e49d8b6b-cd81-4067-802c-9c0b2c46d08e · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedJ. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3-280/2013 pagal ieÅ¡kovo K. J. J. ieÅ¡kinį atsakovÄms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos GeneralinÄs ProkuratÅ«ros, uždarajai akcinei bendrovei âValeksaâ, Kauno miesto savivaldybei dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo bei tikrovÄs neatitinkanÄių žinių paneigimo.
Legislator headnote
AI generatede49d8b6b-cd81-4067-802c-9c0b2c46d08e · Lietuvos apeliacinis teismas: NurodÄ, kad nuo to laiko jis negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemÄs Å«kyje iÅ¡ savo nuosavos žemÄs, nes turi bylinÄtis teismuose. Jo teigimu, per 13 metų, dirbdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje referentu, jis bÅ«tų galÄjÄs gauti 436 800 Lt, o iÅ¡ žemÄs Å«kio kasmet po 60 000 Lt pajamų. Taigi jis iÅ¡ viso negavo apie 1,22 milijonų Lt pajamų. IeÅ¡kovo teigimu, tiek bankroto, tiek baudžiamosiose bylose, iÅ¡keltose bankrutavusios įmonÄs vadovams ir kt. asmenims, jam nebuvo suteikta teisÄ apskųsti dalies teismo nutarÄių bei prokurorų nutarimų.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-18-117/2015Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 28.2; 44.2.4; 44.5.2.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs MilaÅ¡ienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Gintaro PeÄiulio ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs,sekretoriaujant Galinai LavrinoviÄ,dalyvaujant ieÅ¡kovui K. J. J., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Irmantui Tumui,atsakovÄs Kauno miesto savivaldybÄs atstovei Jolantai Vasiliauskienei, Lietuvos Respublikos GeneralinÄs ProkuratÅ«ros atstovui PanevÄžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorui Remigijui Senkui,teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo K.
J. J. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-3-280/2013 pagal ieÅ¡kovo K. J. J. ieÅ¡kinį atsakovÄms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos GeneralinÄs ProkuratÅ«ros, uždarajai akcinei bendrovei âValeksaâ, Kauno miesto savivaldybei dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo bei tikrovÄs neatitinkanÄių žinių paneigimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas K. J. J. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos GeneralinÄs ProkuratÅ«ros, Kauno miesto savivaldybei, UAB âValeksaâ, kurį patikslinÄs, praÅ¡Ä teismo:1. pripažinti neatitinkanÄiais tikrovÄs bei žeminanÄiais jo garbÄ ir orumÄ teiginius, iÅ¡dÄstytus UAB âValeksaâ 2005 m. lapkriÄio 2 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį teismui, kad â...iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo K.
J. buvo grÄ Å¾inta 8000,00 litų...â. Ä®pareigoti atsakovÄ UAB âValeksaâ šį dokumentÄ pakeisti, nurodant jame, kad paminÄti teiginiai neatitinka tikrovÄs bei žemina K. J. J. garbÄ ir orumÄ ; 2013 m. kovo 15 d. teismo posÄdžio metu šį reikalavimÄ patikslino ir praÅ¡Ä pripažinti neatitinkanÄiais ir ieÅ¡kovo garbÄ bei orumÄ Å¾eminanÄiais teiginius, kad esÄ iki IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 8000 litų iÅ¡                   IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kasos arba administratoriaus UAB âValeksaâ kasos, kuriuos įgalioti UAB âValeksaâ atstovai paskleidÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kreditoriams per kreditorių susirinkimus, vykusius 1996â2003 metais;2. priteisti iÅ¡ atsakovo UAB âValeksaâ ieÅ¡kovui 1 000 Eur neturtinÄs žalos ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir įpareigoti UAB âValeksaâ per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisÄjimo respublikiniame dienraÅ¡tyje ir Vilniaus, Kauno ir KlaipÄdos vietiniuose laikraÅ¡Äiuose paskelbti tokio turinio paneigimÄ :
âUAB âValeksaâ informuoja buvusius IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ indÄlininkus, kad pilieÄiui K. J. J. prieÅ¡ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ iÅ¡ savo kasos arba po bankroto bylos iÅ¡kÄlimo administratorius UAB âValeksaâ iÅ¡ savo kasos negrÄ Å¾ino 8000 litų ar kitos pinigų sumos.â;3. solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos (valstybÄs) ir Kauno miesto savivaldybÄs ieÅ¡kovui 1 418 000 Lt materialinÄs žalos ir 1 000 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;4. solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos valstybÄs, Kauno miesto savivaldybÄs ir UAB âValeksaâ ieÅ¡kovui bylinÄjimosi iÅ¡laidas:
žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinÄjimu.             IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad 1995 m. liepos 21 d. IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir jis pripažintas kreditoriumi, nes tiek jo, tiek kitų indÄlininkų pinigai buvo iššvaistyti arba iÅ¡leisti įsigyjant IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ turtÄ . Tuo metu galiojÄs Civilinio kodekso (toliau â CK) 471 straipsnis ir Lietuvos Respublikos valstybÄ garantavo indÄlių slaptumÄ , jų saugumÄ ir iÅ¡mokÄjimÄ pirmu indÄlininko pareikalavimu, taÄiau pradÄjus indÄlininkams reikalauti pinigų su palÅ«kanomis grÄ Å¾inimo, paaiÅ¡kÄjo, kad bendrovÄs savininkai neketina atsiskaityti.IeÅ¡kovo teigimu, už tai, kad įmonÄ netinkamai, pažeisdama įstatymų reikalavimus vykdÄ Å«kinÄ veiklÄ , yra atsakinga Kauno miesto savivaldybÄ, įregistravusi IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, nes ji privalÄjo kontroliuoti Å¡ios bendrovÄs veiklÄ .
Be to, kaip laikomasi įstatymų reikalavimų, bendrovÄ privalÄjo kontroliuoti valstybÄs kontrolÄs ir revizijos institucijos, policija, prokuratÅ«ra, Lietuvos banko kontrolÄs ir revizijos padaliniai, kitos institucijos.IeÅ¡kovo nuomone, IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byla buvo nagrinÄjama nepagrįstai ilgai â 10 metų, taip pažeidžiant investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarkos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. lapkriÄio 13 d. nutarime Nr. 1252.
Bankroto bylos nagrinÄjimo metu nebuvo nustatytas visas Å¡iai įmonei priklausÄs turtas, dÄl to kreditoriams nebuvo grÄ Å¾inta 6 800 620,40 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, dÄl to yra kaltas teismo paskirtas administratorius UAB âValeksaâ, kuriam neteisÄtai buvo skirtas nepagrįstai didelis atlyginimas. Be to, administratorius turÄjo nepagrįstų didelių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo teigimu, žala padaryta UAB âValeksaâ atsisakant nuo ieÅ¡kinių civilinÄse bylose, atsiimant apeliacinius ir atskiruosius skundus, perduodant kelių deÅ¡imÄių milijonų skolas suinteresuotiems asmenims, palaikiusiems ryÅ¡ius su EBSW vadovais ir pan., už nepateisinamai maÅ¾Ä kainÄ , neteisÄtai vykdant skolų įskaitymus, nepagrįstai naikinant turto areÅ¡tus.
Jo vertinimu, didžioji Å¡ių prarastų lÄšų dalis turÄjo bÅ«ti panaudota atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad nagrinÄjant IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylÄ , daug klaidų padarÄ Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, nes administratoriaus iÅ¡laidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklausÄ kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai (Ä®monių bankroto įstatymo 36 straipsnis). Be to, administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokÄjimo tvarka turÄjo bÅ«ti nustatyti pavedimo sutartyje, taÄiau paskyrus administratorių, ji nebuvo sudaryta.
NurodÄ, kad dÄl užsitÄsusio bylos nagrinÄjimo yra kalti teismai, priÄmÄ neteisÄtas nutartis bei sprendimus tiek pratÄsiant likvidavimo terminus, dÄl ko papildomai kreditoriai patyrÄ nuostolių dÄl vedamų bylų teismuose, tiek neteisÄtai naikinant areÅ¡tus turtui, atsisakant priimti ieÅ¡kinius, duodant leidimus įskaityti debitorių ir kreditorių reikalavimus, tokiu bÅ«du pažeidžiant Ä®monių bankroto įstatyme nustatytÄ kreditorių reikalavimų eiliÅ¡kumÄ ir apimtis. IeÅ¡kovo nuomone, trÅ«kstant lÄšų atsiskaityti su kreditoriais, Kauno miesto savivaldybei atsirado pareiga atlyginti skolÄ jos įregistruotos įmonÄs kreditoriams, t. y. trÅ«kstamas lÄÅ¡as, kurių nesugeba atlyginti likviduojamos bendrovÄs likvidatorius, iÅ¡ kurių ir kildinama valstybÄs padaryta materialinÄ ir moralinÄ Å¾ala bankrutavusios bendrovÄs kreditoriams, nes Kauno miesto savivaldybÄs, o kartu ir valstybÄs valdžios institucijų darbuotojai, policija, prokuratÅ«ra, parengtinio tardymo pareigÅ«nai, teismas, Lietuvos Respublikos VyriausybÄ (jai pavaldžios ministerijos), Lietuvos Respublikos Seimas neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ių institucijų ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnis, 6.272 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).
IeÅ¡kovas K. J. J. nurodÄ, kad jo finansinis reikalavimas bankroto byloje turÄjo bÅ«ti patvirtintas su palÅ«kanomis, priskaiÄiuotomis ne iki 1995 m. liepos 21 d., o iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisÄjo nutartis iÅ¡kelti IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylÄ . Ä® jo, kaip kreditoriaus, reikalavimÄ neįtraukta 172,5 Lt suma, o įvertinus infliacijÄ ir tai, kad iki Å¡iol Å¡i suma negrÄ Å¾inta, grÄ Å¾intina suma siekia jau 2010,26 Lt.IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad 1993 m. buvo neteisÄtai panaikintas etatas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje, kur jis dirbo referentu pramonÄs, vÄliau ekonomikos klausimais.
IeÅ¡kovo teigimu, etatas buvo panaikintas dÄl jo aktyvios veiklos, nes jis buvo prieÅ¡ininkas neteisÄto valstybÄs turto objektų privatizavimo, kuriuos privatizavo EBSW koncernas per savo dukterinÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, kitas dukterines įmones ir bendroves už daugiau nei 340 milijonų Lt iÅ¡ Lietuvos pilieÄių surinktų lÄšų. PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje buvo klastojimai jo atžvilgiu priimti dokumentai ir buvo teikiami teismui.
NurodÄ, kad nuo to laiko jis negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemÄs Å«kyje iÅ¡ savo nuosavos žemÄs, nes turi bylinÄtis teismuose. Jo teigimu, per 13 metų, dirbdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje referentu, jis bÅ«tų galÄjÄs gauti 436 800 Lt, o iÅ¡ žemÄs Å«kio kasmet po 60 000 Lt pajamų. Taigi jis iÅ¡ viso negavo apie 1,22 milijonų Lt pajamų. IeÅ¡kovo teigimu, tiek bankroto, tiek baudžiamosiose bylose, iÅ¡keltose bankrutavusios įmonÄs vadovams ir kt. asmenims, jam nebuvo suteikta teisÄ apskųsti dalies teismo nutarÄių bei prokurorų nutarimų.
DÄl Lietuvos valstybÄs institucijų kaltÄs jam ir kitiems jį įgaliojusiems kreditoriams buvo padaryti dideli materialiniai ir moraliniai nuostoliai, kuriuos turÄtų atlyginti Lietuvos Respublikos valstybÄ. Nuostoliai susidarÄ ir dÄl to, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nepagrįstai leido bendrovÄms imti iÅ¡ gyventojų indÄlius, nereikalaujant, kad jų turtinÄ padÄtis garantuotų indÄlių grÄ Å¾inimÄ , teismų procedÅ«ros tÄsÄsi nepagrįstai ilgai dÄl pareigÅ«nų kompetencijos stokos.
Lietuvos Respublikos teismai, prokuratÅ«ra, policija, priimdami neteisÄtus procesinius sprendimus dÄl jo ieÅ¡kinių, pareiÅ¡kimų, neiÅ¡siųsdami jam procesinių dokumentų ar atsisakydami priimti jo dokumentus, klaidindami jį, atsisakÄ ginti jo teises, užtikrinti jo turto saugumÄ , be to, nÄra vykdomi jo naudai priimti teismų sprendimai. DÄl atskirų prokuratÅ«ros darbuotojų veiksmų tinkamai neatliekamas tyrimas. NagrinÄjant bylas, atliekant tyrimÄ , buvo nuslÄpta daug reikÅ¡mingų aplinkybių, dÄl kurių jis kreipÄsi į Lietuvos Respublikos GeneralinÄ ProkuratÅ«rÄ , taÄiau veiksmų nesiimta iki Å¡iol.
PažymÄjo, kad KlaipÄdos miesto apylinkÄs prokuratÅ«ra iki Å¡iol nevykdo KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2003 m. sausio 29 d. nutarties, neatlieka ikiteisminio tyrimo dÄl televizijos darbuotojų elgesio iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kovo įsitikinimu, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai parodo tyrÄjų, teisÄjų, prokurorų, kitų atsakingų valstybÄs pareigÅ«nų elgesį, kuris yra neteisÄtas, pasireiÅ¡kiantis pasyviu elgesiu (neveikimu).IeÅ¡kovo teigimu, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija prisidÄjo prie jo, kaip ieÅ¡kovo ir IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kreditoriaus, patirtos materialinÄs ir moralinÄs žalos atsiradimo.
TuometinÄs Ekonomikos, vÄliau Ūkio ministerijos darbuotojai S. P., M. R. rengÄ Ä®monių bankroto įstatymÄ su vÄlesniais jo pakeitimais ir papildymais, vÄliau įsteigÄ UAB âValeksaâ, o tai sudaro pagrindÄ manyti, jog IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ tyÄiniam bankrotui ir Å¡ios įmonÄs administravimui buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto. Å ias iÅ¡vadas, anot ieÅ¡kovo, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados.IeÅ¡kovas nurodÄ, jog Kauno miesto savivaldybÄ, kaip valdymo institucija, savo darbuotojų veiksmais ir neveikimu padarÄ jam didelÄ materialinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ , nes įteisino bankrutavusios įmonÄs veiklÄ , kuri didžiÄ ja dalimi prieÅ¡taravo galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, o dÄl aplaidaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo Gintarui Petrikui pavyko nekliudomai pabÄgti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir taip apsunkinti bylų tyrimÄ .
DÄl valstybÄs institucijų neveikimo, įstatymų reikalavimų pažeidimų jis patyrÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . MaterialinÄ Å¾ala susidarÄ iÅ¡ negautų pajamų, kurias jis bÅ«tų gavÄs, jei bÅ«tų suteiktos galimybÄs normaliai dirbti ir užsidirbti, o ne bylinÄtis teismuose, negauto finansinio reikalavimo, negautų pajamų žemÄs Å«kyje, prarasto turto vertÄs, ir Å¡i žala priteistina iÅ¡ valstybÄs (CK 6.271 straipsnio l dalis, 2 dalis, CK 6.272 straipsnio l dalis, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).
IeÅ¡kovo teigimu, dÄl 1000 kreditorių, kuriems ieÅ¡kovas atstovavo bankroto byloje, dvasinio skausmo ir kitų pergyvenimų jiems žala turi bÅ«ti atlyginta bent po 1000 Eur. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad įgaliojimai atstovauti kreditoriams yra bankroto bylos Nr. 25-300/02 tomuose, neįskaitant įgaliojimų, kurie buvo atÅ¡aukti kreditorių susirinkimo pirmininko A. M. ir administratoriaus UAB âValeksaâ iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka (per notarÄ ). IeÅ¡kovo teigimu, jis yra pažemintas ir sumenkintas tarp valstybÄs valdžios ir valdymo pareigÅ«nų, o tai sudaro sunkumus normaliai dirbti ir užsidirbti (gauti darbÄ , atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ ).
Jo nuomone, valstybÄs institucijų darbuotojai neatliko savo tiesioginio darbo pagal jiems priskirtas pareigas, elgÄsi pasyviai, dÄl ko jis ir bankrutavusios įmonÄs kreditoriai patyrÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad jam pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, atsiliepime į ieÅ¡kinį UAB âValeksaâ pateikÄ tikrovÄ neatitinkanÄias ir jo garbÄ Å¾eminanÄias žinias, kad iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ jam grÄ Å¾ino 8000 Lt.
Šį nepagrįstÄ teiginį UAB âValeksaâ atsakingi asmenys kartodavo per sueigas su žmonÄmis Lietuvos Respublikos miestuose, kurių buvo apie dvideÅ¡imt, taip menkindami ir žemindami jį žmonių akyse, nors pinigai iÅ¡ bendrovÄs jam nÄra grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovo teigimu, IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ administratorius                 UAB âValeksaâ netinkamai gynÄ bankrutuojanÄios įmonÄs ir jos kreditorių interesus, netinkamai atliko savo pareigas, padarÄ ieÅ¡kovui moralinÄ Å¾alÄ .
Å ios aplinkybÄs, anot jo, nustatytos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadose. Å iose iÅ¡vadose yra iÅ¡nagrinÄti klausimai, nurodytos teisÄjų, prokurorų, kitų valstybÄs pareigÅ«nų konkreÄios pavardÄs, nes Å¡ie asmenys nesiÄmÄ atitinkamų priemonių, kad bÅ«tų tinkamai užtikrintas valstybÄs vieÅ¡asis interesas, taip pat ir jo, kaip valstybÄs pilieÄio, interesų gynimas, užtikrinta jo bei jo turto apsauga. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ PanevÄžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kovo K.
J. J. ieÅ¡kinį atmetÄ, priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB âValeksaâ 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. DÄl indÄlio negrÄ Å¾inimoTeismas nustatÄ, kad K. J. J. bankroto byloje nepraÅ¡Ä jo reikalavimo dydį nustatyti su palÅ«kanomis, priskaiÄiuotomis iki 1996 m. vasario 7 d. DÄl to teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl palÅ«kanų yra nepagrįstas. Taip pat teismas pažymÄjo, kad Kauno miesto apylinkÄs teismas 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo K.
J. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir J. B. dÄl žalos jam atlyginimo ir žalos dydį nustatÄ nuo negrÄ Å¾intos jam 3981 Lt dydžio paskolos pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 ir kurių neatgavo bankroto byloje, taÄiau ieÅ¡kovas K. J. J. priskaiÄiuotų palÅ«kanų už laikÄ nuo 1995 m. liepos 21 d. iki 1996 m. vasario 7 d. priteisti nepraÅ¡Ä. TodÄl teismas sprendÄ, kad K. J. J. neteko teisÄs reikalauti 2010,26 Lt iÅ¡ nagrinÄjamos bylos atsakovų. Taip pat nurodÄ, kad su ieÅ¡kovu pagal Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimÄ V.
K. ir J. B. atsiskaitÄ, todÄl sprendÄ, jog buvo kompensuotas ir jo turÄtų piniginių lÄšų nuvertÄjimas.Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad iÅ¡nagrinÄtoje Kauno miesto apylinkÄs teismo byloje ieÅ¡kovas J. K. J. reikalavo priteisti 10 350,60 Lt turtinÄs žalos ir 20 000 Lt neturtinÄs žalos, kuri, kaip jis nurodÄ, pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis neteko darbo, prarado sveikatÄ , patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus (analogiÅ¡kai nagrinÄjamojoje byloje). NeturtinÄs žalos atlyginimas nebuvo priteistas.
TodÄl, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybÄ paneigia faktÄ , kad visÄ Å¡ioje nagrinÄjamojoje byloje praÅ¡omÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovo nurodomomis aplinkybÄmis padarÄ nagrinÄjamos bylos atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovai: Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ra, Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taip pat teismas pažymÄjo, kad reikalavimai atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tik po 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK ir Å¡io kodekso 6.250 straipsnis, nustatantis pagrindus neturtinei žalai atlyginti.Teismas taip pat sprendÄ, kad Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posÄdžio protokolo Nr. 24 turinys patvirtina, kad K.
J. J. dalį savo indÄlio atgavo prieÅ¡ bankroto procedÅ«ros pradžiÄ , liudytojo L. P. parodymai įrodo, kad K. J. J. negrÄ Å¾intos tik 1995 m. sausio mÄn. paskolintos lÄÅ¡os, nes anksÄiau skolintos lÄÅ¡os grÄ Å¾intos. Be to, pats ieÅ¡kovas K. J. J., aiÅ¡kindamas 8000 Lt grÄ Å¾inimo faktÄ , yra nenuoseklus: vienu atveju nurodo, kad jam 8000 Lt sumokÄti dÄl to, kad 1995 m. gegužÄs 11 d. mirÄ jo motina, kitu atveju nurodo, kad dÄl to, kad Vidaus reikalų ministras įpareigojo 1995 m. spalio mÄn. IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ savininkus atsiskaityti su indÄlininkais.
DÄl to teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas atgavo visų indÄlių sumas su palÅ«kanomis ir jam buvo kompensuotas lÄšų nuvertÄjimas dÄl jų negrÄ Å¾inimo laiku.DÄl neturtinÄs žalosTeismas nesutiko su ieÅ¡kovu, jog teismų procedÅ«ros užsitÄsÄ nepateisinamai ilgai, buvo vilkinamos dÄl valstybÄs pareigÅ«nų dÄmesio stokos ginant ieÅ¡kovo bei kitų pažeistas teisas. NurodÄ, kad IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byla buvo didelÄs apimties, buvo daug kreditorių, kreditoriai nebuvo vieningi, jų nuomonÄs atskirais klausimais skyrÄsi, todÄl tiek teismui, tiek administratoriui ir likvidacinei komisijai iÅ¡kildavo įvairių sudÄtingų situacijų.
Kadangi susiformavusios teisminÄs praktikos tuo metu dar nebuvo, kai kurie bankroto įstatymo reikalavimai keitÄsi jau bankroto bylos nagrinÄjimo metu, teismas sprendÄ, jog pasitaikiusios klaidos nagrinÄjant bylÄ Vilniaus apygardos teisme nebuvo tyÄinÄs ir esminÄs, jos buvo taisomos procesine tvarka. Taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog kai paaiÅ¡kÄjo, kad bus atsiskaityta ne su visais indÄlininkais, prasidÄjo ir tarp paÄių indÄlininkų nesutarimai. PažymÄjo, jog ir pats ieÅ¡kovas teikdavo skundus.
AtsižvelgÄs į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendÄ nesant pagrindo priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui, nes jis indÄlio neprarado, negautų pajamų neįrodÄ, jam žala nepadaryta, o kitiems asmenims atstovauti ir ginti jų interesus jis neturi teisinio pagrindo, nes kiti asmenys jo taip veikti nagrinÄjamojoje byloje neįgaliojo.DÄl negautų pajamųTeismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos negautos pajamos iÅ¡ jo nutrauktos darbinÄs veiklos negali bÅ«ti priteisiamos dÄl to, jog jis negautas pajamas skaiÄiuoja ne nuo jo paties gauto darbo užmokesÄio dydžio, kuris yra nustatytas jau iÅ¡nagrinÄtoje Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-3291/1994 ir kuri nagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ buvo iÅ¡reikalauta, o nuo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos darbuotojų vidutinio uždarbio vidurkio, kuris yra daug didesnis.
AtkreipÄ dÄmesį, kad įsiteisÄjusiu sprendimu buvo konstatuota, kad K. J. J. iÅ¡ darbo atleistas teisÄtai, kad ieÅ¡kovas po darbo sutarties nutraukimo tiesiogiai bandÄ kur nors įsidarbinti, kad jis dÄl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje ir iÅ¡ ten gautos informacijos nebuvo priimtas į konkretų kitÄ darbÄ , kad jis turÄjo dirbti tik VyriausybÄs kanceliarijoje, byloje nenustatyta. Teismas taip pat nurodÄ, kad yra nežinoma, kokias pajamas ieÅ¡kovas gaudavo pagal žemÄs nuomos sutartis.
Jo pateikti įrodymai apie tai, kad Raseinių laikraÅ¡tyje âAlio Raseiniaiâ 2004 m. vasario 28 d. buvo paskelbtas dalies žemÄs sklypo pardavimas, kad dÄl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, anot teismo, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tik dÄl Å¡ių priežasÄių jis nebegali iÅ¡nuomoti žemÄs ir gauti pajamų. PažymÄjo, kad žemÄs sklypas nÄra nei areÅ¡tuotas, nei jam uždÄti kiti kokie nors draudimai. Be to, ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad turÄjo realių galimybių gauti pajamų iÅ¡ žemÄs, bet dÄl neteisÄtų konkreÄių veiksmų jų negavo.
Teismo nuomone, paties ieÅ¡kovo veiksmai, jam reiÅ¡kiant skundus dÄl iÅ¡mokų priteisimo bei ieÅ¡kinius dÄl garbÄs ir orumo gynimo, galÄjo nulemti, kad potencialÅ«s žemÄs nuomotojai, sužinojÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas K. J. J. savo teises dažnai gina kreipdamasis į teismus, ÄmÄ vengti sutartinių santykių su juo. Taip pat atkreipÄ dÄmesį, kad savo garbÄ ir orumÄ ieÅ¡kovas gynÄ dar dirbdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄje ir tuo pat metu dalyvaudamas Lietuvos žemÄs savininkų sÄ jungos veikloje, jis nevengÄ nesutarimų su kreditoriais-indÄlininkais ir kai kurių veiksmus skundÄ teisÄsaugai, o tai, teismo vertinimu, turÄjo įtakos jo asmens sumenkinimui.DÄl įrodinÄjimo pareigos, įrodymų pateikimo ir vertinimoTeismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nurodomÄ Å¾alÄ patyrÄ dÄl kitų asmenų, kuriuos byloje patraukÄ atsakovais, veiksmų.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dÄl žalos priteisimo grindÄ duomenimis, kurie galÄtų paliudyti neteisÄtus teisÄjų, prokurorų, kitų pareigÅ«nų veiksmus, bet ne dÄl jų patiriamÄ Å¾alÄ . Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas teismo pridÄti iÅ¡nagrinÄtas bylas, savo procesiniuose dokumentuose nekonkretizavo kokias dar aplinkybes, be nurodytų ir jau pateiktų procesiniuose teismų sprendimuose, patvirtins byloje esantys dokumentai, todÄl sprendÄ, kad visų praÅ¡omų bylų prijungimas netikslingas.
SprendÄ, kad iÅ¡reikalautoje IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ darbo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisÄtu, byloje pagal administratoriaus ieÅ¡kinius V. K. ir J. B. ir kt., Å iaulių apygardos administracinio teismo administracinÄje byloje naujų esminių duomenų, kuriais bÅ«tų pagrindžiamos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs apie neteisÄtus veiksmus ir žalos dydį, nenustatyta (CPK 180 straipsnis, CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Teismas visų ieÅ¡kovo praÅ¡omų bylų nusprendÄ neiÅ¡reikalauti ir todÄl, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismui suteikta teisÄ naudotis duomenis iÅ¡ teismų informacinÄs sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų. Anot teismo, ieÅ¡kovas, kaltindamas prokurorus, teismus neteisÄtais veiksmais, reiÅ¡kÄ tik nesutikimÄ su bylos iÅ¡nagrinÄjimo rezultatais, bet procesiniuose sprendimuose nustatytų faktų ir darytų iÅ¡vadų neginÄijo. Pasak teismo, ieÅ¡kovas siekia teismÄ Ä¯tikinti jo pateiktomis, atmestomis, bet vis paties ieÅ¡kovo palaikomomis iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne konkreÄiais abejonių nekelianÄiais faktais, bet spÄjimais.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas savo procesinÄmis teisÄmis Å¡ioje byloje naudojasi ne visai sÄ Å¾iningai, nes vienu metu jis kaltina teismus bylų vilkinimu, o Å¡iuo atveju per greitu bylos iÅ¡nagrinÄjimu, teismui teikÄ nepagrįstus praÅ¡ymus sustabdyti bylos nagrinÄjimÄ , dÄl ko bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ.DÄl ieÅ¡kinio senatiesTeismas nustatÄ, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dÄl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti nÄra praleistas.
Terminas reikalavimui, kuriuo ieÅ¡kovas ginÄija Kauno miesto savivaldybÄs veiksmus, 1992 m. spalio 27 d. įregistruojant IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, atnaujintas, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dÄl svarbių priežasÄių.DÄl Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos veiksmųTeismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ savo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos darbuotojai su juo susidorojo dÄl to, kad jis prieÅ¡inosi EBSW vykdomai turto privatizacijai.
NurodÄ, kad įsiteisÄjusiais teismų sprendimais ir nutartimis buvo pripažinta, jog ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo dÄl darbuotojų skaiÄiaus mažinimo ir darbo organizavimo pakeitimų. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas VyriausybÄje dirbo iki 1993 m. rugsÄjo 20 d., iki privatizacijos pradžios, paskui pats su IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ sudarÄ indÄlių sutartis, pats buvo pažįstamas nuo 1992 m. su A. P., kuris iÅ¡ asmeninių lÄšų jam grÄ Å¾ino 8000 Lt. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas linkÄs visus kaltinti jo teisių ir laisvių pažeidimu pagal atskirus faktus, kurie nÄra tiesiogiai susijÄ su jo asmeniu, o jei ir kažkiek susijÄ, tai jis juos perdaug sureikÅ¡mina, todÄl ir įžvelgia susidorojimÄ su juo.
Be to, pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad vykdydamas darbines pareigas buvo verÄiamas elgtis neteisÄtai ar dÄl kieno nors privaÄių interesų nevykdyti darbinių pareigų.DÄl Kauno miesto savivaldybÄs veiksmųTeismas nurodÄ, kas nors ieÅ¡kovas tvirtina, kad bendrovÄ Ä¯registruota neteisÄtai, taÄiau ieÅ¡kovas K. J. J. pats pasinaudojo neteisÄta bendrovÄs veikla, gavo iÅ¡ to naudos, nes jam indÄliai grÄ Å¾inti su palÅ«kanomis, todÄl sprendÄ, kad Kauno miesto savivaldybÄ, įsteigdama IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, tiesiogiai ir netiesiogiai ieÅ¡kovui žalos nepadarÄ ir ji atsakomybÄn patraukta be teisinio ir faktinio pagrindo.
DÄl UAB âValeksaâ veiksmųTeismas nustatÄ, kad bankroto bylos nagrinÄjimo metu UAB âValeksaâ turÄjo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tas faktas, kad S. P. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybÄn, anot teismo, savaime nereiÅ¡kia, kad UAB âValeksaâ, administruodamas IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, elgÄsi neteisÄtai. Teismo vertinimu, visi administratoriaus veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovas K.
J. J. įvardija netinkamu bankrutavusios bendrovÄs administravimu, galÄjo ir buvo skundžiami IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje, taÄiau Vilniaus apygardos teismas 1999 m. kovo 23 d. nutartimi pagal K. J. J. praÅ¡ymÄ nenustatÄ neteisÄtų UAB âValeksaâ veiksmų. Å i nutartis buvo palikta apeliacinÄje ir kasacinÄje instancijoje. Teismas pažymÄjo, kad atsakovas UAB âValeksaâ veiksmus bankroto byloje atliko ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, o iÅ¡kilusius klausimus derino ir sprendÄ tuo metu galiojanÄio bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
AtkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas administratoriaus atliktus veiksmus vertina pagal vÄliau nusistovÄjusiÄ teismų praktikÄ ir vÄlesnį bankroto procedÅ«rų reglamentavimÄ . Be to, administratoriui atlyginimas buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudÄtingumÄ , todÄl, teismo nuomone, nustatyto atlyginimo negalima laikyti kaip aiÅ¡kiai per didelio. Teismas, atsižvelgÄs į tai, kad bankroto bylos atliktos revizijos metu nustatyta, jog IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ dirbo nuostolingai nuo jos įkÅ«rimo pradžios, sprendÄ, jog dÄl to nebuvo galima iÅ¡reikalauti tiek turto, kad užtektų patenkinti visų kreditorių reikalavimus.
PažymÄjo, jog buvo laikomasi nuostatos, kad draudžiama atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, bet nebuvo draudžiama tai daryti dar prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ . Be to, keliant bankroto bylÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ dar negaliojo naujas Civilinis kodeksas, todÄl nebuvo teisinio pagrindo ginti kreditorių interesų CK 6.66 straipsnio (Actio Pauliana) tvarka.Anot teismo, UAB âValeksaâ ÄmÄsi priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, realizuoti perduotÄ turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes bankroto byloje iÅ¡ pradžių bendraatsakovais buvo įtrauktos kitos investicinÄs akcinÄs bendrovÄs. NurodÄ, kad turto realizuoti nepanaikinus areÅ¡to nebuvo galimybÄs, todÄl laikÄ nepagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, kad areÅ¡tas turtui bankroto byloje buvo naikinamas neteisÄtai.
Be to, pažymÄjo, kad administratorius turÄjo teisÄ disponuoti perimtu turtu pagal Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas. Be to, bankroto byloje neperleidus reikalavimo teisių su IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ akcininkais tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims, bankroto procedÅ«ros bÅ«tų dar labiau užsitÄsusios. Pasak teismo, per 2 metus užbaigti likvidavimo procedÅ«ras su priteistų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu nebuvo jokios galimybÄs. Nesutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovas vilkino bankroto bylÄ , nes, teismo nuomone, greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaiÄiumi bendrovÄs, kurios bankrotas pripažintas tyÄiniu, nebuvo galima.
Anot teismo, perleidus reikalavimo teises bankroto byloje, nebebuvo galima iÅ¡saugoti Å¡ioms reikalavimo teisÄms užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todÄl, teismo vertinimu, turto areÅ¡tai buvo pagrįstai panaikinti. PažymÄjo, kad UAB âValeksaâ atsisakÄ apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje tik dÄl to, kad nebebÅ«tų vilkinamos bankroto procedÅ«ros, o bausmÄs skyrimas nuteistiesiems tiesioginÄs įtakos bankroto bylos eigai neturi. Tik po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimo buvo galima nagrinÄti civilines bylas.
AtsižvelgÄs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendÄ nesant pagrindo administratoriaus veiksmuose konstatuoti tuo metu galiojanÄio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimų pažeidimo. PažymÄjo, jog nÄra nustatyta, kad administratorius tyÄia palaikÄ bankrutavusios IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄjus ar su jais susijusius asmenis, kaip tvirtina ieÅ¡kovas K. J. J.. DÄl prokurorų ir tyrÄjų veiksmųTeismas, vertindamas ieÅ¡kovo nurodytus kaltinimus prokurorams: kad jie neužtikrino teisÄtumo, neapgynÄ vieÅ¡ojo intereso, nes civilinis ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje dÄl EBSW nusikalstamos veiklos neatstovavo teisme nukentÄjusiems kreditoriams fiziniams asmenims; neiÅ¡tyrÄ atskirų objektų privatizavimo (PÄ® âÅ eÅ¡upÄâ, vieÅ¡buÄio âCrown Plazaâ), nevykdo Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2004 m. gegužÄs 5 d. ir 2007 m. birželio 6 d. nutarÄių, KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2003 m. sausio 29 d. nutarties dÄl ikiteisminio tyrimo, nurodÄ, kad ieÅ¡kovas nurodytais veiksmais jam padarytos tiesioginÄs ir netiesioginÄs žalos dydžio nekonkretizavo, nepaaiÅ¡kino, kuo ji pasireiÅ¡kia, o apsiribojo tik teiginiais, kad jis buvo pažemintas ir sumenkintas eilinių žmonių (kreditorių), kuriems teko atstovauti teismuose, tarpe, pažemintas ir sumenkintas valstybinÄs valdžios ir valdymo asmenų tarpe, kas sudaro sunkumus normaliai dirbti ir užsidirbti (gauti darbÄ , atitinkantį iÅ¡silavinimÄ ) ir pan.
Be to, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Seimo komisijos iÅ¡vados Å¡ioje byloje neturi prejudicinÄs galios, jos vertintinos kaip raÅ¡ytiniai įrodymai pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.DÄl teismų veiksmųTeismas, vertindamas ieÅ¡kovo kaltinimus teismams, kad: buvo neteisingai iÅ¡nagrinÄta bankroto byla, ji buvo vilkinama, neteisÄtai administratoriumi paskirtas UAB âValeksaâ, kitose civilinÄse bylose nesilaikÄ proceso įstatymų reikalavimų, nustatÄ, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atskirais teismų procesiniais sprendimais, buvo pasinaudojÄs teise juos skųsti, priimant galutinius sprendimus, buvo įvertintos pasitaikiusios proceso ir materialinÄs klaidos, kurios nebuvo esminÄs, taÄiau ieÅ¡kovas ir toliau visais įmanomais bÅ«dais ginÄija įsiteisÄjusius teismų sprendimus.
DÄl to teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo vadovautis ieÅ¡kovo K. J. J. subjektyviais vertinimais apie teisÄjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis, giminyste ir priteisti dÄl to ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ . Taip pat teismas atkreipÄ dÄmesį, kad Å¡iuo atveju nenustatytas ir dokumentų, bylų klastojimo faktas.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovu, kad buvo suklastota darbo byla Nr. 2-3291/94. PažymÄjo, kad K. J. J. asmens byla Nr. 745 nebuvo prijungta prie darbo bylos, nes ji nebuvo Å¡ios bylos sudÄtinÄ dalis.
DÄl Ūkio ministerijos veiksmųTeismo vertinimu, nenustaÄius, kad UAB âValeksaâ veiksmais ieÅ¡kovui K. J. J. padarÄ Å¾alos, negalima dÄl žalos atsiradimo kaltinti Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos.DÄl ValstybÄs atsakomybÄsTeismas pažymÄjo, kad valstybÄs pareigÅ«nų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybÄs institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisÄtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dÄl nurodytų subjektų neteisÄtų veiksmų.Teismas nurodÄ, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra teisÄta veikla, kuri negali bÅ«ti vertinama kaip neteisÄta vien dÄl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigÄ be asmens nubaudimo baudžiamÄ ja tvarka.
TodÄl tyrimo pabaigimo faktas, kad asmuo yra nenubaustas, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisÄtais, todÄl ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini teisÄtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisÄs aktais detalizuotos tvarkos. AtsižvelgÄs į minÄta teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatavo, kad nÄra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais.Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB âValeksaâ priteisÄ 2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurių nelaikÄ aiÅ¡kiai per didelÄmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas K. J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, taip pat priteisti 2492,30 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų, įskaitant iÅ¡laidas už apeliacinį skundÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas padarÄ neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisÄs aktais nepagrįstas iÅ¡vadas, neiÅ¡nagrinÄjo visapusiÅ¡kai apjungtos trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tomų medžiagos raÅ¡ytinių įrodymų, visų ieÅ¡kinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose ir replikose nurodytų aplinkybių, nesiaiÅ¡kino ir jokiais argumentais nepaneigÄ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos, prokuratÅ«ros, teisÄsaugos institucijų neteisÄto neveikimo, nevertino jų veiklos ir įtakos kilusioms pasekmÄms, taip pat nenustatÄ Å¾alos dydžio.2.
IeÅ¡kovo teisÄ atstovauti kitiems IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ indÄlininkams teisme įrodo notariÅ¡kai patvirtinti įgaliojimai, esantys bankroto byloje.3. Teismas nepagrįstai atmetÄ reikalavimÄ priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . ValstybÄs institucijos neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, vadinasi, jos yra kaltos. Skundžiamame sprendime nepagrįstai sumenkinta prokuratÅ«ros atsakomybÄ dÄl apeliacinių skundų atÅ¡aukimo buvusių IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄjų baudžiamojoje byloje, nepagrįstai atsisakyta remtis Seimo laikinosios tyrimo komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadomis, neanalizuoti duomenys, liudijantys aplaidų prokurorų darbÄ .
Neįvertinta, kad bankroto bylÄ nagrinÄjÄs teismas įmonÄs administratoriumi paskyrÄ Ä¯monÄ, kuri tuo metu neturÄjo teisÄs teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o pati byla buvo nagrinÄjama 10 metų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, iÅ¡davusi UAB âValeksaâ leidimÄ teikti bankroto administravimo paslaugas, netinkamai kontroliavo Å¡ios įmonÄs veiklÄ . Neatsižvelgta į tai, kad policija jau 10 metų nebaigia ikiteisminio tyrimo dÄl pasikÄsinimo užvaldyti ieÅ¡kovui priklausantį žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), dÄl ko ieÅ¡kovas, negalÄdamas jo iÅ¡nuomoti, patiria didelÄ turtinÄ Å¾alÄ ir atsakyti už policijos neveikimÄ turi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.4.
Teismas nepagrįstai atsisakÄ priteisti ieÅ¡kovo realiai gautinas pajamas, kurias jis bÅ«tų gavÄs, jei jis nebÅ«tų neteisÄtai atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje, be pagrindo atmetÄ praÅ¡ymÄ stabdyti bylos nagrinÄjimÄ iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dÄl dokumentų, reikÅ¡mingų civilinÄs bylos dÄl ieÅ¡kovo neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo teisingam iÅ¡nagrinÄjimui, klastojimo.
5. Nepagrįstai teismas nepriteisÄ pajamų, kurias dÄl vykdomo ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas praranda, negalÄdamas iÅ¡nuomoti jam priklausanÄio žemÄs sklypo, neteisingai nurodÄ, jog sklypas 2003 metais buvo iÅ¡nuomotas A. S., nes tokių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0299-04 nÄra. Pažymi, kad žemÄs balÄ nustatÄ ne jis pats, o buvo nustatyta Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimų ir įstatymų tvarka.6. Kauno miesto savivaldybÄ, kaip rejestro tvarkytoja, privalÄjo stebÄti jos įregistruotos IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ veiklÄ ir, nustaÄiusi pažeidimus, jÄ iÅ¡registruoti.
To nepadarius, liko neužkirstas kelias Å¡iai įmonei rinkti indÄlius, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti savivaldybÄs atsakomybÄ dÄl indÄlininkams kilusios žalos. Nesutinka su teismu, kad jis pats pasinaudojo neteisÄta įmonÄs veikla, nes jam buvo grÄ Å¾inti indÄliai su palÅ«kanomis. Pažymi, kad tam, jog bÅ«tų galima atsiimti indÄlį, jis turÄjo ilgÄ laikÄ bylinÄtis teismuose, dalyvauti indÄlininkų susirinkimuose.
7. UAB âValeksaâ atstovai kreditorių susirinkimų ir sueigų metu tvirtino, kad iki                   IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, iÅ¡ Å¡ios įmonÄs kasos arba administratoriaus kasos buvo iÅ¡mokÄti 8000 Lt, kas, anot apelianto, neatitinka tikrovÄs. UAB âValeksaâ teiginius paneigÄ liudytojai V. K. V. ir L. P.. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patikÄjo atsakovo UAB âValeksaâ atstovo iÅ¡dÄstyta pozicija, kad jei ir buvo kalbama apie pinigų ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimÄ , tai tik taip, kaip tai užfiksuota Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio Centro tarybos posÄdžio protokole Nr.
24. Apelianto vertinimu, protokolas buvo interpretuotas neteisingai, nes Å¡iame protokole akcentuojama, kad ieÅ¡kovas, atsiimdamas pinigus, teisÄs aktų reikalavimų nepažeidÄ.8. Atsakovui UAB âValeksaâ priteista 2000 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelÄ, neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes per visÄ bylos nagrinÄjimo laikotarpį UAB âValeksaâ atstovas su advokate dalyvavo tik 6 valandas 46 minutes. Be to, byloje nÄra duomenų, įrodanÄių, kad UAB âValeksaâ faktiÅ¡kai yra sumokÄjÄs tokiÄ pinigų sumÄ savo atstovei.9.
Teismai painiojo nutarties dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo priÄmimo dienÄ su Å¡ios nutarties įsiteisÄjimo diena. Anot apelianto, jo reikalavimas turÄjo bÅ«ti nagrinÄjamas už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisÄjo nutartis dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo. Apeliantas nesutinka su teismu, kad tik dÄl to, jog jis nepasinaudojo teise savo reikalavimus skaiÄiuoti iki 1996 m. vasario 7 d., Lietuvos Respublikos valstybÄ neatsako. Anot apelianto, teismas, vykdydamas teisingumÄ , privalÄjo teisingai iÅ¡sprÄsti klausimÄ savo iniciatyva ir teisingai aiÅ¡kinti ir taikyti įstatymus.10.
PrieÅ¡ingai nei nurodÄ teismas, A. P., ieÅ¡kovui grÄ Å¾indamas 8000 Lt, atsiskaitÄ už dvi paskolos sutartis iÅ¡ savo nuosavų lÄšų, taÄiau su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906 ir tai patvirtina Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimas, Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 25 d. nutartis. Anot apelianto, teismas supainiojo A. P., kaip fizinio asmens, lÄÅ¡as su bankrutavusios IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kreditorių lÄÅ¡omis.
A. P. asmeninÄs lÄÅ¡os nebuvo apskaitytos bankroto byloje. DÄl to negrÄ Å¾into indÄlio suma sudaro 2010,26 Lt, kuri turi bÅ«ti priteista Å¡ioje byloje kaip žala.11. IeÅ¡kovui padarytos neturtinÄs žalos atlyginimÄ Ä¯rodo teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 2A-13/2004, kurioje buvo neteisingai apkaltinas, medžiaga. Anot apelianto, KlaipÄdos prokuratÅ«ra neteisÄtai jam pareiÅ¡kÄ kaltinimus, dÄl ko turÄjo dalyvauti teismuose, Vilniaus policijos ŽirmÅ«nų nuovadoje, taÄiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino, iÅ¡kraipÄ tikruosius faktus, dÄl ko turi bÅ«ti atlyginta patirta dÄl KlaipÄdos miesto policijos, prokuratÅ«ros, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, tyrÄjo, teisÄjo ir teismo neteisÄtų veiksmų žala.12.
Teismas iÅ¡nagrinÄjo reikalavimÄ dÄl negautų pajamų, nuodugniai neiÅ¡siaiÅ¡kinÄs aplinkybių, neįvertinÄs ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, ieÅ¡kinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose ir replikose pateiktų argumentų Å¡iuo klausimu, nenustatÄs jo atleidimo priežastinio ryÅ¡io aplinkybių. Be to, teismas neiÅ¡reikalavo, anot apelianto, bylos iÅ¡nagrinÄjimui reikÅ¡mingų įrodymų, kurie, apelianto teigimu, įrodo priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , teisÄs pažeidimÄ , nevertino buvusio Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Ä.
J. veiksmų (priimant nutartis, galbÅ«t dalyvaujant nusikalstamoje veikoje per nusikaltÄlių advokatus ir kt.), susijusių su ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ darbo nagrinÄjimu.
13. Nepagrįstai teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , iÅ¡reikalauti visus raÅ¡ytinius įrodymus, vengÄ sulaukti galutinių sprendimų administraciniuose teismuose, atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Teismas iÅ¡ informacinÄs teismų sistemos Liteko surinko tik tuos duomenis, kurie leido priimti, anot apelianto, neteisingÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ . Sprendimas buvo grindžiamas tik tais įrodymais, kurie suponavo ieÅ¡kinio atmetimÄ .14. Byloje įrodytos visos sÄ lygos valstybÄs deliktinei atsakomybei atsirasti:
1) žala â tai neigiamų padarinių visuma, byloje sÄ moningai, tyÄia nepateikiant civilinÄs bylos Nr. 2-3291/94 dalies, kuri įrodo, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos buvo atleistas suklastotų dokumentų pagrindu;
2) neteisÄta veika pasireiÅ¡kÄ tuo, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjas Ä. J. 1998 m. sausio 16 d. priÄmÄ neteisÄtÄ nutartį, neteisÄtai perdavÄ Kauno apygardos teismui IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ administratorÄs A. S. ieÅ¡kinius dÄl kliudymo įvykdyti prievolÄ paÅ¡alinimo ir nuosavybÄs teisÄs pripažinimo, žalos atlyginimo, vienasmeniu 1998 m. sausio 16 d. raÅ¡tu Nr. 01-11-20 perdavÄ nagrinÄti atgal Kauno apygardos teismui, dÄl ko civilinÄs bylos buvo nutrauktos, panaikinti nusikaltÄlių turto areÅ¡tai, dÄl ko IAB buvÄs valdybos pirmininkas V.
K. per teismų iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus tebeiÅ¡siieÅ¡ko per 40 mln. Lt priteistų pinigų savo, kaip fizinio asmens, naudai. Be to, apelianto teigimu, Ä. J. neteisÄta nutartimi perdavÄ nagrinÄti jo ieÅ¡kinį civilinÄje byloje iÅ¡ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismui. NeteisÄtumas taip pat pasireiÅ¡kÄ piktnaudžiavimu teise, kai teisÄjas Ä. J., kiti valdžios atstovai veikÄ prieÅ¡ingai teisÄs paskirÄiai ir prigimÄiai, darÄ Å¾alÄ kitiems asmenims;
3) įrodytas priežastinis ryÅ¡ys, nes ieÅ¡kovui padaryta žala yra jo ieÅ¡kinyje, pareiÅ¡kimuose, praÅ¡ymuose, apeliaciniame skunde iÅ¡vardintų valstybÄs, Kauno miesto savivaldybÄs, kitų fizinių ir juridinių asmenų veikų pasekmÄ;
4) byloje įrodyta valstybÄs, teisÄjų ir policijos kaltÄ, atsisakant apginti apelianto pagrindines teises ir laisves, užtikrinti turto saugumÄ .
15. Teismas neanalizavo byloje surinktų įrodymų dÄl nepagrįsto administratoriaus               UAB âValeksaâ iÅ¡laidavimo, perkant sau reikalingas priemones (stiklinių rinkinius, puodelius, Å¡aukÅ¡tus, kavos filtravimo priemones), žemÄlapius, telefonų knygas, iÅ¡mokant honorarus UAB âValeksosâ steigÄjai advokatei A. P., tokiu bÅ«du atsiskaitant už UAB âValeksaâ steigiamųjų dokumentų paruoÅ¡imÄ , įforminimÄ ar akcijų perleidimÄ .16. Teismas, nepasisakydamas dÄl apelianto baigiamųjų kalbų ir replikų, neįvertinÄs             UAB âValeksaâ įstatų įregistravimo 1996 m. rugpjÅ«Äio 14 d. pareikÅ¡tinių dokumentų sÄ vado (paketo), iÅ¡ kurio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs rejestro tarnyboje įregistruotuose įstatuose nebuvo numatyta bankrutuojanÄių įmonių administravimo veikla, pažeidÄ civilinio proceso teisÄs normas.
17. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijÄ (6 straipsnis).18. Teismas skubino bylos nagrinÄjimÄ . Teismo posÄdžiai buvo paskirti kiekvienÄ dienÄ , o tai apsunkino ieÅ¡kovo ir jo atstovo galimybes tinkamai pasiruoÅ¡ti bylos nagrinÄjimui.19. Teismas neturÄjo pagrindo nagrinÄti bylÄ , kol nebuvo iÅ¡nagrinÄtas ieÅ¡kovo atskirasis skundas dÄl nutarties atsisakyti užtikrinti įrodymus.20.
Nepagrįstai teismas ieÅ¡kovo pateiktus laikraÅ¡Äių straipsnius laikÄ netinkamomis įrodinÄjimo priemonÄmis, pagrindžianÄiomis IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄjų nusikaltimus ir Å¡ių nusikaltimų dangstymÄ teisÄsaugos institucijose.21. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidÄ CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atstovaujamas advokato.22. IeÅ¡kovo baigiamieji pasisakymai ir replikos buvo įsiÅ«ti prieÅ¡ teismo posÄdžio protokolÄ , o ne teismo posÄdžio protokolo vietoje, kur užfiksuota, jog ieÅ¡kovas sako baigiamÄ sias kalbas ir replikas, todÄl buvo pažeistas CPK 169 straipsnio 2 dalies 11 punktas.23.
Teismas, nagrinÄdamas bylÄ , demonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ , netinkamai paskirstÄ tarp Å¡alių įrodinÄjimo pareigÄ ir netinkamai vertino įrodymus, todÄl pažeidÄ CPK 185 straipsnio reikalavimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija praÅ¡o apskųstÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Sutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis.Apeliantas nenurodÄ LR Ūkio ministerijos neteisÄtos veikos, todÄl nÄra įrodyta viena iÅ¡ valstybÄs atsakomybÄs sÄ lygų.Nepagrįstai apeliantas teigia, jog LR Ūkio ministerija yra atsakinga už apelianto patirtÄ Å¾alÄ dÄl to, kad ji nekontroliavo UAB âValeksaâ.
Pirma, LR Ūkio ministerija neturÄjo pareigos kontroliuoti UAB âValeksaâ. Antra, nepagrįstai LR Ūkio ministerija tapatinama su Ä®monių bankroto departamentu prie Ūkio ministerijos. Be to, Ä®monių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolÄ galÄjo vykdyti tik nuo 2001 m. liepos 3 d. TreÄia, LR Ūkio ministerija nÄra įgaliota atstovauti bylose dÄl savarankiÅ¡ko juridinio asmens â Ä®monių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos veiklos, o Ä®monių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos nÄra įtrauktas į bylÄ proceso Å¡alimi.Apeliantas, teigdamas, kad LR Ūkio ministerija neteisÄtai iÅ¡davÄ UAB âValeksaâ leidimÄ teikti bankroto administravimo paslaugas, Å¡io teiginio nepagrindÄ jokiais teisÄs aktais ir jų normomis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno miesto savivaldybÄ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Kauno miesto savivaldybÄ, registruodama                     IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, neteisÄtų veiksmų neatliko. Apeliantas nenurodÄ kokius teisÄs aktus savivaldybÄ pažeidÄ.
AplinkybÄs, kad Kauno miesto savivaldybÄ jokių teisÄs aktų nepažeidÄ, yra nustatytos įsiteisÄjusiame teismo sprendime â Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 2A-879/2012. Nutartyje konstatuota, kad IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ veiklos metu galiojÄ teisÄs aktai nenustatÄ Kauno miesto savivaldybei pareigos kontroliuoti privataus juridinio asmens veiklÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai atÅ¡aukti juridinio asmens registracijÄ už įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus.
TodÄl aplinkybÄ, kad laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 23 d. iki 1993 m. lapkriÄio 19 d. Kauno miesto savivaldybÄ neįgyvendino teisÄs iÅ¡registruoti IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ iÅ¡ juridinių asmenų registro neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent dÄl Å¡io veiksmo ieÅ¡kovui atsirado žala. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos GeneralinÄ ProkuratÅ«ra praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.
AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad prokurorų veiksmai ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintose baudžiamosiose bylose neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, nebuvo vykdomos Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatyme ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos funkcijos. Bendro pobÅ«džio teiginiai be faktinių duomenų nÄra įrodymai, patvirtinantys prokuratÅ«ros veiksmų neteisÄtumÄ , neveikimÄ .Apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, paneigianÄių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB âValeksaâ praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:NÄra pagrindo sutikti su apeliantu, jog žinių paskleidimo aplinkybÄs yra identifikuotos pakankamai tiksliai. Liudytojai, kurių paaiÅ¡kinimais ieÅ¡kovas grindžia savo teiginius, nenurodÄ konkreÄių aplinkybių apie atsakovo UAB âValeksaâ veiksmus: jų laiko ir vietos.Sutinka su teismo iÅ¡vada, kad faktas apie tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ gavo 8000 Lt, yra užfiksuotas Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posÄdžio protokole Nr. 24 ir atitinka tikrovÄ, o vien tai, kad kreditoriai patys galÄjo kitaip vertinti ar suvokti Å¡iÄ informacijÄ , nereiÅ¡kia, kad UAB âValeksaâ skleidÄ neteisingÄ informacijÄ .
Neįrodžius neteisingų žinių skleidimo fakto, ieÅ¡kinio dalis dÄl K. J. garbÄs ir orumo gynimo bei neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ UAB âValeksaâ negali bÅ«ti tenkinama.Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas sprendime neanalizavo raÅ¡ytiniais įrodymais surinktų faktinių aplinkybių byloje dÄl nepagrįsto administratoriaus UAB âValeksaâ iÅ¡laidavimo, vykdant tyÄinio bankroto procedÅ«ras IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administratoriaus veiksmai buvo skundžiami bankroto byloje ir teismas neteisÄtų veiksmų nenustatÄ.Apelianto argumentai dÄl procesinių bylos nagrinÄjimo pažeidimų yra nepagrįsti.Teismas tinkamai taikÄ materialinÄs ir proceso teisÄs normas ir pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo UAB âValeksaâ atžvilgiu atmetÄ.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarija praÅ¡o PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Apelianto argumentai, kad teismas padarÄ neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisÄs aktais nepagrįstas iÅ¡vadas, raÅ¡ytinių įrodymų neiÅ¡nagrinÄjo visapusiÅ¡kai, yra subjektyvÅ«s ir nepagrįsti.IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje klausimas yra iÅ¡sprÄstas civilinÄje byloje Nr. 2-3291/1994 ir joje nebuvo nustatyti neteisÄti veiksmai atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo.Apeliantas, teigdamas, kad dalis civilinÄje byloje Nr. 2-3291/1994 esanÄių dokumentų buvo suklastoti, Å¡ių teiginių nepagrindÄ jokiais įrodymais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo iÅ¡nagrinÄti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai, skundai, praÅ¡ymai dÄl teismų veiksmų, nebuvo nustatyti teismų neteisÄti veiksmai, todÄl nÄra pagrindo vadovautis vien ieÅ¡kovo subjektyviais vertinimais apie teisÄjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis ir priteisti dÄl to ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ .
Be to, nÄra nustatyta, kad teisÄjai klastojo dokumentus ir bylas. TeisÄjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Pagal bendrÄ jÄ taisyklÄ civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas: nukentÄjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dÄl žalos atsiradimo Å¡alies neteisÄtus veiksmus (neteisÄtÄ neveikimÄ ) ir kaltÄ (iÅ¡skyrus griežtosios civilinÄs atsakomybÄs taikymo atvejus) bei priežastinį neteisÄtų veiksmų (neteisÄto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo UAB âValeksaâ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , kuri, anot ieÅ¡kovo, buvo padaryta neteisÄtais UAB âValeksaâ veiksmais, iÅ¡ atsakovų Lietuvos Respublikos valstybÄs ir Kauno miesto savivaldybÄs â neturtinÄ ir turtinÄ Å¾alÄ , kuri, anot ieÅ¡kovo, buvo padaryta tam tikrų valstybÄs institucijų, teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisÄtais veiksmais.CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose reglamentuojama atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų bei dÄl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisÄjo ir teismo neteisÄtų veiksmų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs; žalÄ , atsiradusiÄ dÄl savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti savivaldybÄ iÅ¡ savivaldybÄs biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltÄs. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄto nuteisimo, neteisÄto suÄmimo kardomosios priemonÄs taikymo tvarka, neteisÄto sulaikymo, neteisÄto procesinÄs prievartos priemonių pritaikymo, neteisÄto administracinÄs nuobaudos â areÅ¡to â paskyrimo, atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltÄs;
žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄtų teisÄjo ar teismo veiksmų nagrinÄjant civilinÄ bylÄ , atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dÄl neteisÄtų teisÄjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltÄs.Taigi CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose numatytoms civilinÄs atsakomybÄs teisiniams santykiams atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisÄtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryÅ¡io. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d.
Nr. VIII-1864) 47 straipsniu nustatyta, kad Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriaus treÄiojo skirsnio normos dÄl deliktinÄs atsakomybÄs taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui; jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, taÄiau žala atsiranda ir nukentÄjÄs asmuo kreipiasi dÄl žalos atlyginimo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, žala atlyginama pagal Å¡io kodekso normas, iÅ¡skyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dÄl kurių atsiranda žala įsigaliojus Å¡iam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Neįrodžius bent vienos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos atsakovui negali kilti civilinÄ atsakomybÄ.TeisÄjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo K.
J. J. apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dÄl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti naikinamas apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra.  DÄl indÄlio negrÄ Å¾inimo Kauno apygardos teismo 1995 m. liepos 21 d. nutartimi ieÅ¡kovui IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ buvo iÅ¡kelta bankroto byla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1996 m. vasario 7 d. nutartimi Å¡i nutartis palikta nepakeista.IÅ¡ byloje pateiktos Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 1999 m. gegužÄs 31 d. nutarties (V t., b. l.
13) matyti, kad K. J. J. IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje praÅ¡Ä patvirtinti jo 5435 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , palÅ«kanas skaiÄiuojant už 3000 Lt paskolÄ po 60 proc. nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. gegužÄs 10 d., o ne iki 1995 m. gegužÄs mÄn., kaip klaidingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Vilniaus apygardos teismas 1998 m. spalio 27 d. nutartimi K. J. J. praÅ¡ymÄ skaiÄiuoti palÅ«kanas iki 1996 m. gegužÄs 10 d. atmetÄ, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau â Ä®BÄ®) 6 straipsnio 6 dalies 2 punktu.
Vilniaus apygardos teismas, nustatÄs, kad įmonei bankroto byla iÅ¡kelta 1995 m. liepos 21 d., sprendÄ, jog palÅ«kanos pagal indÄlių sutartis kreditoriams, taigi ir J. J. J., turi bÅ«ti skaiÄiuojamos iki 1995 m. liepos 21 d. DÄl skaiÄiavimo netikslumų teismas K. J. J. finansinį reikalavimÄ padidino iki 3981 Lt ir tokio dydžio finansinį reikalavimÄ patvirtino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ pagal K. J. J. ir L. P. atskiruosius skundus, 1999 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi K. J. J. kasacinį skundÄ , 1999 m. gegužÄs 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistas. Å ioje nutartyje kasacinis teismas, atsižvelgÄs į Ä®BÄ® (1992 m. rugsÄjo 15 d. Nr. I-2880 redakcija) 6 straipsnio 7 dalies reglamentavimÄ , nurodÄ, jog palÅ«kanos už indÄlius skaiÄiuojamos tik iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo dienos, todÄl sprendÄ, kad teisÄta ir pagrįsta yra teismų iÅ¡vada K.
J. J. paskaiÄiuoti delspinigius iki 1995 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nÄra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad K. J. J. IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje nepraÅ¡Ä patvirtinti jo finansinio reikalavimo su palÅ«kanomis, paskaiÄiuotomis iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisÄjo nutartis dÄl bankroto bylos IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ iÅ¡kÄlimo. Tokia iÅ¡vada buvo padaryta, pirmosios instancijos teismui per klaidÄ nurodžius, kad bankroto byloje K.
J. J. praÅ¡Ä patvirtinti finansinį reikalavimÄ su palÅ«kanomis, paskaiÄiuotomis nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1995 m. gegužÄs mÄn. MinÄta kasacinio teismo 1999 m. gegužÄs 31 d. nutartis įrodo prieÅ¡ingai, t. y. kad K. J. J. praÅ¡Ä patvirtinti jo finansinį reikalavimÄ su palÅ«kanomis, paskaiÄiuotomis net už ilgesnį laikotarpį â iki 1996 m. gegužÄs 10 d.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas K. J. J. Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl 2010,26 Lt žalos ir nuo Å¡ios sumos 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaiÄiuojamų nuo 2001 m. liepos 1 d., priteisimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs. IeÅ¡kovo teigimu, palÅ«kanos turÄjo bÅ«ti skaiÄiuojamos iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisÄjo nutartis dÄl bankroto bylos IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ.
Tokios paÄios pozicijos ieÅ¡kovas laikosi ir apeliaciniame skunde, kuriame pažymi, kad teismai klaidingai aiÅ¡kino ir netinkamai taikÄ Ä¯statymus dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo momento, t. y. painiojo nutarties dÄl bankroto bylos iÅ¡kÄlimo priÄmimo dienÄ su Å¡ios teismo nutarties įsiteisÄjimo diena.TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu palÅ«kanų paskaiÄiavimu.Atkreiptinas dÄmesys, kad iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2001 m. kovo 20 d. Ä®BÄ® Nr. IX-216 redakcija, be kitko, buvo reglamentuojama, jog palÅ«kanų mokÄjimas yra draudžiamas teismui iÅ¡kÄlus įmonÄs bankroto bylÄ .
Nuo 2001 m. liepos 1 d. pasikeitÄ reglamentavimas â nustatyta, kad toks draudimas pradedamas taikyti įsiteisÄjus teismo nutarÄiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PažymÄtina ir tai, kad 1997 m. birželio 17 d. Ä®BÄ® Nr. VIII-270 buvo įtraukta nuostata, kad dÄl teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ gali bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas, skundo padavimas bankroto bylos nesustabdo (Ä®BÄ® 14 straipsnio 8 dalis). Nors Å¡i nuostata nebuvo įtraukta į 1992 m. rugsÄjo 15 d. priimtÄ Ä®BÄ®, kuri aktuali, vertinant ieÅ¡kovo finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo klausimÄ , atsižvelgiant į tai, kad tiek 1992 m. rugsÄjo 15 d., tiek 1997 m. birželio 17 d.
Ä®BÄ® buvo vienodai reglamentuojama, kad palÅ«kanų mokÄjimas yra draudžiamas bÅ«tent nuo tada, kai teismas iÅ¡kelia įmonei bankroto bylÄ , yra pagrindas sprÄsti, kad palÅ«kanų skaiÄiavimo draudimo taikymas nebuvo siejamas su momentu, kada galutiniu teismo sprendimus yra iÅ¡sprendžiamas nutarties dÄl bankroto bylos įmonei iÅ¡kÄlimo teisÄtumo ir pagrįstumo klausimas, jei yra paduodamas atskirasis skundas, kaip bando įrodyti ieÅ¡kovas nagrinÄjamu atveju.Kaip minÄta, visų instancijų teismai, sprÄsdami K.
J. J. finansinio reikalavimo IAB âInvesticinÄ Kauno Holdingo kompanijaâ bankroto byloje tvirtinimo klausimÄ , taikÄ 1992 m. rugsÄjo 15 d. Nr. I-2880 Ä®BÄ® redakcijÄ , kurioje palÅ«kanų mokÄjimo draudimo taikymas buvo siejamas su bankroto bylos iÅ¡kÄlimu įmonei, o ne su teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisÄjimo momentu. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad bankroto byloje teismams konstatavus, jog K. J. J. palÅ«kanos skaiÄiuotinos iki 1995 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo įmonei, nebuvo pažeisti įstatymai, atitinkamai ir ieÅ¡kovo turtiniai interesai.
Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju apeliantas nepagrįstai savo neva pažeistas teises siekia apginti, remdamasis ta Ä®BÄ® redakcija, kuri nebuvo aktuali sprendžiant K. J. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo IAB âInvesticinÄ Kauno Holdingo kompanijaâ bankroto byloje klausimÄ . PažymÄtina, kad apelianto minima Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-587/2008 nagrinÄjamu atveju taip pat negalima remtis, nes joje aiÅ¡kinamos Ä®BÄ® nuostatos, kurios nebuvo aktualios tvirtinant K.
J. J. finansinį reikalavimÄ . DÄl Å¡ių priežasÄių nÄra pagrindo konstatuoti egzistuojant teismų, teisÄjų neteisÄtiems veiksmams, tvirtinant ieÅ¡kovo finansinį reikalavimÄ IAB âInvesticinÄ Kauno Holdingo kompanijaâ bankroto byloje.Byloje taip pat nustatyta, kad J. K. J. bankroto byloje iÅ¡mokÄti tik 28 Lt, nes perimto ir realizuoto bankrutavusios įmonÄs turto ir teisių nepakako visiems kreditorių reikalavimams tenkinti. TaÄiau byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkÄs teismas 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu buvo iÅ¡nagrinÄtas ieÅ¡kovo K.
J. J. ieÅ¡kinys atsakovams V. K. ir J. B. dÄl žalos jam atlyginimo ir buvo priteisti 6465,01 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ už laikÄ nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (IX t., b. l. 185â192). Å is žalos dydis įsiteisÄjusiu sprendimu nustatytas nuo negrÄ Å¾intos jam 3981 Lt dydžio paskolos pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 ir kurių neatgavo bankroto byloje. MinÄtame teismo sprendime konstatuota, kad ieÅ¡kovui J.
K. J. tiesiogiai žalÄ padarÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ ir atsakovai V. K. ir J. B.. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovui J. K. J. priteista ne 3981 Lt, o 6465 Lt, įvertinus 3981 Lt sumos nuvertÄjimÄ dÄl infliacijos iki sprendimo priÄmimo dienos. Toliau jau buvo skaiÄiuojamos procesinÄs palÅ«kanos, kompensuojanÄios nuvertÄjimÄ . Be to, iÅ¡nagrinÄtoje Kauno miesto apylinkÄs teismo byloje ieÅ¡kovas J. K. J. reikalavo priteisti daug didesnÄ negrÄ Å¾into indÄlio sumÄ â 10 350,60 Lt turtinÄs žalos, ir 20 000 Lt neturtinÄs žalos, kuri, kaip jis nurodÄ, pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis neteko darbo, prarado sveikatÄ , patyrÄ didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus (analogiÅ¡kai nagrinÄjamojoje byloje), taÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas nebuvo priteistas.
IeÅ¡kovas 2013 m. kovo 12 d. teismo posÄdžio metu patvirtino, kad 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu jam priteistos sumos jau sumokÄtos 2008 m. Taigi, nÄra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pagal sutartis, sudarytas su IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ su ieÅ¡kovu turtine prasme yra visiÅ¡kai atsiskaityta, todÄl jokių sumų jis nebeturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti. Be to, kaip teisingai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, kad kai su juo V.
K. ir J. B. atsiskaitÄ pagal Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimÄ , buvo kompensuotas ir jo turÄtų piniginių lÄšų nuvertÄjimas.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posÄdžio protokole Nr. 24 (IV t., b. l. 92-93) užfiksuoti A. P. žodžiai, jog jis iÅ¡ savo nuosavų pinigų grÄ Å¾ino J. 8000 Lt, įrodo, kad jis atgavo savo pinigus su palÅ«kanomis, todÄl nenukentÄjo.
Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti painiojamos A. P. nuosavos lÄÅ¡os su IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ lÄÅ¡omis, kuriomis administratorius atsiskaito su bankrutavusios IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kreditoriais. Taip pat atkreipia dÄmesį, kad A. P. nuosavomis lÄÅ¡omis buvo atsiskaityta pagal dvi paskolos sutartis, dÄl kurių ginÄo teisme nebuvo, taÄiau nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Tai, anot jo, patvirtina Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimas (IX t., b. l. 185-192), Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis (X t., b. l. 48-52), Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 25 d. nutartis (VI t., b. l. 209-212).IÅ¡ byloje pateikto Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posÄdžio protokolo Nr. 24 matyti, kad posÄdyje sveÄio teisÄmis dalyvavo A.
P., EBSW grupÄs prezidentas. Protokole užfiksuoti A. P. žodžiai: âK. J. J. pažįstu nuo 1992 m. SužinojÄs, kad J. turi savo indÄlį âIKHKâ 1995 m. rugsÄjo 11 d. iÅ¡ savo nuosavų pinigų grÄ Å¾inau jam 8000 litų, o vÄliau liepiau įtraukti jo pavardÄ Ä¯ susigrÄ Å¾inusių indÄlius kreditorių sÄ raÅ¡Ä â. Protokole taip pat užfiksuota, kad K. J. J. to neneigdamas nurodÄ, kad ir S. V. atgavo indÄlį; vienbalsiai nubalsuota, kad K. J. J. dalį savo indÄlio atgavo prieÅ¡ bankroto procedÅ«ros pradžiÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas K.
J. J., aiÅ¡kindamas 8000 Lt grÄ Å¾inimo faktÄ , yra nenuoseklus: vienu atveju nurodo, kad jam 8000 Lt sumokÄti dÄl to, kad 1995 m. gegužÄs 11 d. mirÄ jo motina, kitu atveju nurodo, kad dÄl to, kad Vidaus reikalų ministras įpareigojo 1995 m. spalio mÄn. IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ savininkus atsiskaitinÄti su indÄlininkais. Pagal UAB âValeksaâ atstovo M. R. pateiktus paaiÅ¡kinimus gali bÅ«ti, kad K. J. J. indÄlį 1995 m. rugpjÅ«Äio mÄn. atgavo iÅ¡ A. P. tik todÄl, kad su juo buvo pažįstamas nuo 1992 m.
DÄl to A. P., sumokÄjÄs 8000 Lt K. J. J., praÅ¡Ä Ä¯traukti ieÅ¡kovÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä asmenų, kuriems indÄliai grÄ Å¾inti. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinÄja, kad su juo nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906.TeisÄjų kolegija iÅ¡ esmÄs sutinka su apeliantu, kad iÅ¡ 1998 m. kovo 15 d. protokolo Nr. 24 negalima nustatyti, kad 8000 Lt buvo padengta skola bÅ«tent pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Protokole užfiksuota, kad K. J. J. prieÅ¡ bankroto procedÅ«rų pradžiÄ atgavo tik dalį indÄlių, taigi ne visus pinigus.
TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 2010,26 Lt žalos ir nuo Å¡ios sumos 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaiÄiuojamų nuo 2001 m. liepos 1 d., atmetÄ, iÅ¡ esmÄs atsižvelgÄs į tai, kad K. J. J. iÅ¡ 3981 Lt buvo sumokÄti 28 Lt bankroto byloje, bei į tai, kad Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ V. K. ir J. B. buvo priteista 6465,01 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu žalos atlyginimas priteistas, atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo grÄ Å¾intas pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 indÄlis. Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu priteistas sumas ieÅ¡kovui sumokÄjo V. K. ir J. B.. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti apelianto minimi procesiniai sprendimai.Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra duomenų, įrodanÄių, jog dalį indÄlių grÄ Å¾ino A.
P., žala dÄl pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 negrÄ Å¾into indÄlio buvo atlyginta įsiteisÄjusiu Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu (VI t., b. l. 209-212; IX t., b. l. 185-192; X t., b. l. 48-52), nÄra pagrindo nesutikti su teismo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas dÄl IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijojeâ laikytų indÄlių nenukentÄjo, nes jis atgavo indÄlių sumas su palÅ«kanomis ir jam buvo kompensuotas lÄšų nuvertÄjimas dÄl jų negrÄ Å¾inimo laiku.
Å iuo atveju neturi reikÅ¡mÄs ta aplinkybÄ, kad A. P. 8000 Lt sumokÄjo iÅ¡ savo lÄšų, svarbu yra tai, kad jie buvo skirti K. J. J. indÄliams grÄ Å¾inti, o A. P., bÅ«damas IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄjas, buvo tuo suinteresuotas. DÄl UAB âValeksaâ IeÅ¡kovas praÅ¡Ä teismo pripažinti neatitinkanÄiais ir ieÅ¡kovo garbÄ ir orumÄ Å¾eminanÄiais UAB âValeksaâ teiginius, kad esÄ iki IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 8000 litų iÅ¡ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kasos arba administratoriaus UAB âValeksaâ kasos, kuriuos įgalioti UAB âValeksaâ atstovai paskleidÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kreditoriams per kreditorių susirinkimus, vykusius 1996â2003 metais.Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ Ä¯rodinÄja L.
P. ir J. V. pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu duotais parodymais.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodÄ, kad Å¡ie liudytojai iÅ¡ esmÄs tik palaikÄ ieÅ¡kovo tvirtinimÄ , bet nenurodÄ konkreÄių aplinkybių apie Å¡iuos konkreÄius veiksmus: jų laiko, datos ir vietos, taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad atsakovas UAB âValeksaâ tvirtino, kad jeigu ir buvo kalbama apie pinigų K. J. J. grÄ Å¾inimÄ , tai taip, kaip tai užfiksuota Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posÄdžio protokole Nr. 24, o protokole užprotokoluotas faktas atitinka tikrovÄ ir jį pripažino ieÅ¡kovas K.
J. J.. DÄl to teismas sprendÄ, kad vien tai, kad kreditoriai patys galÄjo kitaip vertinti ar suvokti Å¡iÄ informacijÄ nereiÅ¡kia, jog UAB âValeksaâ skleidÄ neteisingÄ informacijÄ . Atitinkamai teismas vertino, kad byloje nebuvo įrodytas neteisingų žinių skleidimo faktas, todÄl atmetÄ ieÅ¡kinio dalį dÄl K. J. J. garbÄs ir orumo gynimo bei neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ UAB âValeksaâ.Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad žinių paskleidimo aplinkybÄs yra identifikuotos pakankamai tiksliai.
AiÅ¡kus jų skleidimo laikas (1998-2001 metai), daugkartiÅ¡kumas, vieta (kreditorių susirinkimai ir sueigos). DÄl to, apelianto nuomone, nebuvo jokio pagrindo teismui reikalauti, kad bÅ«tų įvardintos konkreÄios žinių paskleidimo datos ir vietos. TaÄiau teisÄjų kolegija sprendžia, jog nagrinÄjamu atveju, atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl garbÄs ir orumo gynimo bei neturtinÄs žalos priteisimo, esminÄ reikÅ¡mÄ turi tai, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ fakto, kad UAB âValeksaâ paskleistos žinios yra neatitinkanÄios tikrovÄs. Apeliantas nurodo, kad UAB âValeksaâ turÄjo ir galÄjo suprasti, kokiÄ indÄlininkų reakcijÄ gali sukelti jo iÅ¡sakyti teiginiai, jog jam esÄ iÅ¡mokÄti pinigai, t. y. kad pinigus jis atgavo neteisÄtai.
Anot jo, tokiais teiginiais buvo pakirstas indÄlininkų pasitikÄjimas juo. Taigi ieÅ¡kovas jo garbÄ ir orumÄ Å¾eminanÄiais teiginiais laiko bÅ«tent UAB âValeksaâ iÅ¡sakytus žodžius apie tai, kad K. J. J. buvo grÄ Å¾inti pinigai. DÄl to ieÅ¡kovas byloje turÄjo įrodyti, kad UAB âValeksaâ teiginiai apie pinigų jam grÄ Å¾inimÄ neatitinka tikrovÄs ir yra žeminanÄio pobÅ«džio. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde neneigia, kad Socialinio teisingumo sÄ jungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posÄdžio protokole Nr. 24 užfiksuoti A.
P. žodžiai, jog jis iÅ¡ savo nuosavų pinigų grÄ Å¾ino J. 8000 Lt, yra teisingi, kad jam dalis indÄlių buvo grÄ Å¾inta. Jis tik nesutinka, kad Å¡ia suma buvo grÄ Å¾inti indÄliai pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad protokole užfiksuota aplinkybÄ, jog K. J. J. buvo grÄ Å¾inta 8000 Lt, iÅ¡ esmÄs yra teisinga ir ieÅ¡kovas byloje tai pats pripažįsta. Taigi, UAB âValeksaâ teiginių apie tai, kad K. J. J. buvo grÄ Å¾inti 8000 Lt, negalima laikyti neatitinkanÄiais tikrovÄs. Byloje neįrodžius neteisingų žinių skleidimo fakto, pagrįstai buvo atmesta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalis dÄl K.
J. J. garbÄs ir orumo gynimo bei neturtinÄs žalos priteisimo iÅ¡ UAB âValeksaâ.  TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovu, jog UAB âValeksaâ neturÄjo teisÄs teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Byloje nustatyta, kad UAB âValeksaâ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto administratoriumi buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 3 d. nutartimi. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1998 m. rugsÄjo 23 d. nutartyje (II t., b. l. 205â207) konstatuota, kad UAB âValeksaâ turi Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos 1997 m. gruodžio 8 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nÄra duomenų, kad Å¡is leidimas bÅ«tų panaikintas ar kad iÅ¡duodama jį Ūkio ministerija bÅ«tų pažeidusi Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1072 âTeisÄs teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarkosâ 7.1 punkto reikalavimus.
Nurodyta, kad UAB âValeksaâ įgaliotas asmuo M. R. turi administratoriaus kvalifikacinį pažymÄjimÄ , kuriuo suteikta teisÄ dirbti bankrutuojanÄios įmonÄs administratoriumi ir bankrutuojanÄios įmonÄs likvidacinÄs komisijos pirmininku.Apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad UAB âValeksaâ turÄjo 1997 m. gruodžio 8 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1072 âTeisÄs teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarkaâ 3.2 punktÄ , leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas - Ūkio ministerijos iÅ¡duotas dokumentas, suteikiantis juridiniam asmeniui teisÄ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.
Taigi UAB âValeksaâ iÅ¡duotas leidimas suteikÄ Å¡iai įmonei teisÄ teikti įmonei bankroto administravimo paslaugas. DÄl Å¡ių priežasÄių atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad UAB âValeksaâ neturÄjo teisÄs teikti įmonÄms administravimo paslaugas, atitinkamai nÄra pagrindo konstatuoti, jog teismas, paskirdamas Å¡iÄ Ä¯monÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto administratoriumi, pažeidÄ tuo metu galiojanÄius Lietuvos Respublikos teisÄs aktus, o kiti apelianto argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .Apeliantas teigia, kad UAB âValeksaâ savo veiksmais, atliktais vykdant IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto procedÅ«ras, jam padarÄ Å¾alos, todÄl už jo atliktais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ solidariai yra atsakinga Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, kuri privalÄjo kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklÄ .Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies âDÄl UAB âValeksaâ veiksmųâ, teismas pateikÄ detaliÄ Å¡io bankroto administratoriaus IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto metu atliktų veiksmų, su administratoriaus funkcijų atlikimu susijusių teismo procesinių sprendimų analizÄ ir padarÄ iÅ¡vadÄ , jog Ä®BÄ® reikalavimų UAB âValeksaâ nepažeidÄ, kad nenustatyta, jog jis tyÄia palaikÄ bankrutavusios IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄjus ar su jais susijusius asmenis, kaip tvirtina ieÅ¡kovas K.
J. J..Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodÄ, kad beveik visi administratoriaus veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovas K. J. J. įvardija netinkamu bankrutavusios bendrovÄs administravimu, galÄjo ir buvo skundžiami IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje. Tik Å¡ių skundų pagrindu konstatavus neteisÄtus veiksmus, ieÅ¡kovas galÄtų iÅ¡ administratoriaus reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo, taÄiau teismų priimtais procesiniais sprendimais neteisÄti UAB âValeksaâ veiksmai nebuvo nustatyti.Teismas taip pat sprendÄ, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ UAB âValeksaâ neteisÄtų veiksmų, pažymÄjo, kad su bankroto procedÅ«romis susijusius veiksmus atsakovas UAB âValeksaâ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje atliko ne vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡kilÄ klausimai buvo derinami ir sprendžiami tuo metu galiojanÄio bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad administratoriui nustatytas atlyginimas nebuvo aiÅ¡kiai per didelis, nes jis buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudÄtingumÄ : IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byla buvo itin sudÄtinga, didelÄs apimties, didelis kreditorių skaiÄius (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutartį). Teismo vertinimu, UAB âValeksaâ ÄmÄsi visų tuo metu galimų priemonių bankrutuojanÄios įmonÄs turtui ir lÄÅ¡oms nustatyti ir iÅ¡reikalauti, skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, realizuoti perduotÄ turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .
AtsižvelgÄs į tai, kad bendrovÄs veikla nuo pat įkÅ«rimo buvo nuostolinga, teismas sprendÄ, kad realiai nebuvo galima iÅ¡reikalauti tiek turto, kad užtektų patenkinti visų kreditorių reikalavimus. PažymÄjo, kad pati IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ sudarÄ eilÄ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, taÄiau tuo metu buvo laikomasi nuostatos, kad draudžiama atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iÅ¡kÄlimo, bet nebuvo draudžiama tai daryti dar prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kÄlimÄ . Teismas sprendÄ, kad reikalavimo teisÄs buvo perleidžiamos, siekiant baigti bankroto procedÅ«ras, kurios ilgai užsitÄsÄ, be to, nebuvo nustatyta, jog administratoriui UAB âValeksaâ ir kreditoriams buvo žinomos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs, jog reikalavimo teises perÄmÄ su IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ akcininkais tiesiogiai ar netiesiogiai susijÄ asmenys.
Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas, kaltindamas atsakovÄ bankroto bylos vilkinimu, daro aiÅ¡kiai neteisingas iÅ¡vadas, nes greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaiÄiumi bendrovÄs, kurios bankrotas pripažintas tyÄiniu, nebuvo galima. Be to, UAB âValeksaâ atsisakÄ apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje tik dÄl to, kad nebebÅ«tų vilkinamos bankroto procedÅ«ros, o bausmÄs skyrimas nuteistiesiems tiesioginÄs įtakos bankroto bylos eigai neturi. Tik po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinÄjimo buvo galima nagrinÄti civilines bylas.
Bankrutavusi IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, perleidusi reikalavimo teises, nebegalÄjo iÅ¡saugoti Å¡ioms reikalavimo teisÄms užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todÄl teismas pripažino, kad areÅ¡tai turtui buvo panaikinti pagrįstai, dÄl to kaltinti teisÄjus bei administratorių kokiais nors tyÄiniais veiksmais nÄra jokio pagrindo. Taip pat teismas atkreipÄ dÄmesį, kad patys kreditoriai suprato ar galÄjo suprasti, jog materialiai atsakingi asmenys slÄps savo turtÄ , nenorÄs gera valia atsiskaityti vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus, o dÄl Å¡ių aplinkybių ir nebuvo patenkinti visi IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ kreditorių reikalavimai, tarp jų ir indÄlininkų reikalavimai, dÄl ko nÄra pagrindo kaltinti tik UAB âValeksaâ.ApeliacinÄs instancijos teismas pritaria Å¡iems pirmosios instancijos teismo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-369/2012).Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai nenurodo nesutikimo su minÄtais teismo motyvais argumentų, nenurodo kokias konkreÄiai teisÄs normas pažeidÄ administratorius UAB âValeksaâ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byloje, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo, anot jo, raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių dÄl nepagrįsto administratoriaus UAB âValeksaâ iÅ¡laidavimo, vykdant tyÄinio bankroto procedÅ«rÄ IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ.
Taip pat apeliantas nesutinka su teismu, kad bankroto bylos nagrinÄjimo trukmÄ pateisino apimtis ir sudÄtingumas. Be to, jo vertinimu, administratoriui buvo nustatytas per didelis atlyginimas.TeisÄjų kolegija pirmiausia atkreipia dÄmesį, kad administratoriui atlyginimÄ pagal tuo metu galiojantį Ä®BÄ® turÄjo teisÄ nustatyti kreditorių susirinkimas. Tai pažymÄjo ir kasacinis teismas 1998 m. rugsÄjo 23 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-65, kuria buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. balandžio 24 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojanÄios įmonÄs IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ administratoriui UAB âValeksaâ nustatytas atlyginimas, atsižvelgiant į administratoriaus praÅ¡ymus, neteisÄtumas ir Å¡i teismo nutarties dalis buvo panaikinta.
Taigi administratoriui atlyginimÄ galÄjo nustatyti bÅ«tent kreditorių susirinkimas. Pagal Ä®BÄ® teismas įmonÄs administratoriui galÄjo tik padidinti kreditorių susirinkimo nustatytÄ atlyginimÄ . TaÄiau ieÅ¡kovas byloje nedetalizavo, kodÄl, anot jo, administratoriui paskirtas atlyginimas buvo per didelis, nors pareigÄ Ä¯rodyti Å¡iuos teiginius turÄjo bÅ«tent ieÅ¡kovas. DÄl to teisÄjų kolegija tokį ieÅ¡kovo teiginį laiko deklaratyviu â t. y. laiko tik ieÅ¡kovo subjektyvia nuomone, neparemta jokiais duomenimis.Be to, pagal tuo metu galiojantį Ä®BÄ® bÅ«tent kreditorių susirinkimui buvo numatyta teisÄ reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti, praÅ¡yti teismÄ pakeisti jau paskirtÄ Ä¯monÄs administratorių.
Taigi kreditorių susirinkimui iÅ¡ esmÄs buvo suteikta kompetencija kontroliuoti administratoriaus veiklÄ , todÄl esant abejonÄms dÄl paskirto bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų tinkamumo (taip pat ir naudojant lÄÅ¡as administravimo funkcijoms vykdyti), kreditorių susirinkimas turÄjo teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl Å¡io administratoriaus pakeitimo, nurodant jo neteisÄtus veiksmus. TaÄiau ieÅ¡kovas byloje nenurodÄ, kad bankroto byloje bÅ«tų buvÄ priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo konstatuotas netinkamas UAB âValeksaâ administratoriaus pareigų vykdymas.
DÄl pirmiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių teisÄjų kolegija sprendžia nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinÄjamu atveju nebuvo įrodyti neteisÄti UAB âValeksaâ veiksmai vykdant administratoriaus funkcijas, dÄl ko nÄra pagrindo jam atlyginti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ . DÄl Kauno miesto savivaldybÄs veiksmų Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad Kauno miesto savivaldybÄ tiesiogiai ir netiesiogiai ieÅ¡kovui žalos nepadarÄ. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarÄ, atsižvelgÄs į tai, kad ieÅ¡kovas K.
J. J. pats pasinaudojo bendrovÄs veikla, gavo iÅ¡ to naudos, nes jam indÄliai grÄ Å¾inti su priskaiÄiuotomis palÅ«kanomis, be to, Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 20 d. sprendimu jam kompensuotas pinigų nuvertÄjimas. Taip pat teismas atkreipÄ dÄmesį, kad ieÅ¡kovas kitiems indÄlininkams, kurie lÄÅ¡as tikrai prarado, nagrinÄjamoje byloje neatstovauja. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto savivaldybÄ, kaip rejestro tvarkytoja, vadovaujantis įstatymo âDÄl Å«kinių subjektų piniginių lÄšų skolinimo fiziniam ir juridiniam asmenimsâ, įsigaliojusio 1993 m. liepos 23 d., 3 straipsniu, privalÄjo savo iniciatyva stebÄti jos įregistruotų įmonių, tame tarpe ir IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ veiklÄ ir nustaÄiusi pažeidimus, tokiÄ Ä¯monÄ iÅ¡registruoti.
TokiÄ teisÄ Ä¯monių rejestro tvarkytojas turÄjo iki 1993 m. lapkriÄio 19 d. To nepadarius, nebuvo užkirstas kelias Å¡iai įmonei rinkti indÄlius iÅ¡ žmonių. Pažymi, kad Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mÄs tai, kad jis pasinaudojo neteisÄta įmonÄs veikla ir jam buvo grÄ Å¾inti indÄliai su palÅ«kanomis, kadangi tam, kad bÅ«tų sugrÄ Å¾inti pinigai, jis turÄjo daug metų bylinÄtis teismuose, dalyvauti indÄlininkų susirinkimuose, atstovauti indÄlininkams teismuose ir kitose valstybÄs institucijose, patirti įmonÄs administratoriaus ir buvusių įmonÄs steigÄjų spaudimÄ , apgautų indÄlininkų prieÅ¡iÅ¡kumÄ , patirti Å¡meižtÄ ir nuolatinį jo garbÄs ir orumo pažeminimÄ , negalÄjo įsidarbinti ir gauti iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį ir pajamų.IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ registravimo metu galiojusio 1990 m. liepos 31 d.
Ä®monių rejestro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustatÄ, kad aukÅ¡tesniosios pakopos vietos savivaldybių valdymo organai registruoja, kaupia ir tvarko įmonių, įsteigtų jų teritorijose registravimo duomenis, iÅ¡skyrus įmones, įsteigtas iÅ¡ valstybÄs lÄšų.IÅ¡ tiesų pagal 1993 m. liepos 15 d. įstatymo âDÄl Å«kinių subjektų piniginių lÄšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenimsâ Nr. I-226 3 straipsnį (redakcija, galiojantis nuo 1993 m. liepos 23 d. iki 1993 m. lapkriÄio 19 d.) įmonių rejestro tvarkytojai turÄjo tikrinti ar Å«kio subjektai nepažeidžia Å¡io ir kitų įstatymų, Å«kio subjektų įstatų ir kitų steigimo sutarÄių.
MinÄto įstatymo 4 straipsnis nustatÄ Ä¯monių rejestro tvarkytojui teisÄ atÅ¡aukti Å«kinių subjektų registravimÄ už Å¡iame įstatyme ir kituose įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus. Ä®statymu âDÄl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojanÄių įmonių veiklÄ , pakeitimo ir papildymoâ (ValstybÄs žinios, 1993-11-19, Nr. 62-1169) pakeitus įstatymo âDÄl Å«kinių subjektų piniginių lÄšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenimsâ 3 straipsnį, pareiga tikrinti ar Å«kiniai subjektai nepažeidžia Å¡io įstatymo ir teikti pasiÅ«lymus įmonių rejestro tvarkytojams buvo nustatyta Valstybinei mokesÄių inspekcijai.TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinÄjamu atveju nebuvo įrodytos Kauno miesto savivaldybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimas.
Svarbiausia faktinÄ aplinkybÄ, paneigianti Å¡io atsakovo atsakomybÄs egzistavimÄ , yra tai, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ Å¾alos egzistavimo fakto. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai atgavo visus pinigus, kurie buvo investuoti IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ, be to, gavo ir palÅ«kanų, buvo kompensuotas pinigų nuvertÄjimas. Taigi žala ieÅ¡kovui buvo atlyginta. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ, kad jis turÄjo daug metų bylinÄtis teismuose, dalyvauti indÄlininkų susirinkimuose, atstovauti indÄlininkams teismuose ir kitose valstybÄs institucijose, patirti įmonÄs administratoriaus ir buvusių įmonÄs steigÄjų spaudimÄ , apgautų indÄlininkų prieÅ¡iÅ¡kumÄ , patirti Å¡meižtÄ ir nuolatinį jo garbÄs ir orumo pažeminimÄ , negalÄjo įsidarbinti ir gauti iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį ir pajamų, nesudaro pagrindo Kauno miesto savivaldybÄs civilinÄs atsakomybÄs klausimÄ sprÄsti kitaip, nes byloje surinktų duomenų pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent Kauno miesto savivaldybÄs neveikimas nulÄmÄ ilgÄ bylinÄjimÄ si, negatyvų požiÅ«rį į apeliantÄ , negalÄjimÄ Ä¯sidarbinti ar įsigyti iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį â neįrodytas priežastinis ryÅ¡is.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad apeliantas tiek galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodÄ, kad 2169 indÄlininkai â kreditoriai jį yra įgaliojÄ atstovauti jiems teismuose notariÅ¡kai patvirtintais įgaliojimais, taÄiau apeliacinio teismo posÄdžio metu pripažino, kad Å¡ie įgaliojimai Å¡iuo metu nebegalioja, o jis indÄlininkams teismuose turi teisÄ atstovauti, vadovaujantis Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos įstatais. TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teismui teiktų ieÅ¡kinių, ieÅ¡kinių patikslinimų ir apibendrinimų, K.
J. J. ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kÄs kaip fizinis asmuo, o ne kaip Lietuvos socialinio teisingumo sÄ jungos atstovas (pirmininkas). IeÅ¡kinyje nÄra nurodyta, kuriuos konkreÄiai indÄlininkus jis atstovauja Å¡ioje byloje, be to, iÅ¡ galutiniame ieÅ¡kinyje suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo akivaizdu, jog žalos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam asmeniÅ¡kai, o ne indÄlininkams. Pagal ieÅ¡kinio padavimo metu galiojusiÄ CPK 56 straipsnio redakcijÄ , atstovais pagal pavedimÄ teisme gali bÅ«ti: advokatai, advokatų padÄjÄjai, turintys jų praktikai vadovaujanÄio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkreÄioje byloje, vienas iÅ¡ bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiÄiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinÄs sÄ jungos, jeigu jos atstovauja profesinÄs sÄ jungos nariams darbo teisinių santykių bylose; kartu su Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimÄ gali bÅ«ti ir kiti asmenys.
CPK 57 straipsnis nustatÄ, kad atstovo pagal pavedimÄ teisÄs turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tos įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡duotame ir įformintame įgaliojime (Å¡io straipsnio 1 dalis); fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, iÅ¡skyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui (Å¡io straipsnio 2 dalis); Å¡io kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisÄs gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiÅ¡kimu, kuris turi bÅ«ti įraÅ¡ytas į teismo posÄdžio protokolÄ , jei protokolas raÅ¡omas; jeigu teismo posÄdžio protokolas neraÅ¡omas, įgaliojimas turi bÅ«ti patvirtintas Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Å¡io straipsnio 3 dalis).
Apeliantas neįrodÄ, jog jis Å¡ioje byloje turi teisÄ atstovauti indÄlininkams teisme, t. y. kad jis turi teisÄ bÅ«ti atstovu pagal CPK 56 straipsnį. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kitiems asmenims atstovauti ir ginti jų interesus Å¡ioje byloje jis neturi teisinio pagrindo, nes kiti asmenys jo taip veikti nagrinÄjamoje byloje neįgaliojo. DÄl negautų pajamų Kaip matyti iÅ¡ prijungtos civilinÄs bylos Nr. 2-3291/1994, Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 1994 m. spalio 27 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo K.
J. J. ieÅ¡kinį ir priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos 266,85 Lt už atleidimo iÅ¡ darbo priežasÄių praneÅ¡imo tvarkos pažeidimÄ , kitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetÄ. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 1994 m. gruodžio 6 d. nutartimi minÄtÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Ä®siteisÄjusiu sprendimu konstatuota, kad K. J. J. iÅ¡ darbo atleistas teisÄtai ir pagrįstai dÄl darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų skaiÄiaus mažinimo.
Buvo nustatyta, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo jam buvo pasiÅ«lytas kitas darbas (savivaldybių skyriuje referento pareigos), taÄiau ieÅ¡kovas Å¡io darbo atsisakÄ (tai buvo įforminta 1993 m. rugsÄjo 20 d. aktu). Konstatuota, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog atleidžiant jį iÅ¡ darbo buvo pažeistas DSÄ® 34 straipsnis ir jam nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas arba kad 1993 m. rugsÄjo 20 d. aktas ar kiti byloje esantys oficialÅ«s dokumentai buvo suklastoti. Teismuose buvo pripažinta, kad atsakovas pažeidÄ DSÄ® 38 straipsnį, nes nepraneÅ¡Ä ieÅ¡kovui raÅ¡tu apie konkreÄias jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis, todÄl priteisÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 266,85 Lt atlyginimÄ už 20 darbo dienų.K.
J. J. 2007 m. balandžio 25 d. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ minÄtoje byloje proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas dokumentų suklastojimÄ ir suklastotų dokumentų realizavimÄ , dÄl kurių buvo priimtas neteisÄtas ir nepagrįstas Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 1994 m. spalio 27 d. sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Suklastotu dokumentu, dÄl kurio teismas priÄmÄ neteisingÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kÄjas laikÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos 1993 m. rugsÄjo 20 d. aktÄ .
K. J. J. nurodÄ, kad dokumento suklastojimo faktÄ jis sužinojo iÅ¡ 2006 m. balandžio 13-14 d. antstolio suraÅ¡yto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2007 m. vasario 3 d. paskelbtų Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadų.Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi atmetÄ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , konstatuodamas, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas praleidus naikinamÄ jį penkerių metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Teismas, be kitko, taip pat sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ naujai paaiÅ¡kÄjusių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme. PažymÄjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galimas tada, kai prie praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pridedamas įsiteisÄjÄs teismo nuosprendis. Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vadas bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai prilygino prejudicinÄ galiÄ civiliniame procese turinÄiam teismo nuosprendžiui ar baudžiamajam įsakymui.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsÄjo 26 d. nutartimi šį Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo nutartį paliko nepakeistÄ , konstatavo, kad K. J. J. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ yra padavÄs jau suÄjus penkerių metų naikinamajam terminui nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisÄjimo dienos, jo praÅ¡ymas yra grindžiamas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todÄl praÅ¡ymas negalÄjo bÅ«ti tenkintas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). 2006 m. gruodžio 27 d. galutiniame apibendrintame patikslintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas K.
J. J. nurodÄ, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje buvo klastojami dokumentai ir tokie dokumentai buvo teikiami teismui. NurodÄ, kad nuo 1993 metų iki dabar negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemÄs Å«kyje iÅ¡ savo nuosavos žemÄs, nes turi bylinÄtis teismuose. Anot jo, per 13 metų dirbdamas LR VyriausybÄs kanceliarijos aparate referentu jis bÅ«tų galÄjÄs gauti 436 800 Lt pajamų, per 13 metų žemÄs Å«kio pajamos sudarytų 0,78 mln. Lt. IÅ¡ viso pajamos sudarytų apie 1,22 mln.
Lt be neturtinÄs žalos (VI t., b. l. 40). Kaip matyti iÅ¡ Å¡io apibendrinto patikslinto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovas negautÄ darbo užmokestį skaiÄiavo, atsižvelgÄs į tai, kad jis kas mÄnesį gautų 2800 Lt, o iÅ¡ žemÄs Å«kio negautas pajamas paskaiÄiavo pagal Lietuvos agrarinÄs ekonomikos instituto skaiÄiavimus 2006 m. gegužÄs 16 d. (VIII t., b. l. 124).IeÅ¡kovas K. J. J. 2014 m. gruodžio 16 d. pateikÄ Lietuvos apeliaciniam teismui paskaiÄiavimus, detalizuojanÄius iÅ¡ ko susideda jo praÅ¡oma priteisti 1 418 000 Lt dydžio turtinÄ Å¾ala ir 1 001 000 Eur dydžio neturtinÄ Å¾ala (XIII t., b. l. 152-153).
Apeliantas negautÄ darbo užmokestį taip pat paskaiÄiavo, atsižvelgÄs į tai, kad jo negautas mÄnesio darbo užmokestis sudaro 2800 Lt, ir nurodÄ, jog jis nuo 1993 m. rugsÄjo 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. teismo posÄdžio negavo 714 000 Lt darbo pajamų, o skaiÄiuojant iki pensinio amžiaus pradžios, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. â negavo 523 600 Lt darbo pajamų. Taip pat nurodÄ, kad jis žemÄs negalÄjo nuomoti nuo 1995 m. lapkriÄio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d., o tai sudaro 17 derliaus metų, todÄl prarado 945 542 tÅ«kst.
Lt pajamų per beveik penkių gamybos ciklų laikotarpį, taip pat per šį laikotarpį jis negalÄjo gauti EuropinÄs paramos žemÄs Å«kio veiklai, kurios per 17 metų sudarÄ 204 tÅ«kstanÄiai Lt (17 metų x 12 tÅ«kst.). Apeliantas palaikÄ savo reikalavimÄ dÄl 1 418 000 Lt turtinÄs žalos priteisimo.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, teismas nusprendÄ netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti negautas darbo pajamas iÅ¡ jo nutrauktos darbinÄs veiklos. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ, atsižvelgÄs į tai, kad aplinkybÄ, jog K.
J. J. iÅ¡ darbo atleistas teisÄtai ir pagrįstai dÄl darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų skaiÄiaus mažinimo, o ne siekiant su juo susidoroti, kaip įrodinÄja ieÅ¡kovas, yra konstatuota įsiteisÄjusiame teismo sprendime, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovas negautas darbo pajamas skaiÄiavo ne nuo jo gauto darbo užmokesÄio dydžio, kuris yra nustatytas jau iÅ¡nagrinÄtoje Vilniaus m. 1-ojo apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-3291/1994, o nuo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos darbuotojų vidutinio uždarbio vidurkio, kuris yra daug didesnis.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad prievolÄ atlyginti turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾alÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos civilinÄs deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti.NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinÄja, jog jis buvo neteisÄtai atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje. Anot apelianto, teismas neturÄjo apsiriboti vien tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-3291/1994 buvo nustatyta, kad jis iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos kanceliarijoje buvo atleistas pagrįstai, mažinant pareigybių skaiÄių, nes dalis dokumentų, anot apelianto, turÄjusių esminÄ reikÅ¡mÄ bylos teisingam iÅ¡nagrinÄjimui, yra suklastota.
Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat nurodÄ, kad dalis įrodymų pirmosios instancijos teisme iki Å¡iol neiÅ¡reikalauta. Apelianto teigimu, jo praÅ¡omos priteisti negautos pajamos yra ne hipotetinÄs, nes valstybÄs tarnautojų darbo užmokestis per pastaruosius dvideÅ¡imt metų buvo nuolatos didinimas atsižvelgiant į nuolat auganÄias kainas ir valstybÄs finansines galimybes.Atkreiptinas dÄmesys, kad bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, apeliacinÄs instancijos teismo 2014 m. lapkriÄio 19 d. raÅ¡tais iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo buvo iÅ¡reikalauta nepateikta civilinÄs bylos Nr. 2-3291/1994 dalis bei iÅ¡ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos K.
J. J. asmens byla (XIII t., b. l. 101, 102). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2014 m. lapkriÄio 19 d. raÅ¡tu pateikÄ 4 priedus (XIII t., b. l. 104): 2006 m. balandžio 13-14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , K. J. J. 2006 m. rugsÄjo 4 d. pareiÅ¡kimÄ , 2006 m. rugsÄjo 5 d. gautÄ Lietuvos Respublikos GeneralinÄje ProkuratÅ«roje, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos iÅ¡vados koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti, Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. vasario 9 d. gautas K.
J. J. 2007 m. sausio 29 d. apeliacinis skundas. Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarija 2014 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu pateikÄ K. J. J. asmens bylos kopijÄ (XIII t., b. l. 110). Apeliantui teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kinus, kad iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo nebuvo gauta visa civilinÄs bylos Nr. 2-3291/1994 medžiaga, apeliacinÄs instancijos teismas Å¡io teismo pakartotinai papraÅ¡Ä pateikti trÅ«kstamÄ civilinÄs bylos Nr. 2-3291/94 medžiagÄ â K. J. J. asmens bylÄ (XIII t., b. l. 140).
Vilniaus miesto apylinkÄs teismas, atsakydamas į minÄtÄ praÅ¡ymÄ , 2014 m. gruodžio 11 d. raÅ¡te nurodÄ, kad K. J. J. asmens bylÄ atsiÄmÄ 2010 m. vasario 9 d. ir civilinÄ byla Nr. 2-3291/1994 į PanevÄžio apygardos teismÄ buvo iÅ¡siųsta be priedų. Prie Å¡io raÅ¡to buvo pridÄtas ir K. J. J. praÅ¡ymo kopija su jo paraÅ¡u, kad jis asmens bylÄ atsiÄmÄ 2010 m. vasario 9 d. (XIII t., b. l. 148).Apeliantas dÄl Å¡io raÅ¡to apeliacinio teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad jam atsiÄmus iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo asmens bylÄ , paaiÅ¡kÄjo, jog jam buvo grÄ Å¾inta ne tokios sudÄties asmens byla. 2014 m. gruodžio 9 d. pasisakymuose apeliantas detalizavo, kad iÅ¡ asmens bylos dingo 3 lapai, taip pat į bylÄ Ä¯segtas Vilniaus miesto revizijos komisijos 1991 m. balandžio 29 d. laiÅ¡kas, adresuotas Vilniaus miesto Tarybos Prezidiumui ir Lietuvos Respublikos ValstybÄs kontrolieriui K.
U., pakeistas savo turiniu. Apelianto nuomone, dokumentų klastojimu užsiÄmÄ buvusi Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos sekretoriaus pavaduotoja T. K. kartu su Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja A. B. (XIII t., b. l. 123-124). TaÄiau teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad apeliantas teismo posÄdžio metu nesutiko jam sugrÄ Å¾intÄ asmens bylÄ prijungti prie nagrinÄjamos bylos. DÄl Å¡ios priežasties pats ieÅ¡kovas nesudarÄ sÄ lygų jo turimus dokumentus palyginti su Lietuvos Respublikos VyriausybÄs pateiktomis asmens bylos dokumentų kopijomis.Apeliantas apeliacinÄs instancijos teismo primygtinai reikalavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos iÅ¡reikalauti jo asmens bylos originalÄ tam, kad galima bÅ«tų palyginti su jam sugrÄ Å¾intais asmens bylos dokumentais.
TaÄiau teisÄjų kolegija Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos pateiktas asmens bylos dokumentų patvirtintas kopijas laiko tinkamai pateiktais dokumentais (CPK 114 straipsnio 1 dalis). Kaip minÄta, apeliantas negautas darbo pajamas praÅ¡Ä priteisti, remdamasis tuo, kad teismai jo atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumo klausimÄ iÅ¡nagrinÄjo suklastotų dokumentų pagrindu, taÄiau dokumentų, kurių, anot apelianto, pagrindu buvo priimtas įsiteisÄjÄs sprendimas, suklastojimo faktas Å¡ioje byloje nebuvo įrodytas.
Apeliantas įrodinÄja, kad dokumentų suklastojimo faktÄ bÅ«tų patvirtinusi teisÄjai A. B. pateikta asmens byla, taÄiau jam buvo grÄ Å¾inta kitos sudÄties byla. TaÄiau teisÄjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti dokumentų suklastojimo faktÄ , taÄiau jis to nepadarÄ. Kaip jau minÄta, apeliantas kreipÄsi į teismÄ dÄl proceso atnaujinimo civilinÄje byloje, kurioje buvo nagrinÄjamas jo atleidimo iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje.
Suklastotu dokumentu, dÄl kurio teismas priÄmÄ neteisingÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kÄjas laikÄ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijos 1993 m. rugsÄjo 20 d. aktÄ , taÄiau įsiteisÄjusia nutartimi jo praÅ¡ymas buvo atmestas, iÅ¡ esmÄs dÄl to, kad praÅ¡ymas buvo paduotas, praleidus naikinamÄ jį penkerių metų terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.Byloje neįrodžius valstybÄs institucijų neteisÄtų veiksmų, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisÄjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog ieÅ¡kovas buvo teisÄtai atleistas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
TurtinÄ Å¾ala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį â tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negautų pajamų faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas; negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikÄtinos. DÄl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybÄs gauti konkreÄias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ÄmÄsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. rugsÄjo 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas po darbo sutarties nutraukimo tiesiogiai bandÄ kur nors įsidarbinti, kad jis dÄl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje ir iÅ¡ ten gautos informacijos nebuvo priimtas į konkretų kitÄ darbÄ . Tai, kad jis pasirinko aktyviÄ visuomeninÄ veiklÄ , per teismus gynÄ savo garbÄ ir orumÄ , jeigu tik susidurdavo su neigiamu savo asmens vertinimu, iÅ¡ tiesų nereiÅ¡kia, kad jis negalÄjo susirasti darbo.
Kita vertus, pats apeliantas teismo posÄdžio metu patvirtino, jog jis kartais gaudavo atlyginimÄ , kaip Socialinio teisingumo sÄ jungos pirmininkas. Taigi tai taip pat paneigia apelianto teiginius, kad jis po atleidimo apskritai negaudavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog atleidimas iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje buvo lemiama aplinkybÄ negauti ieÅ¡kovui pajamų. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nebuvo įrodytos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, todÄl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti negautas darbo pajamas dÄl, anot jo, neteisÄto atleidimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos VyriausybÄs kanceliarijoje.
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ žemÄs Å«kio veiklos negautas pajamas.Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindÄ tuo, kad 2004 m. vasario mÄn. laikraÅ¡tyje âAlio Raseiniaiâ buvo atspausdintas skelbimas apie tai, kad parduodamas jam nuosavybÄs teise priklausantis žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 35,19 ha, nors jis Å¡io žemÄs sklypo nepardavinÄjo, todÄl kreipÄsi į pareigÅ«nus dÄl jo pažeistų teisių.
Raseinių rajono policijos komisariate 2004 m. gegužÄs 11 d. buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnį 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dÄl pasikÄsinimo apgaule įgyti turtinÄ teisÄ Ä¯ K. J. žemÄs sklypÄ (VIII t., b. l. 158). Apeliantas nurodo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas užkerta keliÄ iÅ¡nuomoti žemÄs sklypÄ , nes potencialus žemÄs sklypo nuomininkas gali baimintis, jog žemÄs sklypas, su kuriuo susijÄs ikiteisminis tyrimas, bet kuriuo momentu gali bÅ«ti konfiskuotas, taÄiau teisÄjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko deklaratyvaus pobÅ«džio â t. y. tik apelianto nuomone, neparemta jokiais objektyviais įrodymais.
Tai, kad 2006 metais UAB âAgra Corporationâ atsisakÄ nuomotis sklypÄ , nÄra pakankama aplinkybÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog bendrovÄs apsisprendimÄ nulÄmÄ bÅ«tent atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes raÅ¡to turinys to nepatvirtina (XII t., b. l. 173).TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad byloje nÄra duomenų, įrodanÄių, jog ginÄo sklypÄ 2003 m. jis nuomojo A. S.. Raseinių rajono apylinkÄs teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad 2003 m. ieÅ¡kovas K.
J. J. nuomojo žemÄ A. S. (VIII t., 158-159). Nors Å¡i nutartis nÄra tiesioginis įrodymas, įrodantis minÄtÄ aplinkybÄ, taÄiau ieÅ¡kovas Å¡ios teismo nustatytos aplinkybÄs jokiais duomenimis nepaneigÄ (nepateikÄ, pavyzdžiui, Å¡alių susitarimo dÄl žemÄs sklypo sutarties nuomos nutraukimo). DÄl to yra pagrindas abejoti ieÅ¡kovo teiginiais, kad jis visu nurodytu laikotarpiu (nuo 1995 m. lapkriÄio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d.) negalÄjo iÅ¡nuomoti žemÄs sklypo. Be to, byloje nÄra pateikta duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kokias pajamas jis gaudavo pagal žemÄs nuomos sutartis.
Å iuo atveju Lietuvos agrarinÄs ekonomikos instituto skaiÄiavimai 2006 m. gegužÄs 16 d. (VIII t., b. l. 124) nelaikomi tinkamu įrodymu, įrodanÄiu, kokio dydžio nuomÄ ieÅ¡kovas gautų, jei ginÄo žemÄ bÅ«tų iÅ¡nuomota tretiesiems asmenims ieÅ¡kovo nurodytu laikotarpiu. Taigi neįrodytas nuostolių atsiradimo faktas ir jos dydis. TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad bÅ«tent atliekamas ikiteisminis tyrimas kliudÄ iÅ¡nuomoti jam priklausantį žemÄs sklypÄ â neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys.
Byloje taipogi nÄra duomenų, įrodanÄių, kad žemÄs sklypas buvo areÅ¡tuotas ar taikytos kitokios priemonÄs, apsunkinanÄios galimybÄ iÅ¡nuomoti žemÄs sklypÄ . DÄl Å¡ių priežasÄių nebuvo teisinio pagrindo nagrinÄjamÄ bylÄ sustabdyti iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. TeisÄjų kolegijos vertinimu, nÄra pagrindo teigti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovui trukdÄ užsiimti žemÄs Å«kio veikla jam priklausanÄiame žemÄs sklype, taip pat nÄra duomenų, įrodanÄių, jog jis kreipÄsi dÄl paramos žemÄs Å«kio veiklai, ir jam buvo atsisakyta jÄ teikti.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo įrodytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp negautų pajamų iÅ¡ žemÄs nuomos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje, kaip nebuvo įrodytas ir žalos atsiradimo faktas bei žalos dydis.  Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nÄra pagrindo apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti negautas darbo pajamas ir pajamas iÅ¡ žemÄs nuomos bei neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl ji paliekama nepakeista.
DÄl prokurorų, tyrÄjų, teismų veiksmų Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinÄjant tenka įrodinÄjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims, Å¡iuo atveju â apeliantui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 straipsnis). Apeliantas, tvirtindamas, kad patikslintame ieÅ¡kinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti teisÄsaugos institucijų veiksmai yra neteisÄti, nulÄmÄ Å¾alos atsiradimÄ , turÄjo įrodyti ne tik Å¡ių veiksmų neteisÄtumÄ , bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala.
CivilinÄ atsakomybÄ negalima neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų. Taigi įrodinÄjimo naÅ¡ta žalos atlyginimo dÄl neteisÄtų teisÄsaugos institucijų veiksmų tenka ieÅ¡kovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinanÄius pirmiau nurodytų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų egzistavimÄ . NagrinÄjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti nukrypstama nuo rungtyniÅ¡kumo principo. TodÄl taikytina bendroji įrodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄ, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino prokuratÅ«ros atsakomybÄ dÄl apeliacinių skundų atÅ¡aukimo buvusių IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ steigÄjų baudžiamojoje byloje.
Jo teigimu, atÅ¡aukus apeliacinius skundus buvo apsunkintos galimybÄs jam susigrÄ Å¾inti prarastus indÄlius, dÄl ko padidÄjo turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, taÄiau, kaip jau nustatyta, ieÅ¡kovas K. J. J. iÅ¡ Å¡ios baudžiamosios bylos nuteistųjų V. K. ir J. B. žalos atlyginimÄ prisiteisÄ ir ji iÅ¡ieÅ¡kota. Taigi ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾ino indÄlį.Apelianto nuomone, jam padarytos neturtinÄs žalos atlyginimÄ Ä¯rodo teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 2A-13/2004 medžiaga, nes jis buvo neteisingai apkaltintas.
Jo teigimu, KlaipÄdos prokuratÅ«ra pareiÅ¡kÄ jam kaltinimus neteisÄtai. TaÄiau pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ civilinÄse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priÄmimas savaime nereiÅ¡kia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisÄtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895, 2006 m. vasario 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2006, 2006 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2006).Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sprendžiant dÄl valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už teisÄsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradÄtas esant pakankamai duomenų, leidžianÄių įtarti, kad jis padarÄ nusikaltimÄ ; civilinÄs atsakomybÄs aspektu reikÅ¡minga aplinkybÄ â ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisÄtumas baudžiamojo proceso teisÄs normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų aspektu turi įvertinti civilinÄ bylÄ dÄl žalos atlyginimo nagrinÄjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu sprÄsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dÄl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .
DÄl to teismas, sprendžiantis dÄl valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs, gali prieiti prie prieÅ¡ingos iÅ¡vados dÄl tam tikrų procesinių veiksmų teisÄtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2003 m. gegužÄs 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-5/2009;kt.).MinÄtų aplinkybių ieÅ¡kovas byloje neįrodinÄjo, kaip ir nepateikÄ konkreÄių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisÄtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisÄs normų atžvilgiu, o apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais ir subjektyviais įvertinimais.
Tam tikrų procesinių veiksmų iÅ¡vardinimas, pateikiant jų subjektyvų įvertinimÄ , savaime neįrodo prokurorų ar kitų teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų neteisÄtumo, nes ieÅ¡kovas savo teiginius dÄl teisÄsaugos institucijų atliktų veiksmų (neveikimo) neteisÄtumo turi pagrįsti ne tik faktiniais, bet ir detaliais teisiniais pagrindais, taÄiau byloje tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas K. J. J. prokurorus, be kitko, kaltina neužtikrinus teisÄtumo, neapgynus vieÅ¡ojo intereso, nes civilinis ieÅ¡kovas baudžiamojoje byloje dÄl EBSW nusikalstamos veiklos neatstovavo teisme nukentÄjusiems kreditoriams fiziniams asmenims.
Tai, ieÅ¡kovo teigimu, įrodo faktas, kad buvo atÅ¡aukti apeliaciniai skundai dÄl nuosprendžio, priimto Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-5/2003, taÄiau Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, jog dÄl tokio procesinio veiksmo ieÅ¡kovas patyrÄ kokiÄ nors žalÄ , nes Å¡ios baudžiamosios bylos nuteistųjų V. K. ir J. B., kaip minÄta, žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovas prisiteisÄ ir ji iÅ¡ieÅ¡kota. Vien faktas, kad buvo atÅ¡auktas apeliacinis skundas dÄl nuosprendžio, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog prokuroras (prokurorai) netinkamai vykdÄ jam (jiems) priskirtas funkcijas.
Turi bÅ«ti įrodytas tokio veiksmo neteisÄtumas, taÄiau įrodinÄjimas negali bÅ«ti paremtas tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, subjektyviais įvertinimais. Be to, CK 6.272 straipsnis nenumato valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs, prokurorui atÅ¡aukus apeliacinį skundÄ dÄl nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodÄ, kad ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimuose bei skunduose Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratÅ«rai, Seimui, Vyriausybei nurodyti faktiniai duomenys dÄl neva prokurorų aplaidaus darbo taip pat yra tik bendro pobÅ«džio deklaratyvÅ«s teiginiai â ieÅ¡kovo nuomonÄ.
Apeliantas apeliaciniame skunde Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigÄ. DÄl to teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nepateikdamas detalios minÄtuose pareiÅ¡kimuose ir skunduose ieÅ¡kovo nurodytų teiginių analizÄs, nepažeidÄ civilinio proceso teisÄs normų, nes ieÅ¡kovo deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, nepagrįsti konkreÄiais įrodymais ir teisÄs normų, reglamentuojanÄių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, pažeidimais, patys savaime negali bÅ«ti laikomi tinkama įrodinÄjimo priemone įrodinÄjant neteisÄtus prokurorų veiksmus ar Å¡ių pareigÅ«nų jiems priskirtų funkcijų aplaidų (ne)vykdymÄ .
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai iÅ¡tirti iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos neįrodinÄtinomis aplinkybÄmis CPK 182 straipsnio nustatyta tvarka. TodÄl ieÅ¡kovas, įrodinÄdamas tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimÄ Å¡iomis iÅ¡vadomis, privalÄjo tų iÅ¡vadų teisingumÄ pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, taÄiau byloje tai nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje kaltino teismus neteisingai iÅ¡nagrinÄjus IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto bylÄ , jÄ nepagrįstai vilkinus, neteisÄtai administratoriumi paskyrus UAB âValeksaâ, kitose civilinÄse bylose atliko, anot jo, Å¡iuos neteisÄtus veiksmus: nesinaudojo valstybinio paÅ¡to, o naudojosi kurjerių paslaugomis, tinkamai nepraneÅ¡Ä apie posÄdžio laikÄ ir vietÄ , neiÅ¡siuntÄ skundo per tris dienas, priÄmÄ neteisÄtus procesinius sprendimus.Pirmosios instancijos teismas atkreipÄ dÄmesį, kad teismuose nuo 1993 m. nagrinÄti ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniai ir skundai, praÅ¡ymai yra iÅ¡sprÄsti, priimant vienus ar kitus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisÄjÄ ir privalomi, nors ir netenkino ieÅ¡kovo.
NurodÄ, kad ieÅ¡kovas, nesutikdamas su atskirais teismų procesiniais sprendimais, pasinaudojo teise juos skųsti. Priimant galutinius sprendimus, buvo įvertinos pasitaikiusios proceso ir materialinÄs klaidos, kurios nebuvo esminÄs. Nepasiekus rezultato ir toliau ieÅ¡kovas visais įmanomais bÅ«dais ginÄija įsiteisÄjusius teismų sprendimus, jais padarytas iÅ¡vadas, įsitikinÄs tik savo teisumu.Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai neginÄija Å¡ių pirmosios instancijos teismo teiginių, taigi jų nepaneigÄ.TeisÄjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisÄjo kaltÄ gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir Å¡iukÅ¡Äių teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisÄjas neturÄtų daryti; sprendžiant teisÄjo kaltÄs klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisÄjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidÄ Ä¯statymus, bet kad ir kitas teisÄjas tokioje paÄioje situacijoje bÅ«tų pasielgÄs kitaip (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-04-26nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
TeisÄjo kaltÄ taip pat yra, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinÄjant konkreÄiÄ civilinÄ bylÄ ar vykdant teismo sprendimÄ , jam taikyta drausminÄ atsakomybÄ, į padarytus pažeidimus reaguota priimant atskirÄ jÄ nutartį ir pan. Be to, bÅ«tina įrodyti, kad vykdant teisingumÄ teisÄjo neteisÄti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su patirta žala.MinÄtų aplinkybių ieÅ¡kovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinÄs instancijos teisme neįrodinÄjo.IeÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde iÅ¡vardija teismų atliktus procesinius veiksmus, kuriuos jis laiko neteisÄtais, taÄiau nedetalizuoja kokiu bÅ«du tas neteisÄtumas pasireiÅ¡kÄ.
Vien tai, kad priimti procesiniai sprendimai netenkino ieÅ¡kovo, savaime nepagrindžia jų neteisÄtumo. Kaip jau minÄta, bÅ«tent ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų atliktų procesinių veiksmų neteisÄtumÄ , nes neteisÄtumas pagal įstatymus nÄra preziumuojamas. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, teisÄjų procesinių veiksmų neteisÄtumas negali bÅ«ti įrodinÄjamas ieÅ¡kovo K. J. J. subjektyviais vertinimais apie teisÄjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis, giminyste ir priteisti dÄl to ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ .
Be to, byloje nenustatyta, kad teisÄjai klastojo dokumentus ir bylas, kaip tvirtina ieÅ¡kovas.TeisÄjų, prokurorų, kitų pareigÅ«nų veiksmų neteisÄtumas buvo įrodinÄjamas straipsniuose žurnalistų padarytomis iÅ¡vadomis, taÄiau teisÄjų kolegija sprendžia, jog straipsniai žurnaluose taipogi negali bÅ«ti laikomi tinkama įrodinÄjimo priemone. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas kaltina teisÄjus, kad buvo per ilgai nagrinÄjama IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto byla.
Jo nuomone, Å¡ios bylos nagrinÄjimas buvo vilkinamas. Å i ieÅ¡kovo pozicija paremta subjektyvia jo nuomone, nepagrįsta konkreÄiais duomenimis. Kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaiÄiumi bendrovÄs, kurios bankrotas pripažintas tyÄiniu, nebuvo galima. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad turÄjo bÅ«ti atliekami veiksmai, susijÄ su bankrutuojanÄios įmonÄs turto ir lÄšų nustatymu ir iÅ¡reikalavimu, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, perduoto turto realizavimu.
Å ie ir kiti su bankroto procesu susijÄ veiksmai taipogi lÄmÄ ilgesnį IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto procesÄ . Taigi teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dÄl ieÅ¡kovo teiginių, susijusių su bankroto bylos vilkinimu. DÄl minÄtų priežasÄių teisÄjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dÄl žalos, anot ieÅ¡kovo, padarytos neteisÄtais teisÄsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo.
DÄl neturtinÄs žalos ir valstybÄs atsakomybÄs Apeliantas nurodo, kad jis, dalyvaudamas IAB âInvesticinÄ Kauno holdingo kompanijaâ bankroto procese, kaip indÄlininkų atstovas, patyrÄ didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ , taÄiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinÄs instancijos teisme ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog buvo atlikti neteisÄti veiksmai, todÄl nagrinÄjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo svarstyti ir neturtinÄs žalos atlyginimo klausimo. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, valstybÄs pareigÅ«nų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybÄs institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisÄtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dÄl nurodytų subjektų neteisÄtų veiksmų.
Byloje nebuvo įrodytos minÄtos aplinkybÄs, todÄl pagrįstai konstatuota nesant pagrindo ieÅ¡kovui priteisti turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs ieÅ¡kinyje nurodomais pagrindais. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų              TeisÄjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ civilinio proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias pasirengimÄ nagrinÄti bylÄ teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.             Pagal CPK 227 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 1 dalį bylÄ nagrinÄjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinÄti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«dÄ , jeigu abi Å¡alys yra atstovaujamos Å¡io Kodekso 55 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, PanevÄžio apygardos teismas, atsižvelgÄs į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai yra atstovaujami CPK 55 straipsnyje ir 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, 2007 m. vasario 7 d. nutartimi nutarÄ bylÄ pasirengti nagrinÄti paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du (VI t., b. l. 87).
             Apeliantas teigia, kad teismas pažeidÄ CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atstovaujamas advokato, taÄiau pats ieÅ¡kovas galutiniame apibendrintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodÄ, jog jis bus atstovaujamas advokato (VI t., b. l. 48), todÄl pirmosios instancijos teismas, turÄdamas Å¡iÄ informacijÄ , turÄjo teisinį pagrindÄ nusprÄsti pasirengti nagrinÄti bylÄ teisme paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. PažymÄtina, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ tiesų atstovavo advokatas Irmantas Tumas.             NÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas CPK 169 straipsnio 11 punktas, nustatantis, kad protokole turi bÅ«ti nurodyta baigiamųjų kalbų esmÄ.
             Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (XII t., b. l. 50-141), ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai baigiamieji pasisakymai ir replikos yra įsiÅ«ti į bylÄ prieÅ¡ teismo posÄdžio protokolÄ . PaÄiame protokole yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas perskaitÄ savo baigiamÄ sias kalbas ir pasinaudojo replikos teise (XII t., b. l. 136, 140). Taigi nÄra pagrindo konstatuoti CPK 169 straipsnio pažeidimo, o tai, kokioje vietoje yra įsiÅ«ti ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai baigiamieji pasisakymai ir replikos, Å¡iuo atveju neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs.              TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybÄ, jog bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme posÄdžiai buvo skiriami kiekvienÄ dienÄ , nelaikoma civilinio proceso teisÄs normų pažeidimu, nes CPK numatÄ (ir dabar numato) labai trumpus pertraukos paskelbimo terminus (žr.
CPK 235 straipsnį). Be to, tokiu bÅ«du buvo užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡ko principų įgyvendinimas. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. kovo 4, 6, 12, 13, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 26, balandžio 15 d. protokolo, byla buvo nagrinÄjama daug dienų, taigi nÄra pagrindo tikÄti apeliantu, jog jam ir jo atstovui buvo apsunkinta galimybÄ pasiruoÅ¡ti bylos nagrinÄjimui. Be to, ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam pasiruoÅ¡ti bylos nagrinÄjimui reikia žymiai mažiau laiko nei tokio iÅ¡silavinimo neturinÄiam asmeniui.             Apelianto vertinimu, teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄs jo ieÅ¡kinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose bei replikose nurodytų aplinkybių.
Teismas surinko tik tuos duomenis, kuriais galÄjo priimti neteisingÄ ir neteisÄtÄ sprendimÄ , analizavo tik tuos įrodymus, kurie galÄjo paneigti ieÅ¡kinyje ir jo pasisakymuose iÅ¡dÄstytus argumentus. Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dÄl CPK normų prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vengÄ sulaukti galutinių sprendimų administraciniuose teismuose, atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. TeisÄjų kolegija pirmiausia atkreipia dÄmesį, kad neatsakymas į absoliuÄiai visus dalyvaujanÄio byloje asmens keliamus klausimus savaime dar nereiÅ¡kia bylos esmÄs neatskleidimo.
Pirmosios instancijos teismas nenustatÄ jokių apelianto deklaruojamų UAB âValeksaâ, valstybÄs institucijų, teisÄsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų, taip pat žalos jam padarymo, taigi apeliantas neįrodÄ deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, todÄl buvo teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Apelianto nurodoma aplinkybÄ, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dÄl visų jo ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų, nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginÄijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nÄra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .
Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dÄl to byla galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinÄto ginÄo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dÄl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmÄs teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2013).
IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dÄl fakto buvimo lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-348/2012).TeisÄjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinyje suformuluotas ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.) apibrÄžia civilinÄs bylos nagrinÄjimo ribas.
Taigi baigiamosiose kalbose bei replikose Å¡alys turi teisÄ pasisakyti dÄl ginÄo esmÄs, neperžengiant ieÅ¡kinyje apibrÄžtų bylos nagrinÄjimo ribų. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakÄ Ä¯ esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo. Tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo pasisakyta dÄl kiekvieno ieÅ¡kovo pateikto įrodymo ir argumento, nereiÅ¡kia, jog jie teismo nebuvo įvertinti.
Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde neįrodÄ, jog įrodymai ir argumentai, dÄl kurių atskirai nebuvo pasisakyta sprendime, sudarÄ pagrindÄ daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarÄ pirmosios instancijos teismas. Tai, kad teismo nurodyti motyvai netenkina apelianto, nÄra pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidÄ civilinio proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ .IeÅ¡kovo praÅ¡ymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ bei sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki bus iÅ¡sprÄstos administracinÄs bylos bei baigtas ikiteisminis tyrimas apeliacinio teismo buvo iÅ¡sprÄstas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi (XIII t., b. l. 113-120), todÄl teisÄjų kolegija dÄl Å¡ių praÅ¡ymų Å¡ioje nutartyje atskirai nebepasisako.
TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad CPK 178 straipsnyje aiÅ¡kiai yra nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodyti. NagrinÄjamu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog egzistuoja visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas praÅ¡Ä teismo iÅ¡reikalauti jau iÅ¡nagrinÄtas civilines bylas ir baudžiamÄ sias bylas, įskaitant ir tas bylas, kuriose jis nebuvo dalyvaujanÄiu asmeniu.
Pirmosios instancijos teismas nusprendÄ, kad nÄra tikslinga prijungti prie nagrinÄjamos bylos visas ieÅ¡kovo praÅ¡omas bylas. Kaip matyti iÅ¡ bylos, pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, naudojosi teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenimis. Apeliantas apeliaciniame skunde nedetalizavo kokių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ galÄtų paneigti teismo neiÅ¡reikalautos bylos ar kiti duomenys. Be to, apeliantas turÄjo procesinÄ pareigÄ pats aktyviais veiksmais rinkti įrodymus (pvz., daryti neprijungtų bylų ar kitokių dokumentų kopijas) ir juos teikti teismui, todÄl Å¡iuo atveju nepagrįstai įrodinÄjimo pareigÄ ieÅ¡kovas bando perkelti teismui, atitinkamai nepagrįstais laikomi apelianto argumentai, kad teismas surinko tik tuos duomenis, kurių pagrindu galima buvo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. Tai, kad ieÅ¡kovui apskundus PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo praÅ¡ymas užtikrinti įrodymus, byla buvo nagrinÄjama iÅ¡ esmÄs, nelaukiant kol jo atskirasis skundas bus iÅ¡nagrinÄtas apeliacine tvarka, Å¡iuo atveju neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, kadangi apeliacinis procesas, pradÄtas pagal jo atskirÄ jį skundÄ , buvo nutrauktas. DÄl UAB âValeksaâ priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų Apeliantas taip pat ginÄija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB âValeksaâ priteista 2000 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Anot jo, priteista bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma yra aiÅ¡kiai per didelÄ ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Be to, byloje nÄra pateikta dokumentų, patvirtinanÄių, kad UAB âValeksaâ sumokÄjo atstovei nurodytÄ sumÄ .TeisÄjų kolegija pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, byloje yra pateikta duomenų, patvirtinanÄių 2000 Lt sumos sumokÄjimÄ (X t., b. l. 144). Be to, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudÄtingumÄ , advokatÄs teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, nÄra pagrindo priteistas atstovavimo iÅ¡laidas laikyti aiÅ¡kiai per didelÄmis, neatitinkanÄiomis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas âRekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato teikimÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžioâ.    Šioje nutartyje iÅ¡dÄstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, atskleidÄ bylos esmÄ bei padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, kurių apeliantas nepaneigÄ. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka nenustatyta nei materialinių, nei proceso teisÄs normų pažeidimų, kurių pagrindu bÅ«tų galima skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti ar pakeisti.
Taip pat nÄra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliuÄių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų. TodÄl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, nÄra pagrindo iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisti pastarojo apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
PanevÄžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai              DanutÄ MilaÅ¡ienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Gintaras PeÄiulis              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ