2013-06-26 Nr. AB-3337-3-61-3-00728-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-404/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00728-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas; Inspekcija) 2013 m. kovo 6 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. liepos 25 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašyme, be kita ko, nurodė, jog ginčijamas statybos leidimas, suteikiantis teisę T. O. (T. O.) statyti ūkininko sodybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parengtas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Išdėstė, jog T. O. 2012 m. liepos 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog Inspekcija 2012 m. lapkričio 12 d. raštu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2011 m. vasario 4 d. išduotais leidimais Nr. 780 ir Nr. 063 statyti statinius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), o Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. A33(1)-5909-(420), kurį pareiškėjas gavo 2012 m. lapkričio 28 d., pateikė ne tik prašytus dokumentus, bet ir 2012 m. liepos 25 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nenustato terminų, kuriais turi būti patikrinta statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitiktis bei paduotas prašymas administraciniam teismui, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pateikti prašymą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 25 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo pareiškėjas galėjo per vieną mėnesį nuo šio akto gavimo. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad apie ginčijamo leidimo išdavimą pareiškėjas sužinojo 2012 m. lapkričio 28 d., kada gavo ir visus su jo išdavimu susijusius dokumentus, prašymą teismui jis galėjo pateikti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pridūrė, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino prašymui paduoti, todėl jo pateiktą prašymą priimti atsisakytina.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 152 – 153), kuriuo prašo ginčijamą teismo nutartį panaikinti ir priimti jo prašymą.

Atskirajame skunde nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (remiasi 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi AS5-550/07). Mano, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną aktu nustatomas teises ar pareigas (remiasi 2006 m. sausio 12 d. nutartimi Nr. AS5-8/2006). Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą termino eigos tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (remiasi 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008), t. y. termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai pareiškėjas gali suvokti apie šio intereso pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodamas, jog nepaisant to, kad ginčijamas statybos leidimas ir buvo gautas 2012 m. lapkričio 28 d., tačiau pažeidimo faktas buvo nustatytas tik jį išnagrinėjus ir ištyrus visus dokumentus bei apie tai surašius Inspekcijos viršininko patvirtintos formos 2013 m. vasario 7 d. „Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą“ Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog šiuo atveju statybos leidimo ginčijimas yra viešojo intereso gynimas ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. kovo 6 d. pateikus prašymą dėl jo panaikinimo nebuvo praleistas ABTĮ 33 straipsnio l dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo statybos leidimo neteisėtumo fakto paaiškėjimo. Taip pat pažymi, jog derėtų įvertinti tą faktą, kad gavus statybos leidimą neįmanoma patikrinti jo teisėtumo, o reikalinga surinkti visus susijusius dokumentus, juos sulyginti, įvertinti teisės aktus, kas ir buvo padaryta konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir pareiškėjas; Inspekcija) prašymą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors Konstitucija laiduoja teisę į teisminę gynybą, minėta teise turi būti naudojamasi protingai, nepiktnaudžiaujant, laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekė ginčyti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 25 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2012 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl 2010 m. lapkričio 5 d. ir 2011 m. vasario 4 d. išduotų leidimų Nr. 780 ir Nr. 063 statyti statinius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. A33(1)-5909-(420), kurį pareiškėjas gavo 2012 m. lapkričio 28 d., pateikė minėtuosius leidimus bei ginčo 2012 m. liepos 25 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo ruožtu dėl šio sprendimo teisėtumo į teismą kreipėsi tik 2013 m. kovo 6 d., taigi praleidęs įstatymo numatytąjį terminą.

Pažymėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde teisingai pažymi, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą termino eigos tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Inspekcija, sistemiškai įvertinus Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 9 d.) 27 straipsnio 1 dalį bei 3 dalies 1 ir 6 punktus, atlieka statybą leidžiančių dokumentų kontrolės funkciją ir nustačiusi pažeidimus turi inicijuoti šių neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių aktų panaikinimą institucijoje arba teisme. Todėl neginčytina, jog Inspekcija pati materialiniame teisiniame santykyje nedalyvauja, kas, vadovaujantis procesine logika, sąlygoja jai papildomą laiko tarpą pakankamiems duomenims dėl padaryto pažeidimo, tiesiogiai neveikiančio jos teisių, surinkti.

Tačiau pastebėtina, jog pareiškėjas nepagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bendrojo termino skaičiavimo atskaitos tašku laiku 2013 m. vasario 7 d., t. y. dieną, kai jis surašė nustatytos formos patikrinimo aktą, susijusį su ginčijamu pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas jau 2012 m. lapkričio 28 d., gavęs ginčo statybos leidimą, turėjo pakankamai duomenų pažeidimui nustatyti, todėl turėjo veikti objektyviai ir per vieną mėnesį su prašymu kreiptis į administracinį teismą. Priešingas situacijos vertinimas sąlygotų neapibrėžtą laiko tarpą pareiškėjui kontrolės funkcijai įgyvendinti arba, kitais žodžiais tariant, objektyviu termino skaičiavimo atskaitos tašku laikant ne statybos leidimo faktinį gavimą iš žinybingos institucijos, o momentą, kada buvo subjektyviai įsitikinta (ištirta) statybos leidimo neteisėtumu, pareiškėjas turėtų jokiais terminais neapribotą laiko tarpą tokį tyrimą atlikti, kas nebūtų leistina teisės požiūriu bei inter alia prieštarautų teisinių santykių stabilumo imperatyvui.

Šios teisėjų kolegijos išvados neprieštarauja pareiškėjo atskirajame skunde nurodytai teisminei praktikai. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjas, įrodinėdamas savo poziciją, ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A146-335/2008, šioje byloje teismas taip pat pasisakė, jog kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, dar kartą pabrėžtina, jog 2013 m. vasario 7 d. surašytas patikrinimo aktas vertintinas kaip techninis veiksmas pažeidimui įforminti, kuris turėjo būti įformintas per nuo 2012 m. lapkričio 28 d. (faktinės statybos leidimo gavimo dienos) prasidėjusį vieno mėnesio terminą, o ne atvirkščiai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijai, kaip minėta, nekyla abejonių dėl to, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pridurtina ir tai, jog minėtojo 2013 m. vasario 7 d. patikrinimo akto surašymas ir papildomų techninių veiksmų atlikimas galėtų būti aplinkybė, vertintina termino atnaujinimo kontekste, tačiau pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistąjį terminą konkrečiu atveju nėra pateikęs. Pareiškėjui ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo išaiškinta, jog jis gali tokį motyvuotą prašymą pateikti, tačiau termino atnaujinti pareiškėjas neprašo ir atskirajame skunde. Priešingai – atskiruoju skundu pareiškėjas bando įrodyti, jog į teismą kreipėsi nepraleidęs įstatyme įtvirtinto termino, su kuo sutikti ar terminą pareiškėjui atnaujinti ex officio teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytų motyvų visuma, negali.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir nustatęs, jog yra praleistas terminas kreiptis į teismą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas – atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius