e4933cba-36c1-4ea8-89c8-e71ab49aa0d9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm                                                                                          Administracinė byla Nr. I-71-426/2012                                       Proceso Nr. 3-61-3-00892-2010-5                          Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 7 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui V.

R., atsakovų atstovui Gintarui Motuzui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. R. kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintu skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010-03-20 sprendimÄ Nr. 1S-1216;

2) priteisti solidariai Departamento ir Lietuvos valstybės už 2010–2012 m. laikotarpį 6 438,34 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos (toliau – ir pensija) dalį (b. l. 1–5,   32–36).Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad Departamento 2001-11-27 sprendimu jam buvo paskirta 882,80 Lt pensija, tačiau atsakovas, vadovaudamasis Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis statymas) nuostatomis, pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ pensijÄ .Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2010-01-01.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo numatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Taigi, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigÅ«nų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. mokamos valstybinės pareigÅ«no pensijos dydis susietas su tam tikrų pajamų turėjimu.Pažymi, kad Konstitucijos 52 str. nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymu nustačius tam tikrÄ pensinį aprÅ«pinimÄ valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų Å¡iÄ pensijÄ ir jÄ mokėtų.

Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas, įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ , inter alia į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kartu prisiima įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ paskirti ir jÄ mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas.

Kai įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su Å¡io asmens nuosavybės teisių apsauga, todėl pagal Konstitucijos 23 str. asmenys, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau.Nurodo, kad atsižvelgęs į Konstitucijos 52 str. nuostatas, įstatymų leidėjas privalėjo nustatyti teisingÄ kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems buvo mokama sumažinta pensija.

Neteisėti Seimo veiksmai, dėl kurių buvo mokama sumažinta pensija pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Todėl, atsižvelgus į Civilinio kodekso 6.247 str., 6.249 strt. 1 d., 6.263 str. 1 d., 6.271 str. 1 d. nuostatas, yra visos sÄ lygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Taigi, neiÅ¡mokėta pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Departamento solidariai.PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus pagrindžia Konstitucinio teismo nutarimuose (2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22 ir kt.) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, o taip pat ir Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudencija.Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 14–17) nurodė, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Pagrįsdamas savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Departamentas 2010-03-20 sprendime iÅ¡samiai paaiÅ¡kino aplinkybes, lėmusias pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos sumažėjimÄ ir jos perskaičiavimo metodikÄ . Pabrėžė, kad Departamentas, perskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , vadovavosi tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir teisės aktų nepažeidė. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, ji taikytina ir atsakovui. Be to, teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomi teisėti ir privalo bÅ«ti taikomi tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui pensijÄ , pažeidė teisės aktų reikalavimus, o tai reiÅ¡kia, kad nėra pagrindų civilinei atsakomybei kilti.Savo pozicijÄ pagrindė ir Konstitucinio teismo nutarimuose (2002-11-25, 2003-12-03, 2006-01-16 ir kt.) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Pabrėžė, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti paskirtų ir perskaičiuotų valstybinių pensijų kompensavimo teisinį mechanizmÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, Departamento atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 V.

R. paskirta 882,80 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis (b. l. 9, 45–46). V. R. 2010-03-05 raÅ¡tu kreipėsi į DepartamentÄ dėl paskirtos pensijos nepriemokos grÄ Å¾inimo (b. l. 20). Departamentas 2010-03-20 raÅ¡tu Nr. 1S-1216 pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad paskirtoji pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o jo praÅ¡oma pensijos nepriemoka negali bÅ«ti iÅ¡mokėta ir visa pensija negali bÅ«ti mokama, nes tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 18–19).Byloje spręstinas ginčas dėl V.

R. skundo reikalavimų panaikinti Departamento         2010-03-20 sprendimÄ ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir Departamento 2010– 2012 m. laikotarpiu neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį, pagrįstumo bei teisėtumo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir ginčo Å¡alių teismui iÅ¡dėstytos pozicijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 14–17, 45–46).Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01.

Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad Å¡ie asmenys dirbo tam tikrÄ darbÄ .

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas       2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Pagal Konstitucijos 107 str., Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokiÄ Ä¯takÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu Å¡ie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotÄ praktikÄ , susijusiÄ su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, kurioje atitinkamos PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ , tačiau prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ byloje.

Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad, skiriant pareiÅ¡kėjai pensijÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 2 d. galiojo ir galėjo bÅ«ti taikoma. Å iuo požiÅ«riu pareigÅ«nų, priėmusių sprendimus, dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negalėjo bÅ«ti laikomi neteisėtais. Tačiau, kol sprendimas gali bÅ«ti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu atsakovo priimtas sprendimas dėl pensijos dydžio iki 2003-07-04 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo nebuvo įvykdytas, nes tam momentui galutinio sprendimo dar nebuvo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.Tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus (2004 -05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b.

Nr. A7-55-04 ir kt.).Atsižvelgus į minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, laikytina, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovo Departamento sprendimai perskaičiuoti pensijÄ nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, paskirta valstybinė pensija negalėjo bÅ«ti mažinama, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo iÅ¡ esmės yra pagrįstas.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuojama valstybinė pensija, galiojo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Teismui pateikta Departamento pažyma patvirtina, kad pareiškėjui minėtu laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neišmokėta: 2010 m. 1 380,66 Lt, 2011 m. 809,02 Lt, 2012 m. 424,97 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalis (b. l. 45–46). Viso pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neišmokėta          2 614,65 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalis.Nagrinėjamo ginčo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo         2012-07-23 nutartyje (adm.b.

Nr. A552-2747/2012) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos dalis iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgus į tai, skundo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, t. y. 2 614,65 Lt.Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Departamento 2010-03-20 sprendimo teisėtumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad, priimant šį sprendimÄ , teisės normos, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjo pensija buvo sumažinta, buvo galiojančios, todėl panaikinti minėtÄ atsakovo sprendimÄ nėra pagrindo.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui V. R. neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį –     2 614,65 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiolika litų 65 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.Likusioje dalyje V.

R. skundo reikalavimus atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                             RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                                      Mefodija Povilaitienė                                                                  JÅ«ra Marija Strumskienė