Legislator Case Law & Legislation
e49aba8e-ae98-45f4-b532-54f85ebd6566 AI generated

e49aba8e-ae98-45f4-b532-54f85ebd6566 · Kauno apygardos teismas

Case Number e49aba8e-ae98-45f4-b532-54f85ebd6566
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. M. nuteistas 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Legislator headnote

AI generated

e49aba8e-ae98-45f4-b532-54f85ebd6566 · Kauno apygardos teismas: Teismas formaliai akcentavo artimus kriminogeniniams veiksnius, tačiau jų plačiau neaptarė. R. M. anksčiau neteistas, nors ir turi priteistÄ nemaÅ¾Ä civilinį ieÅ¡kinį, jį stengiasi atlyginti savanoriÅ¡kai pagal galimybes, duomenų, kad Å¡iuo metu palaikytų ryÅ¡ius su organizuotos grupės nariais, su kuriais buvo įvykdytas nusikaltimas, pateiktoje medžiagoje nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vien tik socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti artimi kriminogeniniams veiksniai, nuteistajam atitinkant visas BVK 157 straipsnyje numatytas sÄ lygas, lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia. 5.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-850-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00156-2008-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. V. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. rugsėjo 16 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 95-571 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas 2010 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2008 m. liepos 25 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 23 d. 3. 2019 m. rugsėjo 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-571 nutarta taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 18 balų pagal OASys metodikÄ , o jo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymėjo iÅ¡imtinai teigiamomis savybėmis. R. M. motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai. Visa tai sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodydamas, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nekinta nuo 2016 m. spalio 24 d., be to, jam dar likusi labai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 13 dienų. Ä®vertinta ir tai, kad dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo R. M. savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino tik iÅ¡ dalies, o Å¡iuo metu savo elgesį yra linkęs pateisinti, teigdamas, kad jo elgesiui įtakÄ darė kiti asmenys, be to, jis neigia planavęs žudyti asmenį.

Teismas pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistojo elgesys, nors ir kreipiamas tinkama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir bÅ«dais.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistojo R. M. advokatas M. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimÄ taikyti R. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde advokatas nurodo, kad nuteistasis R. M. atitinka visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali bÅ«ti paleistas lygtinai.

PrieÅ¡ingai negu nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutÄ . R. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad R. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Tačiau, konstatuodamas, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, teismas padarė nepagrįstÄ , nustatytų aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ . 5.2. Skunde pabrėžiama, kad R. M., atlikinėdamas bausmę, faktiÅ¡kai visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbo. Nuteistasis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 4-72 buvo paskirtas į Å«kio aptarnavimo bÅ«rį, tvarkytojo pareigas ir priskirtas paprastajai grupei. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 36-32 nuteistasis perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę. Pagal 2018 m. birželio 18 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Å«kio aptarnavimo bÅ«rio tvarkytojų atliekamų darbų sÄ raÅ¡Ä nuteistajam paskirtas darbas bibliotekoje. Å iuo metu R. M. bausmės atlikimÄ tęsia atviroje kolonijoje, nuo 2019 m. vasario 25 d. jis įsidarbino UAB „G.“.

Nuteistojo gynėjas pažymi, kad jo ginamojo darbinė motyvacija visÄ bausmės atlikimo laikÄ yra teigiama. Komisijos iÅ¡vadoje akcentuojama, kad R. M. iÅ¡sako teigiamas nuostatas į darbÄ , suvokia jį kaip privalumÄ ir iÅ¡sako teigiamÄ darbo naudÄ , yra motyvuotas dirbti. Jam pavestus darbus atlieka sÄ Å¾iningai, kokybiÅ¡kai ir geranoriÅ¡kai. Nuteistasis ir iki nuteisimo turi įgijęs darbinės patirties, yra įgijęs specialybę. Å ios aplinkybės, taip pat tai, kad preliminariai R. M. yra susitaręs dėl jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju su UAB „P.“ pagalbinio darbininko pareigose, didina sėkmingos nuteistojo integracijos darbo rinkoje tikimybę, o tuo pačiu mažina rizikÄ nusikalsti pakartotinai, siekiant gauti pajamų neteisėtu bÅ«du.

Å iuo metu R. M. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra dvylika kartų skatintas, eilę kartų buvo iÅ¡leistas trumpalaikėms iÅ¡vykoms į namus, visais atvejais jokių pažeidimų nepadarė, į pataisos namus grįždavo laiku. Toks nuteistojo elgesys, teigiamų nuostatų į priežiÅ«rÄ turėjimas, supratimas, kad priežiÅ«ra gali bÅ«ti naudinga, pastangos laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų sudaro pagrindÄ tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo R.

M. elgesio ir lygtinio paleidimo metu. 5.3. Skundo autoriaus nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad R. M. dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų baustas nebuvo. Tai rodo, kad nuteistasis prie nustatytų tvarkos ir režimo reikalavimų prisitaikyti sugeba, savo elgesį sėkmingai koreguoja. Be to, jis neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos, išėjęs į laisvę gyvens pas tėvÄ namuose. Bausmės atlikimo metu santykiai su Å¡eima nenutrÅ«ko, nuteistasis ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko. RyÅ¡ių su artimaisiais palaikymas, taip pat konkurencingumas darbo rinkoje, žalingų įpročių neturėjimas, tinkamos gyvenimo sÄ lygos laisvėje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti kaip faktoriai, mažinantys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kurie, kaip ir tai, kad kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai, nenustatyti, Å¡iuo atveju skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinti.

Teismas formaliai akcentavo artimus kriminogeniniams veiksnius, tačiau jų plačiau neaptarė. R. M. anksčiau neteistas, nors ir turi priteistÄ nemaÅ¾Ä civilinį ieÅ¡kinį, jį stengiasi atlyginti savanoriÅ¡kai pagal galimybes, duomenų, kad Å¡iuo metu palaikytų ryÅ¡ius su organizuotos grupės nariais, su kuriais buvo įvykdytas nusikaltimas, pateiktoje medžiagoje nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vien tik socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti artimi kriminogeniniams veiksniai, nuteistajam atitinkant visas BVK 157 straipsnyje numatytas sÄ lygas, lygtinio paleidimo taikymo galimybės nepaneigia. 5.4.

Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, jog pagrįstÄ manymÄ , kad lygtinai paleistas R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, patvirtina ir remiantis OASys metodika nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 18 balų (13 iÅ¡ jų yra statiniai), bei Å¡ios rizikos nuoseklus mažėjimas viso bausmės atlikimo metu. Pažymima, kad 5 kintantys rizikos balai yra susidarę dėl neatlyginto civilinio ieÅ¡kinio. Å iuo atveju ginamasis faktiÅ¡kai visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbo, o pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus buvo daromos iÅ¡skaitos iÅ¡ jo gaunamų pajamų.

Nuteistasis asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurį realizavus būtų padengti civiliniai ieškiniai, neturi, o išskaitos iš atlyginimo yra daromos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. atskaitoma iš gaunamų pajamų tiek, kiek leidžia įstatymas. Todėl šio rizikos veiksnio R. M. objektyviai neturi galimybės mažinti. 5.5. Skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių R. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, o tik lakoniškai konstatavo, kad nuteistojo pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

6. Nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, vien žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.

8. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupės asmenims – 18 balų. Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ , jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad probacija – tai baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, alternatyva laisvės atėmimo bausmei, tačiau Å¡i alternatyva gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

9. Pateiktos medžiagos duomenimis R. M. bausmę atlieka už penkių nusikalstamų veikų padarymÄ , kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, viena – sunkių, dvi – apysunkių ir viena veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Pats sunkiausias nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes, t. y. itin žiauriai dėl savanaudiÅ¡kų paskatų buvo atimta žmogaus gyvybė. Neabejotinai sutiktina su nuteistojo gynėju, kad visos minėtos veikos, jų sunkumas bei pavojingumas, buvo įvertintos teismui skiriant bei individualizuojant R.

M. bausmę ir jos dydį, tačiau padarytų nusikaltimų pobÅ«dis (Å¡iuo atveju smurtinio, turtinio pobÅ«džio nusikaltimai) rodo kryptis, kurios turėtų bÅ«ti koreguojamos, siekiant sėkmingos probacijos. Pažymėtina, jog nusikaltimų darymo metu nuteistasis buvo blaivus, apsvaigimo faktorius nei nuo alkoholio, nei nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų jam nenustatytas, vadinasi, jis puikiai suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , organizuotoje grupėje veikė tyčia, siekdamas materialinių gėrybių ir visiÅ¡kai negalvodamas apie kilsiančias pasekmes.

Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina vertinti, ar R. M. bausmės atlikimo metu dėjo pakankamai pastangų, kad bÅ«damas laisvėje, bÅ«tų atsparus kitų asmenų neigiamai įtakai, gebėtų kontroliuoti savo elgesį, konfliktines situacijas spręstų ne smurtu, tačiau konstruktyviais, racionaliais, su baudžiamuoju įstatymu neprasilenkiančiais bÅ«dais, be to, svarbu įvertinti jo darbinę motyvacijÄ , pasiruoÅ¡imÄ gyventi iÅ¡ sÄ Å¾iningai gaunamo uždarbio ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R.

M. iki nuteisimo dirbo (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato postiniu, t. y. nuteistasis tarnavo valstybei bei visuomenei, jam buvo keliami aukÅ¡tesni pavyzdingo elgesio standartai, kurių jis visiÅ¡kai nepaisė ir, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«damas pataisos įstaigoje, akivaizdžios elgesio bei mÄ stysenos pažangos nepadarė.

10. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistasis ne tik prisiima atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo, bet ir iÅ¡gyvena prieÅ¡ savo artimuosius – tėvus, seserį. Å iuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, R. M. atgaila nėra labai nuoÅ¡irdi, nes itin žiauriai kitam žmogui gyvybę atėmęs asmuo pirmiausia turėtų atgailauti prieÅ¡ to žmogaus artimuosius, o tik paskui galvoti apie save ir savo Å¡eimos narius. Analizuojamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis labiau iÅ¡gyvena dėl savo esamos padėties, t. y. laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o ne dėl sukeltų negrįžtamų padarinių, kÄ patvirtina ir aukÅ¡tesniajam teismui pateikta medžiaga.

R. M. priteista bendra ieškinių suma sudaro 59 726,92 Eur, iš kurių padengta vos 3501,22 Eur. Pataisos įstaigoje taip pat yra gauti vykdomieji dokumentai dėl 5033,71 Eur išieškojimo, tačiau nuteistasis yra išmokėjęs tik 194,19 Eur. Taigi, R. M. susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, nes jo turimos skolos yra pakankamai didelės, o atlyginta dalis – maža. Teisėjų kolegija nepritaria advokato skundo teiginiams, jog nuteistasis svariau dengti priteistų ieškinių negali, nes pataisos įstaigoje gauna nedidelį darbo užmokestį.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. M. 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo perkeltas iÅ¡ Kauno tardymo izoliatoriaus į atvirÄ jÄ kolonijÄ tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ . Å ioje nutartyje, be kita ko, buvo paminėta, jog nutarties priėmimo dienai (2018 m. gruodžio 21 d.) nuteistasis yra atlyginęs 3501,22 Eur turimų finansinių įsipareigojimų. Vadinasi, per devynis mėnesius (nuo nutarties perkelti tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ atvirÄ jÄ kolonijÄ priėmimo iki 2019 m. rugsėjo 3 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados suraÅ¡ymo) R.

M. ieÅ¡kinių atlyginimui neskyrė net minimalios, simbolinės sumos, t. y. ieÅ¡kinių visiÅ¡kai nedengė, nors atvirojoje kolonijoje jis taip pat dirba ir gauna atitinkamas pajamas (nuo 2019 m. vasario 25 d. įsidarbino UAB „G.“, vėliau pradėjo dirbti įmonėje „P.“). Teisėjų kolegijos nuomone, toks požiÅ«ris į priteistų ieÅ¡kinių atlyginimÄ , nusikaltimo pasekmių sumažinimÄ neleidžia spręsti, jog ir bÅ«damas laisvėje nuteistasis toliau sÄ Å¾iningai stengsis mažinti turimus įsipareigojimus, juo labiau, įvertinus tai, kad jo nusikaltimai yra padaryti siekiant greitos ir lengvos materialinės naudos.

Aptartos aplinkybės rodo, jog priteisti ieÅ¡kiniai pavyzdingiau buvo atlyginami R. M. atliekant bausmę tardymo izoliatoriuje, o ne atvirojoje kolonijoje, t. y. Å¡velnesnės bausmės atlikimo sÄ lygos neskatino jo ir toliau pavyzdingai elgtis.

11. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors pokalbio su specialiste metu nuteistasis teigė, jog šiuo metu bet kokius ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis yra nutraukęs, tačiau informacija apie dabartinius R. M. ryšius Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui nėra prieinama. Be to, kiti organizuotos grupės nariai, veikę kartu su R. M., yra nuteisti ilgesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis, taigi, jie vis dar atlieka jiems skirtas bausmes, o nuteistųjų tarpusavio bendravimas yra apsunkintas, nes bendrininkai pataisos įstaigose yra išskirstomi į atskiras grupes, būrius ir pan.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu sudarė santuokÄ , kas iÅ¡ esmės vertintina teigiamai, tačiau santuoka sudaryta su laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose atliekančia moterimi, o tai paneigia nuteistojo teiginius, kad jis vengia nusikalsti linkusių asmenų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad R. M. teigia, jog su žmona kalba apie ateities planus, tačiau, kokie tai planai, pateiktoje medžiagoje nenurodyta, kas patvirtina, jog santuoka yra sudaryta ne tiek dėl siekio sukurti Å¡eimÄ , kiek dėl galimybės bendrauti ilgalaikių pasimatymų metu ir pan.

12. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog R. M. bausmės atlikimo metu nei karto nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, t. y. jis nėra baustas drausmine tvarka, vis dėlto, tinkamai atlikti paskirtÄ bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, prieÅ¡ingu atveju, t. y. sistemingai pažeidinėjant nustatytÄ tvarkÄ , nuteistųjų teisinė padėtis yra sunkinama – jie perkeliami į drausmės grupę, kur yra griežčiau varžoma jų laisvė bei turimos teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R.

M. nuo 2008 m. liepos 25 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis, vėliau – lengvosios grupės sÄ lygomis, tačiau atvirojoje kolonijoje jis bausmę tęsia dar palyginus neseniai – nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Kadangi bausmių vykdymo sistema Lietuvos Respublikoje vadovaujasi progresyvaus bausmės atlikimo principu, todėl nuteistojo teisinė padėtis, jam pavyzdingai elgiantis, Å¡velninama palaipsniui. Vadinasi, R. M. pirmiausia turėtų įrodyti, kad yra vertas bausmės atlikimo tęsimo Å¡velnesnio režimo sÄ lygomis, o tik paskui tikėtis lygtinio paleidimo taikymo.

Per greitas bausmės atlikimo sÄ lygų Å¡velninimas gali kurti nebaudžiamumo nuotaikas ir neužtikrinti bausmės tikslų, juo labiau, įvertinus tai, kad neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė (3 metai 10 mėnesių 13 dienų Komisijos nutarimo priėmimo dienai).

13. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad R. M. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nors yra vertinama kaip žema, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visiÅ¡kai nepakito nuo 2016 m. spalio mėnesio, t. y. tie patys 18 balų nuteistajam nustatyti 2016 m. spalio 24 d., 2017 m. lapkričio 7 d., 2018 m. liepos 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 3 d. vertinimų metu, kas leidžia teigti, jog akivaizdi bei įtikinanti pažanga nėra daroma. Nors nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad rizikos balai negali mažėti vien dėl neatlygintų civilinių ieÅ¡kinių, kurių atlyginti R.

M. neva neturi galimybių, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje tokios informacijos nėra pateikta, todėl Å¡is skundo teiginys vertinamas kaip deklaratyvus. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog iÅ¡ nuteistajam nustatytų 18 svertinių balų 13 balų yra statiniai, t. y. nekintantys, vadinasi, 5 balai dar gali bÅ«ti koreguojami savo pozityviu elgesiu bei ydingos mÄ stysenos keitimu. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, jog R. M. Å¡iuo metu yra atsisakęs neformalių nuteistųjų tradicijų, kada įvyko Å¡is pokytis nenurodyta, taigi, teisėjų kolegija negali objektyviai spręsti, ar nuteistasis pakankamai ilgÄ laikÄ nebepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros, t. y. ar jo mÄ stysenoje jau susiformavo naujas požiÅ«ris į bausmės paskirtį bei tikslus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, smurtinių nusikaltimų prevencijai tiek Lietuvos Respublikos, tiek visos Europos mastu yra skiriamas didžiausias dėmesys. Smurto padarinius jaučia tiek smurtÄ patiriantys asmenys ir jų Å¡eimų nariai, tiek ir kiti visuomenės nariai. Å ie padariniai sietini ne tik su sunkiais dvasinės ir fizinės sveikatos sutrikimais, bet ir su socialiniais bei ekonominiais kaÅ¡tais. Kiekvienais metais kuriamos įvairios programos didinti visuomenės supratimÄ apie įvairias smurto apraiÅ¡kas, jų padarinius ir bÅ«tinybę užkirsti keliÄ smurtui, ugdyti nepakantumÄ smurtiniam elgesiui.

Todėl įvykdžius labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, neužtenka vien kelerius metus gerai elgtis ir tikėtis lygtinio paleidimo taikymo. Tik atlikdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis verčiamas analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, keisti savo netinkamÄ mÄ stysenÄ bei elgsenÄ , kuri nesusiformavo per vienerius metus, todėl ir keitimosi procesas negali įvykti per trumpÄ laikotarpį. Nors iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R.

M. bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau konkrečiai smurtinio elgesio prevencijai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys, kas neleidžia teigti, jog jis yra pasiruošęs sėkmingai probacijai.

15. Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra nustatyta, todėl R. M. turi tęsti bausmės atlikimÄ atvirojoje kolonijoje. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo R. M. gynėjo advokato M. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė