Legislator Case Law & Legislation
e492939e-7a6f-4a75-93a8-cea8037009cd AI generated

e492939e-7a6f-4a75-93a8-cea8037009cd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e492939e-7a6f-4a75-93a8-cea8037009cd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ; pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ );

Legislator headnote

AI generated

e492939e-7a6f-4a75-93a8-cea8037009cd · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovės teigimu, sÅ«nus nuo 2014 m. vasario 1 d. su tėvu nebegyvena. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas žinojo apie teismo posėdį, o jei nežinojo, tai turėjo visas galimybes atsiimti teismo siųstus procesinius dokumentus ir sužinoti apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . IeÅ¡kovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o palikti jį nepakeistÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosCPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1622-577/2014                            (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29639-2013-4)             Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 77.2; 78.2.1; 104 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. balandžio 1 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. G. ieÅ¡kinį atsakovui G. Č. dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:Ginčo esmėieÅ¡kovė T. G. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1640-02/2002 ir iÅ¡ atsakovo G.

Č. priteisti iÅ¡laikymÄ jo nepilnamečiam sÅ«nui S. Č. kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 800 Lt nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jo pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymui skirtus pinigus pervedant į ieÅ¡kovės T. G. asmeninę sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad susitarti su atsakovu G. Č. dėl didesnio iÅ¡laikymo dydžio nepavyko. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2002 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimas buvo priimtas, kai nepilnamečiam vaikui buvo treji metai ir jo iÅ¡laikymui pakako mažesnių lėšų.

Å iuo metu Å¡alių sÅ«nui S. Č. yra 14 metų. Jis lanko mokyklÄ , toliau auga, didėja jo kasdieniai poreikiai, Å¡alyje padidėjo prekių ir paslaugų kainos, vaikas nori lankyti bÅ«relius, tačiau tam nepakanka lėšų. PaaiÅ¡kino, kad jos gyvenime, nuo sprendimo priėmimo dienos, įvyko esminiai pasikeitimai tiek Å¡eimyninėje padėtyje, tiek finansinėje. IeÅ¡kovės nuomone, siekiant, kad nepilnametis vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis neturėtų bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl iÅ¡ tėvo priteistinas iÅ¡laikymo dydis turėtų bÅ«ti 800 Lt.Atsakovas G.

Č. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo Å¡aukimas atsakovui neįteiktas, atsakovas jo neatsiėmė. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieÅ¡kinį palaikė. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat ieÅ¡kinį palaikė. Institucijos nuomone, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai nepilnamečio S. Č. interesais. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Pirmos instancijos teismas nutarė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimu iÅ¡ G. Č. priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui S. Č. dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2013-09-06, iki S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai T. G., priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieÅ¡kovę T. G.. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys buvo atmestas atmesti. Taip pat pirmos instancijos teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas G. Č. teismui ir ieÅ¡kovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ nepranešė, todėl laikytina, kad jam teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai, todėl byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas G. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliantas tvirtina, kad jis nebuvo informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , todėl byla nepagrįstai buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant, nors teismui ir buvo žinoma, kad atsakovui Å¡aukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai nebuvo. Apeliantas teigia, kad jis visada skyrė pakankamai lėšų sÅ«naus iÅ¡laikymui.

Be to, nurodė, jog sÅ«nus dabar gyvena su juo, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡ jo priteisti iÅ¡laikymo ir Å¡ių lėšų uzufruktore skirti ieÅ¡kovę. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.IeÅ¡kovė T. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad sÅ«nus su tėvu laikinai pradėjo gyventi nuo 2013 m. spalio 20 d., tačiau faktiÅ¡kai vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kartu su motina.

IeÅ¡kovės teigimu, sÅ«nus nuo 2014 m. vasario 1 d. su tėvu nebegyvena. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovas žinojo apie teismo posėdį, o jei nežinojo, tai turėjo visas galimybes atsiimti teismo siųstus procesinius dokumentus ir sužinoti apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . IeÅ¡kovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu ir praÅ¡o palikti jį nepakeistÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosCPK 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtintu pagrindu, t.y. kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ jam nedalyvaujant ir nepraneÅ¡us jam apie teismo posėdžio laikÄ . Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo pareiga.

Å i pareiga įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslÄ â€“ tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informacijÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formaliÄ jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į Å¡ių teisės normų tikslÄ bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Esant byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010 kt.). CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniÅ¡kai.

Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, kurį priėmęs asmuo privalo esant pirmai galimybei jį perduoti adresatui (CPK 123 str. 5 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie teismo Å¡aukimo įteikimÄ atsakovui ar jo Å¡eimos nariams.

Pažymėtina, kad Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdžius, turėtų atsirasti CPK nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimÄ (CPK 246 str. 1, 2 dalys); jeigu byla jau iÅ¡nagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

Taigi Å¡io bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sÄ lygos yra trys:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ );

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Pažymėtina, kad tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, apie kurį sprendžiant pagal bylos duomenis atsakovas nebuvo tinkamai informuotas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui du kartus jo gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas teismo Å¡aukimas, tačiau laiÅ¡kai abu kartus grįžo atgal į teismÄ su atžyma „neatsiėmė“ (b.l. 58-59). Duomenų, kad teismo Å¡aukimas atsakovui buvo siųstas dar kartÄ byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties turinio (b.l.

57) matyti, kad 2013 m. gruodžio 4 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CPK 232 str.) manydamas, kad byla parengta nagrinėti iÅ¡ esmės, teismas priima nutartį skirti jÄ nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimas iÅ¡siųsti Å¡aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Kai pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme vyksta parengiamajame teismo posėdyje, teismas, nepavykus sudaryti Å¡alių taikos sutarties, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylÄ nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietÄ , laikÄ ir apie tai praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 231 str. 4 d.).

CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad teismas galėtų pasinaudoti CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu perėjimo be raÅ¡ytinės nutarties prie žodinio bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės institutu, turi bÅ«ti įstatymo reikalaujamos sÄ lygos.

Å i teismo teisė negali bÅ«ti realizuota tuomet, kai apie teismo posėdį nėra praneÅ¡ta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). Pažymėtina, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimÄ bylos nagrinėjimo pradėjimas iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimant nutarties) ir teismo sprendimo priėmimas yra galimas tik tuomet, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. PrieÅ¡ingu atveju teismas turėtų priimti nutartį skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie bÅ«simo teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ .Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir skundžiamÄ sprendimÄ priėmė iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, nors apie parengiamojo teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nebuvo tinkamai praneÅ¡ta atsakovui.

Byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, teismui nusprendus, kad atsakovui nepraneÅ¡us apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , CPK 121 straipsnio pagrindu atsakovui siųstas teismo Å¡aukimas turėtų bÅ«ti laikomas įteiktu tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iÅ¡ iÅ¡vardintų aplinkybių akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas tinkamai neįvykdė savo pareigos informuoti atsakovÄ apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio nepriimdamas CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties ir neinformuodamas byloje dalyvaujančių asmenų apie paskirto teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .Atkreiptinas dėmesys, jog bylos Å¡alys, tarp jų atsakovas, civiliniame procese turi pareigÄ aktyviai dalyvauti byloje, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui praÅ¡ymus ir argumentus, motyvuotai praneÅ¡ti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo bei kooperacijos principus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas pats akivaizdžiai elgėsi nerÅ«pestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta, todėl priemonės, kurių teismas ėmėsi, kad greičiau iÅ¡nagrinėtų bylÄ , laikytinos neproporcingomis atsakovo procesiniam elgesiui. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimÄ , tačiau to nepadarė ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo realiai tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

Kadangi atsakovas Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ , tai toks pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.) ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Pirmosios instancijos teismui pažeidus ir netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, dėl Å¡ių pažeidimų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, todėl teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 3 d. 1 p.) ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo ir netinkamo taikymo, neturi teisinės reikÅ¡mės kiti apelianto argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako, į juos gali bÅ«ti atsižvelgta nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo.

Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjančiam teismui (CPK 93 str.)Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.      Kolegijos pirmininkė                                                                             Jadvyga Mardosevič        Teisėjai                                                                               Zita Smirnovienė                                                                                                                                Henrichas Jaglinskis