2022-05-04 Nr. AB-11178-3-62-3-03147-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2163-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03147-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. T. S. A. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. T. S. A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Y. T. S. A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32799 (toliau – Sprendimas); Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 6K-1755 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje pareiškėjas grindė grėsme, kylančia dėl garbės nusižengimo. Pareiškėjas teigė (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21S32799 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 6K-1755 pareiškėjo skundas buvo atmestas.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai laikė jo pasakojimą nepatikimu įrodymu, nepagrįstai nurodė, kad pasakojimas yra abstraktus ir nedetalus. Pareiškėjo teigimu, jis gana smulkiai papasakojo apie visas aplinkybes, paskatinusias jį palikti (duomenys neskelbtini). Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas. Tokie asmenys yra diskriminuojami visuomenės, valstybė jų negeba apsaugoti. Dėl to, kad pareiškėjas priklauso asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimą, socialinei grupei, kurios atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vis dar naudojama prievarta, ir dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą, atsakovas turėjo jam suteikti prieglobstį. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjo persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o pareiškėjas nesikreipė į policiją, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas neįvertino saugumo padėties pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, pateikė tik labai ribotą, abstrakčią informaciją, neturinčią bendrumo su pareiškėjo realia situacija.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis bendradarbiavo su institucijomis, pateikė asmens dokumentus, jis nėra padaręs kokių nors pažeidimų, visą laiką elgėsi geranoriškai, jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas suprantamo tikslo – gyventi saugiai, tad nėra objektyvių prielaidų išvadai, jog jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

6. Komisija neištaisė Sprendimo trūkumų, nepagrįstai pareiškėjo prašymą laikydama nepatikimu įrodymu, neatsižvelgdama į tai, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog garbės nusižengimus įvykdžiusiems asmenims (duomenys neskelbtini) kyla reali grėsmė. Atsakovas nepagrįstai prašymo nepagrįstumą įrodančiu argumentu laikė faktą, jog pareiškėjas dėl grasintojo nesikreipė į policiją. Kilmės valstybės informacija įrodo, kad kilmės valstybė nesaugo ir negali apsaugoti asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimus. Atsakovas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) padarė remdamasis EPPB ataskaita, kuri apima metų senumo duomenis. Iš tiesų saugumo padėtis sparčiai keičiasi.

7. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas skundo nagrinėjimo ikiteisminėje stadijoje, tačiau atsakovas šių jo teisių neužtikrino.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (santykiai su (duomenys neskelbtini), artimųjų grasinimai jį nužudyti) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Be to, tam tikros detalės keitėsi pasakojimo eigoje: pasakojimą pradėjo nurodydamas, kad yra kilęs iš turtingos šeimos, po patikslinančio klausimo, kodėl pasiturintys tėvai nebandė išspręsti ginčo tarp šeimų kitomis priemonėmis, nurodė, kad yra kilęs iš išsilavinusios šeimos. Remiantis kilmės valstybės informacija, pareiškėjo istorija nelaikytina patikimu įrodymu, nes tuo atveju, jei kiltų grėsmė plisti konfliktui tarp genčių, būtų dedamos visos įmanomos pastangos konfliktą išspręsti takiai, abiem pusėms priimtinomis sąlygomis. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individuali persekiojimo grėsmė dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio kriterijų.

10. Atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remdamasis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis priklauso asmenų, įvykdžiusių garbės nusikaltimus, socialinei grupei. Socialinė grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga. Asmenys, įvykdę garbės nusikaltimą, neturi nei individualaus tapatumo, nei įgimtų ar įgytų savybių, dėl kurių jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Be to, šie asmenys yra priklausomi nuo savo pačių veiksmų, kuriuos jie gali kontroliuoti ir pasirinkti atitinkamą veikimo būdą, o socialinė grupė prieglobsčio kontekste turi individualų tapatumą, kurio asmenys negali pakeisti.

12. Migracijos departamentas vadovavosi naujausia EPPB oficialiame puslapyje paskelbta (duomenys neskelbtini) ataskaita apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), rėmėsi ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės EPPB skelbiamos informacijos.

13. Pareiškėjo ginčijamame Sprendime detaliai nurodytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis, neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik pareigūnams jį sulaikius ir pristačius į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Pažymėta ir tai, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Be to, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Jeigu pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

II. 14. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo Y. T. S. A. N. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32799 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) bei 4 punktą (į C.SIS II įverto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 6K-1755 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis; į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė jį į užkardą. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės, dėl jo kilmės valstybėje jam nebuvo kilę problemų. Jis yra (duomenys neskelbtini), bet dėl išpažįstamos religijos problemų neturėjo. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepriklauso jokiai politinei partijai, nebuvo politiškai, visuomeniškai aktyvus. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas norėtų gyventi Lietuvoje, dirbti, į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes nenori būti nužudytas. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini).

16. Teismas nurodė, kad atsakovo byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos išsamios apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, turi esminių trūkumų – neišsamus, bendro pobūdžio, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi apklausų eigoje (pavyzdžiui, teigta, kad (duomenys neskelbtini) jam grasino telefonu, o patikslintos apklausos metu – kad jis mano, jog (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs pas jį (duomenys neskelbtini).

17. Teismas pažymėjo, kad Sprendime išsamiai išanalizuota kilmės valstybės informacija, susijusi su garbės nusikaltimais. Atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, prieglobsčio prašytojo istorija yra mažai tikėtina, nes dėl garbės nusikaltimų dažniausiai yra baudžiamos moterys, o ne vyrai. Be to, dėl pareiškėjo pasakojimo trūkumų jis neatitinka patikimumo kriterijaus. Tyrimo metu pagrįstai nenustatytas nei persekiotojas, nei jo tikslai ar motyvai persekioti pareiškėją, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

18. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Byloje nėra duomenų, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, t. y., pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl konstatuota prieglobsčio prašytojo neatitiktis papildomos apsaugos suteikimo kriterijams, nustatytiems Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

19. Kadangi pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas ikiteisminėje stadijoje, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas, tai teismas nepripažino, jog dėl to Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

20. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi naujausia EPPB ataskaita (duomenys neskelbtini) apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), taip pat kitais patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas deklaratyviai tvirtino, kad atsakovo surinkta informacija neatitinka tikrovės, ir jokios naujesnės informacijos nepateikė.

III. 21. Pareiškėjas Y. T. S. A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas bylą apeliacinės instancijos teisme prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi turėtų būti tiesiogiai išklausytas, todėl turėtų būti užtikrintas pareiškėjui vertėjo į/iš (duomenys neskelbtini) kalbą (os) dalyvavimas teismo posėdyje.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis negali pasilikti kilmės šalyje dėl garbės nusikaltimo grėsmės – jam grasina ir jį persekioja (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ataskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ pateikiama informacija, kad pagal pranešimus, smurtas prieš šeimos narius, kurie padarė šeimai gėdą, išlieka plačiai paplitęs, nes norima apsaugoti šeimos ar genties garbę. Smurtas vykdomas nepriklausomai nuo religinių ir etniniai skirtumų, nes šis smurtas yra ilgalaikis genčių kultūros elementas, susijęs su stipriais patriarchaliniais pamatais. (duomenys neskelbtini) nusikaltimus dėl garbės vykdę asmenys dažnai lieka nenubausti, nes visuomenėje yra palaikomi, taip pat ir teisėsaugos pareigūnų, nes manoma, kad šie nusikaltimai yra tinkamas atsakas į tariamus garbės pažeidimus. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas, iki šiol šalyje nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema, o kadangi pareiškėjas priklauso asmenų, įvykdžiusių garbės nusižengimus, socialinei grupei, tai darytina išvada, kad pareiškėjui kyla reali grėsmė ir atsakovas turėjo suteikti prieglobstį.

24. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita ir nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Iš esmės EPPB ataskaita yra rekomendacinio pobūdžio, taigi nėra privaloma. Be to, apibendrintoji informacija yra iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. Pagal kilmės šalies informaciją pareiškėjo gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos, todėl pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Be to, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Tačiau pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos vien kaip ekonominės, nes gali būti nulemtos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek ji susijusi su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti Pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

25. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini) grasinimais. Toks pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nurodytų pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų ir jiems pagrįstai nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjo įvardijamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jis net nesikreipė į policiją, nes neva nežinojo užpuolikų ar jų vardų, o tai mažai tikėtina, nes jis turėjo žinoti (duomenys neskelbtini) duomenis, pagal kuriuos policijai nesunku būtų atsekti (duomenys neskelbtini). Minėta faktinė aplinkybė sudaro pagrįstą prielaidą abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu.

28. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nors pareiškėjas įvardijo grėsmę, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau savo pasakojimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Be to, jo pasakojimas turėjo esminių trūkumų – buvo neišsamus, bendro pobūdžio, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi apklausų eigoje. Atkreiptas dėmesys į tai, pagal surinktą kilmės valstybės informaciją dėl garbės nusikaltimų dažniausiai yra baudžiamos moterys, o ne vyrai, todėl pareiškėjo pasakojimas stokoja patikimumo. Tokios aplinkybės leido atsakovui pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

29. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis priklauso asmenų, įvykdžiusių garbės nusikaltimus, socialinei grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodė, kad socialinės grupės turi kriterijus – ypač individualaus tapatumo, įgimtų ar įgytų savybių reikalavimą, reikšmingą pabėgėlių teisės kontekste (2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3166-442/2021). Asmenys, įvykdę garbės nusikaltimą, neturi nei individualaus tapatumo, nei įgimtų ar įgytų savybių, dėl ko jie visuomenės būtų išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Be to, šie asmenys yra priklausomi nuo savo pačių veiksmų, kuriuos jie gali kontroliuoti ir pasirinkti atitinkamą veikimo būdą, o socialinė grupė prieglobsčio kontekste turi individualų tapatumą, kurio asmenys negali pakeisti.

30. Darydamas išvadą apie beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas rėmėsi naujausia Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) oficialiame puslapyje paskelbtą (duomenys neskelbtini) ataskaita apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), taip pat ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Pareiškėjas skunde nepateikė jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos, deklaratyviai teigia, kad atsakovas pažeidė Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. (duomenys neskelbtini) ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, pagal kurį nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjams nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

31. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, nes vertinamos pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymo aplinkybės kilmės valstybės informacijos kontekste.

32. Byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Tikėtina, jog pareiškėjas vengdamas grąžinimo gali pasislėpti. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

36. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

39. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini).

43. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas išsamiai atliko pareiškėjo apklausą, siekė išsiaiškinti visus jo nurodytus argumentus, taip pat surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, susijusią su garbės nusikaltimais, kraujo keršto konfliktų atsiradimo priežastis ir jų sprendimo būdus ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytą baimę būti persekiojamu ar nužudytu pagrįstumą. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas turėjo esminių trūkumų, nes buvo abstraktus, turėjo vidinių prieštaravimų, stokojo patikimumo (pvz., pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nurodydamas, kad nesikreipė į policiją, paaiškino, kad nežino užpuolikų vardų, nors pagal (duomenys neskelbtini) duomenis nebūtų sudėtinga atsekti (duomenys neskelbtini), kai kurios pasakojimo detalės keitėsi apklausos eigoje (pvz., pareiškėjas savo istoriją pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), vėliau nurodė, kad jam vis tik grasino (duomenys neskelbtini); taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) grasino jam telefonu, o patikslintos apklausos metu nurodė, jog mano, kad jis buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini).

44. Atsakovas pagal išanalizuotą kilmės valstybės informaciją nustatė, kad garbės pažeidimai labiau gresia moterims, merginoms. Garbės nusikaltimai įvyksta dėl įsitikinimo, kad šeimos garbė priklauso nuo moterų elgesio, jos gali būti nubaustos dėl nesantuokinių seksualinių santykių, netinkamos aprangos, bet kokio pobūdžio kontakto su vyru, nepriklausančiu šeimai, genčiai. Moteris gali būti nužudyta savo šeimos vien dėl to, kad ji įsimylėjo ar norėjo mokytis. Garbės nusikaltimai, palyginus su kitomis (duomenys neskelbtini) vietovėmis, labiau yra paplitę (duomenys neskelbtini). Atsakovas tyrimo metu nenustatė, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas būtų nulemtas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo kitais socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o jo įvardijamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies prasme.

45. Teismas pritarė atsakovo išvadai, kad prieglobsčio prašytojo istorija yra mažai tikėtina, nes dėl garbės nusikaltimų dažniausiai yra baudžiamos moterys, o ne vyrai. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, galinčių pagrįsti poreikį suteikti asmeniui tarptautinę apsaugą, nes pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus, turėjo prieštaravimų, jis nepateikė konkrečių duomenų apie tikėtiną persekiotoją, jo tikėtinus motyvus ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, nenurodė kokių nors konkrečių detalių, kurios galėtų būti patikrintos. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taigi teismas turėjo pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nelaikytinas atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

46. Tyrimo metu atsakovas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Teismas, įvertinęs, pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, kurie neleido nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei jo motyvų, nei tikslų persekioti pareiškėją. Be to, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo selektyviai atrinkta, naujumo ir aktualumo reikalavimų neatitinkančia informacija, kuri neturi nieko bendro su realia pareiškėjo situacija, todėl nebuvo ištirta bei nustatyta esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių (individualaus pobūdžio persekiojimo). Viena vertus, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais reiškiamas iš esmės abstraktus, bendro pobūdžio nesutikimas su teismo sprendimu, nes jis skunde nenurodo naujesnės ESPA skelbiamos informacijos. Kita vertus, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, aiškiai Sprendime nurodė, kad vadovavosi naujausia ESPA oficialiame puslapyje paskelbta (duomenys neskelbtini) ataskaita apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), be to, rėmėsi ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

48. Pareiškėjas nurodė ir tai, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. T. S. A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Artūras Driukas

Rytis Krasauskas