2022-03-02 Nr. AB-4981-3-61-3-04211-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1296-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04211-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Z. B. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 21S31762 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 6K-1355, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos saugumui, gyvybei bei sveikatai. Ji priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuriai gresia patirti smurtą iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Ši organizacija (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) Vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini), bet atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Teritorijų kontrolės praradimas nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) nebekelia pavojaus (duomenys neskelbtini) bendruomenei bei kad išnyko šios karinės grupuotės tikslas išnaikinti (duomenys neskelbtini) bendruomenę. (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, todėl negalima atmesti (duomenys neskelbtini) keliamos mirtinos grėsmės. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja yra labai jauna, neturi kur gyventi, buvo išvaryta iš namų, laikinai glaudėsi pas dėdę. Pareiškėja nurodė, kad pamotė neleido jos į mokyklą. (duomenys neskelbtini) sunku susirasti darbą, o moterims (duomenys neskelbtini) iš viso neįmanoma, nes diskriminuojamos dirbančios moterys.

3. Taip pat pareiškėja nurodė, kad ji turėjo būti išklausyta tiesiogiai, o atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Be to, žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės šalyje jos tikėjimo žmonėms yra grasinama, juos persekioja (duomenys neskelbtini) neturi ateities. Anot pareiškėjos, jos tikslas gyventi su broliais ar seserimis Vokietijoje.

6. Atsakovo teigimu, informacijos, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Be to, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl individualių savybių. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į individualias prieglobsčio prašytojos savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, tai prieglobsčio prašytoja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Atsakovas nagrinėjamu metu surinko visą išsamią ir aktualią informaciją pareiškėjos pasakojimo kontekste bei objektyviai ir nešališkai ją vertino.

8. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja nenurodė, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, jog yra persekiojama ar diskriminuojama. (duomenys neskelbtini) Vyriausybė ėmėsi veiksmų, siekdama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. patirto išpuolio, taip pat 2021 m. priimtas naujas įstatymas, kuriuo siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims, o tai suponuoja, kad kilmės valstybė nori suteikti pagalbą savo piliečiams, ypač moterims. Atsakovas Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir jai nekyla grėsmė dėl jos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėja, (duomenys neskelbtini) apskritai nevaldo teritorijos, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, dėl kurio didėja persekiojimo tikimybė. Taip pat tyrimo metu nenustatyta, kad bendra situacija pareiškėjos kilmės šalyje būtų pasikeitusi, o ir pareiškėja nenurodė, kaip ją asmeniškai diskriminavo dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini) ir ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl individualių savybių. Be to, pareiškėja nenurodė aplinkybių, jog dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir dėl to, kad yra moteris, negalėjo susirasti darbo. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog pabėgo iš namų, nes pamotė ją diskriminavo ar vertė tuoktis su kitu vyru. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos tikslas yra ne gauti tarptautinę apsaugą, kad apsaugotų savo gyvybę, laisvę ar saugumą, o kad būtų arčiau Vokietijoje gyvenančių savo brolių ir seserų, bet šios priežastys nelemia tarptautinės apsaugos būtinybės. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, jog ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Nors pareiškėja iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjos Z. B. K. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31762 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1355 dalį.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog jai sunku gyventi (duomenys neskelbtini) dėl konfliktų šeimoje, dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) tikėjimo, nori gyventi su broliais ir seserimis Vokietijoje; (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonės neturi jokios ateities, yra engiami, nes pareiškėjos mieste vis dar yra (duomenys neskelbtini) pajėgų; apklausos metu paaiškino, kad jos pagrindinis kelionės į Lietuvą tikslas yra išvažiuoti gyventi į Vokietiją; pareiškėjos mama yra mirusi, tėvas vedė kitą moterį, tačiau pareiškėjai ji yra labai negera, neleido į mokyklą, visiškai neturėjo laisvės; vieną dieną pamotė ją išvijo iš namų, nes nesutiko tekėti už jai nepatinkančio vyro; išvaryta iš namų, persikėlė gyventi pas dėdę (mamos brolį); ten gyvenimas nebuvo lengvas, nes dėdės šeima yra labai neturtinga.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja asmeniškai su (duomenys neskelbtini) susidūrusi nebuvo, tiesioginio smurto nepatyrė. Byloje nėra duomenų, kad jai asmeniškai grėstų realus persekiojimas ir smurtas ateityje. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad jai šiuo metu asmeninės grėsmės nėra. Oficialiais duomenimis, (duomenys neskelbtini) genocidą vykdę (duomenys neskelbtini) nebevaldo (duomenys neskelbtini) teritorijų, todėl (duomenys neskelbtini) nebėra persekiojami, jiems tiesioginės grėsmės nebėra. Be to, pagrindinė jos išvykimo iš šalies priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos būtinumo. Noras geriau gyventi, apsigyventi pas brolius ir seseris Vokietijoje, t. y. ekonominės priežastys, nėra pagrindas pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvoje. Kaip ir noras gyventi saugesnėje valstybėje nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

13. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė individualių, su jos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika. Bendro pobūdžio teiginiai apie blogą (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo spręsti palankiai pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojai jos gyvenamojoje vietovėje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, tautybės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsakovas įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Be kita ko, nustatė, kad 2021 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) federalinio parlamento buvo priimta (duomenys neskelbtini) moterų maitintojo netekimo įstatymas, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėmis, atlyginimo sistemą. Šios pastangos bus įgyvendintos kartu su Jungtinių Tautų tyrimo grupėmis. Šios grupės įpareigotos remti bei vykdyti apsaugą ir tirti veiksmus, kurie gali prilygti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui. Taigi, pati (duomenys neskelbtini) valstybė remia pastangas padėti (duomenys neskelbtini) moterims. Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) yra nemažai smurto, vyksta ginkluoti išpuoliai ir pan., automatiškai nereiškia, jog pareiškėjai turi būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Jokių individualių grėsmių, nustatytų Įstatyme, kurios lemtų tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjai, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog tiek Migracijos departamentas, tiek ir Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statuso. Nors pareiškėja yra už savo kilmės valstybės ribų, tačiau kitų pabėgėlio statuso nuostatų ji neatitinka. Taigi pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

14. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo teismas nurodė, kad nenustatyta realiai egzistuojanti visiškai pagrįsta baimė, jog pareiškėjai jos kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos kilmės šalyje šiuo metu vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas; šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nėra ir sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje būti persekiojamai dėl religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir pan. Pareiškėja nedetalizavo jos pasakojimo dėl kilmės valstybėje tariamai gresiančio pavojaus.

15. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl to, kad pareiškėjos skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 222 punkte nustatyta, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjos skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pati pareiškėja.

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atvykimo į Lietuvą aplinkybes, jos ryšių su Lietuvos Respubliką neturėjimą, sprendė, jog pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, jog pareiškėja iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į tai, teismas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 3 metų, teismas nurodė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 18. Pareiškėja Z. B. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji nori būti išklausyta tiesiogiai.

19. Pareiškėjos teigimu, teismas netinkamai vertino jos pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Tai, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė (duomenys neskelbtini), patvirtina informacija apie šią šalį: pasak publikacijų „(duomenys neskelbtini) bendruomenė sako, kad tik laiko klausimas, kada jie vėl bus užpulti“; „(duomenys neskelbtini) nesijaučia saugūs“; „veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, yra tokie sunkūs, kad juos būtų galima prilyginti persekiojimui“; „per šešis mėnesius mažai kas pasikeitė nuo tada, kai buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo siekiama užtikrinti stabilumą ir atstatyti (duomenys neskelbtini) - ilgai ginčijamą (duomenys neskelbtini) tėvynę. <...> Šis sandoris neturėjo jokio realaus poveikio“.

20. Pareiškėja pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime Minister voor Immigratie en Asiel prieš X ir Y ir Z prieš Minister voor Immigratie en Asiel Nr. C-199/12 ir C-201/12 konstatavo, kad pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 10 straipsnio 1 dalį laikoma tam tikra socialine grupe, kuriai priklausant gali atsirasti baimė būti persekiojamam. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei. Tam, kad religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai įvardytų persekiotoją. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė - kultūrinė aplinka, pareiškėja vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, tame tarpe – beatodairiško smurto – veiksmais, nes (duomenys neskelbtini) vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius, todėl darytina išvada, kad pareiškėja atitinka pabėgėlio statuso suteikimui keliamus reikalavimus.

21. Pareiškėja nesutinka, kad atsakovas surinko visą konkrečiai bylai aktualią informaciją. Pareiškėjos prašymas buvo nagrinėjamas tik remiantis viešai prieinama metų senumo informacija, t. y., tiek atsakovas savo sprendimą dėl padėties (duomenys neskelbtini), tiek teismas skundžiamame sprendime remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairių (ataskaitos) duomenimis, kurie apibendrina informaciją iki 2020 m. Taip pat byloje nebuvo patvirtinta, kad atsakovo rinkta informacija atitiko Aprašo 115, 167 ir 168 punktuose keliamus kriterijus renkamiems duomenims apie kilmės valstybę. Atsakovas negali išvengti jam priskirtos prievolės rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymėjo, jog vertinant pareiškėjos pasakojimą buvo nustatyta, kad oficialiais duomenimis, (duomenys neskelbtini) genocidą vykdę (duomenys neskelbtini) nebevaldo (duomenys neskelbtini) teritorijų, todėl (duomenys neskelbtini) nebėra persekiojami. Pareiškėja asmeniškai persekiojama nebuvo, smurto nepatyrė. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinus prieglobsčio prašytojos individualias savybes ir tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

24. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai.

25. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino pareiškėjos persekiotojo, nei jo tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimą buvo grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie (duomenys neskelbtini) padėtį kilmės valstybėje, pareiškėjos baimės nepatvirtino surinkta aktuali kilmės valstybės informacija, kas leido pagrįstai spręsti, kad jos baimė patirti persekiojimą yra išimtinai hipotetinė. Jokių objektyvių individualių duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėja skunde nepateikė, o vien nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui (pareiškėja apklausų metu nurodė, kad asmeniškai jai niekas negrasino). Taip pat, nors pareiškėja teigia, jog ji yra vieniša moteris (duomenys neskelbtini), kuriai gresia padidintas pavojus, tačiau teismas konstatavo, kad iš esmės pagrindinė jos išvykimo iš šalies priežastis buvo paprastos gyvenimo sąlygos, o tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos būtinumo. Be to, kaip konstatavo teismas, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su šeima, t. y. santykiai su pamote, tėvu ir pan., nėra susiję su pagrindais, kuriems esant pareiškėjai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Todėl minėti teiginiai vertintini išimtinai kaip gynybinė pareiškėjos pozicija, kuri nepagrindžia tarptautinės apsaugos poreikio.

26. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, lemiančių tarptautinės apsaugos poreikį.

27. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, įvertino, ar pareiškėja dėl savo asmeninių savybių ((duomenys neskelbtini)moteris) gali susidurti su padidinta rizika dėl beatodairiško smurto. Norint įvertinti, ar vienišos moters patiriama diskriminacija galėtų būti prilyginta persekiojimui, reikia apžvelgti patiriamos diskriminacijos mastą ir dažnumą konkrečios moters atveju. Visos pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kurios pagrįstų tikimybę, kad prieglobsčio prašytoja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties. Teismas, įvertinęs pareiškėjos individualią situaciją, pagrįstai konstatavo, jog nepaisant pareiškėjos socialinės padėties (moteris (duomenys neskelbtini)), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėja jos atžvilgiu patirtų pažeidimų neindividualizavo, taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, jai aktualiame regione.

28. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos skundo teiginių, kad jai asmeniškai kilmės valstybėje gresia persekiojamas arba diskriminacija dėl jo išpažįstamos religijos, nepatvirtina ir skunde nurodyta kilmės valstybės informacija iš viešų publikacijų. Ši informacija nėra susijusi su individualiomis pareiškėjos aplinkybėmis ir nepatvirtina konkrečiai jai kylančių grėsmių. Negana to, skunde yra pateiktos tik publikacijų ištraukos, kurios iš esmės neapibūdina padėties (duomenys neskelbtini).

29. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba. Tarptautinė migracijos organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, kuria 2018 m. pasinaudojo daugiau nei 5600 (duomenys neskelbtini) piliečių. Realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių tarnybos ir kt. organizacijų, asmenims teikiama teisinė pagalba ir konsultacijos bei kita pagalba. Grįžtantys į (duomenys neskelbtini) gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.

30. EPPB 2021 m. gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Migracijos departamentas, tiek teismas. Be to, Migracijos departamentas rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste.

31. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti atsakovas nurodė, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21S31762 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 6K-1355, kurio pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir pasigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 3 metų.

34. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismą netinkamai įvertinus jo paaiškinimus dėl išvykimo iš kilmės šalies priežasčių, t. y. ignoruojant duomenis apie mažumos, kuriai ji priklauso – (duomenys neskelbtini) – patiriamą persekiojimą, taip pat teismui, kaip ir atsakovui, vertinus metų senumo EPPB informaciją apie saugumo padėtį pareiškėjos kilmės šalyje.

35. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

36. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

38. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – iš esmės grindžiama jos paaiškinimais apie 2014-2017 m. įvykius, bei apie bendrą (duomenys neskelbtini) – nevertintina kaip visiškai pagrįsta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai.

41. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini) analize ir rekomendacinėmis gairėmis (Country Guidance: (duomenys neskelbtini), Common analysis anr guidance note, January 2021), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.

42. Nagrinėjamu atveju, nors sprendžiant tiek iš Migracijos departamento, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų ir jos apeliaciniame skunde nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis ar fiksuojami grubius žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjos baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįstai, nes, kaip jau buvo minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo.

43. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, iš esmės nėra. Pareiškėja jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

44. Jau minėtose EPPB 2021 m. gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šių gairių gairės parengtos iki 2021 m. gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (COI Report: Key socio-economic indicators, for (duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) Targeting of individuals (January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, bet nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini), yra tokį aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde.

45. Apeliaciniame skundo atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nesustatyti.

46. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

47. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

48. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan