e494f0a2-930f-4c8b-8616-47f408ef19de · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-482-626/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00479-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos (toliau – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo tenkintas UAB „B.“ vadovo T.

Å . atstovo advokato Algio Petrulio skundas ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį nutraukta, Teismas nustatė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ vadovui T. Å . pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį paskirta 440 eurų bauda, dėl to, kad 2017 m. liepos 11 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog jis neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros 2017 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „B.“ buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 27 d. iÅ¡ UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir iÅ¡vežti gruntÄ .

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams UAB „B.“ atstovas advokatas A. Petrulis pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2020 m. birželio 12 d. nutarimu panaikino Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį T. Å . atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, jog UAB „B.“ vadovui T.

Å . pasinaudojus teise apeliacine tvarka apskųsti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros 2017 m. vasario 27 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Institucijos 2017 m gegužės 11 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, aukščiau minėtos Institucijos, pačios nurodydamos savo priimtų dokumentų apskundimo tvarkÄ jÄ pažeidė, nepagrįstai suraÅ¡ant 2017 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai priimant 2018 m. sausio 30 d. skundžiamÄ nutarimÄ .

3. Institucija apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2020 m. birželio 12 d. nutarimÄ apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu panaikino apylinkės teismo nutarimÄ ir grÄ Å¾ino bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2020 m. spalio 26 d. nutarimu panaikino Institucijos 2018 m. sausio 30 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį T. Å . atžvilgiu nutraukė. Teismas nusprendė, kad byloje susiklostė situacija, kada vienu patikrinimu aktu Institucija nurodo, jog privalomasis nurodymas įvykdytas, po to kitu patikrinimo aktu nurodo, jog privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, todėl pripažino, jog T. Å . vykdant Institucijos pareigÅ«no pirmÄ jį nurodymÄ (2016 m. birželio 8 d.

Institucijos Privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo žinotina, jog toks nurodymas neatitinka įstatymų leidėjo keliamų reikalavimų ir jo veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo subjektyvaus požymio – kaltės. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 5. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutarimÄ ir palikti galioti Institucijos 2018 m. sausio 30 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 5.1.

Institucija skunde nurodo, jog skundžiamu teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimu byla T. Å . atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) PrivalomÄ jį nurodymÄ paliko galioti, kas reiÅ¡kia, jog Privalomasis nurodymas turėjo bÅ«ti įvykdytas laiku. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamoje situacijoje, Institucijos teigimu, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad T.

Å . bÅ«tų įvykdęs PrivalomÄ jį nurodymÄ ir apie tai informavęs InstitucijÄ . Tuo tarpu, teismas akcentavo tik tai, kad buvo įvykdytas pirmasis privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įsigilinta į tai, kad Å¡is nurodymas buvo suraÅ¡ytas ne T. Å ., o buvusiam UAB ,,B.“ vadovui J. M., kas sprendžiant T. Å . atsakomybės klausimÄ neturi teisinės reikÅ¡mės, nes T. Å . neįvykdė jam suraÅ¡yto privalomojo nurodymo, t. y. 2017 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (o pakartotinis jam suraÅ¡ytas 2017 m. spalio 5 d.

Nr. (duomenys neskelbtini)). 5.2. Institucija, remdamasi Lietuvos teismų praktika, pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomÄ jį nurodymÄ apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai Institucija skunde nurodo, jog T.

Å ., net ir apskundus PrivalomÄ jį nurodymÄ , privalėjo jį įvykdyti laiku ir apie tai turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta Institucijai. Å ių aplinkybių teismas nesiaiÅ¡kino, dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė. 5.3. Institucijos teigimu, UAB „B.“ neteisėta veikla žemės sklype (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. buvo nustatyta dar 2016 m. balandžio 18 d. Institucijos (iki 2018 m. liepos 1 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento) patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad minėtame žemės sklype organizavo grunto atvežimÄ ir jo lyginimÄ .

Grunto pylimas ir lyginimas buvo atliekamas GineitiÅ¡kių ežero apsaugos juostoje, natÅ«raliai susiformavusioje pelkėje bei GineitiÅ¡kių ežero dalyje. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad tuometinis UAB „B.“ direktorius J. M. sutiko su pažeidimu, todėl UAB „B.“ apie pelkės buvimÄ Å¾emės sklype žinojo jau nuo 2016 m. birželio 13 d., kuomet buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. 5.4. Institucija apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ji 2017 m. spalio 5 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio suma 3696,30 euro, atsakovÄ nurodė UAB „B.“, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkino ir Institucijai iÅ¡ UAB „B.“ priteisė 3696,30 euro aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. galutiniu sprendimu (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko aukščiau minėtÄ preliminarų sprendimÄ nepakeistu, nurodydamas, kad „ Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių natÅ«raliai susiformavusios ir faktiÅ¡kai egzistavusios pelkės užpylimÄ gruntu, ir taip įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygas ”. Institucijos manymu, iÅ¡ Å¡ių pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ginčijamame žemės sklype apsaugos juostoje buvo natÅ«raliai susiformavusi pelkė, kuri vėliau nuolatos neteisėtai buvo užpilama gruntu. 5.5.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog Institucija, įvertinusi ilgalaikę konfliktiÅ¡kÄ situacijÄ , kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ (toliau – NŽT), Registrų centrÄ bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«rÄ su tam tikrai praÅ¡ymais ir užklausomis, kad minėtos institucijos savo kompetencijos ribose įvertintų nagrinėjamÄ situacijÄ . IÅ¡ NŽT 2020 m. sausio 28 d. raÅ¡to, Registrų centro 2019 m. lapkričio 18 d. raÅ¡to, VÄ® Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro raÅ¡to bei Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡to matyti, kad nuo 2002 m. rugpjūčio 9 d. atliktų kadastrinių matavimų nagrinėjamame žemės sklype besiribojančiame su GineitiÅ¡kių ežeru buvo aiÅ¡ku, kad toje vietoje yra pelkė, kuri buvo neteisėtai užpilama gruntu nuo 2016 m.

Atsižvelgiant į tai, Institucija nurodo, kad Privalomasis nurodymas privalėjo bÅ«ti įvykdytas laiku, todėl pirmos instancijos teismas turėjo vertinti Å¡ias aplinkybes, o ne privalomo nurodymo teisėtumo klausimÄ , kuris beje buvo iÅ¡spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo reikėjo remtis kaip turinčiu prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje, taip pat ir tai, ar apie nurodymo įvykdymÄ buvo praneÅ¡ta Institucijai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – AAVKÄ®).

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad teismas, nutraukdamas T. Å . atžvilgiu bylÄ , nenurodė, kuriuo straipsniu vadovaujasi, nors ANK 591 straipsnis ir 595 straipsnio 2 dalis bÅ«tent reglamentuoja administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo atvejus.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ UAB „B.“ direktoriaus T. Å . atstovas advokatas A. Petrulis praÅ¡o palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. birželio 12 d. nutarimÄ . 6.1. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad Institucija, priėmusi nutarimÄ , apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės remiasi vieninteliu teiginiu, t. y. tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) privalomÄ jį nurodymÄ paliko galioti, kas, jos manymu, reiÅ¡kia, jog privalomasis nurodymas turėjo bÅ«ti įvykdytas laiku, tačiau T.

Å . atstovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo apskritai nepasisakė, nes pirmos instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas tik todėl, kad skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ . Dėl nurodytų aplinkybių, apeliantas nepagrįstai savo skunde remiasi paminėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu kaip turinčiu prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. 6.2. T. Å . atstovas taip pat pastebi, kad apeliantas, cituodamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarime pateiktÄ teorinį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kÄ bÅ«tina nustatyti taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 317 straipsnį, iÅ¡ nutarimo konteksto iÅ¡traukia tik pusę jam tinkančio sakinio ir tik juo remiasi savo apeliaciniame skunde: ,,<...> bÅ«tina nustatyti ne tik faktÄ , jog buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau ir tai, kad asmuo tokius veiksmus atliko esant jo kaltei (tyčia arba dėl neatsargumo), t. y. jis turėjo realiÄ , objektyviÄ galimybę privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus įvykdyti" (13 nutarimo punktas).

Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarime nurodytus procesinius trÅ«kumus, iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus duomenis, juos įvertino ir priėmė nutarimÄ , kuriuo nusprendė, kad Å¡ioje situacijoje nėra T. Å . kaltės. Akivaizdu, kad nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens privalomosios administracinės atsakomybės sÄ lygos - kaltės - administracinių nusižengimų teisena negalėjo bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turėjo bÅ«ti nutraukta, kaip veika neturinti administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio l dalies 1 punktu. 6.3.

Atsiliepime į skundÄ teigiama, jog Institucija, priėmusi nutarimÄ , savo apeliaciniame skunde net nenurodė, kokį teisės aktÄ UAB „B.” direktorius pažeidė, tačiau tik pažymėjo, jog „neįvykdė Privalomojo nurodymo”. Nors privalomame nurodyme reikalaujama ,,< >nuo užpilto pelkės ploto nukasti ir iÅ¡vežti gruntÄ ", atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. suformuotas 2001-12-18 atliekant kadastrinius matavimus ir Å¡iuose oficialiai patvirtintuose dokumentuose nėra net jokių užuominų, kad Å¡iame žemės sklype bÅ«tų pelkė.

Taip pat ir 2018-06-13 UAB ,,G.“ parengtuose žemės sklypo kadastro duomenyse nėra užfiksuota pelkės naudmenų. 6.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje yra oficialiai patvirtintas dokumentas, kuriame nubraižyta kranto linija, kuri sutampa su ežero kranto linija. Šiame dokumente taip pat pažymėta ir pakrantės apsaugos juosta – 5 metrai nuo ežero kranto linijos. Byloje esanti aplinkosaugos pareigūnų nubraižyta matavimų schema akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas nepažeidė nei pelkės, nei pakrantės apsaugos juostos.

Taip pat pažymi, kad Institucijos pareigÅ«nai tyčia suklaidino matavimus atlikusį NŽT vyr. specialistÄ M. D., kuris, atlikdamas matavimus ginčo sklype, vadovavosi nepatvirtintu ir neregistruotu 2002 m. UAB Korporacijos „M.” 2002 m. nubraižytu planu, kuris matininkui buvo pateiktas kaip patvirtintas „Registrų centre“. Atsižvelgiant į tai, advokatas atsiliepime nurodo, jog 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo akte užfiksuotos ne durpynų, ar augmenijos žinių turinčių ekspertų nustatytos pelkės egzistavimo ribos, o Institucijos pareigÅ«nų tyčia suklaidinto matininko fiksuotos koordinatės, kurios nubraižytos vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintu, įgaliotų valstybės institucijų nesuderintu UAB Korporacijos „M.” 2002 m. nubraižytu planu.

Vadovaudamasis NTRÄ® (2000-06-27 įstatymo Nr. VIII-1764 redakcijos) 28 straipsnio 1 dalies 4 punktu teigia, kad duomenys apie žemės sklypus į nekilnojamojo turto kadastrÄ Ä¯raÅ¡omi pagal Å¡iuos dokumentus:

4) nekilnojamojo turto objektÄ suformavusių asmenų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylÄ , į kuriÄ be kitų dokumentų komplektuojama žemės sklypo kadastro duomenų forma. Å io patikrinimo akto pagrindu 2016 m. birželio 13 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda, kuriÄ tuometinis UAB „B.” direktorius sumokėjo. 6.5. Advokato teigimu, iÅ¡ byloje esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2001 m. birželio 19 d. parengtos UAB Korporacijos „M.“ matyti, kad formuojant žemės sklypÄ Å¾emės sklypo ploto sudėtyje pagal žemės naudmenų rÅ«Å¡is nustatytas 0,2452 ha žemės Å«kio naudmenų plotas, kurį sudaro ariama žemė, ir 0,2692 ha ploto kita žemė, kuriÄ sudaro ne pelkės, bet kita nenaudojama žemė.

Pradiniams žemės sklypo savininkams nuosavybės teisės į ginčijamÄ jÄ Å¾emės sklypÄ atkurtos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nors tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ redakcijos (suvestinė redakcija nuo 1999-12-09 iki 2002-07-10) 2.1 punktas reglamentavo, kad specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, konkrečiam žemės (miÅ¡ko) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir miÅ¡kÄ atstatymo, priimant minėtus sprendimus, nustatyta nebuvo.

Vadovaudamasis NTKÄ® 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nurodo, kad tuo atveju, jeigu žemės sklype esančiÄ kitÄ Å¾emę bÅ«tų sudariusios pelkės, tokia naudmenų rÅ«Å¡is turėjo bÅ«ti atskirai iÅ¡skirta ir įraÅ¡yta į žemės sklypo kadastro duomenis. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žemės sklypui nėra nustatyta ir įregistruota specialioji sÄ lyga „Pelkės ir Å¡altinynai“. 6.6. Advokatas atsiliepime remiasi Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. gruodžio 2 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis iÅ¡vadomis ir nurodo, kad senojo ežero įlankos tiek žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plote, tiek ir kitur vakarinėje dabartinio ežero pakrantėje, nors ir pelkėjo ilgÄ laikÄ , bet pelkėmis su gerai susiskaidžiusių durpių storyme, nevirto.

Šį faktÄ patvirtina ir byloje esantis VÄ® Valstybės žemės fondo 2016 m. kovo 24 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti duomenys patvirtina, kad Valstybės žemės fonde ginčo žemės sklype nėra apskaitoma teritorijų, kurios bÅ«tu pelkės, ir kurioms kaip pelkėms bÅ«tų taikoma specialioji sÄ lyga „Pelkės ir Å¡altinynai“. 6.7. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde remiamasi ne tik selektyviai atrinktais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo teiginiais, tačiau skundas grindžiamas aukÅ¡tesnių institucijų jau panaikintais dokumentais.

Nors Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos remiasi Registrų centro 2019 m. lapkričio 18 d. raÅ¡tu, tačiau net neužsimena, kad VÄ® Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. vasario 5 d. priėmė galutinį sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. priimtÄ sprendimÄ Nekilnojamojo turto registre patikslinti Žemės sklypo duomenis apie Å¡io žemės sklypo ploto sudėtį pagal žemės naudmenų rÅ«Å¡is ir įpareigojo teritorinį registratorių pakeisti Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypo kadastro duomenis į padėtį, buvusiÄ iki 2019 m. lapkričio 25 d. priimto sprendimo priėmimo. 6.8.

Advokatas atsiliepimu taip pat praÅ¡o už jo suteiktÄ teisinę pagalbÄ T. Å . patirtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ Institucijos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , iÅ¡nagrinėjęs pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutarimas yra teisėtas bei teisingas, priimtas įvertinus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir pagrįstas tinkamu teisės taikymu.

9. ANK 317 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«no duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymÄ laiku. Taigi, patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už šį administracinį nusižengimÄ , bÅ«tina nustatyti Å¡ias faktines aplinkybes:

1) privalomojo nurodymo galiojimÄ ir 2) reikalavimų neįvykdymÄ laiku. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos susidariusioje situacijoje iÅ¡kilo ginčas ne dėl paties privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo nustatytu laiku fakto, tačiau dėl minėto nurodymo teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. ar T. Å . turėjo pareigÄ Å¡Ä¯ nurodymÄ vykdyti ir ar yra jo veikoje bÅ«tinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, požymis – kaltė (tyčia arba neatsargumas).

Asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų gali šalinti tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Vien tai, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmens veikoje yra ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis.

10. Sutiktina su skundo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKÄ®) 23 straipsnį privalomasis nurodymas straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas, tačiau skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Visgi pažymėtina, kad AAVKÄ® 23 straipsnis numato, kad privalomÄ jį nurodymÄ Ä¯statyme nustatytu terminu asmuo, dėl kurio jis priimtas, gali apskųsti atitinkamiems pareigÅ«nams, o pastarųjų sprendimai gali bÅ«ti skundžiami teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnį skundų dėl privalomojo nurodymo teisėtumo nagrinėjimas priskirtas apygardų administraciniams teismams. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, sutinkamai su nustatytu teisiniu reglamentavimu, UAB „B.“ tokia teise pasinaudojo ir pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privalomojo nurodymo" ir 2017 m. vasario 27 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 11 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl privalomojo nurodymo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros vedėjo 2017 m. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Vertindamas 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad Å¡iuo nurodymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 128.2 punktu, UAB ,,B.“ direktoriui T. Å . buvo nurodyta iki 2017 m. balandžio 27 d. nukasti ir iÅ¡vežti gruntÄ nuo užpilto pelkės ploto bendrovei priklausančiame žemės sklype, nes jis pažeidė Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 128.2 punktÄ , pagal kurį pelkėse draudžiama mechaniÅ¡kai ardyti natÅ«ralių pelkių augalinę dangÄ , tačiau Institucija, duodama tokį nurodymÄ , neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ .

Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymÄ nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ ir akcentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 2.1 ir 2.3 punktuose, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKÄ®) 6 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte, 9 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 12 d. iÅ¡raÅ¡o bei Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, 2001 m. birželio 19 d. parengto UAB korporacijos „M.“ dokumento turinį, nustatė, kad Žemės sklypo suformavimo metu, jo perdavimo privačion nuosavybėn metu apskrities virÅ¡ininko sprendimais teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo nustatyti Å¡iam Žemės sklypui taikytini apribojimai, nurodyti Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų XXX skyriuje „Pelkės ir Å¡altinynai“, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nebuvo įregistruota, kad Žemės sklypo naudmenų sudėtyje yra pelkės. Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, neatsižvelgė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis Žemės sklypo sudėtyje nėra pelkių naudmenų bei nėra įregistruota su pelkių apsauga susijusių specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, ir nepagrįstai sprendė, kad UAB ,,B.“ pažeidė Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 128.2 punktÄ .

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRÄ®) 4 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , t. y. kad nenuginčijęs Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos Žemės sklype pelkių naudmenų nėra, tuo labiau, nėra įregistruotų pareiÅ¡kėjo veiklos apribojimų, susijusių su pelkių apsauga, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti UAB ,,B.“ direktorių T.

Å . atstatyti pelkių augalinę dangÄ , o bÅ«tent iÅ¡vežti gruntÄ .

12. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ esmės nevertino pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, susijusių su 2017 m. vasario 27 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB ,,B.” skundas buvo priimtas nagrinėti praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo administracinę bylÄ nutraukti. Dėl Å¡ios nutarties Europos Žmogaus Teisių Teisme yra priimtas UAB ,,B.“ skundas.

13. Tad, yra susidariusi tokia situacija, kad 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio nevykdymÄ UAB ,,B.“ vadovui T. Å . buvo paskirta administracinė nuobauda, yra viena vertus, pripažintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kita vertus, specialios kompetencijos pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo tai pripažinta, yra panaikintas, tačiau iÅ¡skirtinai dėl procesinės, bet ne materialiosios teisės normų pažeidimų arba netinkamo jų pritaikymo.

14. Nors Institucijos manymu T. Å . nepagrįstai kelia klausimÄ dėl pelkės buvimo jam priklausančiame Žemės sklype, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas visgi sprendžia, kad tai yra reikÅ¡minga vertinant, ar asmens veikoje yra visi bÅ«tini ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai ir ar jis gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ straipsnį.

15. Institucija, savo skundo argumentams, susijusiems su pelkės buvimo žemės sklype, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., faktu, pagrindimui, be kita ko, nurodo ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtÄ galutinį sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ UAB ,,B.“ už natÅ«raliai susiformavusios ir faktiÅ¡kai egzistavusios pelkės neteisėtÄ užpylimÄ gruntu priteista atlyginti 3696,30 Eur dydžio žalÄ , kaip padarytÄ aplinkai UAB ,,B.“ neteisėtais veiksmais. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) bei atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundÄ nurodyti duomenys patvirtina prieÅ¡ingai, kad Å¡is sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus jo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacine tvarka, buvo panaikintas ir byla pagal ieÅ¡kovo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovei UAB „B.“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pritarė UAB ,,B.“ apeliacinio skundo teiginiams, jog aplinkybei, kad UAB ,,B.” nuosavybėje yra saugotina pelkė, nustatyti reikalingos specialios žinios ir tÄ padaryti turi kompetentingos valstybės institucijos, įsigydama turtÄ (t. y. Å¡ioje byloje aktualų žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.) vadovaudamasi registrų duomenis (pastaba - kurie yra pateikti ir Å¡ioje byloje), UAB ,,B.” nežinojo, kad jos teritorijoje yra pelkė, kuriÄ ji turi saugoti.

16. Taip pat apeliaciniame skunde Institucija remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros 2019 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriame nurodyta, kad žemės sklype (turimas omenyje žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.) jo suformavimo ir dabartiniu metu yra teritorija bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu 2020 m. sausio 18 d. dėl tarnybinės pagalbos, kuriame nurodyta, kad atliekant 2002 m. rugpjūčio 9 d.

žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus turėjo bÅ«ti nustatytas XXX apribojimas, kadangi žemės sklypo plane yra pažymėtos naudmenos „Pelkė“ ir į žemės naudmenų kiekybinių charakteristikų lentelę įraÅ¡ytas pelkės plotas, kuris yra 2809 kv. m., tačiau Žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo metu Å¡iam Žemės sklypui XXX apribojimas nebuvo nustatytas. Tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatomis, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įraÅ¡ymo į nekilnojamojo turto registrÄ .

Nors Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 punktas ir įpareigoja žemes savininkus ir kitus naudotojus laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, visgi Å¡i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad konkretaus žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų registravimas (įraÅ¡ymas) nekilnojamojo turto registre yra bÅ«tina prielaida Å¡ias sÄ lygas taikyti ribojant atitinkamÄ veiklÄ Å¡iame sklype.

Vadinasi, aptariamų sÄ lygų neįregistravus minėtame registre – nėra realių žemės sklypo savininkų ar naudotojų teisių suvaržymo (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2011/2012).

17. Tai, kad nėra aiški situacija, ar žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., yra pelkė, patvirtina ir tas faktas, jog pirmiau buvo surašytas Departamento Vilniaus rajono agentūros 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat ir 2016 m. birželio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tuometiniam bendrovės direktoriui J. M.) dėl to, kad UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Gineitiškių ežero apsaugos juostoje, natūraliai susiformavusioje pelkėje vykdė grunto lyginimo darbus.

UAB ,,B.“ buvo nurodyta iÅ¡ pelkės iÅ¡kasti ir iÅ¡vežti supiltÄ gruntÄ , Žemės sklype atkurti ežero krantÄ Ä¯ prieÅ¡ tai buvusiÄ kranto formÄ ir linijÄ . UAB „B.“ 2016 m. liepos 22 d. Departamentui pateikė pasiÅ«lymÄ dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. 2016 m. rudenį privalomajame nurodyme užfiksuoti pažeidimai buvo paÅ¡alinti – atvežtas gruntas iÅ¡kastas ir GineitiÅ¡kių ežero kranto forma ir linija atstatytos, kas užfiksuota Departamento 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte.

Visgi, vėliau, UAB „B.“ direktoriui T. Å . 2017 m. balandžio 13 d. buvo įteiktas Departamento Å irvintų rajono agentÅ«ros vedėjo 2017 m. vasario 27 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vėl nurodyta nukasti ir iÅ¡vežti gruntÄ nuo užpilto pelkės ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. bei kartu įteiktas 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo dienÄ 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas neįvykdytas. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , UAB ,,B.“ direktorius T.

Š. 2017 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Departamento direktorių su skundu, tačiau Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. sprendime, kurį T. Š. gavo 2017 m. spalio 10 d., buvo nurodyta, kad būtent 2017 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu konstatuota, jog 2016 m. birželio 8 d. privalomasis nurodymas buvo neįvykdytas, o departamento pareigūnas, nustatęs priešingai, netinkamai įvykdė savo tarnybines pareigas, dėl ko jam, buvo taikyta tarnybinį atsakomybė.

18. Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumÄ vykdo teismai, reiÅ¡kia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).

19. Manytina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, tik formaliai konstatuojant faktÄ , jog esant nepanaikintam 2017 m. vasario 27 d. privalomam nurodymui Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,B.“ privalo jame nustatytus įpareigojimus vykdyti, yra rizika priimti neteisėtÄ procesinį sprendimÄ .

20. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

21. Taigi, aptariant pirmiau nurodytas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad 2017 m. vasario 24 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), nesant objektyvių neginčytinų duomenų, jog UAB „B.“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., yra pelkė ir kad Å¡ios žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos yra įraÅ¡ytos nekilnojamojo turto registre, nepagrįstai nurodyta, jog UAB ,,B.“ direktorius T. Å . užpylė pelkės plotÄ , o nenustačius pelkės užpylimo fakto, nėra teisinio pagrindo T. Å . įpareigoti nukasti ir iÅ¡vežti gruntÄ iÅ¡ minėto žemės sklypo.

22. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

23. Remdamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jÄ naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

24. UAB „B.“ direktoriaus T. Å . atstovas advokatas atsiliepime į skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ Institucijos T. Å . turėtas iÅ¡laidas už jo suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

25. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, t. y. BPK 106 straipsnis, kuriame reglamentuojamas priteisimas iÅ¡ asmens, pripažinto kaltu, bylinėjimosi iÅ¡laidos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę iÅ¡teisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , prisiteisti visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį iÅ¡ asmens, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. Pagal BPK normų aiÅ¡kinimÄ , tuo atveju, kai yra priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijų nepriteisiama iÅ¡teisintojo turėtos iÅ¡laidos. Å iuo atveju iÅ¡teisintajam netaikoma BPK 103-106 straipsniuose numatytos normos dėl turėtų proceso iÅ¡laidų.

Å iuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo byloje nutraukus administracinę bylÄ pažeidėjo atžvilgiu, iÅ¡ Institucijos proceso iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ klausimas dėl pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. spalio 26 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistÄ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos Kristinos MalaiÅ¡kaitės apeliacinį skundÄ netenkinti.

UAB „B.“ atstovo advokato Algio Petrulio praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė