visais įmanomais bÅ«dais ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis ieÅ¡kovo K. J. J. subjektyviais vertinimais apie teisėjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis, giminyste ir priteisti dėl to ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ . Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju nenustatytas ir dokumentų, bylų klastojimo faktas.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovu, kad buvo suklastota darbo byla Nr. 2-3291/94. Pažymėjo, kad K. J. J. asmens byla Nr. 745 nebuvo prijungta prie darbo bylos, nes ji nebuvo Å¡ios bylos sudėtinė dalis.

Dėl Ūkio ministerijos veiksmųTeismo vertinimu, nenustačius, kad UAB „Valeksa“ veiksmais ieÅ¡kovui K. J. J. padarė žalos, negalima dėl žalos atsiradimo kaltinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos.Dėl Valstybės atsakomybėsTeismas pažymėjo, kad valstybės pareigÅ«nų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra teisėta veikla, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka.

Todėl tyrimo pabaigimo faktas, kad asmuo yra nenubaustas, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtais, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini teisėtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Atsižvelgęs į minėta teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais.Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB „Valeksa“ priteisė 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurių nelaikė aiÅ¡kiai per didelėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas K. J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, taip pat priteisti 2492,30 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, įskaitant iÅ¡laidas už apeliacinį skundÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas iÅ¡vadas, neiÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai apjungtos trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tomų medžiagos raÅ¡ytinių įrodymų, visų ieÅ¡kinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose ir replikose nurodytų aplinkybių, nesiaiÅ¡kino ir jokiais argumentais nepaneigė Valstybinės mokesčių inspekcijos, prokuratÅ«ros, teisėsaugos institucijų neteisėto neveikimo, nevertino jų veiklos ir įtakos kilusioms pasekmėms, taip pat nenustatė žalos dydžio.2.

IeÅ¡kovo teisę atstovauti kitiems IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkams teisme įrodo notariÅ¡kai patvirtinti įgaliojimai, esantys bankroto byloje.3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybės institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vadinasi, jos yra kaltos. Skundžiamame sprendime nepagrįstai sumenkinta prokuratÅ«ros atsakomybė dėl apeliacinių skundų atÅ¡aukimo buvusių IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjų baudžiamojoje byloje, nepagrįstai atsisakyta remtis Seimo laikinosios tyrimo komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadomis, neanalizuoti duomenys, liudijantys aplaidų prokurorų darbÄ .

Neįvertinta, kad bankroto bylÄ nagrinėjęs teismas įmonės administratoriumi paskyrė įmonę, kuri tuo metu neturėjo teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o pati byla buvo nagrinėjama 10 metų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, iÅ¡davusi UAB „Valeksa“ leidimÄ teikti bankroto administravimo paslaugas, netinkamai kontroliavo Å¡ios įmonės veiklÄ . Neatsižvelgta į tai, kad policija jau 10 metų nebaigia ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo užvaldyti ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko ieÅ¡kovas, negalėdamas jo iÅ¡nuomoti, patiria didelę turtinę žalÄ ir atsakyti už policijos neveikimÄ turi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.4.

Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieÅ¡kovo realiai gautinas pajamas, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei jis nebÅ«tų neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, be pagrindo atmetė praÅ¡ymÄ stabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų, reikÅ¡mingų civilinės bylos dėl ieÅ¡kovo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo teisingam iÅ¡nagrinėjimui, klastojimo.

5. Nepagrįstai teismas nepriteisė pajamų, kurias dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas praranda, negalėdamas iÅ¡nuomoti jam priklausančio žemės sklypo, neteisingai nurodė, jog sklypas 2003 metais buvo iÅ¡nuomotas A. S., nes tokių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0299-04 nėra. Pažymi, kad žemės balÄ nustatė ne jis pats, o buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir įstatymų tvarka.6. Kauno miesto savivaldybė, kaip rejestro tvarkytoja, privalėjo stebėti jos įregistruotos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklÄ ir, nustačiusi pažeidimus, jÄ iÅ¡registruoti.

To nepadarius, liko neužkirstas kelias Å¡iai įmonei rinkti indėlius, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti savivaldybės atsakomybę dėl indėlininkams kilusios žalos. Nesutinka su teismu, kad jis pats pasinaudojo neteisėta įmonės veikla, nes jam buvo grÄ Å¾inti indėliai su palÅ«kanomis. Pažymi, kad tam, jog bÅ«tų galima atsiimti indėlį, jis turėjo ilgÄ laikÄ bylinėtis teismuose, dalyvauti indėlininkų susirinkimuose.

7. UAB „Valeksa“ atstovai kreditorių susirinkimų ir sueigų metu tvirtino, kad iki                   IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ Å¡ios įmonės kasos arba administratoriaus kasos buvo iÅ¡mokėti 8000 Lt, kas, anot apelianto, neatitinka tikrovės. UAB „Valeksa“ teiginius paneigė liudytojai V. K. V. ir L. P.. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo UAB „Valeksa“ atstovo iÅ¡dėstyta pozicija, kad jei ir buvo kalbama apie pinigų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimÄ , tai tik taip, kaip tai užfiksuota Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio Centro tarybos posėdžio protokole Nr.

24. Apelianto vertinimu, protokolas buvo interpretuotas neteisingai, nes Å¡iame protokole akcentuojama, kad ieÅ¡kovas, atsiimdamas pinigus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.8. Atsakovui UAB „Valeksa“ priteista 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelė, neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį UAB „Valeksa“ atstovas su advokate dalyvavo tik 6 valandas 46 minutes. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad UAB „Valeksa“ faktiÅ¡kai yra sumokėjęs tokiÄ pinigų sumÄ savo atstovei.9.

Teismai painiojo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo dienÄ su Å¡ios nutarties įsiteisėjimo diena. Anot apelianto, jo reikalavimas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Apeliantas nesutinka su teismu, kad tik dėl to, jog jis nepasinaudojo teise savo reikalavimus skaičiuoti iki 1996 m. vasario 7 d., Lietuvos Respublikos valstybė neatsako. Anot apelianto, teismas, vykdydamas teisingumÄ , privalėjo teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ savo iniciatyva ir teisingai aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymus.10.

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, A. P., ieÅ¡kovui grÄ Å¾indamas 8000 Lt, atsiskaitė už dvi paskolos sutartis iÅ¡ savo nuosavų lėšų, tačiau su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906 ir tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis. Anot apelianto, teismas supainiojo A. P., kaip fizinio asmens, lėšas su bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditorių lėšomis.

A. P. asmeninės lėšos nebuvo apskaitytos bankroto byloje. Dėl to negrÄ Å¾into indėlio suma sudaro 2010,26 Lt, kuri turi bÅ«ti priteista Å¡ioje byloje kaip žala.11. IeÅ¡kovui padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯rodo teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 2A-13/2004, kurioje buvo neteisingai apkaltinas, medžiaga. Anot apelianto, Klaipėdos prokuratÅ«ra neteisėtai jam pareiÅ¡kė kaltinimus, dėl ko turėjo dalyvauti teismuose, Vilniaus policijos ŽirmÅ«nų nuovadoje, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino, iÅ¡kraipė tikruosius faktus, dėl ko turi bÅ«ti atlyginta patirta dėl Klaipėdos miesto policijos, prokuratÅ«ros, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, tyrėjo, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų žala.12.

Teismas iÅ¡nagrinėjo reikalavimÄ dėl negautų pajamų, nuodugniai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs aplinkybių, neįvertinęs ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, ieÅ¡kinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose ir replikose pateiktų argumentų Å¡iuo klausimu, nenustatęs jo atleidimo priežastinio ryÅ¡io aplinkybių. Be to, teismas neiÅ¡reikalavo, anot apelianto, bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų įrodymų, kurie, apelianto teigimu, įrodo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , teisės pažeidimÄ , nevertino buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Č.

J. veiksmų (priimant nutartis, galbūt dalyvaujant nusikalstamoje veikoje per nusikaltėlių advokatus ir kt.), susijusių su ieškovo atleidimu iš darbo nagrinėjimu.

13. Nepagrįstai teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , iÅ¡reikalauti visus raÅ¡ytinius įrodymus, vengė sulaukti galutinių sprendimų administraciniuose teismuose, atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Teismas iÅ¡ informacinės teismų sistemos Liteko surinko tik tuos duomenis, kurie leido priimti, anot apelianto, neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Sprendimas buvo grindžiamas tik tais įrodymais, kurie suponavo ieÅ¡kinio atmetimÄ .14. Byloje įrodytos visos sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti:

1) žala – tai neigiamų padarinių visuma, byloje sÄ moningai, tyčia nepateikiant civilinės bylos Nr. 2-3291/94 dalies, kuri įrodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos buvo atleistas suklastotų dokumentų pagrindu;

2) neteisėta veika pasireiÅ¡kė tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Č. J. 1998 m. sausio 16 d. priėmė neteisėtÄ nutartį, neteisėtai perdavė Kauno apygardos teismui IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratorės A. S. ieÅ¡kinius dėl kliudymo įvykdyti prievolę paÅ¡alinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, žalos atlyginimo, vienasmeniu 1998 m. sausio 16 d. raÅ¡tu Nr. 01-11-20 perdavė nagrinėti atgal Kauno apygardos teismui, dėl ko civilinės bylos buvo nutrauktos, panaikinti nusikaltėlių turto areÅ¡tai, dėl ko IAB buvęs valdybos pirmininkas V.

K. per teismų iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus tebeiÅ¡siieÅ¡ko per 40 mln. Lt priteistų pinigų savo, kaip fizinio asmens, naudai. Be to, apelianto teigimu, Č. J. neteisėta nutartimi perdavė nagrinėti jo ieÅ¡kinį civilinėje byloje iÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Neteisėtumas taip pat pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimu teise, kai teisėjas Č. J., kiti valdžios atstovai veikė prieÅ¡ingai teisės paskirčiai ir prigimčiai, darė žalÄ kitiems asmenims;

3) įrodytas priežastinis ryšys, nes ieškovui padaryta žala yra jo ieškinyje, pareiškimuose, prašymuose, apeliaciniame skunde išvardintų valstybės, Kauno miesto savivaldybės, kitų fizinių ir juridinių asmenų veikų pasekmė;

4) byloje įrodyta valstybės, teisėjų ir policijos kaltė, atsisakant apginti apelianto pagrindines teises ir laisves, užtikrinti turto saugumÄ .

15. Teismas neanalizavo byloje surinktų įrodymų dėl nepagrįsto administratoriaus               UAB „Valeksa“ iÅ¡laidavimo, perkant sau reikalingas priemones (stiklinių rinkinius, puodelius, Å¡aukÅ¡tus, kavos filtravimo priemones), žemėlapius, telefonų knygas, iÅ¡mokant honorarus UAB „Valeksos“ steigėjai advokatei A. P., tokiu bÅ«du atsiskaitant už UAB „Valeksa“ steigiamųjų dokumentų paruoÅ¡imÄ , įforminimÄ ar akcijų perleidimÄ .16. Teismas, nepasisakydamas dėl apelianto baigiamųjų kalbų ir replikų, neįvertinęs             UAB „Valeksa“ įstatų įregistravimo 1996 m. rugpjūčio 14 d. pareikÅ¡tinių dokumentų sÄ vado (paketo), iÅ¡ kurio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės rejestro tarnyboje įregistruotuose įstatuose nebuvo numatyta bankrutuojančių įmonių administravimo veikla, pažeidė civilinio proceso teisės normas.

17. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijÄ (6 straipsnis).18. Teismas skubino bylos nagrinėjimÄ . Teismo posėdžiai buvo paskirti kiekvienÄ dienÄ , o tai apsunkino ieÅ¡kovo ir jo atstovo galimybes tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui.19. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylÄ , kol nebuvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo atskirasis skundas dėl nutarties atsisakyti užtikrinti įrodymus.20.

Nepagrįstai teismas ieÅ¡kovo pateiktus laikraščių straipsnius laikė netinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, pagrindžiančiomis IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjų nusikaltimus ir Å¡ių nusikaltimų dangstymÄ teisėsaugos institucijose.21. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atstovaujamas advokato.22. IeÅ¡kovo baigiamieji pasisakymai ir replikos buvo įsiÅ«ti prieÅ¡ teismo posėdžio protokolÄ , o ne teismo posėdžio protokolo vietoje, kur užfiksuota, jog ieÅ¡kovas sako baigiamÄ sias kalbas ir replikas, todėl buvo pažeistas CPK 169 straipsnio 2 dalies 11 punktas.23.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , demonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ , netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ ir netinkamai vertino įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija praÅ¡o apskųstÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Sutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis.Apeliantas nenurodė LR Ūkio ministerijos neteisėtos veikos, todėl nėra įrodyta viena iÅ¡ valstybės atsakomybės sÄ lygų.Nepagrįstai apeliantas teigia, jog LR Ūkio ministerija yra atsakinga už apelianto patirtÄ Å¾alÄ dėl to, kad ji nekontroliavo UAB „Valeksa“.

Pirma, LR Ūkio ministerija neturėjo pareigos kontroliuoti UAB „Valeksa“. Antra, nepagrįstai LR Ūkio ministerija tapatinama su Ä®monių bankroto departamentu prie Ūkio ministerijos. Be to, Ä®monių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolę galėjo vykdyti tik nuo 2001 m. liepos 3 d. Trečia, LR Ūkio ministerija nėra įgaliota atstovauti bylose dėl savarankiÅ¡ko juridinio asmens – Ä®monių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos veiklos, o Ä®monių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos nėra įtrauktas į bylÄ proceso Å¡alimi.Apeliantas, teigdamas, kad LR Ūkio ministerija neteisėtai iÅ¡davė UAB „Valeksa“ leidimÄ teikti bankroto administravimo paslaugas, Å¡io teiginio nepagrindė jokiais teisės aktais ir jų normomis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Kauno miesto savivaldybė, registruodama                     IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliantas nenurodė kokius teisės aktus savivaldybė pažeidė.

Aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė jokių teisės aktų nepažeidė, yra nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime – Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012. Nutartyje konstatuota, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklos metu galioję teisės aktai nenustatė Kauno miesto savivaldybei pareigos kontroliuoti privataus juridinio asmens veiklÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti juridinio asmens registracijÄ už įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus.

Todėl aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 23 d. iki 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybė neįgyvendino teisės iÅ¡registruoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iÅ¡ juridinių asmenų registro neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent dėl Å¡io veiksmo ieÅ¡kovui atsirado žala. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Generalinė ProkuratÅ«ra praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prokurorų veiksmai ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintose baudžiamosiose bylose neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, nebuvo vykdomos Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatyme ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos funkcijos. Bendro pobÅ«džio teiginiai be faktinių duomenų nėra įrodymai, patvirtinantys prokuratÅ«ros veiksmų neteisėtumÄ , neveikimÄ .Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Valeksa“ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog žinių paskleidimo aplinkybės yra identifikuotos pakankamai tiksliai. Liudytojai, kurių paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas grindžia savo teiginius, nenurodė konkrečių aplinkybių apie atsakovo UAB „Valeksa“ veiksmus: jų laiko ir vietos.Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad faktas apie tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ gavo 8000 Lt, yra užfiksuotas Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24 ir atitinka tikrovę, o vien tai, kad kreditoriai patys galėjo kitaip vertinti ar suvokti Å¡iÄ informacijÄ , nereiÅ¡kia, kad UAB „Valeksa“ skleidė neteisingÄ informacijÄ .

Neįrodžius neteisingų žinių skleidimo fakto, ieškinio dalis dėl K. J. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Valeksa“ negali būti tenkinama.Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas sprendime neanalizavo rašytiniais įrodymais surinktų faktinių aplinkybių byloje dėl nepagrįsto administratoriaus UAB „Valeksa“ išlaidavimo, vykdant tyčinio bankroto procedūras IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administratoriaus veiksmai buvo skundžiami bankroto byloje ir teismas neteisėtų veiksmų nenustatė.Apelianto argumentai dėl procesinių bylos nagrinėjimo pažeidimų yra nepagrįsti.Teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Valeksa“ atžvilgiu atmetė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Apelianto argumentai, kad teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas iÅ¡vadas, raÅ¡ytinių įrodymų neiÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai, yra subjektyvÅ«s ir nepagrįsti.IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje klausimas yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 ir joje nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.Apeliantas, teigdamas, kad dalis civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 esančių dokumentų buvo suklastoti, Å¡ių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai, skundai, praÅ¡ymai dėl teismų veiksmų, nebuvo nustatyti teismų neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo vadovautis vien ieÅ¡kovo subjektyviais vertinimais apie teisėjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis ir priteisti dėl to ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ .

Be to, nėra nustatyta, kad teisėjai klastojo dokumentus ir bylas. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Pagal bendrÄ jÄ taisyklę civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Valeksa“ priteisti neturtinę žalÄ , kuri, anot ieÅ¡kovo, buvo padaryta neteisėtais UAB „Valeksa“ veiksmais, iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės – neturtinę ir turtinę žalÄ , kuri, anot ieÅ¡kovo, buvo padaryta tam tikrų valstybės institucijų, teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais.CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose reglamentuojama atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bei dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės;

žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl neteisėtų teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės.Taigi CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose numatytoms civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryÅ¡io. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d.

Nr. VIII-1864) 47 straipsniu nustatyta, kad Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui; jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, žala atlyginama pagal Å¡io kodekso normas, iÅ¡skyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus Å¡iam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.

J. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.  Dėl indėlio negrÄ Å¾inimo Kauno apygardos teismo 1995 m. liepos 21 d. nutartimi ieÅ¡kovui IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1996 m. vasario 7 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.Iš byloje pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutarties (V t., b. l.

13) matyti, kad K. J. J. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje prašė patvirtinti jo 5435 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , palÅ«kanas skaičiuojant už 3000 Lt paskolÄ po 60 proc. nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. gegužės 10 d., o ne iki 1995 m. gegužės mėn., kaip klaidingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Vilniaus apygardos teismas 1998 m. spalio 27 d. nutartimi K. J. J. praÅ¡ymÄ skaičiuoti palÅ«kanas iki 1996 m. gegužės 10 d. atmetė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 6 straipsnio 6 dalies 2 punktu.

Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad įmonei bankroto byla iÅ¡kelta 1995 m. liepos 21 d., sprendė, jog palÅ«kanos pagal indėlių sutartis kreditoriams, taigi ir J. J. J., turi bÅ«ti skaičiuojamos iki 1995 m. liepos 21 d. Dėl skaičiavimo netikslumų teismas K. J. J. finansinį reikalavimÄ padidino iki 3981 Lt ir tokio dydžio finansinį reikalavimÄ patvirtino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal K. J. J. ir L. P. atskiruosius skundus, 1999 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi K. J. J. kasacinį skundÄ , 1999 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistas. Å ioje nutartyje kasacinis teismas, atsižvelgęs į Ä®BÄ® (1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-2880 redakcija) 6 straipsnio 7 dalies reglamentavimÄ , nurodė, jog palÅ«kanos už indėlius skaičiuojamos tik iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo dienos, todėl sprendė, kad teisėta ir pagrįsta yra teismų iÅ¡vada K.

J. J. paskaičiuoti delspinigius iki 1995 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad K. J. J. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje neprašė patvirtinti jo finansinio reikalavimo su palÅ«kanomis, paskaičiuotomis iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iÅ¡kėlimo. Tokia iÅ¡vada buvo padaryta, pirmosios instancijos teismui per klaidÄ nurodžius, kad bankroto byloje K.

J. J. prašė patvirtinti finansinį reikalavimÄ su palÅ«kanomis, paskaičiuotomis nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1995 m. gegužės mėn. Minėta kasacinio teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartis įrodo prieÅ¡ingai, t. y. kad K. J. J. prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ su palÅ«kanomis, paskaičiuotomis net už ilgesnį laikotarpį – iki 1996 m. gegužės 10 d.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas K. J. J. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 2010,26 Lt žalos ir nuo Å¡ios sumos 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2001 m. liepos 1 d., priteisimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės. IeÅ¡kovo teigimu, palÅ«kanos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“.

Tokios pačios pozicijos ieÅ¡kovas laikosi ir apeliaciniame skunde, kuriame pažymi, kad teismai klaidingai aiÅ¡kino ir netinkamai taikė įstatymus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo momento, t. y. painiojo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo dienÄ su Å¡ios teismo nutarties įsiteisėjimo diena.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu palÅ«kanų paskaičiavimu.Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2001 m. kovo 20 d. Ä®BÄ® Nr. IX-216 redakcija, be kitko, buvo reglamentuojama, jog palÅ«kanų mokėjimas yra draudžiamas teismui iÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ .

Nuo 2001 m. liepos 1 d. pasikeitė reglamentavimas – nustatyta, kad toks draudimas pradedamas taikyti įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Pažymėtina ir tai, kad 1997 m. birželio 17 d. Ä®BÄ® Nr. VIII-270 buvo įtraukta nuostata, kad dėl teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ gali bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas, skundo padavimas bankroto bylos nesustabdo (Ä®BÄ® 14 straipsnio 8 dalis). Nors Å¡i nuostata nebuvo įtraukta į 1992 m. rugsėjo 15 d. priimtÄ Ä®BÄ®, kuri aktuali, vertinant ieÅ¡kovo finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgiant į tai, kad tiek 1992 m. rugsėjo 15 d., tiek 1997 m. birželio 17 d.

Ä®BÄ® buvo vienodai reglamentuojama, kad palÅ«kanų mokėjimas yra draudžiamas bÅ«tent nuo tada, kai teismas iÅ¡kelia įmonei bankroto bylÄ , yra pagrindas spręsti, kad palÅ«kanų skaičiavimo draudimo taikymas nebuvo siejamas su momentu, kada galutiniu teismo sprendimus yra iÅ¡sprendžiamas nutarties dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, jei yra paduodamas atskirasis skundas, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju.Kaip minėta, visų instancijų teismai, spręsdami K.

J. J. finansinio reikalavimo IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ bankroto byloje tvirtinimo klausimÄ , taikė 1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-2880 Ä®BÄ® redakcijÄ , kurioje palÅ«kanų mokėjimo draudimo taikymas buvo siejamas su bankroto bylos iÅ¡kėlimu įmonei, o ne su teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo momentu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto byloje teismams konstatavus, jog K. J. J. palÅ«kanos skaičiuotinos iki 1995 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, nebuvo pažeisti įstatymai, atitinkamai ir ieÅ¡kovo turtiniai interesai.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju apeliantas nepagrįstai savo neva pažeistas teises siekia apginti, remdamasis ta Ä®BÄ® redakcija, kuri nebuvo aktuali sprendžiant K. J. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ bankroto byloje klausimÄ . Pažymėtina, kad apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008 nagrinėjamu atveju taip pat negalima remtis, nes joje aiÅ¡kinamos Ä®BÄ® nuostatos, kurios nebuvo aktualios tvirtinant K.

J. J. finansinį reikalavimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant teismų, teisėjų neteisėtiems veiksmams, tvirtinant ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ bankroto byloje.Byloje taip pat nustatyta, kad J. K. J. bankroto byloje iÅ¡mokėti tik 28 Lt, nes perimto ir realizuoto bankrutavusios įmonės turto ir teisių nepakako visiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo K.

J. J. ieÅ¡kinys atsakovams V. K. ir J. B. dėl žalos jam atlyginimo ir buvo priteisti 6465,01 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ už laikÄ nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (IX t., b. l. 185–192). Å is žalos dydis įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas nuo negrÄ Å¾intos jam 3981 Lt dydžio paskolos pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 ir kurių neatgavo bankroto byloje. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovui J.

K. J. tiesiogiai žalÄ padarė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ ir atsakovai V. K. ir J. B.. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui J. K. J. priteista ne 3981 Lt, o 6465 Lt, įvertinus 3981 Lt sumos nuvertėjimÄ dėl infliacijos iki sprendimo priėmimo dienos. Toliau jau buvo skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos, kompensuojančios nuvertėjimÄ . Be to, iÅ¡nagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo byloje ieÅ¡kovas J. K. J. reikalavo priteisti daug didesnę negrÄ Å¾into indėlio sumÄ â€“ 10 350,60 Lt turtinės žalos, ir 20 000 Lt neturtinės žalos, kuri, kaip jis nurodė, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neteko darbo, prarado sveikatÄ , patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus (analogiÅ¡kai nagrinėjamojoje byloje), tačiau neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas.

Ieškovas 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu jam priteistos sumos jau sumokėtos 2008 m. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal sutartis, sudarytas su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ su ieškovu turtine prasme yra visiškai atsiskaityta, todėl jokių sumų jis nebeturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad kai su juo V.

K. ir J. B. atsiskaitė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ , buvo kompensuotas ir jo turėtų piniginių lėšų nuvertėjimas.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24 (IV t., b. l. 92-93) užfiksuoti A. P. žodžiai, jog jis iÅ¡ savo nuosavų pinigų grÄ Å¾ino J. 8000 Lt, įrodo, kad jis atgavo savo pinigus su palÅ«kanomis, todėl nenukentėjo.

Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti painiojamos A. P. nuosavos lėšos su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ lėšomis, kuriomis administratorius atsiskaito su bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad A. P. nuosavomis lėšomis buvo atsiskaityta pagal dvi paskolos sutartis, dėl kurių ginčo teisme nebuvo, tačiau nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Tai, anot jo, patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (IX t., b. l. 185-192), Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis (X t., b. l. 48-52), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis (VI t., b. l. 209-212).IÅ¡ byloje pateikto Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokolo Nr. 24 matyti, kad posėdyje svečio teisėmis dalyvavo A.

P., EBSW grupės prezidentas. Protokole užfiksuoti A. P. žodžiai: „K. J. J. pažįstu nuo 1992 m. Sužinojęs, kad J. turi savo indėlį „IKHK“ 1995 m. rugsėjo 11 d. iÅ¡ savo nuosavų pinigų grÄ Å¾inau jam 8000 litų, o vėliau liepiau įtraukti jo pavardę į susigrÄ Å¾inusių indėlius kreditorių sÄ raÅ¡Ä â€œ. Protokole taip pat užfiksuota, kad K. J. J. to neneigdamas nurodė, kad ir S. V. atgavo indėlį; vienbalsiai nubalsuota, kad K. J. J. dalį savo indėlio atgavo prieÅ¡ bankroto procedÅ«ros pradžiÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas K.

J. J., aiÅ¡kindamas 8000 Lt grÄ Å¾inimo faktÄ , yra nenuoseklus: vienu atveju nurodo, kad jam 8000 Lt sumokėti dėl to, kad 1995 m. gegužės 11 d. mirė jo motina, kitu atveju nurodo, kad dėl to, kad Vidaus reikalų ministras įpareigojo 1995 m. spalio mėn. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ savininkus atsiskaitinėti su indėlininkais. Pagal UAB „Valeksa“ atstovo M. R. pateiktus paaiÅ¡kinimus gali bÅ«ti, kad K. J. J. indėlį 1995 m. rugpjūčio mėn. atgavo iÅ¡ A. P. tik todėl, kad su juo buvo pažįstamas nuo 1992 m.

Dėl to A. P., sumokėjęs 8000 Lt K. J. J., prašė įtraukti ieÅ¡kovÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems indėliai grÄ Å¾inti. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad su juo nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906.Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu, kad iÅ¡ 1998 m. kovo 15 d. protokolo Nr. 24 negalima nustatyti, kad 8000 Lt buvo padengta skola bÅ«tent pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Protokole užfiksuota, kad K. J. J. prieÅ¡ bankroto procedÅ«rų pradžiÄ atgavo tik dalį indėlių, taigi ne visus pinigus.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 2010,26 Lt žalos ir nuo Å¡ios sumos 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2001 m. liepos 1 d., atmetė, iÅ¡ esmės atsižvelgęs į tai, kad K. J. J. iÅ¡ 3981 Lt buvo sumokėti 28 Lt bankroto byloje, bei į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ V. K. ir J. B. buvo priteista 6465,01 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu žalos atlyginimas priteistas, atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo grÄ Å¾intas pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 indėlis. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistas sumas ieÅ¡kovui sumokėjo V. K. ir J. B.. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti apelianto minimi procesiniai sprendimai.Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra duomenų, įrodančių, jog dalį indėlių grÄ Å¾ino A.

P., žala dėl pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 negrÄ Å¾into indėlio buvo atlyginta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (VI t., b. l. 209-212; IX t., b. l. 185-192; X t., b. l. 48-52), nėra pagrindo nesutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanijoje“ laikytų indėlių nenukentėjo, nes jis atgavo indėlių sumas su palÅ«kanomis ir jam buvo kompensuotas lėšų nuvertėjimas dėl jų negrÄ Å¾inimo laiku.

Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad A. P. 8000 Lt sumokėjo iÅ¡ savo lėšų, svarbu yra tai, kad jie buvo skirti K. J. J. indėliams grÄ Å¾inti, o A. P., bÅ«damas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjas, buvo tuo suinteresuotas. Dėl UAB „Valeksa“ IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti neatitinkančiais ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančiais UAB „Valeksa“ teiginius, kad esÄ iki IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 8000 litų iÅ¡ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kasos arba administratoriaus UAB „Valeksa“ kasos, kuriuos įgalioti UAB „Valeksa“ atstovai paskleidė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriams per kreditorių susirinkimus, vykusius 1996–2003 metais.Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ Ä¯rodinėja L.

P. ir J. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Å¡ie liudytojai iÅ¡ esmės tik palaikė ieÅ¡kovo tvirtinimÄ , bet nenurodė konkrečių aplinkybių apie Å¡iuos konkrečius veiksmus: jų laiko, datos ir vietos, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Valeksa“ tvirtino, kad jeigu ir buvo kalbama apie pinigų K. J. J. grÄ Å¾inimÄ , tai taip, kaip tai užfiksuota Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24, o protokole užprotokoluotas faktas atitinka tikrovę ir jį pripažino ieÅ¡kovas K.

J. J.. Dėl to teismas sprendė, kad vien tai, kad kreditoriai patys galėjo kitaip vertinti ar suvokti Å¡iÄ informacijÄ nereiÅ¡kia, jog UAB „Valeksa“ skleidė neteisingÄ informacijÄ . Atitinkamai teismas vertino, kad byloje nebuvo įrodytas neteisingų žinių skleidimo faktas, todėl atmetė ieÅ¡kinio dalį dėl K. J. J. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ UAB „Valeksa“.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad žinių paskleidimo aplinkybės yra identifikuotos pakankamai tiksliai.

AiÅ¡kus jų skleidimo laikas (1998-2001 metai), daugkartiÅ¡kumas, vieta (kreditorių susirinkimai ir sueigos). Dėl to, apelianto nuomone, nebuvo jokio pagrindo teismui reikalauti, kad bÅ«tų įvardintos konkrečios žinių paskleidimo datos ir vietos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo, esminę reikÅ¡mę turi tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė fakto, kad UAB „Valeksa“ paskleistos žinios yra neatitinkančios tikrovės. Apeliantas nurodo, kad UAB „Valeksa“ turėjo ir galėjo suprasti, kokiÄ indėlininkų reakcijÄ gali sukelti jo iÅ¡sakyti teiginiai, jog jam esÄ iÅ¡mokėti pinigai, t. y. kad pinigus jis atgavo neteisėtai.

Anot jo, tokiais teiginiais buvo pakirstas indėlininkų pasitikėjimas juo. Taigi ieÅ¡kovas jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiais teiginiais laiko bÅ«tent UAB „Valeksa“ iÅ¡sakytus žodžius apie tai, kad K. J. J. buvo grÄ Å¾inti pinigai. Dėl to ieÅ¡kovas byloje turėjo įrodyti, kad UAB „Valeksa“ teiginiai apie pinigų jam grÄ Å¾inimÄ neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobÅ«džio. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde neneigia, kad Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24 užfiksuoti A.

P. žodžiai, jog jis iÅ¡ savo nuosavų pinigų grÄ Å¾ino J. 8000 Lt, yra teisingi, kad jam dalis indėlių buvo grÄ Å¾inta. Jis tik nesutinka, kad Å¡ia suma buvo grÄ Å¾inti indėliai pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad protokole užfiksuota aplinkybė, jog K. J. J. buvo grÄ Å¾inta 8000 Lt, iÅ¡ esmės yra teisinga ir ieÅ¡kovas byloje tai pats pripažįsta. Taigi, UAB „Valeksa“ teiginių apie tai, kad K. J. J. buvo grÄ Å¾inti 8000 Lt, negalima laikyti neatitinkančiais tikrovės. Byloje neįrodžius neteisingų žinių skleidimo fakto, pagrįstai buvo atmesta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis dėl K.

J. J. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ UAB „Valeksa“.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovu, jog UAB „Valeksa“ neturėjo teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Byloje nustatyta, kad UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 3 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 23 d. nutartyje (II t., b. l. 205–207) konstatuota, kad UAB „Valeksa“ turi Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos 1997 m. gruodžio 8 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nėra duomenų, kad Å¡is leidimas bÅ«tų panaikintas ar kad iÅ¡duodama jį Ūkio ministerija bÅ«tų pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1072 „Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarkos“ 7.1 punkto reikalavimus.

Nurodyta, kad UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo M. R. turi administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimÄ , kuriuo suteikta teisė dirbti bankrutuojančios įmonės administratoriumi ir bankrutuojančios įmonės likvidacinės komisijos pirmininku.Apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad UAB „Valeksa“ turėjo 1997 m. gruodžio 8 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1072 „Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarka“ 3.2 punktÄ , leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas - Ūkio ministerijos iÅ¡duotas dokumentas, suteikiantis juridiniam asmeniui teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Taigi UAB „Valeksa“ iÅ¡duotas leidimas suteikė Å¡iai įmonei teisę teikti įmonei bankroto administravimo paslaugas. Dėl Å¡ių priežasčių atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad UAB „Valeksa“ neturėjo teisės teikti įmonėms administravimo paslaugas, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas, paskirdamas Å¡iÄ Ä¯monę IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto administratoriumi, pažeidė tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, o kiti apelianto argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .Apeliantas teigia, kad UAB „Valeksa“ savo veiksmais, atliktais vykdant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto procedÅ«ras, jam padarė žalos, todėl už jo atliktais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ solidariai yra atsakinga Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, kuri privalėjo kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklÄ .Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies „Dėl UAB „Valeksa“ veiksmų“, teismas pateikė detaliÄ Å¡io bankroto administratoriaus IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto metu atliktų veiksmų, su administratoriaus funkcijų atlikimu susijusių teismo procesinių sprendimų analizę ir padarė iÅ¡vadÄ , jog Ä®BÄ® reikalavimų UAB „Valeksa“ nepažeidė, kad nenustatyta, jog jis tyčia palaikė bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjus ar su jais susijusius asmenis, kaip tvirtina ieÅ¡kovas K.

J. J..Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad beveik visi administratoriaus veiksmai, kuriuos ieškovas K. J. J. įvardija netinkamu bankrutavusios bendrovės administravimu, galėjo ir buvo skundžiami IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje. Tik šių skundų pagrindu konstatavus neteisėtus veiksmus, ieškovas galėtų iš administratoriaus reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismų priimtais procesiniais sprendimais neteisėti UAB „Valeksa“ veiksmai nebuvo nustatyti.Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė UAB „Valeksa“ neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad su bankroto procedūromis susijusius veiksmus atsakovas UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje atliko ne vienašališkai, iškilę klausimai buvo derinami ir sprendžiami tuo metu galiojančio bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad administratoriui nustatytas atlyginimas nebuvo aiÅ¡kiai per didelis, nes jis buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ : IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla buvo itin sudėtinga, didelės apimties, didelis kreditorių skaičius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutartį). Teismo vertinimu, UAB „Valeksa“ ėmėsi visų tuo metu galimų priemonių bankrutuojančios įmonės turtui ir lėšoms nustatyti ir iÅ¡reikalauti, skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, realizuoti perduotÄ turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Atsižvelgęs į tai, kad bendrovės veikla nuo pat įkÅ«rimo buvo nuostolinga, teismas sprendė, kad realiai nebuvo galima iÅ¡reikalauti tiek turto, kad užtektų patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Pažymėjo, kad pati IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarė eilę tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, tačiau tuo metu buvo laikomasi nuostatos, kad draudžiama atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet nebuvo draudžiama tai daryti dar prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Teismas sprendė, kad reikalavimo teisės buvo perleidžiamos, siekiant baigti bankroto procedÅ«ras, kurios ilgai užsitęsė, be to, nebuvo nustatyta, jog administratoriui UAB „Valeksa“ ir kreditoriams buvo žinomos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, jog reikalavimo teises perėmė su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ akcininkais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję asmenys.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, kaltindamas atsakovÄ bankroto bylos vilkinimu, daro aiÅ¡kiai neteisingas iÅ¡vadas, nes greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaičiumi bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo galima. Be to, UAB „Valeksa“ atsisakė apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje tik dėl to, kad nebebÅ«tų vilkinamos bankroto procedÅ«ros, o bausmės skyrimas nuteistiesiems tiesioginės įtakos bankroto bylos eigai neturi. Tik po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo buvo galima nagrinėti civilines bylas.

Bankrutavusi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, perleidusi reikalavimo teises, nebegalėjo iÅ¡saugoti Å¡ioms reikalavimo teisėms užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas pripažino, kad areÅ¡tai turtui buvo panaikinti pagrįstai, dėl to kaltinti teisėjus bei administratorių kokiais nors tyčiniais veiksmais nėra jokio pagrindo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad patys kreditoriai suprato ar galėjo suprasti, jog materialiai atsakingi asmenys slėps savo turtÄ , nenorės gera valia atsiskaityti vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus, o dėl Å¡ių aplinkybių ir nebuvo patenkinti visi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditorių reikalavimai, tarp jų ir indėlininkų reikalavimai, dėl ko nėra pagrindo kaltinti tik UAB „Valeksa“.Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iems pirmosios instancijos teismo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai nenurodo nesutikimo su minėtais teismo motyvais argumentų, nenurodo kokias konkrečiai teisės normas pažeidė administratorius UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo, anot jo, raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių dėl nepagrįsto administratoriaus UAB „Valeksa“ iÅ¡laidavimo, vykdant tyčinio bankroto procedÅ«rÄ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“.

Taip pat apeliantas nesutinka su teismu, kad bankroto bylos nagrinėjimo trukmę pateisino apimtis ir sudėtingumas. Be to, jo vertinimu, administratoriui buvo nustatytas per didelis atlyginimas.Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad administratoriui atlyginimÄ pagal tuo metu galiojantį Ä®BÄ® turėjo teisę nustatyti kreditorių susirinkimas. Tai pažymėjo ir kasacinis teismas 1998 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-65, kuria buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. balandžio 24 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojančios įmonės IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratoriui UAB „Valeksa“ nustatytas atlyginimas, atsižvelgiant į administratoriaus praÅ¡ymus, neteisėtumas ir Å¡i teismo nutarties dalis buvo panaikinta.

Taigi administratoriui atlyginimÄ galėjo nustatyti bÅ«tent kreditorių susirinkimas. Pagal Ä®BÄ® teismas įmonės administratoriui galėjo tik padidinti kreditorių susirinkimo nustatytÄ atlyginimÄ . Tačiau ieÅ¡kovas byloje nedetalizavo, kodėl, anot jo, administratoriui paskirtas atlyginimas buvo per didelis, nors pareigÄ Ä¯rodyti Å¡iuos teiginius turėjo bÅ«tent ieÅ¡kovas. Dėl to teisėjų kolegija tokį ieÅ¡kovo teiginį laiko deklaratyviu – t. y. laiko tik ieÅ¡kovo subjektyvia nuomone, neparemta jokiais duomenimis.Be to, pagal tuo metu galiojantį Ä®BÄ® bÅ«tent kreditorių susirinkimui buvo numatyta teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti, praÅ¡yti teismÄ pakeisti jau paskirtÄ Ä¯monės administratorių.

Taigi kreditorių susirinkimui iÅ¡ esmės buvo suteikta kompetencija kontroliuoti administratoriaus veiklÄ , todėl esant abejonėms dėl paskirto bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų tinkamumo (taip pat ir naudojant lėšas administravimo funkcijoms vykdyti), kreditorių susirinkimas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡io administratoriaus pakeitimo, nurodant jo neteisėtus veiksmus. Tačiau ieÅ¡kovas byloje nenurodė, kad bankroto byloje bÅ«tų buvę priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo konstatuotas netinkamas UAB „Valeksa“ administratoriaus pareigų vykdymas.

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti neteisėti UAB „Valeksa“ veiksmai vykdant administratoriaus funkcijas, dėl ko nėra pagrindo jam atlyginti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ . Dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė tiesiogiai ir netiesiogiai ieÅ¡kovui žalos nepadarė. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas K.

J. J. pats pasinaudojo bendrovės veikla, gavo iÅ¡ to naudos, nes jam indėliai grÄ Å¾inti su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu jam kompensuotas pinigų nuvertėjimas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas kitiems indėlininkams, kurie lėšas tikrai prarado, nagrinėjamoje byloje neatstovauja. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip rejestro tvarkytoja, vadovaujantis įstatymo „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniam ir juridiniam asmenims“, įsigaliojusio 1993 m. liepos 23 d., 3 straipsniu, privalėjo savo iniciatyva stebėti jos įregistruotų įmonių, tame tarpe ir IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklÄ ir nustačiusi pažeidimus, tokiÄ Ä¯monę iÅ¡registruoti.

TokiÄ teisę įmonių rejestro tvarkytojas turėjo iki 1993 m. lapkričio 19 d. To nepadarius, nebuvo užkirstas kelias Å¡iai įmonei rinkti indėlius iÅ¡ žmonių. Pažymi, kad Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės tai, kad jis pasinaudojo neteisėta įmonės veikla ir jam buvo grÄ Å¾inti indėliai su palÅ«kanomis, kadangi tam, kad bÅ«tų sugrÄ Å¾inti pinigai, jis turėjo daug metų bylinėtis teismuose, dalyvauti indėlininkų susirinkimuose, atstovauti indėlininkams teismuose ir kitose valstybės institucijose, patirti įmonės administratoriaus ir buvusių įmonės steigėjų spaudimÄ , apgautų indėlininkų prieÅ¡iÅ¡kumÄ , patirti Å¡meižtÄ ir nuolatinį jo garbės ir orumo pažeminimÄ , negalėjo įsidarbinti ir gauti iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį ir pajamų.IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ registravimo metu galiojusio 1990 m. liepos 31 d.

Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustatė, kad aukštesniosios pakopos vietos savivaldybių valdymo organai registruoja, kaupia ir tvarko įmonių, įsteigtų jų teritorijose registravimo duomenis, išskyrus įmones, įsteigtas iš valstybės lėšų.Iš tiesų pagal 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ Nr. I-226 3 straipsnį (redakcija, galiojantis nuo 1993 m. liepos 23 d. iki 1993 m. lapkričio 19 d.) įmonių rejestro tvarkytojai turėjo tikrinti ar ūkio subjektai nepažeidžia šio ir kitų įstatymų, ūkio subjektų įstatų ir kitų steigimo sutarčių.

Minėto įstatymo 4 straipsnis nustatė įmonių rejestro tvarkytojui teisę atÅ¡aukti Å«kinių subjektų registravimÄ už Å¡iame įstatyme ir kituose įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus. Ä®statymu „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklÄ , pakeitimo ir papildymo“ (Valstybės žinios, 1993-11-19, Nr. 62-1169) pakeitus įstatymo „Dėl Å«kinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ 3 straipsnį, pareiga tikrinti ar Å«kiniai subjektai nepažeidžia Å¡io įstatymo ir teikti pasiÅ«lymus įmonių rejestro tvarkytojams buvo nustatyta Valstybinei mokesčių inspekcijai.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimas.

Svarbiausia faktinė aplinkybė, paneigianti Å¡io atsakovo atsakomybės egzistavimÄ , yra tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos egzistavimo fakto. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai atgavo visus pinigus, kurie buvo investuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, be to, gavo ir palÅ«kanų, buvo kompensuotas pinigų nuvertėjimas. Taigi žala ieÅ¡kovui buvo atlyginta. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis turėjo daug metų bylinėtis teismuose, dalyvauti indėlininkų susirinkimuose, atstovauti indėlininkams teismuose ir kitose valstybės institucijose, patirti įmonės administratoriaus ir buvusių įmonės steigėjų spaudimÄ , apgautų indėlininkų prieÅ¡iÅ¡kumÄ , patirti Å¡meižtÄ ir nuolatinį jo garbės ir orumo pažeminimÄ , negalėjo įsidarbinti ir gauti iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį ir pajamų, nesudaro pagrindo Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės klausimÄ spręsti kitaip, nes byloje surinktų duomenų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent Kauno miesto savivaldybės neveikimas nulėmė ilgÄ bylinėjimÄ si, negatyvų požiÅ«rį į apeliantÄ , negalėjimÄ Ä¯sidarbinti ar įsigyti iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį – neįrodytas priežastinis ryÅ¡is.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas tiek galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad 2169 indėlininkai – kreditoriai jį yra įgalioję atstovauti jiems teismuose notariÅ¡kai patvirtintais įgaliojimais, tačiau apeliacinio teismo posėdžio metu pripažino, kad Å¡ie įgaliojimai Å¡iuo metu nebegalioja, o jis indėlininkams teismuose turi teisę atstovauti, vadovaujantis Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos įstatais. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teismui teiktų ieÅ¡kinių, ieÅ¡kinių patikslinimų ir apibendrinimų, K.

J. J. ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kęs kaip fizinis asmuo, o ne kaip Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos atstovas (pirmininkas). IeÅ¡kinyje nėra nurodyta, kuriuos konkrečiai indėlininkus jis atstovauja Å¡ioje byloje, be to, iÅ¡ galutiniame ieÅ¡kinyje suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo akivaizdu, jog žalos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam asmeniÅ¡kai, o ne indėlininkams. Pagal ieÅ¡kinio padavimo metu galiojusiÄ CPK 56 straipsnio redakcijÄ , atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti: advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkrečioje byloje, vienas iÅ¡ bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sÄ jungos, jeigu jos atstovauja profesinės sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose; kartu su Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimÄ gali bÅ«ti ir kiti asmenys.

CPK 57 straipsnis nustatė, kad atstovo pagal pavedimÄ teisės turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotame ir įformintame įgaliojime (Å¡io straipsnio 1 dalis); fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, iÅ¡skyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui (Å¡io straipsnio 2 dalis); Å¡io kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiÅ¡kimu, kuris turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į teismo posėdžio protokolÄ , jei protokolas raÅ¡omas; jeigu teismo posėdžio protokolas neraÅ¡omas, įgaliojimas turi bÅ«ti patvirtintas Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Å¡io straipsnio 3 dalis).

Apeliantas neįrodė, jog jis Å¡ioje byloje turi teisę atstovauti indėlininkams teisme, t. y. kad jis turi teisę bÅ«ti atstovu pagal CPK 56 straipsnį. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kitiems asmenims atstovauti ir ginti jų interesus Å¡ioje byloje jis neturi teisinio pagrindo, nes kiti asmenys jo taip veikti nagrinėjamoje byloje neįgaliojo. Dėl negautų pajamų Kaip matyti iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3291/1994, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1994 m. spalio 27 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo K.

J. J. ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 266,85 Lt už atleidimo iÅ¡ darbo priežasčių praneÅ¡imo tvarkos pažeidimÄ , kitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1994 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėtÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Ä®siteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad K. J. J. iÅ¡ darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai dėl darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo.

Buvo nustatyta, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo jam buvo pasiÅ«lytas kitas darbas (savivaldybių skyriuje referento pareigos), tačiau ieÅ¡kovas Å¡io darbo atsisakė (tai buvo įforminta 1993 m. rugsėjo 20 d. aktu). Konstatuota, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atleidžiant jį iÅ¡ darbo buvo pažeistas DSÄ® 34 straipsnis ir jam nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas arba kad 1993 m. rugsėjo 20 d. aktas ar kiti byloje esantys oficialÅ«s dokumentai buvo suklastoti. Teismuose buvo pripažinta, kad atsakovas pažeidė DSÄ® 38 straipsnį, nes nepranešė ieÅ¡kovui raÅ¡tu apie konkrečias jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, todėl priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 266,85 Lt atlyginimÄ už 20 darbo dienų.K.

J. J. 2007 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ minėtoje byloje proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas dokumentų suklastojimÄ ir suklastotų dokumentų realizavimÄ , dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. spalio 27 d. sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Suklastotu dokumentu, dėl kurio teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1993 m. rugsėjo 20 d. aktÄ .

K. J. J. nurodė, kad dokumento suklastojimo faktÄ jis sužinojo iÅ¡ 2006 m. balandžio 13-14 d. antstolio suraÅ¡yto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2007 m. vasario 3 d. paskelbtų Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadų.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , konstatuodamas, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas praleidus naikinamÄ jį penkerių metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teismas, be kitko, taip pat sprendė, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme. Pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galimas tada, kai prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridedamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadas bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ pareiÅ¡kėjas nepagrįstai prilygino prejudicinę galiÄ civiliniame procese turinčiam teismo nuosprendžiui ar baudžiamajam įsakymui.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi šį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistÄ , konstatavo, kad K. J. J. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ yra padavęs jau suėjus penkerių metų naikinamajam terminui nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jo praÅ¡ymas yra grindžiamas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti tenkintas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). 2006 m. gruodžio 27 d. galutiniame apibendrintame patikslintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas K.

J. J. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje buvo klastojami dokumentai ir tokie dokumentai buvo teikiami teismui. Nurodė, kad nuo 1993 metų iki dabar negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemės ūkyje iš savo nuosavos žemės, nes turi bylinėtis teismuose. Anot jo, per 13 metų dirbdamas LR Vyriausybės kanceliarijos aparate referentu jis būtų galėjęs gauti 436 800 Lt pajamų, per 13 metų žemės ūkio pajamos sudarytų 0,78 mln. Lt. Iš viso pajamos sudarytų apie 1,22 mln.

Lt be neturtinės žalos (VI t., b. l. 40). Kaip matyti iÅ¡ Å¡io apibendrinto patikslinto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas negautÄ darbo užmokestį skaičiavo, atsižvelgęs į tai, kad jis kas mėnesį gautų 2800 Lt, o iÅ¡ žemės Å«kio negautas pajamas paskaičiavo pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimus 2006 m. gegužės 16 d. (VIII t., b. l. 124).IeÅ¡kovas K. J. J. 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui paskaičiavimus, detalizuojančius iÅ¡ ko susideda jo praÅ¡oma priteisti 1 418 000 Lt dydžio turtinė žala ir 1 001 000 Eur dydžio neturtinė žala (XIII t., b. l. 152-153).

Apeliantas negautÄ darbo užmokestį taip pat paskaičiavo, atsižvelgęs į tai, kad jo negautas mėnesio darbo užmokestis sudaro 2800 Lt, ir nurodė, jog jis nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio negavo 714 000 Lt darbo pajamų, o skaičiuojant iki pensinio amžiaus pradžios, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. – negavo 523 600 Lt darbo pajamų. Taip pat nurodė, kad jis žemės negalėjo nuomoti nuo 1995 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d., o tai sudaro 17 derliaus metų, todėl prarado 945 542 tÅ«kst.

Lt pajamų per beveik penkių gamybos ciklų laikotarpį, taip pat per šį laikotarpį jis negalėjo gauti Europinės paramos žemės Å«kio veiklai, kurios per 17 metų sudarė 204 tÅ«kstančiai Lt (17 metų x 12 tÅ«kst.). Apeliantas palaikė savo reikalavimÄ dėl 1 418 000 Lt turtinės žalos priteisimo.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas nusprendė netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti negautas darbo pajamas iÅ¡ jo nutrauktos darbinės veiklos. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad aplinkybė, jog K.

J. J. iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai dėl darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo, o ne siekiant su juo susidoroti, kaip įrodinėja ieškovas, yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime, taip pat į tai, kad ieškovas negautas darbo pajamas skaičiavo ne nuo jo gauto darbo užmokesčio dydžio, kuris yra nustatytas jau išnagrinėtoje Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994, o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų vidutinio uždarbio vidurkio, kuris yra daug didesnis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėja, jog jis buvo neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Anot apelianto, teismas neturėjo apsiriboti vien tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 buvo nustatyta, kad jis iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos kanceliarijoje buvo atleistas pagrįstai, mažinant pareigybių skaičių, nes dalis dokumentų, anot apelianto, turėjusių esminę reikÅ¡mę bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui, yra suklastota.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad dalis įrodymų pirmosios instancijos teisme iki Å¡iol neiÅ¡reikalauta. Apelianto teigimu, jo praÅ¡omos priteisti negautos pajamos yra ne hipotetinės, nes valstybės tarnautojų darbo užmokestis per pastaruosius dvideÅ¡imt metų buvo nuolatos didinimas atsižvelgiant į nuolat augančias kainas ir valstybės finansines galimybes.Atkreiptinas dėmesys, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tais iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo iÅ¡reikalauta nepateikta civilinės bylos Nr. 2-3291/1994 dalis bei iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos K.

J. J. asmens byla (XIII t., b. l. 101, 102). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu pateikė 4 priedus (XIII t., b. l. 104): 2006 m. balandžio 13-14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , K. J. J. 2006 m. rugsėjo 4 d. pareiÅ¡kimÄ , 2006 m. rugsėjo 5 d. gautÄ Lietuvos Respublikos Generalinėje ProkuratÅ«roje, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos iÅ¡vados koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti, Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. vasario 9 d. gautas K.

J. J. 2007 m. sausio 29 d. apeliacinis skundas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2014 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu pateikė K. J. J. asmens bylos kopijÄ (XIII t., b. l. 110). Apeliantui teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinus, kad iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo nebuvo gauta visa civilinės bylos Nr. 2-3291/1994 medžiaga, apeliacinės instancijos teismas Å¡io teismo pakartotinai paprašė pateikti trÅ«kstamÄ civilinės bylos Nr. 2-3291/94 medžiagÄ â€“ K. J. J. asmens bylÄ (XIII t., b. l. 140).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakydamas į minėtÄ praÅ¡ymÄ , 2014 m. gruodžio 11 d. raÅ¡te nurodė, kad K. J. J. asmens bylÄ atsiėmė 2010 m. vasario 9 d. ir civilinė byla Nr. 2-3291/1994 į Panevėžio apygardos teismÄ buvo iÅ¡siųsta be priedų. Prie Å¡io raÅ¡to buvo pridėtas ir K. J. J. praÅ¡ymo kopija su jo paraÅ¡u, kad jis asmens bylÄ atsiėmė 2010 m. vasario 9 d. (XIII t., b. l. 148).Apeliantas dėl Å¡io raÅ¡to apeliacinio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam atsiėmus iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo asmens bylÄ , paaiÅ¡kėjo, jog jam buvo grÄ Å¾inta ne tokios sudėties asmens byla. 2014 m. gruodžio 9 d. pasisakymuose apeliantas detalizavo, kad iÅ¡ asmens bylos dingo 3 lapai, taip pat į bylÄ Ä¯segtas Vilniaus miesto revizijos komisijos 1991 m. balandžio 29 d. laiÅ¡kas, adresuotas Vilniaus miesto Tarybos Prezidiumui ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolieriui K.

U., pakeistas savo turiniu. Apelianto nuomone, dokumentų klastojimu užsiėmė buvusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sekretoriaus pavaduotoja T. K. kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. B. (XIII t., b. l. 123-124). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas teismo posėdžio metu nesutiko jam sugrÄ Å¾intÄ asmens bylÄ prijungti prie nagrinėjamos bylos. Dėl Å¡ios priežasties pats ieÅ¡kovas nesudarė sÄ lygų jo turimus dokumentus palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktomis asmens bylos dokumentų kopijomis.Apeliantas apeliacinės instancijos teismo primygtinai reikalavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos iÅ¡reikalauti jo asmens bylos originalÄ tam, kad galima bÅ«tų palyginti su jam sugrÄ Å¾intais asmens bylos dokumentais.

Tačiau teisėjų kolegija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pateiktas asmens bylos dokumentų patvirtintas kopijas laiko tinkamai pateiktais dokumentais (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apeliantas negautas darbo pajamas prašė priteisti, remdamasis tuo, kad teismai jo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo suklastotų dokumentų pagrindu, tačiau dokumentų, kurių, anot apelianto, pagrindu buvo priimtas įsiteisėjęs sprendimas, suklastojimo faktas Å¡ioje byloje nebuvo įrodytas.

Apeliantas įrodinėja, kad dokumentų suklastojimo faktÄ bÅ«tų patvirtinusi teisėjai A. B. pateikta asmens byla, tačiau jam buvo grÄ Å¾inta kitos sudėties byla. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti dokumentų suklastojimo faktÄ , tačiau jis to nepadarė. Kaip jau minėta, apeliantas kreipėsi į teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas jo atleidimo iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje.

Suklastotu dokumentu, dėl kurio teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1993 m. rugsėjo 20 d. aktÄ , tačiau įsiteisėjusia nutartimi jo praÅ¡ymas buvo atmestas, iÅ¡ esmės dėl to, kad praÅ¡ymas buvo paduotas, praleidus naikinamÄ jį penkerių metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Byloje neįrodžius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovas buvo teisėtai atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautų pajamų faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas; negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas po darbo sutarties nutraukimo tiesiogiai bandė kur nors įsidarbinti, kad jis dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir iÅ¡ ten gautos informacijos nebuvo priimtas į konkretų kitÄ darbÄ . Tai, kad jis pasirinko aktyviÄ visuomeninę veiklÄ , per teismus gynė savo garbę ir orumÄ , jeigu tik susidurdavo su neigiamu savo asmens vertinimu, iÅ¡ tiesų nereiÅ¡kia, kad jis negalėjo susirasti darbo.

Kita vertus, pats apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis kartais gaudavo atlyginimÄ , kaip Socialinio teisingumo sÄ jungos pirmininkas. Taigi tai taip pat paneigia apelianto teiginius, kad jis po atleidimo apskritai negaudavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atleidimas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje buvo lemiama aplinkybė negauti ieÅ¡kovui pajamų. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti negautas darbo pajamas dėl, anot jo, neteisėto atleidimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ žemės Å«kio veiklos negautas pajamas.Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, kad 2004 m. vasario mėn. laikraÅ¡tyje „Alio Raseiniai“ buvo atspausdintas skelbimas apie tai, kad parduodamas jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 35,19 ha, nors jis Å¡io žemės sklypo nepardavinėjo, todėl kreipėsi į pareigÅ«nus dėl jo pažeistų teisių.

Raseinių rajono policijos komisariate 2004 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnį 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo apgaule įgyti turtinę teisę į K. J. žemės sklypÄ (VIII t., b. l. 158). Apeliantas nurodo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas užkerta keliÄ iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , nes potencialus žemės sklypo nuomininkas gali baimintis, jog žemės sklypas, su kuriuo susijęs ikiteisminis tyrimas, bet kuriuo momentu gali bÅ«ti konfiskuotas, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko deklaratyvaus pobÅ«džio – t. y. tik apelianto nuomone, neparemta jokiais objektyviais įrodymais.

Tai, kad 2006 metais UAB „Agra Corporation“ atsisakė nuomotis sklypÄ , nėra pakankama aplinkybė daryti iÅ¡vadÄ , jog bendrovės apsisprendimÄ nulėmė bÅ«tent atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes raÅ¡to turinys to nepatvirtina (XII t., b. l. 173).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ginčo sklypÄ 2003 m. jis nuomojo A. S.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad 2003 m. ieÅ¡kovas K.

J. J. nuomojo žemę A. S. (VIII t., 158-159). Nors Å¡i nutartis nėra tiesioginis įrodymas, įrodantis minėtÄ aplinkybę, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės jokiais duomenimis nepaneigė (nepateikė, pavyzdžiui, Å¡alių susitarimo dėl žemės sklypo sutarties nuomos nutraukimo). Dėl to yra pagrindas abejoti ieÅ¡kovo teiginiais, kad jis visu nurodytu laikotarpiu (nuo 1995 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d.) negalėjo iÅ¡nuomoti žemės sklypo. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kokias pajamas jis gaudavo pagal žemės nuomos sutartis.

Å iuo atveju Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimai 2006 m. gegužės 16 d. (VIII t., b. l. 124) nelaikomi tinkamu įrodymu, įrodančiu, kokio dydžio nuomÄ ieÅ¡kovas gautų, jei ginčo žemė bÅ«tų iÅ¡nuomota tretiesiems asmenims ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu. Taigi neįrodytas nuostolių atsiradimo faktas ir jos dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad bÅ«tent atliekamas ikiteisminis tyrimas kliudė iÅ¡nuomoti jam priklausantį žemės sklypÄ â€“ neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys.

Byloje taipogi nėra duomenų, įrodančių, kad žemės sklypas buvo areÅ¡tuotas ar taikytos kitokios priemonės, apsunkinančios galimybę iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ . Dėl Å¡ių priežasčių nebuvo teisinio pagrindo nagrinėjamÄ bylÄ sustabdyti iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovui trukdė užsiimti žemės Å«kio veikla jam priklausančiame žemės sklype, taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog jis kreipėsi dėl paramos žemės Å«kio veiklai, ir jam buvo atsisakyta jÄ teikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo įrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp negautų pajamų iÅ¡ žemės nuomos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje, kaip nebuvo įrodytas ir žalos atsiradimo faktas bei žalos dydis.  Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti negautas darbo pajamas ir pajamas iÅ¡ žemės nuomos bei neturtinę žalÄ , todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl prokurorų, tyrėjų, teismų veiksmų Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, Å¡iuo atveju – apeliantui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 straipsnis). Apeliantas, tvirtindamas, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai yra neteisėti, nulėmė žalos atsiradimÄ , turėjo įrodyti ne tik Å¡ių veiksmų neteisėtumÄ , bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala.

Civilinė atsakomybė negalima neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. Taigi įrodinėjimo naÅ¡ta žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų tenka ieÅ¡kovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo. Todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino prokuratÅ«ros atsakomybę dėl apeliacinių skundų atÅ¡aukimo buvusių IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjų baudžiamojoje byloje.

Jo teigimu, atÅ¡aukus apeliacinius skundus buvo apsunkintos galimybės jam susigrÄ Å¾inti prarastus indėlius, dėl ko padidėjo turtinė ir neturtinė žala, tačiau, kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovas K. J. J. iÅ¡ Å¡ios baudžiamosios bylos nuteistųjų V. K. ir J. B. žalos atlyginimÄ prisiteisė ir ji iÅ¡ieÅ¡kota. Taigi ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾ino indėlį.Apelianto nuomone, jam padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯rodo teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 2A-13/2004 medžiaga, nes jis buvo neteisingai apkaltintas.

Jo teigimu, Klaipėdos prokuratÅ«ra pareiÅ¡kė jam kaltinimus neteisėtai. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895, 2006 m. vasario 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2006, 2006 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2006).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009;kt.).Minėtų aplinkybių ieškovas byloje neįrodinėjo, kaip ir nepateikė konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviais įvertinimais.

Tam tikrų procesinių veiksmų iÅ¡vardinimas, pateikiant jų subjektyvų įvertinimÄ , savaime neįrodo prokurorų ar kitų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo, nes ieÅ¡kovas savo teiginius dėl teisėsaugos institucijų atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo turi pagrįsti ne tik faktiniais, bet ir detaliais teisiniais pagrindais, tačiau byloje tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas K. J. J. prokurorus, be kitko, kaltina neužtikrinus teisėtumo, neapgynus vieÅ¡ojo intereso, nes civilinis ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje dėl EBSW nusikalstamos veiklos neatstovavo teisme nukentėjusiems kreditoriams fiziniams asmenims.

Tai, ieÅ¡kovo teigimu, įrodo faktas, kad buvo atÅ¡aukti apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio, priimto Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-5/2003, tačiau Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, jog dėl tokio procesinio veiksmo ieÅ¡kovas patyrė kokiÄ nors žalÄ , nes Å¡ios baudžiamosios bylos nuteistųjų V. K. ir J. B., kaip minėta, žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovas prisiteisė ir ji iÅ¡ieÅ¡kota. Vien faktas, kad buvo atÅ¡auktas apeliacinis skundas dėl nuosprendžio, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog prokuroras (prokurorai) netinkamai vykdė jam (jiems) priskirtas funkcijas.

Turi bÅ«ti įrodytas tokio veiksmo neteisėtumas, tačiau įrodinėjimas negali bÅ«ti paremtas tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, subjektyviais įvertinimais. Be to, CK 6.272 straipsnis nenumato valstybės civilinės atsakomybės, prokurorui atÅ¡aukus apeliacinį skundÄ dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimuose bei skunduose Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai, Seimui, Vyriausybei nurodyti faktiniai duomenys dėl neva prokurorų aplaidaus darbo taip pat yra tik bendro pobÅ«džio deklaratyvÅ«s teiginiai – ieÅ¡kovo nuomonė.

Apeliantas apeliaciniame skunde Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nepateikdamas detalios minėtuose pareiÅ¡kimuose ir skunduose ieÅ¡kovo nurodytų teiginių analizės, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, nes ieÅ¡kovo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, pažeidimais, patys savaime negali bÅ«ti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone įrodinėjant neteisėtus prokurorų veiksmus ar Å¡ių pareigÅ«nų jiems priskirtų funkcijų aplaidų (ne)vykdymÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis CPK 182 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl ieÅ¡kovas, įrodinėdamas tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimÄ Å¡iomis iÅ¡vadomis, privalėjo tų iÅ¡vadų teisingumÄ pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau byloje tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje kaltino teismus neteisingai iÅ¡nagrinėjus IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylÄ , jÄ nepagrįstai vilkinus, neteisėtai administratoriumi paskyrus UAB „Valeksa“, kitose civilinėse bylose atliko, anot jo, Å¡iuos neteisėtus veiksmus: nesinaudojo valstybinio paÅ¡to, o naudojosi kurjerių paslaugomis, tinkamai nepranešė apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , neiÅ¡siuntė skundo per tris dienas, priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismuose nuo 1993 m. nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai ir skundai, praÅ¡ymai yra iÅ¡spręsti, priimant vienus ar kitus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir privalomi, nors ir netenkino ieÅ¡kovo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atskirais teismų procesiniais sprendimais, pasinaudojo teise juos skųsti. Priimant galutinius sprendimus, buvo įvertinos pasitaikiusios proceso ir materialinės klaidos, kurios nebuvo esminės. Nepasiekus rezultato ir toliau ieÅ¡kovas visais įmanomais bÅ«dais ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus, jais padarytas iÅ¡vadas, įsitikinęs tik savo teisumu.Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai neginčija Å¡ių pirmosios instancijos teismo teiginių, taigi jų nepaneigė.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisėjo kaltė gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir Å¡iukščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

Teisėjo kaltė taip pat yra, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečiÄ civilinę bylÄ ar vykdant teismo sprendimÄ , jam taikyta drausminė atsakomybė, į padarytus pažeidimus reaguota priimant atskirÄ jÄ nutartį ir pan. Be to, bÅ«tina įrodyti, kad vykdant teisingumÄ teisėjo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su patirta žala.Minėtų aplinkybių ieÅ¡kovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo.IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde iÅ¡vardija teismų atliktus procesinius veiksmus, kuriuos jis laiko neteisėtais, tačiau nedetalizuoja kokiu bÅ«du tas neteisėtumas pasireiÅ¡kė.

Vien tai, kad priimti procesiniai sprendimai netenkino ieÅ¡kovo, savaime nepagrindžia jų neteisėtumo. Kaip jau minėta, bÅ«tent ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų atliktų procesinių veiksmų neteisėtumÄ , nes neteisėtumas pagal įstatymus nėra preziumuojamas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų procesinių veiksmų neteisėtumas negali bÅ«ti įrodinėjamas ieÅ¡kovo K. J. J. subjektyviais vertinimais apie teisėjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis, giminyste ir priteisti dėl to ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ .

Be to, byloje nenustatyta, kad teisėjai klastojo dokumentus ir bylas, kaip tvirtina ieškovas.Teisėjų, prokurorų, kitų pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo įrodinėjamas straipsniuose žurnalistų padarytomis išvadomis, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog straipsniai žurnaluose taipogi negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ieškovas kaltina teisėjus, kad buvo per ilgai nagrinėjama IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla.

Jo nuomone, šios bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Ši ieškovo pozicija paremta subjektyvia jo nuomone, nepagrįsta konkrečiais duomenimis. Kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaičiumi bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo galima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turėjo būti atliekami veiksmai, susiję su bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų nustatymu ir išreikalavimu, skolų išieškojimu, perduoto turto realizavimu.

Å ie ir kiti su bankroto procesu susiję veiksmai taipogi lėmė ilgesnį IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto procesÄ . Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieÅ¡kovo teiginių, susijusių su bankroto bylos vilkinimu. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl žalos, anot ieÅ¡kovo, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos ir valstybės atsakomybės Apeliantas nurodo, kad jis, dalyvaudamas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto procese, kaip indėlininkų atstovas, patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas neįrodė, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo svarstyti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės pareigÅ«nų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

Byloje nebuvo įrodytos minėtos aplinkybės, todėl pagrįstai konstatuota nesant pagrindo ieÅ¡kovui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės ieÅ¡kinyje nurodomais pagrindais. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų              Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pasirengimÄ nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.             Pagal CPK 227 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 1 dalį bylÄ nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«dÄ , jeigu abi Å¡alys yra atstovaujamos Å¡io Kodekso 55 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai yra atstovaujami CPK 55 straipsnyje ir 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, 2007 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė bylÄ pasirengti nagrinėti paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du (VI t., b. l. 87).

             Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atstovaujamas advokato, tačiau pats ieÅ¡kovas galutiniame apibendrintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodė, jog jis bus atstovaujamas advokato (VI t., b. l. 48), todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas Å¡iÄ informacijÄ , turėjo teisinį pagrindÄ nuspręsti pasirengti nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ tiesų atstovavo advokatas Irmantas Tumas.             Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas CPK 169 straipsnio 11 punktas, nustatantis, kad protokole turi bÅ«ti nurodyta baigiamųjų kalbų esmė.

             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (XII t., b. l. 50-141), ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai baigiamieji pasisakymai ir replikos yra įsiÅ«ti į bylÄ prieÅ¡ teismo posėdžio protokolÄ . Pačiame protokole yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas perskaitė savo baigiamÄ sias kalbas ir pasinaudojo replikos teise (XII t., b. l. 136, 140). Taigi nėra pagrindo konstatuoti CPK 169 straipsnio pažeidimo, o tai, kokioje vietoje yra įsiÅ«ti ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai baigiamieji pasisakymai ir replikos, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės.              Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžiai buvo skiriami kiekvienÄ dienÄ , nelaikoma civilinio proceso teisės normų pažeidimu, nes CPK numatė (ir dabar numato) labai trumpus pertraukos paskelbimo terminus (žr.

CPK 235 straipsnį). Be to, tokiu bÅ«du buvo užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡ko principų įgyvendinimas. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. kovo 4, 6, 12, 13, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 26, balandžio 15 d. protokolo, byla buvo nagrinėjama daug dienų, taigi nėra pagrindo tikėti apeliantu, jog jam ir jo atstovui buvo apsunkinta galimybė pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui. Be to, ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui reikia žymiai mažiau laiko nei tokio iÅ¡silavinimo neturinčiam asmeniui.             Apelianto vertinimu, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs jo ieÅ¡kinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose bei replikose nurodytų aplinkybių.

Teismas surinko tik tuos duomenis, kuriais galėjo priimti neteisingÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , analizavo tik tuos įrodymus, kurie galėjo paneigti ieÅ¡kinyje ir jo pasisakymuose iÅ¡dėstytus argumentus. Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl CPK normų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vengė sulaukti galutinių sprendimų administraciniuose teismuose, atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad neatsakymas į absoliučiai visus dalyvaujančio byloje asmens keliamus klausimus savaime dar nereiÅ¡kia bylos esmės neatskleidimo.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių apelianto deklaruojamų UAB „Valeksa“, valstybės institucijų, teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, taip pat žalos jam padarymo, taigi apeliantas neįrodė deliktinės atsakomybės sÄ lygų, todėl buvo teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl visų jo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų, nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012).Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Taigi baigiamosiose kalbose bei replikose šalys turi teisę pasisakyti dėl ginčo esmės, neperžengiant ieškinyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, savo išvadas išsamiai motyvavo. Tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno ieškovo pateikto įrodymo ir argumento, nereiškia, jog jie teismo nebuvo įvertinti.

Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde neįrodė, jog įrodymai ir argumentai, dėl kurių atskirai nebuvo pasisakyta sprendime, sudarė pagrindÄ daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad teismo nurodyti motyvai netenkina apelianto, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ .IeÅ¡kovo praÅ¡ymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ bei sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki bus iÅ¡spręstos administracinės bylos bei baigtas ikiteisminis tyrimas apeliacinio teismo buvo iÅ¡spręstas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi (XIII t., b. l. 113-120), todėl teisėjų kolegija dėl Å¡ių praÅ¡ymų Å¡ioje nutartyje atskirai nebepasisako.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 178 straipsnyje aiÅ¡kiai yra nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodyti. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas prašė teismo iÅ¡reikalauti jau iÅ¡nagrinėtas civilines bylas ir baudžiamÄ sias bylas, įskaitant ir tas bylas, kuriose jis nebuvo dalyvaujančiu asmeniu.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra tikslinga prijungti prie nagrinėjamos bylos visas ieÅ¡kovo praÅ¡omas bylas. Kaip matyti iÅ¡ bylos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, naudojosi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis. Apeliantas apeliaciniame skunde nedetalizavo kokių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ galėtų paneigti teismo neiÅ¡reikalautos bylos ar kiti duomenys. Be to, apeliantas turėjo procesinę pareigÄ pats aktyviais veiksmais rinkti įrodymus (pvz., daryti neprijungtų bylų ar kitokių dokumentų kopijas) ir juos teikti teismui, todėl Å¡iuo atveju nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ ieÅ¡kovas bando perkelti teismui, atitinkamai nepagrįstais laikomi apelianto argumentai, kad teismas surinko tik tuos duomenis, kurių pagrindu galima buvo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Tai, kad ieÅ¡kovui apskundus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo praÅ¡ymas užtikrinti įrodymus, byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės, nelaukiant kol jo atskirasis skundas bus iÅ¡nagrinėtas apeliacine tvarka, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi apeliacinis procesas, pradėtas pagal jo atskirÄ jį skundÄ , buvo nutrauktas. Dėl UAB „Valeksa“ priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB „Valeksa“ priteista 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Anot jo, priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Be to, byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Valeksa“ sumokėjo atstovei nurodytÄ sumÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, byloje yra pateikta duomenų, patvirtinančių 2000 Lt sumos sumokėjimÄ (X t., b. l. 144). Be to, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumÄ , advokatės teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, nėra pagrindo priteistas atstovavimo iÅ¡laidas laikyti aiÅ¡kiai per didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio“.    Šioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, atskleidė bylos esmę bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kurių apeliantas nepaneigė. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nenustatyta nei materialinių, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu bÅ«tų galima skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti ar pakeisti.

Taip pat nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo iš atsakovų ieškovui priteisti pastarojo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai              Danutė MilaÅ¡ienė              Gintaras Pečiulis              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė