2016-03-03 Nr. AB-5087-3-61-3-04115-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-448-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04115-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), priteisti 170 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, iš komisariato į Vilniaus AVPK areštinę. 2011 m. rugsėjo 15 d. iš areštinės buvo konvojuotas į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, iš komisariato išvežtas į areštinę. 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo iš Vilniaus AVPK areštinės išvežtas į Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą, kur buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Iš teismo į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą pristatytas 10 val. 30 min., o į Vilniaus AVPK areštinę išvežtas 16 val. 30 min. Visą šį laiką (apie 8 valandas) pareiškėjas negalėjo pasinaudoti tualetu, negavo maisto. Vilniaus AVPK areštinėje buvo laikomas iki 2011 m. rugsėjo 19 d., 8 val. 20 min., iš kur buvo konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K). Paaiškino, kad Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo laikomas du kartus nuo 3 iki 6 val. kameroje Nr. 1. Kameroje stovėjo tik suoliukas. Buvo nuolat filmuojama, o tai pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą. Kameroje nebuvo tualeto, o į tualetą niekas nevedė. Kameroje per daug stipriai veikė ventiliatorius, todėl sušalo. Vidutinė temperatūra kameroje buvo ne didesnė nei 10 laipsnių šilumos, tačiau artimiesiems pareigūnai neleido perduoti pareiškėjui šiltų rūbų ir maisto. Pareiškėjo nuomone, šio policijos komisariato pastato konstrukcijose buvo daug asbesto, dėl to visą laiką skaudėjo galvą, buvo silpna ir sunku susikaupti.

Vilniaus AVPK areštinėje 2011 m. rugsėjo 14–15 d. buvo laikomas 8 vietų kameroje su 3 asmenimis. 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo pervestas į 6 vietų kamerą, kurioje buvo laikomas su 4 asmenimis. Nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. toje pačioje kameroje buvo laikomas su vienu asmeniu. Tokiu būdu vienam žmogui teko 1 kv. m ploto, neįskaitant baldų užimamo ploto. Teigė, kad dviejų aukštų lovos kamerose buvo pasidengusios pelėsiais. Užlipti į antrą lovos aukštą kopėtėlių nebuvo. Kameroje stovėjo tik stalas, kuris buvo visiškai arti tualeto, ir du suolai – spintos ar spintelių kameroje nebuvo. Kamerose langai nebuvo įrengti, o veikė tik viena lemputė. Kartu su pareiškėju kameroje kalinamas asmuo surūkydavo per dieną 20–30 cigarečių, tačiau areštinėje kamerų nerūkantiems nebuvo. Pasivaikščioti nebuvo vedamas, grynu oru kvėpuoti neleido. Karšto vandens nebuvo, o kameroje esanti kriauklė visa buvo pasidengusi rūdimis, purvu. Iš krano bėgo nešvarus, rudas vanduo. Vanduo tualete nenusileido. Pareiškėjui nebuvo duodamas tualetinis popierius. Pažymėjo, kad, pareiškėjui atvykus į areštinę, jis buvo tik su vienais marškinėliais, o lauke buvo žvarbus oras, lijo, tačiau pareigūnai liepė lauke nusirengti nuogai ir pasityčiodami nurodė daryti pritūpimus.

Kai buvo vežamas į apklausą, maisto per dieną gaudavo tik vieną kartą ryte (duonos riekę ir sūrio apie 10 g). Dušu leido naudotis tik vieną kartą per savaitę, šeštadieniais, ir tik 20 min. Dušuose buvo tik trys purkštuvai, kuriais vienu metu turėjo naudotis 6 žmonės, tuo tarpu dušo plotas buvo 10 kv. m. Dušo patalpos buvo avarinės būklės, ventiliacijos nebuvo, sienos padengtos pelėsiu, plytelės iškritusios, visur labai purvina. Dušo šlepečių niekas nedavė, todėl galėjo užsikrėsti pėdų grybeliu. Kamerose drėgmės lygis viršijo nustatytas normas ir siekė 85 proc., o kameros nebuvo vėdinamos. Į kameras oras pateko tik pro langelį duryse, kai buvo paduodamas maistas, ir atidarius duris, kai kas nors ateidavo. Tualetas buvo neatitvertas nuo bendros patalpos erdvės. Dėl drėgmės rūbai nedžiūdavo ir pradėdavo pūti, todėl kūną išberdavo. Čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo nuolat drėgni ir smirdantys pelėsiu bei rūdimis. Per parą iš čiužinio, pagalvės ir antklodės išlįsdavo nuo 30 iki 50 tarakonų, nesuskaičiuojamas skaičius utėlių, blusų ir parazitų, kameroje prabėgdavo ne mažiau 10 žiurkių. Maisto vertė siekė nuo 500 kcal iki 1 000 kcal. Tačiau pareiškėjas yra sportuojantis, todėl jam reikia 3 000 kcal per dieną.

Paaiškino, kad nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2011 m. spalio 3 d. buvo laikomas Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Ukmergės RPK areštinė), kameroje Nr. 1., taip pat labai blogomis sąlygomis trise. Kameroje kartu su pareiškėju laikomas asmuo surūkydavo nuo 20 iki 30 cigarečių per dieną. Ukmergės policijos komisariato areštinėje nebuvo patalpų rūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Nuo pat atvykimo į Ukmergės RPK areštinę dienos pareiškėjas blogai jautėsi, prašė iškviesti gydytoją, bet pareigūnai atsakė, kad jo nėra. Kiekvieną dieną 14 parų budintys pareigūnai duodavo tablečių nuo galvos skausmo ir temperatūros. Medikų pagalbos sulaukė tik tada, kai buvo etapuotas į Lukiškių TI-K, kur buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. Pareiškėjas teigė, kad karšto vandens nebuvo. Tualete vanduo nenusileido. Dušu leido naudotis tik vieną kartą per savaitę, šeštadieniais, nuo 10 iki 10.30 val. Dušo kambaryje buvo tik trys purkštuvai, o bendras patalpos plotas 10 kv. m. Maudymosi patalpa buvo nešildoma, neventiliuojama, persirengti nebuvo kur, todėl rūbus tekdavo dėti ant grindų. Kameroje per daug stipriai veikė ventiliacija, todėl nuolat buvo skersvėjis. Taip pat nuo ventiliacijos sklido stiprus garsas. Temperatūra kameroje buvo nuo 12 iki 14 laipsnių šilumos. Tualetas kameroje nebuvo atskirtas nuo bendros patalpos erdvės. Maisto energinė vertė siekė tik nuo 800 kcal iki 1 000 kcal., todėl visą laiką jautėsi alkanas.

Pareiškėjas nurodė, kad visose trijose kalinimo vietose jam buvo grasinama, kad jei skųsis dėl laikymo sąlygų, pagal suklastotus kaltinimus bus skirtos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, negalės būti išleistas lygtinai į laisvę ir pan. Kalinimo sąlygos laisvės atėmimo vietose buvo nežmoniškos ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas susirgo plaučių uždegimu, jam turėjo daryti operaciją. Tačiau pasimatyti su artimaisiais, advokatu nebuvo leidžiama. Dėl tokių sąlygų bėgant laikui jo sveikatos būklė pablogėjo, kentė nuolatinį stresą ir nemigą. Kalinimas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, kitų teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą.

Vilniaus AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais, o kai kurie yra aiškiai melagingi. Švari patalynė išduodama kiekvienam į areštines uždaromam asmeniui. Asmens higienos priemonės (tualetinis popierius, muilas) dalinamos kiekvienoje kameroje laikomiems asmenims. Šių priemonių išdavimas kiekvienam asmeniui raštu nefiksuojamas, nes to nenumato areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ atlieka areštinių patalpų dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją. Esant būtinumui šios tarnybos darbuotojai iškviečiami papildomų darbų atlikimui. Maistą Vilniaus AVPK areštinei tiekia UAB „Smulkus urmas“. Vilniaus AVPK Ukmergės RPK areštinėje laikomiems asmenims maistą tiekia UAB „Ukmergės sveikatingumo centras“. Lovų čiužiniai apdengti nepralaidžiu skysčiams audiniu, kurį galima dezinfekuoti. Kiekvienam atvykusiam į areštines asmeniui išduodami švarūs (išskalbti, išdezinfekuoti) lovos skalbiniai. Higienos normų reikalavimus kamerų sanitariniai mazgai atitinka. Vilniaus AVPK pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas areštinėse, skundų neteikė. Apie tai, kad asmenys būtų kreipęsi į Vilniaus AVPK administraciją dėl siuntinių perdavimo pareiškėjui, duomenų nėra. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, jis nepateikė. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Byloje nėra įrodymų, kad būtų pažeistos pareiškėjo teisės dėl areštinės pareigūnų piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi ar tai, jog su pareiškėju būtų šiurkščiai elgiamasi. Todėl negalima konstatuoti, kad Vilniaus AVPK pareiškėjui padarė neturtinę žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad 2013 m. spalio 29 d. Vilniaus AVPK areštinėje buvo atlikta periodinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Patikrinimo metu buvo nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), 27 ir 28.1 punktų pažeidimai. Nustatytų pažeidimų grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė buvo atlikta 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. lapkričio 27 d. Nustatyta, kad periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu rasti pažeidimai buvo pašalinti. Dėl netinkamų sąlygų Vilniaus AVPK areštinėje Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra gavęs 2014 m. kovo 10 d. pareiškėjo skundą. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata skundas nebuvo nagrinėjamas. Kitų pareiškėjo skundų dėl sąlygų Vilniaus AVPK areštinėje nėra gauta. 2014 m. buvo vykdyta Vilniaus AVPK Ukmergės RPK areštinės periodinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu areštinės patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimų pažeidimų nenustatyta. 2014 m. spalio 31 d. vykdyta operatyvioji kontrolė, kurios metu vertinta šiluminė aplinka keturiose areštinės kamerose (Nr. 2, 6, 7, 10). Pamatuota patalpų oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis. Pagal pateiktą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus šiluminės aplinkos tyrimo 2014 m. lapkričio 4 d. protokolą Nr. F-M-396, patalpų oro temperatūra, oro santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis atitiko HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato sulaikymo patalpose patikrinimų nėra atlikęs ir pareiškėjų skundų dėl šių patalpų sąlygų nėra gavęs.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus AVPK areštinėse (Vilniuje ir Ukmergėje) buvo laikomas 19 dienų. Iš Vilniaus AVPK atsiliepime pateiktų paaiškinimų, pareiškėjo pateiktų duomenų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų teismas nustatė, kad Vilniuje įsikūrusioms areštinės patalpoms yra būtinas kapitalinis remontas (renovacija); kai kurių koridorių sienos yra nelygios, padengtos grublėto tinko danga; sienos ir lubos pajuodusios; ne visose areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra pertvara atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto; kamerų grindų danga itin nudėvėta, grindų lentos daug kur supuvusios.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. 1/3D-3112 konstatuota, kad Vilniaus AVPK areštinės dabartinė patalpų būklė yra nepatenkinama, jos įrengimas ir priežiūra neatitinka HN 37:2009 reikalavimų bei Policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų „Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų“; asmenų laikymo ir pareigūnų darbo areštinėje sąlygos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, jos gali turėti neigiamos įtakos laikomų asmenų ir pareigūnų sveikatai.

Šioje pažymoje taip pat nustatyta, kad 2011 m. spalio 13 d. Vilniaus AVPK areštinės kameros buvo prastai vėdinamos, kadangi nebuvo įrengtos efektyvios vėdinimo ar kondicionavimo sistemos; kamerose buvo rūkoma, nors, pagal HN 37:2009 13 punktą, policijos areštinėse laikomiems asmenims draudžiama rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru; dušo patalpų sienų ir lubų paviršiai buvo aptrupėję. Iš byloje pateiktų nuotraukų aiškiai matyti pastato patalpų prasta būklė.

Taip pat šias aplinkybes atsiliepime patvirtino Vilniaus AVPK, teigdamas, kad areštinės pastatas yra labai senas (priskirtas kultūros paveldui), jo būklė prasta, areštinės sąlygų gerinimas tiesiogiai priklauso nuo valstybės tam tikslui skiriamų asignavimų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas 19 dienų Vilniaus AVPK areštinėse buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, kur nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, buvo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių reikalavimai, nes kameros aiškiai neatitinka higienos normų, kitų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat patyrė diskomforto jausmą naudodamasis tualetu matant kitiems asmenims. Jam teko kęsti kitų kamerose esančių asmenų fekalijų bei šlapimo kvapą. Teismas sprendė, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl tinkamų kalinimo sąlygų. Todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į pažeistos vertybės pobūdį, mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygas, teismas priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

III. Vilniaus AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Vilniaus AVPK areštinėje buvo laikomas 6 dienas, o Ukmergės RPK areštinėje – 14 dienų. Pabrėžia, kad Vilniaus AVPK, teikdamas atsiliepimą, pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog laikomų asmenų Vilniaus AVPK areštinėse kalinimo sąlygos yra užtikrinamos. Atkreipia dėmesį, kad Ukmergės RPK areštinė nuo 2009 m. vasario 18 d. yra įsikūrusi pastatytame naujame pastate. 2014 m. atlikus periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, Ukmergės policijos komisariato areštinėje HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta. Vilniaus AVPK manymų, teismas privalėjo tiksliai įvertinti, kokios sąlygos yra Vilniaus AVPK areštinėje ir kokios – Ukmergės RPK areštinėje. Paaiškina, kad byloje pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymų pateikimo tvarko reikalavimų ir nėra susijusios su administracinėje byloje nagrinėjamu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu. Apibendrindamas Vilniaus AVPK tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, todėl ginčijamas sprendimas yra naikintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą į Vilniaus AVPK apeliacinį skundą, kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, kad šioje byloje jokių papildomų duomenų ar informacijos pateikti negali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo G. G. teigimu, neturtinė žala kilo dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. spalio 3 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nustatęs, kad pareiškėjas 19 dienų buvo laikomas netinkamomis sąlygomis bei nesilaikant sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei teigia, kad Ukmergės rajono policijos komisariato areštinė yra naujame pastate ir įrengta tinkamai. Be to, pasak atsakovo, vertindamas pareiškėjo laikymo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje sąlygas, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą žalą siejo su tuo, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje ir Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo laikymo sąlygų Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas 5 dienas, Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje – 14 dienų (b. l. 49). Taigi pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs pareiškėjo laikymo sąlygų Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje, priėjo nepagrįstą išvadą, jog visas 19 dienų pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Seimo kontrolieriaus 2011 m. lapkričio 22 d. pažyma apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patikrinimą bei fotonuotraukomis, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas negali būti vertinamas kaip visapusiškas ir išsamus, kadangi konstatavęs, jog pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, teismas neįvardino, kokios kameros, kokių reikalavimų neatitiko ir kokiais argumentais remiantis buvo daromos tokios išvados. Be to, iš teismo sprendimo neaišku, kokiais įrodymais remiantis buvo daromos išvados, jog netinkamos pareiškėjo laikymo sąlygos sukėlė jam sveikatos problemų.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą teismo sprendimą, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam buvo teikiamas nepakankamas maitinimas, jis negalėjo gauti siuntų, nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymėtina, kad šių pareiškėjo argumentų pagrįstumas arba nepagrįstumas turi įtakos prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiui. Todėl pirmosios instancijos teismui šių svarbių aspektų nepagrįstai neįvertinus ir dėl jų nepasisakius, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė